Įvadas
Skydliaukė - tai mažas, bet gyvybiškai svarbus endokrininės sistemos organas, esantis kaklo priekinėje dalyje. Ji gamina hormonus, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą, energijos gamybą, šilumos reguliaciją, augimą ir daugelį kitų kūno funkcijų. Nėštumo metu skydliaukės hormonų poreikis padidėja, todėl svarbu užtikrinti tinkamą jos veiklą. Sutrikusi skydliaukės veikla gali neigiamai paveikti tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatą. Šiame straipsnyje aptarsime tiroksino (T4) lygio svarbą nėštumo metu, galimus sutrikimus ir jų valdymą.
Skydliaukės funkcija ir hormonai
Skydliaukė gamina du pagrindinius hormonus: tiroksiną (T4) ir trijodtironiną (T3). Šie hormonai yra joduoti ir reguliuoja įvairius fiziologinius procesus, įskaitant energijos suvartojimą, širdies ritmą, šilumos gamybą ir medžiagų apykaitą. Tiroksinas (T4) yra pagrindinis skydliaukės gaminamas hormonas, tačiau jis yra mažiau aktyvus nei trijodtironinas (T3), kuris yra pagrindinis aktyvusis skydliaukės hormonas organizme. Didžioji dalis T3 organizme susidaro iš T4 periferiniuose audiniuose, pavyzdžiui, kepenyse ir inkstuose, kur T4 yra konvertuojamas į aktyvesnę T3 formą.
Skydliaukės hormonų gamybos ir išsiskyrimo procesas yra reguliuojamas sudėtingu grįžtamojo ryšio mechanizmu, dalyvaujant hipotalamui ir hipofizei, kad būtų užtikrintas tinkamas hormonų lygis organizme.
Skydliaukės funkcijos
Skydliaukė atlieka keletą svarbių funkcijų organizme:
- Medžiagų apykaitos reguliavimas: T3 ir T4 hormonai didina deguonies suvartojimą ir bazinį metabolizmo greitį, o tai reiškia, kad jie didina energijos gamybą ir suvartojimą visame kūne.
- Augimas ir vystymasis: Skydliaukės hormonai yra labai svarbūs normaliam augimui ir vystymuisi, ypač kaulų augimui ir smegenų vystymuisi vaikystėje.
- Širdies ir kraujagyslių sistemos veikla: Skydliaukės hormonai tiesiogiai veikia širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, padidindami širdies susitraukimų dažnį ir stiprumą, taip pat skatindami didesnį kraujo tūrį kraujagyslėse.
- Nervų sistemos veikla: Skydliaukės hormonai turi svarbų vaidmenį nervų sistemos veikloje, įskaitant neuronų augimą ir diferenciaciją, taip pat neurotransmiterių gamybą ir išsiskyrimą.
- Reprodukcinė sistema: Nors skydliaukės hormonų poveikis reprodukcijos sistemai nėra tiesioginis kaip kitose sistemose, jų tinkama pusiausvyra yra būtina normaliam reprodukcinių organų veikimui tiek vyrams, tiek moterims. Skydliaukės hormonų disbalansas gali sukelti menstruacijų ciklo sutrikimus, nevaisingumą ir komplikacijas nėštumo metu.
Skydliaukės veikla nėštumo metu
Nėštumo metu moters organizme vyksta daug hormoninių ir metabolinių pokyčių, įskaitant ir skydliaukės veiklą. Skydliaukė nėštumo metu padidėja 10 proc. šalyse, kurios turi pakankamai jodo, ir 20-40 proc. šalyse, kur jodo trūksta. Nėščiai moteriai skydliaukės hormonai gaminami 50 proc. intensyviau, tiek pat padidėja ir jodo poreikis, todėl nėštumo metu moteris turi jo suvartoti apie 200-250 μg per dieną.
Taip pat skaitykite: Viskas apie nėštumo hormonus šlapime
Hormonų kiekį kraujyje padidina du su nėštumu susiję hormonai: estrogenas ir žmogaus chorioninis gonadotropinas (hCG). Pirmąjį trimestrą, t. y. 3 pirmuosius nėštumo mėnesius, hormonai vaisių pasiekia per mamos placentą, todėl nėštumo pradžioje vaisiaus smegenų vystymasis priklauso nuo sėkmingo skydliaukės hormonų „tiekimo“. Vaisiaus skydliaukė jodą kaupti pradeda tik po 10-12 nėštumo savaitės, o skydliaukės hormonų sintezė ir sekrecija prasideda apie 20 nėštumo savaitę.
Skydliaukės sutrikimai nėštumo metu
Vidutiniškai 2-3 iš 100 nėštumų nustatomi skydliaukės sutrikimai (disfunkcija). Skydliaukės disfunkcija neigiamai veikia moteris nėštumo metu - gali atsiliepti vaisiaus vystymuisi. Todėl nėščiai moteriai skiriama T3 ir T4 lygio analizė. Radus ligos simptomų nėštumo metu kartoti tyrimus reikia kas mėnesį.
Dažniausi skydliaukės sutrikimai nėštumo metu yra hipotirozė ir hipertirozė.
Hipotirozė nėštumo metu
Hipotirozė (arba „neaktyvi skydliaukė“) - tai lėtinė endokrininė liga, būklė, kai skydliaukės ląstelės gamina nepakankamai gyvybiškai svarbių hormonų normaliai organizmo veiklai užtikrinti. Hipotireozė yra dažniausia skydliaukės liga, kuria serga apie 0,5-2 proc. įvairaus amžiaus, lyties, rasės, socialinio sluoksnio ir išsilavinimo suaugusių žmonių pasaulyje, tačiau tik pusė žino, kad turi hipotireozę. Nėštumo metu, priklausomai nuo populiacijos, diagnostinių kriterijų, moters amžiaus, jodo suvartojimo ir gretutinių ligų, hipotireozė nustatoma apie 2-3 proc. moterų. Tai antra dažniausia endokrininė liga po gestacinio diabeto nėštumo metu.
Hipotirozės priežastys
Hipotirozės priežastys gali būti įvairios:
Taip pat skaitykite: Svarbu žinoti apie tiroksiną nėštumo metu
- Autoimuninės reakcijos (pvz., autoimuninis tiroiditas)
- Infekcijos
- Jodo stygius ar perteklius
- Padidinta radiacija
- Paveldimumas
- Lėtinis stresas
- Tam tikri vaistai
- Skydliaukės uždegimas
Hipotirozės simptomai
Hipotireozės simptomai gali būti įvairūs ir ne visada lengvai atpažįstami. Dažniausi simptomai yra:
- Nuovargis ir silpnumas
- Jautrumas šalčiui
- Svorio augimas
- Sausa oda ir plaukai
- Vidurių užkietėjimas
- Depresija
- Sutrikusi atmintis ir koncentracija
- Menstruacijų sutrikimai
- Sąnarių ir raumenų skausmai
Nėštumo metu hipotirozės simptomai gali būti panašūs į įprastus nėštumo simptomus, todėl svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius neįprastus pokyčius ir pasikonsultuoti su gydytoju.
Hipotirozės poveikis nėštumui ir vaisiui
Nekontroliuojama hipotirozė nėštumo metu gali sukelti įvairių komplikacijų, įskaitant:
- Persileidimą
- Priešlaikinį gimdymą
- Gestacinį diabetą
- Preeklampsiją
- Vaisiaus augimo sulėtėjimą
- Vaisiaus nervų sistemos vystymosi sutrikimus
Todėl labai svarbu anksti diagnozuoti ir gydyti hipotirozę nėštumo metu.
Hipotirozės diagnostika
Anksti nustatyti skydliaukės hormonų gamybos sutrikimus leidžia kraujo tyrimai. Svarbiausi tyrimai yra:
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
- Tireotropinio hormono (TTH) tyrimas: TTH yra hormonas, kuris reguliuoja skydliaukės veiklą. Padidėjęs TTH lygis rodo hipotirozę. Sveiko žmogaus TTH rodiklis svyruoja tarp 0,4 ir 4 mIU/l, tačiau nėščiosioms, vaikams ir vyresniems asmenims šio rodiklio normos ribos yra skirtingos. Nėštumo metu TTH rodiklio reikšmė skiriasi palyginti su moterimis, kurios nesilaukia, priklausomai nuo populiacijos, geografinės padėties, etniškumo, kinta kiekvieno nėštumo trimestro metu, priklauso laboratorijos reagentų ir nustatytų normos ribų ir profesinės organizacijos, kurios gairėmis šalyje vadovaujamasi. Daugeyje Europos ir Amerikos organizacijų gairių rekomenduojama TTH rodiklio reikšmė pirmojo trimestro metu 0,1-2,5 mIU/l, antrojo trimestro metu 0,2-3 mIU/l, trečiojo trimestro metu 0,3-3 (3,5) mIU/l. Planuojant nėštumą ir turinčioms skydliaukės veiklos sutrikimų, siektina TTH rodiklio reikšmė yra mažiau nei 2,5 mIU/l.
- Laisvo tiroksino (FT4) tyrimas: FT4 yra pagrindinis skydliaukės hormonas. Sumažėjęs FT4 lygis patvirtina hipotirozės diagnozę.
- Antikūnų prieš skydliaukės audinį (ATPO) tyrimas: ATPO antikūnai rodo autoimuninį skydliaukės pažeidimą.
Skydliaukės hormonų tyrimai svarbūs ne tik profilaktiškai, bet ir stebėti ligos eigą. Sergant hipotireoze, TTH tyrimą rekomenduojama atlikti pirmoje nėštumo pusėje, iki 20 sav., kas 4-6 savaites, vėliau - kas 6-8 sav. Labai svarbu ne tik nustatyti, ar besilaukianti moteris turi skydliaukės veiklos sutrikimą, tačiau ir įvertinti, ar taisyklingai vartoja vaistus, skydliaukės funkcijai atstatyti.
Hipotirozės gydymas
Hipotireozės gydymas apima pakaitinę hormonų terapiją, skiriant levotiroksiną, sintetinį T4 hormoną. Dozę nustato gydytojas, atsižvelgdamas į individualius paciento poreikius ir TTH lygį. Iki šiol neįmanoma išgydyti hipotireozės ar vaistais pašalinti ligos priežasties, tačiau vartojant tinkamą gydymą, skydliaukės hormonų trūkumas organizme visiškai atstatomas ir savijauta išlieka gera. Hipotireozei gydyti skiriama nuolatinė pakaitinė terapija geriamu sintetiniu skydliaukės hormonu (sintetiniu tiroksinu), kurio veiklioji medžiaga yra levotiroksinas.
Apie 50-85 proc. moterų, turinčių hipotireozę, nėštumo metu didėja levotiroksino poreikis ir augant nėštumui padidėja iki 30 proc. Įprastai, sergant hipotireoze, pastojus, pirmąsias 4-6 sav., levotiroksino dozė didinama 20-30 proc. ar daugiau 2 dienas per savaitę. Vaistų dozė didinama tol, kol pasiekiama TTH rodiklio reikšmė 0,5-2,5 mIU/l. Tyrimai parodė, kad jei prieš pastojant TTH rodiklio reikšmė buvo mažesnė nei 1,2 mIU/l, levotiroksino dozę tenka didinti mažesniam moterų skaičiui. Po gimdymo, levotiroksino dozė sumažinama iki buvusios prieš nėštumą, o TTH vertinamas praėjus 6 sav.
Sergant hipotireoze, nepaprastai svarbu vaistus vartoti tinkamai, reguliariai ir nenutrūkstamai. Vartoti vaistus būtina tuo pačiu metu kasdien, t. y. apie 60 min. prieš pirmąjį dienos valgį, prieš ar po dantų valymo arba 3-4 val. po paskutinio valgio vakare, užgeriant pakankamu vandens kiekiu ar kitu skysčiu, tačiau būtina vengti gerti kavą ar greipfrutų sultis apie 60 min. Ryte išgėrus sintetinį tiroksiną, patariama palaukti apie 4-5 val. ir tik tuomet valgyti sojos produktus ar papildus, kuriuose gausu izoflavanoidų, galinčių veikti TTH reikšmę, ar mėgautis sveiku maistu, praturtintu skaidulomis, gerti pieną ir valgyti jo produktus.
Nustatyta, kad kontraceptiniai vaistai, pakaitinė hormonų terapija, antidepresantai, antiepilepsiniai vaistai, taip pat skrandžio rūgštį mažinantys vaistai, kurių sudėtyje yra aliuminio ar magnio, protono pompos inhibitoriai ar osteoporozei gydyti skirti vaistai, multivitaminai ir maisto papildai, turintys kalcio, geležies, chromo ar sojų ir kt., bei jonažolių arbata gali veikti geriamojo sintetinio hormono įsisavinimą, todėl vartojant šias medžiagas, dažnai prireikia didesnės vaistų dozės. Šiais atvejais rekomenduojama pasitarti su gydančiu gydytoju.
Hipertirozė nėštumo metu
Hipertirozė yra būklė, kai skydliaukė gamina per daug hormonų. Simptomai gali apimti svorio kritimą, širdies plakimo jausmą, nerimą, tremorą, karščio netoleravimą, padidėjusį prakaitavimą ir raumenų silpnumą. Dažniausia hipertirozės priežastis yra Greivso liga, autoimuninė būklė. Kiti veiksniai gali apimti toksinius skydliaukės mazgus ir tiroiditą. Hipertirozės gydymas gali apimti antitiroidinius vaistus, radioaktyvųjį jodą arba chirurginę intervenciją, priklausomai nuo priežasties ir sunkumo. Hipertirozė pasireiškia maždaug 1 iš 500 nėščiųjų.
Profilaktiniai skydliaukės tyrimai
Ilgalaikis stresas, įtemptas darbas, jodo stygius, paveldėti genai - dažnos skydliaukės ligų priežastys. Laiku negydoma skydliaukė kenkia organizmui - kepenų, inkstų, širdies, smegenų, lytinių ir kitų organų darbui. Pirmieji skydliaukės sutrikimų simptomai yra nejuntami, todėl itin svarbu pasitikrinti profilaktiškai.
Rekomenduojama ištirti skydliaukės veiklą, jei moteris yra vyresnė nei 30 m. amžiaus, anksčiau stebėta struma (gūžys), buvę skydliaukės veiklos sutrikimai, skydliaukės operacija, moteris sirgusi pogimdyminiu tiroiditu ar nustatyti padidėję skydliaukės antikūnai, serga kitomis autoimuninėmis ligomis (pvz., pirmojo tipo cukriniu diabetu), buvęs nevaisingumas, nėštumo komplikacijų ar dauginis nėštumas, turi reikšmingą nutukimą (kai kūno masės indeksas 40 kg/m² ar daugiau), buvo taikyta galvos ar kaklo spindulinė terapija, vartojami tam tikri vaistai ritmo sutrikimui ar psichinėms ligoms gydyti, 3 mėn.
Pasiruošimas skydliaukės tyrimams
Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių tyrimų tikslumą yra pats žmogus, nes tinkamas pasiruošimas skydliaukės tyrimams yra labai svarbus. Prieš procedūrą pacientas privalo laikytis šių nurodymų:
- nevartoti alkoholio, tabako bei narkotinių medžiagų;
- apie vartojamus vaistus prieš tyrimą pranešti gydytojui;
- būtina vitaminų arba papildų naudojimą nutraukti prieš dvi savaites;
- nevalgyti, gerti tik vandenį, nes kraujo krešėjimų tyrimai gali būti netikslūs;
- vengti intensyvaus fizinio krūvio;
- po rentgenologinių ir ultragarsinių tyrimų, refleksoterapijos bei fizioterapijos procedūrų palaukti bent 12 valandų;
- informuoti gydytojus apie menstruacinio ciklo dieną;
- tyrimą rekomenduojama atlikti ryte;
- vengti streso.
Skydliaukės tyrimus geriausiai atlikti ryte, kai žmogus yra pailsėjęs. Rytiniai tyrimai yra patys tiksliausi. Jeigu pacientas skydliaukės tyrimus atlieka vėliau, turi procedūrai būti papildomai pasiruošęs - reikia būti nevalgius 6 - 8 valandas iki tyrimo.
Mitybos svarba ir jodo reikšmė
Mitybos reikšmė nėštumo metu ženkliai išauga. Būsimosios mamos žino, kad pastojus organizmui būtina folio rūgštis, vitaminas D bei geležis (jos stingant, gali išsivystyti nėščiųjų anemija), tačiau vis dar per mažai dėmesio skiriama ne mažiau svarbiam mikroelementui jodui, skatinančiam vaisiaus smegenų vystymąsi. Jodas yra mūsų organizmui svarbus mikroelementas. Jo randama maisto produktuose, papilduose, vaistuose, dezinfekcinėse priemonėse ir kt. Mūsų organizmas naudoja jodą skydliaukės hormonų gamybai. Jodas yra būtinas skydliaukės hormonų, kurie užtikrina sklandžią medžiagų apykaitą, vaisiaus augimą ir vystymąsi, gamybai.
Taip pat, tikėtina, nedidelis jodo trūkumas nėštumo metu ateityje vaikui gali nulemti nedideles mokymosi ir elgesio problemas, tačiau gali ir niekaip nepaveikti. Didelis jodo trūkumas nėštumo metu gali padidinti tikimybę, kad vaikas ateityje turės klausos sutrikimų. Kūdikiai visą reikiamą kiekį jodo gauna iš motinos pieno (arba pieno mišinio). Jodo kiekį motinos piene lemia žindyvės mityba.
Tarptautinių organizacijų rekomenduojama jodo RPN nėščiosioms - 220-290 µg (mikrogramų, mcg), o žindančioms moterims - 290 µg. Taip pat galite vartoti maisto papildus, skirtus planuojančioms pastoti ar nėščiosioms, kuriuose yra reikiamas jodo kiekis (bent 150 µg). Jei jums buvo diagnozuoti skydliaukės veiklos sutrikimai ar skydliaukės liga, prieš pradėdamos vartoti jodo papildus, geriau pasitarkite su gydytoju.
Žmonės, kurių organizme jodo atsargos ir taip nedidelės, dar labiau jas sumažinti gali valgydami tam tikrus maisto produktus. Jeigu organizme nėra pakankamai jodo, gali sumažėti skydliaukės hormonų kiekis (šis klinikinis sindromas dar vadinamas hipotireoze arba hipotiroidizmu). Yra ir kita medalio pusė - per didelis jodo kiekis organizme. Hipertiroidizmas - būklė, kai skydliaukė į kraują išskiria per daug hormono tiroksino, o tai gali neigiamai paveikti tiek nėščiosios, tiek ir vaisiaus sveikatą.
Geriausias jodo šaltinis yra multivitaminai nėščiosioms su jodu.
Prevencija ir gyvenimo būdo rekomendacijos
Nors ne visų hipotirozės priežasčių galima išvengti, yra keletas būdų, kaip sumažinti riziką:
- Užtikrinti pakankamą jodo kiekį mityboje (vartoti joduotą druską, jūros gėrybes)
- Vengti per didelio radiacijos poveikio
- Sumažinti stresą
- Reguliariai tikrintis skydliaukės veiklą, ypač jei šeimoje yra sergančiųjų skydliaukės ligomis
Be medikamentinio gydymo, svarbu laikytis sveiko gyvenimo būdo, kuris padeda palaikyti skydliaukės funkciją:
- Subalansuota mityba: valgyti kuo šviežesnį ir įvairesnį maistą, įtraukti šviežių daržovių, vaisių bei riebių žuvų.