Vaikų auginimas - tai nuolatinis mokymosi procesas, kupinas džiaugsmo ir iššūkių. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių iššūkių - vaiko nepaklusnumas. Ypač tai aktualu trejų metų vaikams, kurių elgesys gali atrodyti kaip nuolatinis maištas. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl vaikai neklauso, ir pateiksime patarimų, kaip elgtis tokioje situacijoje.
Vaikų Nepaklusnumo Priežastys
Prieš gilinantis į sprendimus, svarbu suprasti, kodėl vaikai, ypač trejų metų, kartais neklauso. Šis amžius yra svarbus etapas vaiko vystymesi, kai jis pradeda siekti savarankiškumo ir nepriklausomybės.
Savarankiškumo Siekis
Trečiaisiais gyvenimo metais vaikai mokosi būti savarankiški, nepriklausomi. Mokosi pasitikėti savo jėgomis, pažįsta baimės ir saugumo jausmus. Pagrindinis trimečių šūkis - „Aš pats!“. Vaikas nori viską daryti pats, išbandyti ką sugeba. Tačiau jų intelektinės galios dar mažos, tad vaikas eina paprasčiausiu keliu - kai tėvai kažką pasiūlo, kažko prašo, ar ko nors reikalauja, vaikas siekia priešingo.
Emocijų Valdymas
Vaikai dar tik mokosi atpažinti ir valdyti savo emocijas. Jie jaučia stiprius jausmus, bet neturi įrankių, kaip juos tinkamai išreikšti. Kūdikis savo piktumą išreiškia vieninteliu būdu - verksmu. Dvimečiui - trimečiui nesiseka žymiai dažniau negu mums visiems likusiems.
Dėmesio Trūkumas
Vaikai gali neklausyti, jei jaučia, kad jiems trūksta tėvų dėmesio. Jeigu vaikas negauna reikiamo dėmesio, vienintelis būdas užsitarnauti tą dėmesį jam tampa nepaklusnumas. Vaikui reikia jūsų dėmesio lygiai taip pat, kaip maisto ar miego. Tai visiškai normalus poreikis, kuris būtinas jam, kad galėtų normaliai augti ir vystytis.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: 2 metų vaikas rėkia
Aiškumo Stoka
Dažnai tėvai ne kartą pakartoja, kaip vaikui nereikėtų elgtis (pvz.: „Parduotuvėje nebėgiok“, „Nemėtyk daiktų“), tačiau neįvardija, kokio elgesio tikėtųsi iš vaiko vietoj to, kuris tėvams nepatinka.
Kaip Elgtis, Kai Vaikas Neklauso: Praktiniai Patarimai
Kai vaikai neklauso ir „užsiožiuoja“, tėvai turi savo taktiką, kaip elgtis tokioje situacijoje. Tai, kas tinka vienam vaikui, nebūtinai tiks kitam. Visgi, bendros rekomendacijos ir patarimai egzistuoja.
- Venkite Provokuojančių Situacijų: Žinoma, ne visada pavyksta išvengti visų vaikui nepatinkančių situacijų ir vietų, tačiau jei tik yra tokia galimybė, patartina elgtis būtent taip. Venkite situacijų, kuriose jūsų vaikas jaučiasi prastai, ar vietų, kurios nėra itin „draugiškos” vaikams.
- Nustatykite Aiškius Apribojimus: Kai vaikai žino, ko iš jų tikimasi, jie ima suprasti elgesio taisykles ir didėja tikimybė, kad jie šių taisyklių laikysis, rašo practicalparenting.com. Nustatykite aiškius vaiko amžiui tinkamus apribojimus. Svarbu suvokti vaiko supratimo lygmenį ir reaguoti tinkamai. Negalima reikalauti tų pačių dalykų tiek iš dvejų, tiek ir iš ketverių metų vaiko. Lūkesčiai būtinai turi būti realistiški.
- Būkite Ramūs: Nepamirškite, kad būtent jūs esate svarbiausias elgesio pavyzdys savo vaikui. Jis žvelgia į jus kaip į mokymosi priemonę, imituoja tai, ką mato. Taigi pasirūpinkite, kad jo matomas modelis elgtųsi tinkamai, nes būtent tėvai daro didžiausią įtaką savo vaikams. Išlikite ramūs ir atsipalaidavę. Jei jaučiate jus apimantį susierzinimą, atsipūskite, šiek tiek atsitraukite, o kai jausitės ir vėl ramūs, galite grįžti prie vaiko ir tęsti bendravimą.
- Būkite Iniciatyvūs: Nelaukite, kol problema įsišaknys, o vaiką nuraminti bus jau kur kas sunkiau. Į situacijas, kai svarbu dalintis, įtraukite ir savo vaiką, nes iki tam tikro amžiaus vaikas dar neturi suformuotų dalinimosi įgūdžių. Būkite iniciatyvūs ir reaguokite laiku. „Mano eilė, tavo eilė”, - štai toks modelis padeda pasirūpinti kiekvieno poreikiais. Informuokite savo vaiką, kad turimą žaislą po tam tikro laiko reikia perduoti kitam. Taip elgdamiesi suteiksite jam situacijos kontroliavimo pojūtį.
- Teigiamas Poveikis: Jei vaikas atsidūrė situacijoje, kai netrukus gali būti prarasta kontrolė, tėvai turi elgtis tinkamai. Nedelsiant užmegzkite akių kontaktą, švelniai paimkite jį už rankos ar dėkite ranką jam ant peties. Darykite vaikui teigiamą poveikį. Tinkamas fizinis kontaktas suteiks vaikui galimybę suprasti, kad esate šalia, taigi jis yra saugus. Jei vaikas fizinio kontakto nepageidauja, tiesiog būkite kuo arčiau jo, kad jis jaustų jūsų paramą. Jei vaikas atsidūręs situacijoje, kai gali susižeisti pats arba sužeisti kitą, perkelkite jį į kitą vietą.
- Skirkite Laiko Nurimti: Vaikai negirdi ir nesupranta, ką jiems sakote, kai juos apėmęs stresas, pyktis ar susierzinimas. Skirkite laiko nurimti.
- Priimkite Emocijas: Reaguokite į vaiko jausmus, pateikite keletą galimų elgesio variantų, tačiau venkite tiesioginio spaudimo ir diktavimo, ką jis turi daryti. Priimkite vaiko neigiamas emocijas su užuojauta ir švelnumu.
- Pripažinkite Jausmus: Žodžiais vaikui paaiškinkite, kad esate čia, kad jam padėtumėte. Kai vaiko reakcija taps švelnesnė, nukreipkite jos elgesį tinkama linkme. Pripažinkite vaiko jausmus, o tada nustatykite griežtesnes ribas. Galbūt jūsų atžalai reikia priminti galimus elgesio variantus. Toks elgesys su vaiku leidžia mažajam pasaulio tyrinėtojui suvaldyti emocijas ir atgauti dvasinę pusiausvyrą.
- Girkite Pastangas: Tiesa, pernelyg gausios pagyros gali tapti bevertės, taigi girti stenkitės tik už konkrečius nuopelnus ir pasiekimus. Girkite ir pripažinkite pozityvias vaiko dedamas pastangas.
Vaikų Agresija: Kaip Reaguoti?
Nepaisant to, kad šiandieniniai tėvai nemažai žino ir skaito apie vaikų raidą, mažų vaikų elgesys, kai vaikas muša, kanda ar spiria, užtinka tiesiog kaip „perkūnas iš giedro dangaus“ ir labai išgąsdina.
Visi Jausmai Yra Legalūs
Svarbiausia atsiminti, kad visi jausmai yra legalūs, leistini ir yra normalu turėti visokius jausmus. Vaiko elgesys gali būti suprastas ir jis gali būti pakeistas. Jei yra elgesys, ir jo labai yra daug ir jis gąsdinantis, vis tiek svarbu sau priminti ir pasakyti, kad jis gali būti suprastas ir gali būti pakeistas.
Reakcija Į Agresiją
Sakyčiau, kad visi pabando viską. Kažkiek nulemia temperamentas, bet didžioji dauguma vaikų yra pabandę spirti, trenkti, kąsti, mušti, verkti. Viską, kas padeda. Ką iš arsenalo jie toliau naudoja, tai labiau priklauso nuo suaugusio žmogaus intervencijos, ką jis su tuo įrankiu padaro. Svarbu pasakyti, kad taip daryti negalima ne todėl, kad skauda kam nors. Labai svarbu jį sustabdyti ir pasakyti: „Ne, taip daryti negalima“. Jei kalbame apie piktumą, net mažam vaikui reikia pasakyti: „Aš matau, tu supykai, tikrai negalima kąsti, bet gali pasakyti žodžiais, gali patrepsėti kojytėmis, kai pikta, gali padaužyti pagalvytę rankyte, kai pyksti“. Turime parodyti, ką galima daryti. Labai svarbu suprasti, kad nėra blogų jausmų, yra tik blogos jausmų išraiškos priemonės.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti jautriam vaikui darželyje?
Ko Nedaryti?
Blogiausias dalykas padaryti vaikui tą, ką mes norime, kad jis nustotų daręs. Aš pasisakau kategoriškai prieš tokį būdą. Jeigu mes trenkiame savo vaikui, kad jis sužinotų, kas yra skausmas, tai tikrai nesustabdo žmonių nuo tokio elgesio.
Kaip Elgtis, Kai Vaikas Muša Viešoje Vietoje?
Visų pirma mes nežinome visos situacijos, turime tik jos išorinį apibūdinimą. Nepažįstame mamos, nežinome, kaip ji elgiasi ir jaučiasi su savo vaiku, ir nepažįstame vaiko. Tarkime, vaikas pradėjo taip elgtis netikėtai, anksčiau taip nesielgė, arba taip elgiasi dar labai neseniai ir spardo tik artimuosius. Tuojau pat, neatidėliodami tupiame priešais vaiką, kad akys būtų viename lygmenyje, ir rimtai (tačiau jokiu būdu ne piktai) žiūrime tiesiai į akis ir sakome: „Taip elgtis netinka, tu gali pasakyti, ko nori“, arba „Taip elgtis netinka. Matau, kad supykai. Tinkama tėvų emocija tokioje situacijoje - nuostaba. Tuomet ir vaikas supras, kad nusigrybavo, kad taip elgtis - nei šis, nei tas.
Ką Daryti, Jei Vaikas Trenkia Kumščiu?
Vis dar „veikiame“ pagal modelį „šviežias ir neįsitvirtinęs elgesys“ - išliekame ramūs (tikrai nereikia būti akmeniniu veidu, galima ir reikia parodyti, kad skaudėjo, tik nesusitelkti į skausmą - vaikų empatija dar per silpna, kad padėtų sutvarkyti elgesį). Labai svarbu atidėti į šalį pyktį - šitas užpuolėjas jums nepavojingas, tad tikrai galite apsieiti be pykčio, reikės tik truputį pasistengti. Taigi, vis dar esame pritūpę prie vaiko ir ką tik gavę kumšteliu į ausį. Suimame vaiko ranką. Tvirtai, tačiau jokiu būdu ne skaudžiai - taip, kad vaikas suprastų, kad jo neglostome, bet kad ir nepasijaustų skriaudžiamas. Ranką suimame tik tam, kad negalėtų trenkti dar kartą. Prilaikydami vaiko ranką ar ją nuleisdami jam prie šono, jei pakelta, žiūrime vaikui tiesiai į akis ir rimtai sakome labai panašiai, kaip ir pirmą kartą: „Taip elgtis netinka. Negalima muštis. Man skauda. Tu gali pasakyti, kad esi nepatenkintas. Arba: „Aš žinau, kad supykai, suprantu, kad tau nepatiko“. Tada dar kurį laiką išliekame situacijoje ir žiūrime vaikui į akis, kol jo kūnas praranda kovos pozą. Kad šis metodas suveiktų, reikės pakartoti keletą kartų. Labai svarbu nepamokslauti po to, kai incidentas pasibaigė.
Kai Vaikas Nuolat Elgiasi Agresyviai
Tarkime, kad taip vaikas elgiasi nuolatos, namuose ar išėjęs iš namų, ir žinome (tai svarbu), kad šis konkretus vaikas neturi jokių kitų vystymosi, emocinių ar neurologinių sunkumų ar kliūčių. Taip pat matome, kad taip vaikas elgiasi tik su savo artimaisiais, kurie jam nuolaidžiauja. Tuo atveju jo elgesys yra jūsų santykio su vaiku ir auklėjimo rezultatas - vaikas vis labiau ir labiau demonstruoja galią, o mama vis labiau jaučiasi bejėgė. Taigi pirmiausiai išbandome ankščiau surašytus būdus, net jei situacija įsisenėjusi. Jei nesuveikė, bet dabar jau vaikas kelis kartus girdėjo (bet visada, kai tik elgėsi netinkamai), kad toks elgesys yra nepriimtinas, tuomet mama turi pademonstruoti vaikui, kad jo pasirinkimas toliau elgtis nekonstruktyviai turės jam nepatogių pasekmių.
Nepatogios Pasekmės
Vaikui turi būti patogiau elgtis konstruktyviai - tarkime, vaikas ir mama laukia eilėje prie kasos ir tarp pirkinių yra ir vaiko „užsakytų“ prekių. Vaikas reikalauja dar vieno žaisliuko, o mamai atsisakius jį pirkti, jis spiria jai. Situacija tobula parodyti nepatogią pasekmę. Mamai svarbu pakelti vaiką ant rankų (ir vėl labai svarbu ne piktai) ir sakyti: „Kaip gaila, kad tau nepavyko šiandien elgtis pagarbiai ir tu nusprendei (labai svarbi formuluotės dalis) man spirti, nes aš atsisakiau nupirkti (…). Šiandien apsipirkti negalėsime. Svarbu, kad vaikas šioje situacijoje ne pasiektų savo, ne būtų nubaustas, bet patirtų nemalonią sau pasekmę.
Taip pat skaitykite: Sprendimai, jei vaikas nemiega lovytėje
Ko Vengti?
Mama (supykus): „Kadangi man spyrei, nepirksiu tau ledų“ (bausmė); „Jei dar kartą spirsi, nepirksiu tau ledų“ (grąasinimas); „Jei spardysies, atiduosiu tave tetai“ (gąsdinimas).
Pozityvus Auklėjimas: Kaip Susikalbėti Su Neklusniu Trimečiu?
Mama klausia: „Mano berniukui treji metukai, turim tokią mažą problemą - jis mūsų neklauso ir atsikalbinėja. Net nebežinau, kaip su juo kalbėt ir ką daryt?"
Tai Normalu
Pirmosiomis eilutėmis iškart norisi pasakyti, kad tai, kas vyksta su jūsų berniuku, viskas yra normalu. Labiau sunerimti reiktų priešingu atveju, t.y. tada, jei vaikutis su viskuo sutiktų ir viskam paklustų. Jei taip, tuomet jums turbūt jau žinoma, kad trimečiams atsikalbinėti, viską neigti, savivaliauti, priešintis tėvų vadovavimui yra visiškai įprastas elgesys, atitinkantis jų raidos etapą.
Nusiraminkite
Pirmiausia - nusiraminti patiems. Nešaukti ant vaiko, nes tikrai nepadės. „Neauklėti“ bausmėmis, nes tai irgi nepadeda. Čia svarbu nustatyti leistinas ribas, jų laikytis, bet kartu būti lanksčiams, kantriems, daugiau vaikui leisti, jei tai nėra už leistinų ribų, negu drausti.
Bendradarbiaukite
Jeigu matote, kad užduotis vaikui neįveikiama, padrąsinkite už pastangas: „Matau, kad esi labai sumanus ir stengiesi sujungti užtrauktukus, gal leisi man padėti tavo rankytėms užtraukti striukės užtrauktuką?“
Pripažinkite Norus
Svarbiausia tokioje situacijoje pripažinti jo norą ir pasiūlyti tinkamo maisto. Įsivaizduokime: grįžtate namo šaltą žiemos vakarą ir sakote savo sutuoktiniui, kad labiau už viską dabar norėtumėt nuvažiuoti į šiltus kraštus. Kaip jaustumėtės, jei vyras jums atšautų: Ką čia dabar pasakoji, mes gi neturim pinigų tokiai kelionei, be to labai pavojinga skristi lėktuvu, o ir besaikis buvimas saulėje gali sukelti odos vėžį”. Ar nepasijustumėte nesuprasta? Juk tik pasidalijote savo noru, nieko žūtbūt nereikalavote, o čia… Taigi, savo „trimetukams“, kai jie sako kažko norį, mes irgi galime pripažinti jų norą ir pasakyti „suprantu, kad nori šokolado, ir aš jį labai mėgstu. O koks šokoladas tau skanesnis su riešutais ar su uogomis?”
Pagarba Vaikui
Šioje situacijoje tinkamiausias sprendimas būtų pastatyti smėlio laikrodį ir paaiškinti vaikui, kad kai laikroduko smėliukas išbyrės, jūs turėsite išeiti pro duris. Parodysite vaikui pagarbą (juk nenešate savo draugės į mašiną, kai jūs kur nors skubate, o ji dar nori pas jus pasisvečiuoti, o paaiškinate, kad po kelių minučių turite išeiti).
Apibendrinimas
Jei mažylis neklauso, ignoruokite jo netinkamą elgesį ir skirkite dėmesio tuomet, kai jis elgsis deramai. Stenkitės klausytis ir atspindėti vaiko jausmus sakydama: „Matau esi liūdnas, nusiminęs, piktas ir kt.“ Paaiškinkite, kaip jaučiatės jūs tokioje situacijoje, pavyzdžiui, „Man neramu, kai šokinėji ant lovos, nes gali susižeisti“. Ir dar: leiskite vaikui rinktis. Pavyzdžiui, jeigu vaikas nenori autis batų, galima jam pasiūlyti: „Ar nori autis batus atsisėdęs ant kėdės ar ant fotelio“. Vaikui leisdami rinktis stipriname jo atsakomybę ir leidžiame pasijusti savarankiškam.
Maištaujantis Vaikas: Kaip Išsiaiškinti Priežastis?
Vaiko teisių apsaugos specialistai supranta, jog tėvams skaudu, kai vaikas atsikalbinėja ir nedaro tai, ko jie prašo, kai į prašymą reaguoja atšiauriai, tačiau, visų pirma, pataria išsiaiškinti maišto priežastis.
Priežastys
Maištaujančių ar kitaip netinkamai besielgiančių vaikų tikslas nėra konkrečiai supykdyti ir erzinti tėvelius ar kitus šeimos narius. Būna ir taip, kad vaikas pats nesuvokia ir negali įvardyti, kaip jis jaučiasi ir kodėl netinkamai elgiasi. Dažniausiai vaikų netinkamo elgesio tikslai yra susiję su emociniais bei fiziniais poreikiais.
Dėmesio Trūkumas
Paprastai vaikai yra linkę prieštarauti tėvams, kai jaučia dėmesio trūkumą. Jeigu vaikas jūsų neklauso, priežastis slypi jumyse. Jums reikia išsiaiškinti būtent savo elgesį, o tik paskui galvoti, kaip galima padėti vaikui. Pirma ir pati svarbiausia priežastis - dėmesio trūkumas. Kad ir kaip banaliai tai skambėtų. Imkite ir pagalvokite tiesiog dabar, šiuo momentu, kaip dažnai atkreipiate dėmesį į savo vaiką, jeigu jis nerėkia, nekelia isterijų, viską daro taip, kaip jums norisi? Paprastai į tokius vaikus nekreipiama dėmesio. Vaikas kažkuo užsiėmęs, o mama ir tėtis užsiima savais reikalais. Tai pati paprasčiausia situacija, kuri visus patenkina, o labiausiai - tėvus. Šiandien labai sunku skirti vaikui daug dėmesio ir laiko. Daug laiko iš tėvų atima darbas. Tačiau jums ir nereikia praleisti su vaiku 24 valandas per parą, kad jis gautų tiek dėmesio, kiek jam reikia. Tiesiog tapkite jam draugu, žmogumi, kuris myli jį bet kokiomis aplinkybėmis, kad ir kas benutiktų. Tapkite tuo, kas išties myli, vertina ir palaiko bet kokioje situacijoje. Vaikams svarbiausia ir vertingiausia - kad juos mylėtų. Augalai stiebiasi į saulę, kad gyventų. O vaikai linksta prie tų, kurie juos nuoširdžiai myli ir vertina. Dėl to, jeigu jūs ne žodžiais, o darbais pademonstruosite savo meilę, atsidavimą, šilumą ir rūpestingumą, jie niekad savo elgesiu jūsų neįskaudins. O priimdami svarbų jiems sprendimą, jie pirmiausiai tarsis su jumis, o ne su draugais.
Kaip Suteikti Dėmesio Vaikui?
Dėmesys iš tėvų pusės - toks pats kiekvieno vaiko poreikis, kaip valgymas ar pasivaikščiojimai gryname ore. Vaikui reikia skirti kiek galima daugiau dėmesio. Kiekvieną dieną. Kiekvieną minutę. Tai kaip gi suteikti tiek dėmesio, kiek reikia vaikui? Žinoma, iškart kyla mintis, kad reikia didinti teikiamo dėmesio kiekį. Lengva pasakyti. O ir kaip nustatyti tą kiekį? Visi mes dirbame, turime daug reikalų. Ir vyrai, ir moterys. Milijonai moterų visame pasaulyje kiekvieną dieną eina į darbą, gamina pusryčius, pietus ir vakarienę, skalbia ir lygina, tvarkosi namuose. Atsiras dar tūkstančiai reikalų, kuriuos tučtuojau reikia padaryti. Mielosios mamos, išsiugdykite įprotį nuo šios dienos skirti kiekvienam savo vaikui 15-30 minučių dienos laiko artimiausiems trims mėnesiams. Ne šiaip įjungti animacinį filmuką ir užsidaryti virtuvėje, o paskaityti pasaką, kartu papiešti, palipdyti, drauge pagaminti valgyti, išklausyti vaiką, papasakoti jam, kaip praleidote savo dieną. Nueikite į kiną, čiuožyklą, parką. Su visa šeima. Jūs pačios nepastebėsite, kaip tos 15-30 minučių per dieną kardinaliai pakeis jūsų santykius su vaiku. Pajusite tikrą laimę ir pasididžiavimą dėl to, ką darote. Juk tik 15% tėvų skiria savo vaikams pusvalandį per dieną bendravimui su savo vaikais. Būkite geresniais tėvais nei tie likusieji 75%. Įstokite į geriausių planetos tėvų gretas. Planuokite savo dieną tokiu būdu, kad pakaktų laiko ir darbui, ir šeimai. Kasdien sutvarkykite reikalus, susijusius su šiomis dviem gyvenimo sferomis, o jau paskui užsiimkite likusiais dalykais. Svarbiausias dalykas, kurį jūs turite - tai jūsų šeima ir namai. Praleiskite kuo daugiau laiko namie su artimaisiais. Darbe svarbiausias dalykas - kokybė, o namuose - kiekybė. Visada praleiskite laisvalaikį naudingai. Tarkime, kai aš važiuoju su vaiku automobiliu, niekad nejungiu automagnetolos. Man kur kas svarbiau pasikalbėti su vaiku apie jo jausmus, planus, jo gyvenimo įvykius, nei pasiklausyti mėgstamos muzikos ar žinių. Kai vaikas nori jums kažką pasakyti, klausykitės dėmesingai. Vietoje to, kad klausytumėtės viena ausimi, meskite visus savo reikalus ir sutelkite dėmesį. Neapsimetinėkite, kad klausotės, o būtent klausykitės. Atostogas praleiskite su šeima. Daug kas nori pailsėti nuo artimųjų per atostogas. Tame išties esama logikos. Bet! Kur kas geriau pailsėti nuo visų, leidžiant laiką atskirai po kelias valandas reguliariai. Įsiveskite taisyklę savo šeimoje atleisti kartą ar kelis kartus per savaitę žmoną/ vyrą nuo visų rūpesčių ir taip pat elkitės patys. Pasivaikščiokite, nueikite su drauge į kavinę ar apsipirkti, į baseiną ir t.t. O atostogas praleiskite su šeima. Žinoma, daug tėvų nori pailsėti nuo vaikų ir pabūti dviese. Tai darykite reguliariai ir nesusiekite to su atostogomis.
Kitų Priežasčių Paieška
Atsižvelkite į tai, kad netinkamas vaiko elgesys gali būti susijęs ir su jo fizine savijauta, pavyzdžiui, nuovargiu, alkio jausmu ar diskomfortu. Taip pat, vaikai gali maištauti, kai jaučiasi nesuprasti, palikti likimo valiai, kai tėvai nesigilina į jų poreikius, problemas ar sunkumus.
Autoritetas Auklėjant Vaikus
Kitas svarbus su tuo susijęs klausimas - tai autoriteto problema. Kaip išlaikyti autoritetą, nedarant vaikui spaudimo? Kaip gerbti jo asmenybę, bet leisti ne viską? Kaip būti ir artimu draugu, ir autoritetingu suaugusiuoju? Abejonės tėvus apima ir tada, kai jiems tenka parodyti griežtumą, autoritetą, nustatyti ribas. Ribodami vaiką, jie sielojasi, kad kartu siaurina jo interesus, tai sukelia kaltės jausmą. Visgi autoritetas yra raktinis visame auklėjime. Atsakomybės už vaiką jausmas mažina patiriamą kaltės jausmą. Juk šiuo atveju mes prisiimame atsakomybę už savo poelgių pasekmes. Tėvai privalo suvokti savo, kaip suaugusiųjų, padėtį ir mokėti priimti svarbiausius sprendimus, nesikreipdami į vaiką, kaip į kokį arbitrą, dėl kiekvieno savo žingsnio. Tai ir turėtų būti sveikiausia priežastis teisingam tėvų autoritetui.
Žodiniai Signalai ir Ribų Nustatymas
Daugelyje šeimų, kurios susiduria su nepaklusnumo problema, pernelyg daug ir beveik išimtinai naudojami žodiniai signalai. Šių šeimų suaugusieji tiesiogiai priėmė žodžius, jog „su vaiku reikia kalbėtis“. Valandų valandas jie aiškina savo trejų metų vaikui, kodėl reikia valytis dantis, užuot nubrėžę ribas, kada elgtis reikia taip ir ne kitaip.
Richard Baxter Patarimai Dėl Vaikų Auklėjimo
Richard Baxter (1615-1691 m.) - puritonų autorius, daug dėmesio skyręs kasdieniam krikščionių gyvenimui. Jis pabrėžė, kad vaikai yra mūsų valdžioje, ir mes turime mokyti juos paklusnumo, neleiskime jiems elgtis nepagarbiai ir užsispyrusiai. Šeimoje turi būti nubrėžtos aiškios ribos. Per didelis familiarumas pagimdo nepagarbą ir nepaklusnumą.
Meilė ir Griežtumas
Vaikai turi prisibijoti tėvų, bet ne per daug bijoti ar būti svetimi. Tėvai turi vadovauti jiems ne kaip tarnams, o kaip vaikams. Šie turi žinoti, kad jūs mylite juos ir visi jūsų paliepimai, draudimai bei pamokymai yra skirti jų gerovei, o ne jūsų norų tenkinimui. Jie turi būti auklėjami kaip mąstantys kūriniai, mylintys save ir jaučiantys tėvų meilę. Jeigu jie žino, kad jūs mylite juos, jie paklus lengviau ir greičiau atgailaus dėl savo nepaklusnumo. Jie paklus jums tiek širdyje, tiek veiksmuose, tiek jums matant, tiek jums už nugaros.
Šventumo Mokymas
Jei mes norime, kad mūsų vaikai jaustų šventą baimę Dievui ir pagarbą Šv. Raštui, turėsime įdėti daug pastangų. Mokykime vaikus to, ką apie kiekvieną jiems patikėtą darbą ar draudžiamą nuodėmę sako Biblija. Težino jie tokias vietas ir išmoksta jas atmintinai, nes taip jie matys jūsų paliepimų prasmę bei dievišką valdžią juose; ir taip jų paklusnumas galiausiai taps sąmoningu bei tikrai dievišku. Priešingu atveju, tai bus tik veidmainystė.
Tėvystės Įgūdžių Patikra ir Kaltės Jausmas
Daugeliui tėvų atrodo, kad konsultacija su specialistu gali išspręsti visas problemas. Tačiau tikroji psichologų užduotis - ne duoti stebuklingą receptą ar išmokyti gyventi teisingai. Psichologas tegali informuoti tėvus apie bendravimo būdus ir mechanizmus bei padėti surasti jiems tinkamą kelią bendrauti su vaiku. Net jei būsite perskaitę visas įmanomas knygas apie vaikų auklėjimą ir garsiai sau bei kitiems tvirtinsite, kad nekartosite savo tėvų auklėjimo klaidų, tai nereiškia, jog, ištikus krizei, nesupanikuosite. Stengiamės padėti tėvams suprasti, kad vaikui nėra nieko geriau nei jo tėvai.
Svarbiausia - Gebėjimas Įveikti Sunkumus
Svarbiausia, ką galime perduoti savo vaikams, - tai gebėjimą įveikti išbandymus ir sunkumus. Šiandien turime kelti sau vieną labai svarbų klausimą: kaip ilgai reikia saugoti savo vaiką, kad jam nepakenktume?
Dienotvarkė ir Vaiko Sveikata
Dienotvarkė yra vienas svarbiausių dalykų, padedančių palaikyti fizinę ir emocinę vaiko sveikatą. Tačiau grįžti prie jos sunkiau nei po ankstesnių vasarų: vaikai per praėjusius mokslo metus, praleistus namuose, ir ilgas vasaros atostogas nuo jos atprato. Jei vaikas nėra aktyvus - nėra motyvuotas, nedalyvauja mokymosi procese arba atrodo pavargęs, būtina surasti tokio elgesio priežastis. Dažniausiai priežastis būna susijusi su kasdieniais dalykais - nepakankamas miegas, nesubalansuota mityba ar perkrova.
#