Aliaksandras Lukašenka - Baltarusijos politikos fenomenas, kurio biografija ir asmenybė glaudžiai susijusi su šalies politine raida. Jo kelias į valdžią, asmeninės savybės ir politinės pažiūros padėjo jam tapti ilgiausiai valdančiu Baltarusijos vadovu. Šiame straipsnyje panagrinėsime A. Lukašenkos biografiją, jo politinės karjeros vingius, asmenybės bruožus ir įtaką Baltarusijos valstybei.
Ankstyvasis gyvenimas ir karjeros pradžia
Apie A. Lukašenkos jaunystę žinoma nedaug, tačiau būtent šis laikotarpis suformavo jo meilę kaimui, žemės ūkiui ir sovietinei praeičiai. Jis gimė 1954 m. rugpjūčio 31 d. skurdžiame Kopys kaime, Vitebsko srityje, Baltarusijos TSR. Užaugo be tėvo, o motina Katerina Trofimovna dirbo melžėja. Sunki vaikystė turėjo įtakos A. Lukašenkos politikos sampratos formavimuisi, įskaitant deklaruojamą rūpinimąsi paprastais žmonėmis.
A. Lukašenkos karjeros šuolis iš kolūkio pirmininko į prezidentus buvo netikėtas daugeliui. Jo ankstyvasis bendražygis Aliaksandras Feduta apibūdino jį kaip ambicingą jaunuolį, siekiantį kurti sovietinę karjerą. A. Lukašenkos sovietinės karjeros viršūne tapo „Gorodec“ kolūkio vadovo postas, į kurį jis buvo paskirtas 1987 metais. Būtent vadovaujant šiam kolūkiui ir išryškėjo tvirta „tėviška“ A. Lukašenkos meilė, bei keistas teisingumo suvokimas.
Polinės karjeros pradžia
A. Lukašenkos politinės karjeros atskaitos tašku tapo pralaimėjimas 1989 m. rinkimuose į SSRS Liaudies deputatų suvažiavimą. Nors jis ir pralaimėjo, šie rinkimai prisidėjo prie jo rinkiminės strategijos, kurią jis naudoja iki šiol, susiformavimo. Rinkiminės kompanijos metu, A. Lukašenka per pirmą mėnesį turėjo daugiau nei 150 susitikimų su rinkėjais, kurių metų akcentavo artimas paprastam kaimo žmogui problemas. Energingumas, puiki retorika ir kalbėsena padėjo jam surasti pirmuosius šalininkus.
1990 m. A. Lukašenka išrinktas į Baltarusijos TSR Aukščiausiąją Tarybą, kur tapo žinomu visos respublikos mastu. Dėl asmeninių savybių, energingas bei emocingas, jaunas ir paprastas politikas, greitai tapo žinomu ir susikūrė gerą reputaciją. Prie geros reputacijos nemaža dalimi prisidėjo ne tik deklaruojamas jautriausio visuomenės sluoksnio interesų gynimas, tačiau ir vieša kova su korupcija. 1993 m. buvo suformuota speciali Aukščiausiosios Tarybos komisija, kurios pagrindinis tikslas buvo komercinių struktūrų tyrimas, siekiant kovoti su korupcija, šios komisijos vadovo postą užėmė A. Lukašenka.
Taip pat skaitykite: Renginiai vaikams
Prezidentavimas ir valdžios uzurpacija
1994 m. A. Lukašenka laimėjo Baltarusijos prezidento rinkimus, pasinaudodamas žmonių nepasitenkinimu ekonomine padėtimi ir politine fragmentacija. Jis neturėjo nei administracinio aparato paramos, nei didelių finansinių išteklių, net neturėdamas savo partijos, buvo blankiai vertinamas savo oponentų prezidento rinkimuose, tačiau vėlgi, dėl savo asmeninių savybių ir gebėjimo pasinaudoti aplinkybėmis, jis rinkimus laimėjo ir laimėjo užtikrintai. Ambicingumas, gebėjimas sakyti žmonėms tai ką jie nori išgirsti, gebėjimas suprasti ir užjausti paprastą kaimo žmogų - tokį, koks kadaise buvo jis, o svarbiausia - gebėjimas visa tai padaryti paprasta kalba ir nepakartojamai įsakmiu-įtikinančiu tonu, leido A.
Tapęs prezidentu, A. Lukašenka palaipsniui uzurpavo galios struktūras, pradedant kariuomene baigiant žiniasklaida. Jis sukūrė režimą, kuriame svarbiausias asmuo yra jis pats, ir užtikrino, kad niekas nebūtų matomas kaip galimas jo įpėdinis.
Santykiai su Rusija
Jau savo rinkiminės kampanijos metu A. Lukašenka pagarsėjo kaip didis Sovietų Sąjungos išsaugojimo šalininkas. Tačiau, nuoširdus noras atkurti raudonąją imperiją sietinas ne tik su tuo, kad A. Lukašenka yra nuo galvos iki kojų sovietinis žmogus, sovietinės mokyklos ir komunistinio mąstymo konstruktas. Noras sukurti bent jau sąjungą su Rusija bylojo apie kitką ir yra sietinas su A. Lukašenkos asmeniniu ambicingumu.
Atsižvelgiant į dažnus vizitus į Maskvą bei daugiau nei šiltus tuometinius santykius su Borisu Jelcinu, A. Lukašenka akivaizdžiai tikėjosi vieną dieną jį pakeisti ir iššokti dar aukščiau, tampant daug didesnės valstybės vadovu. Labiau nei tikėtina, kad taip ir galėjo atsitikti, jeigu ne Vladimiro Putino atėjimas į politinę areną, prieš kurį A. Lukašenka nublanko.
A. Lukašenkos režimas vis labiau priklauso nuo Rusijos paramos, o Baltarusija vis labiau įtraukiama į Rusijos įtakos sferą. 2021 m. Baltarusija ir Rusija pasirašė 28 sąjungos programas dėl ekonominės integracijos.
Taip pat skaitykite: Istorinis kontekstas
Asmenybė ir visuomeninis įvaizdis
A. Lukašenka yra charizmatiška asmenybė, pasižyminti stipriu valdingumu ir gebėjimu kalbėti paprasta kalba. Jis mėgsta didžiuotis tariamu savo sportiškumu - viešumoje žaisdavo ledo ritulį, slidinėdavo ar dirbdavo ūkio darbus. Tačiau pastaruoju metu tokios varžybos, kuriose dalyvauja jis, veikiau virto pajuokos, o ne susižavėjimo objektu.
Nors ir sklando kalbos, kad jo prezidento fonde sukaupta keliolika milijardų JAV dolerių, A. Lukašenka visada tautai pasirodo kaip paprastas ir ūkiškas žmogus, vengiantis prabangos ir, kaip jis pats teigia, neturintis net savo privataus būsto.
Šeima
A. Lukašenka iki šiol oficialiai vedęs vienmetę savo mokyklos laikų meilę Galiną, tačiau su žmona nėra matytas jau daugybę metų. Jis neslepia, kad negyvena su savo žmona, tačiau ir skirtis neketina.
A. Lukašenka turi tris sūnus: Viktorą, Dmitrijų ir Nikolajų. Jaunėlį Nikolajų jam pagimdė kita moteris, tačiau apie Nikolajaus motiną iki šiol oficialiai nėra ištarta nė žodžio.
Sveikatos problemos ir įpėdinystės klausimas
Pastaruoju metu pasirodė pranešimų apie A. Lukašenkos sveikatos problemas. Po Pergalės dienos parado Maskvoje, gegužės 9-ąją, pasirodė ženklai apie jo sveikatos sutrikimus. Opozicinė Baltarusijos žiniasklaida skelbė, kad A. Lukašenka neliko pietauti Maskvoje ir iš karto skrido atgal į Baltarusiją kartu su medikų palyda.
Taip pat skaitykite: Lietuvos prezidentų istorija
Pagal naujausią ir prieštaringą Baltarusijos Konstituciją, šalies vadovas gali būti pašalintas iš savo pareigų, jei dėl sveikatos priežasčių nuolat negali eiti savo pareigų. Tuo atveju, jei A. Lukašenka būtų nušalintas ar netikėtai mirtų, jo vietą teoriškai turėtų užimti Baltarusijos aukščiausių parlamentinių rūmų vadovė Natalija Kočanova arba Baltarusijos Valstybės saugumo tarybos sekretorius Aleksandras Vofovičius.
Svarbus vaidmuo įpėdinystės klausimu tektų ir Rusijai, kuri vis labiau įtraukia Baltarusiją į savo įtakos sferą.
Opozicija ir demokratijos perspektyvos
Baltarusijos opozicija yra susiskaldžiusi ir neorganizuota, todėl jai sunku pasinaudoti galimybėmis, susijusiomis su A. Lukašenkos sveikatos problemomis. Opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ragina tarptautinę bendruomenę aktyviai remti Baltarusijos demokratiją ir neleisti Rusijai kištis.
Tačiau opozicijai tokių rezultatų sunku pasiekti dėl toliau Minsko režimo vykdomų represijų prieš opozicijos atstovus.
tags: #baltarusijos #prezidentas #gimimo #metai