Nėštumas - tai stebuklingas laikotarpis moters gyvenime, tačiau jis gali būti lydimas įvairių iššūkių ir neramumų. Vienas iš tokių neramumų gali būti susijęs su vaisiaus padėtimi pilve. Dažnai moterys domisi, ką reiškia, kai vaisius nėštumo metu yra žemai ir kokie gali būti to požymiai. Straipsnyje aptarsime, ką reiškia žemai esantis vaisius nėštumo metu, kokie požymiai gali į tai atkreipti dėmesį, ir kokios gali būti to priežastys bei pasekmės.
Placenta ir jos svarba nėštumo metu
Nėštumo metu placenta yra gyvybiškai svarbus organas, aprūpinantis augantį vaisių deguonimi ir maisto medžiagomis iš mamos kraujo per virkštelę. Paprastai ji prisitvirtina prie gimdos sienelės viršutinėje ar šoninėje dalyje. Tačiau kartais nutinka, kad placenta prisitvirtina per žemai, arti gimdos kaklelio ar net jį dengdama. Ši būklė vadinama placentos pirmeiga (placenta praevia).
Kas yra placentos pirmeiga ir jos tipai?
Placentos pirmeiga diagnozuojama, kai placenta yra prisitvirtinusi apatinėje gimdos dalyje taip arti vidinių gimdos kaklelio žiomenų (angos, vedančios į gimdą iš makšties) arba juos dengia, kad tai gali trukdyti normaliam gimdymui ir sukelti kraujavimo riziką.
Skiriami keli tipai pagal placentos padėtį gimdos kaklelio atžvilgiu:
- Visiška placentos pirmeiga: Placenta visiškai dengia vidinius gimdos kaklelio žiomenis.
- Dalinė placentos pirmeiga: Placentos kraštas iš dalies dengia vidinius gimdos kaklelio žiomenis.
- Kraštinė placentos pirmeiga: Placentos kraštas siekia vidinius gimdos kaklelio žiomenis, bet jų nedengia.
- Žemai prisitvirtinusi placenta: Placentos kraštas yra arti vidinių gimdos kaklelio žiomenų (paprastai ≤ 2 cm atstumu), bet jų nesiekia ir nedengia.
Svarbu: Jei žemai prisitvirtinusi placenta nustatoma ankstyvesniame nėštumo etape (pvz., per pirmąjį ar antrąjį trimestrą), dažnai nerimauti nereikia. Augant gimdai, apatinė jos dalis tempiasi, ir placenta kartu su ja „pakyla“ aukštyn nuo gimdos kaklelio. Todėl galutinė diagnozė paprastai nustatoma vėlesniu nėštumo laikotarpiu (pvz., apie 32-36 savaitę), atlikus pakartotinį ultragarsinį tyrimą. Tik nedideliam procentui moterų (apie 0,3-0,7%) placenta lieka žemai iki pat nėštumo pabaigos.
Taip pat skaitykite: Kaip išvengti nugaros skausmo nėštumo metu
Kaip ir kada ji nustatoma?
- Ultragarsinis tyrimas: Tai pagrindinis ir patikimiausias būdas diagnozuoti placentos pirmeigą. Dažniausiai ji nustatoma planinio antrojo trimestro ultragarsinio tyrimo metu (apie 18-22 nėštumo savaitę). Tiksliausiai placentos padėtį leidžia įvertinti transvaginalinis ultragarsinis tyrimas (kai daviklis įvedamas į makštį) - jis yra saugus tiek mamai, tiek vaisiui.
- Simptomai: Kartais placentos pirmeigą galima įtarti dėl atsiradusio neskausmingo kraujavimo iš makšties antroje nėštumo pusėje. Kraujavimas gali prasidėti staiga, be aiškios priežasties, kartais po lytinių santykių. Tai rimtas signalas, reikalaujantis skubios gydytojo apžiūros.
- Vaisiaus padėtis: Kartais įtarimą gali sukelti neįprasta vaisiaus padėtis gimdoje (pvz., sėdmeninė ar skersinė), nes žemai esanti placenta gali trukdyti vaisiui įsistatyti galvute žemyn.
Kodėl placentos pirmeiga kelia susirūpinimą?
Pagrindinis pavojus, susijęs su placentos pirmeiga - tai staigaus ir gausaus kraujavimo iš makšties rizika, ypač vėlesniuoju nėštumo laikotarpiu ar prasidėjus gimdymo veiklai. Kai gimdos kaklelis pradeda trumpėti ir vertis, gali atsiskirti dalis žemai prisitvirtinusios placentos, pažeidžiant kraujagysles. Toks kraujavimas gali būti pavojingas tiek motinos, tiek vaisiaus gyvybei.
Nėštumo priežiūra ir rekomendacijos
Jei Jums diagnozuota placentos pirmeiga ar žemai prisitvirtinusi placenta, Jūsų nėštumo priežiūra bus atidesnė:
- Reguliarus stebėjimas: Bus atliekami pakartotiniai ultragarsiniai tyrimai, siekiant stebėti placentos padėtį ir vaisiaus būklę.
- Dubens ramybė („Pelvic Rest“): Siekiant sumažinti kraujavimo riziką, gydytojai paprastai rekomenduoja vengti lytinių santykių pro makštį viso likusio nėštumo metu. Taip pat gali būti rekomenduojama vengti sunkaus fizinio krūvio, sunkių daiktų kėlimo, vidurių užkietėjimo (svarbi pakankama skysčių ir skaidulų mityba).
- Kelionių ribojimas: Ypač vėlesniame nėštumo etape patariama vengti ilgų kelionių ir būti arčiau gydymo įstaigos, galinčios suteikti pagalbą kraujavimo atveju.
- Anemijos gydymas: Kadangi yra kraujavimo rizika, svarbu palaikyti normalų hemoglobino kiekį kraujyje. Jei nustatoma mažakraujystė, skiriamas gydymas geležies preparatais.
- Pasiruošimas galimam kraujavimui: Gydytojas aptars su Jumis galimą kraujavimo riziką ir veiksmų planą, jei taip nutiktų. Kartais, esant didelei rizikai ar pasikartojantiems kraujavimams, gali būti rekomenduojama hospitalizacija stebėjimui.
Gimdymas esant placentos pirmeigai
Gimdymo būdas priklauso nuo placentos padėties nėštumo pabaigoje:
- Planinė Cezario pjūvio operacija: Jei placenta visiškai, iš dalies ar kraštu dengia gimdos kaklelį, gimdymas natūraliais takais yra neįmanomas dėl itin didelės gyvybei pavojingo kraujavimo rizikos. Tokiu atveju planuojama Cezario pjūvio operacija, kuri paprastai atliekama šiek tiek anksčiau nei numatyta gimdymo data (pvz., apie 36-38 nėštumo savaitę), kad būtų išvengta savaiminės gimdymo veiklos pradžios.
- Gimdymo būdo svarstymas (esant žemai prisitvirtinusiai placentai): Jei placenta yra tik arti gimdos kaklelio (pvz., >2 cm atstumu), bet jo nedengia, kartais galima bandyti gimdyti natūraliai, tačiau sprendimas priimamas labai individualiai, įvertinus atstumą, kraujavimo riziką ir kitus veiksnius. Toks gimdymas turi vykti ligoninėje, kur yra galimybė bet kada skubiai atlikti Cezario pjūvio operaciją.
- Ligoninės lygis: Dėl padidėjusios kraujavimo rizikos, moterims su placentos pirmeiga dažniausiai rekomenduojama gimdyti aukščiausio (tretinio) lygio ligoninėje (Lietuvoje - LSMUL Kauno klinikose arba Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose), kur užtikrinama visapusė pagalba ir yra kraujo bankas.
Kada skubiai kreiptis pagalbos?
Jei Jums diagnozuota placentos pirmeiga ar žemai prisitvirtinusi placenta, nedelsdami vykite į artimiausią akušerijos stacionarą, jei:
- Prasidėjo bet koks kraujavimas iš makšties (net jei jis negausus ir neskausmingas).
- Prasidėjo reguliarūs sąrėmiai.
- Atsirado maudžiantis ar aštrus pilvo skausmas.
Nors placentos pirmeigos diagnozė gali kelti nerimą, svarbu žinoti, kad su šiuolaikine medicinos priežiūra dauguma moterų sėkmingai išnešioja ir pagimdo sveikus kūdikius. Svarbiausia - reguliari gydytojo priežiūra, nurodymų laikymasis ir savalaikis kreipimasis pagalbos, jei atsiranda nerimą keliančių simptomų.
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti rėmuo nėštumo metu
Kiti galimi požymiai, kai vaisius yra žemai
Nors placentos pirmeiga yra viena iš priežasčių, kodėl vaisius gali būti žemai, yra ir kitų galimų požymių bei priežasčių:
- Spaudimas dubens srityje: Moteris gali jausti didesnį spaudimą dubens srityje, ypač vaikštant ar ilgiau stovint.
- Dažnesnis šlapinimasis: Žemai esantis vaisius gali spausti šlapimo pūslę, todėl gali padažnėti noras šlapintis.
- Diskomfortas vaikštant: Gali būti sunkiau vaikščioti, nes vaisius spaudžia dubens dugno raumenis.
- Nugaros skausmai: Žemai esantis vaisius gali sukelti nugaros skausmus, ypač apatinėje nugaros dalyje.
Liaudies išmintis ir nėštumo požymiai
Nėštumo metu moterys dažnai dalinasi įvairiais liaudiškais įsitikinimais ir požymiais, kurie, kaip manoma, gali nuspėti vaiko lytį ar nėštumo eigą. Pavyzdžiui, esama nuomonių, kad jei pilvas nėštumo metu yra žemai ir nedidelis, gims berniukas, o jei aukštai - mergaitė. Tačiau svarbu pabrėžti, kad tokie požymiai nėra moksliškai pagrįsti ir neturėtų būti laikomi patikimais.
Moterys taip pat pastebi, kad skirtingi nėštumai gali labai skirtis. Pavyzdžiui, vieno nėštumo metu gali traukti sūrus maistas, o kito - saldumynai. Oda taip pat gali reaguoti skirtingai: vieno nėštumo metu ji gali būti švari, o kito - išberta.
Kūdikių pilvo diegliai
Gimus kūdikiui, tėvai susiduria su naujais iššūkiais, vienas iš kurių - pilvo diegliai. Kūdikių pilvo diegliai - tai dirglumo, nerimo ir verkimo priepuoliai, trunkantys daugiau nei 3 valandas per dieną ne mažiau nei 3 kartus per savaitę, dažniausiai prasidedantys vėlyvą popietę ar vakare. Verkiant pilvukas būna kietas, išsipūtęs, kojytes vaikutis riečia prie pilvuko, rankytes prispaudžia prie kūnelio, veidelis parausta arba pabąla.
Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama žarnyno mikrobiotai. Manoma, kad pilvuko diegliai - tai naujagimio organizmo reakcija į naują maisto patekimo būdą (įsčiose vaisius maitinosi per virkštelę) ir į iki tol sterilaus jo žarnyno apgyvendinimą įvairia mikrobiota. Tinkama mityba padeda bręsti žarnyno mikrobiotai. Motinos pienas, maitinimas krūtimi - svarbūs veiksniai, kurie nuo pat pradžių padeda formuoti sveiką žarnyno mikrobiotą.
Taip pat skaitykite: Pagalba nėštumo krizės atveju
Pasirengimas motinystei
Labai svarbu, jog šiuolaikinė moteris, planuojanti nėštumą, suvoktų ir būtų informuojama apie pasirengimo motinystei svarbą. Klinikinių studijų metu įrodyta, jog 400µg (0,4mg) folinės rūgšties vartojimas 4-5 nėštumo savaitę iki 70% apsaugo nuo nervinio vamzdelio formavimosi defektų (t.y. įskilo stuburo spina bifida, besmegenystės anencephalia), širdies, viršutinės lūpos ir gomurio apsigimimų.
Vaisiaus judesių stebėjimas
Kiekviena nėščioji vaisiaus judesius turi pradėti stebėti nuo 30 nėštumo savaitės. Skaičiuojama kiek kartų mažylis sujudėjo per 30 minučių. Nėščioji, žinodama, kada jos mažylis būna aktyviausias, turėtų gulėdama ant šono, geriausia kairiojo (tam, kad nėščiosios kraujotaka būtų nesutrikdyta), skaičiuoti, kiek kartų mažylis sujudėjo per 30 min. Jeigu mažylis tuo metu miega, ji reikėtų išbudinti glostant, švelniai spūstelnant mamytės pilvelį. Jeigu per pusę valandos suskaičiavote ≥5 judesius, pagrindo nerimauti nėra.
Skiepijimai
Prieš kiekvieną vaiko skiepijimą tėvus ar teisėtus globėjus būtina informuoti apie vakcinų skyrimą, galimas nepageidaujamas reakcijas į skiepą.
Žindymas
Naujagimiai žindomi tiek kartų, kiek jie nori, ir taip ilgai, kiek jie nori (ir dieną, ir naktį). Jeigu būtina, naujagimiai turi būti maitinami kitai būdais, bet ne iš buteliuko.
Mėnesinių ciklas
Tam, kad moteris galėtų pastoti, turi vykti tam tikri cikliniai pakitimai jos organizme. Normalus subrendusios moters mėnesinių ciklas kartojasi kas 22-35 dienas. Vidutinė mėnesinių ciklo trukmė - 28 dienos. Kiekvienai moteriai svarbu žinoti tai, jog mėnesinių ciklas skaičiuojamas nuo pirmos mėnesinių dienos.
Pavojingi simptomai nėštumo metu
Nėštumo metu svarbu stebėti savo savijautą ir nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei atsiranda šie simptomai:
- Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas (NPV).
- Kraujavimas iš makšties.
- Susilpnėjo vaisiaus judesiai.
- Bet koks kraujavimas iš makšties iki gimdymo.
- Jei vaisiaus vandenys geltoni, žali ar rudi.