Jautriai miegantis arba išvis nemiegantis vaikas gali įnešti daug sumaišties į šeimą. Keliatės dešimtis kartų per naktį? Mažylis prabunda nuo menkiausio garso? Mamos ir tėčiai, kurie susidūrė su nemiegančiu kūdikiu, išbando daugybę būdų jį užmigdyti, nes poilsio reikia ne tik mažyliui, bet ir patiems tėvams. Kartais nė vienas būdas nepasiteisina arba rezultatas būna trumpalaikis. Tada nesunku pulti į neviltį, kurią dar labiau paaštrina nuovargis. Tad be galo svarbu, kad miegas būtų gilus ir kokybiškas. Taigi, išsiaiškinkime, kodėl vaikas blogai miega ir dažnai atsibunda ir kaip išmokyti jį užmigti savarankiškai.
Kūdikio miego ypatumai ir priežastys, kodėl vaikas nemiega
Miegas yra svarbus fiziologinis procesas, kuriam įtaką gali daryti labai įvairūs faktoriai. Sertifikuota miego konsultantė, Miego pelyčių įkūrėja Dovilė Šafranauskė sako, kad kūdikio miegą gali paveikti daugybė dalykų, apie kuriuos net nesusimąstome. Visgi, turime suprasti, kad miegas susijęs su daugybe fiziologinių, emocinių ir psichologinių niuansų.
Mažylio sveikata: Pirmiausia visuomet žiūrime, ar miegą gali paveikti sveikatos būklė. Dažna priežastis būna kūdikių diegliai. Tokiu atveju galite palengvinti tiek vaiko, tiek savo kasdienybę naudojant buteliukus su anti dieglių sistema. Tokią sistemą turi Avent buteliukai bei dar daugelis kitų. Jei mažyliui ką nors skauda, jis tikrai nenorės miegoti. Kartais dieną vaikas jaučiasi puikiai, o naktį blaškosi ir dejuoja, taip gali būti dėl augimo skausmų, apie kuriuos tėvai retai pagalvoja. Augimo skausmai yra geri - laikini, nepavojingi ir pranašaujantys šaunų rezultatą. Atsižvelgdami į negalavimą, padėkite vaikui - jei sloguoja ar kosėja, vėdinkite kambarį, lašinkite vaistų į nosį, duokite aukštesnę pagalvę.
Dienos ritmas: Visuomet kviečiu tėvus pažinti savo mažylio individualius nuovargio, alkio ženklus. Tik taip galime parinkti tinkamą dienos ritmą. Kai kūdikis pervargsta ar yra guldomas nepakankamai pavargęs, o gal dienos metu per ilgai pamiegojęs, užmigti yra labai sunku. Svarbu dienos metu užsiimti su vaiku, kad vakare jis būtų pakankamai pavargęs ir jau norėtų ilsėtis. Tačiau nereikia jo pernelyg apkrauti prieš miegą, kadangi aktyvūs žaidimai prieš einant miegoti išblaškys vaiką ir jam bus sunkiau užmigti.
Įpročiai: Kūdikiai turi poreikius, kuriuos būtina atliepti. Tačiau kaip tai padaryti, klausimas kur kas sudėtingesnis. Kartais tėvai, jausdami vidinį spaudimą užmigdyti mažylius kuo greičiau, imasi intensyvių pagalbos priemonių, prie kurių mažyliai gana greitai pripranta. Tai gali būti šokinėjimas ant gimnastikos kamuolio, vežiojimas vežimėliu po kuo nelygesnį kelią, intensyvus supimas ar net migdymas mašinoje. Ši neramaus miego priežastis bene dažniausia, vaikai naktimis atkakliai daro tai, ką tėvai jiems… leidžia daryti. Vaikas kiekvieną naktį iš savo lovos ropščiasi pas tėvus. Jeigu toks naktinis tautų kraustymasis išbudina visą šeimą, reikia šį įprotį tiesiog nutraukti. Tas pats pasakytina apie naktinius gėrimus ar valgymus (nekalbame apie žindomus kūdikius). Jei neišsimiegate dėl vaiko įpročių, tiesiog imkite ir jos pakeiskite.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: 2 metų vaikas rėkia
Žinių apie kūdikių miego ypatumus trūkumas: Kartais, tiesiog iš nežinojimo, tėvai ne visai teisingai interpretuoja kūdikių miegą. Tarkime, naujagimiai miega gana neramiai, skleidžia įvairius garsus, raukosi ir tai yra visiškai normalu.
Tėvų lūkesčiai: Tėvus pasiekia labai skirtinga informacija apie mažylių miegą. Deja, kartais tėvai turi ne visai realių lūkesčių ir nusivilia, jei mažylis jų nepateisina. Iš tiesų, yra kūdikių, kurie nuo trečio mėnesio išmiega visą naktį, tačiau tai labiau išskirtiniai atvejai nei norma.
Aplinkos veiksniai: Mažylio miegą gali veikti ir namų atmosfera, mamos psichologinė būsena, gimimo traumos ar patirtys. Ne veltui sakoma, kad kuo ramesni tėvai, tuo ramesni ir vaikai. Tiesa, kartais būtent neramus miegas nuvargina tėvus ir kelia įtampą.
Jei neramus miegas susijęs su įpročiais, juos galima nuosekliai keisti, tam naudojant švelnius metodus. Taip pat labai svarbu atsižvelgti ir į tai, kas padeda užmigti konkrečiai jūsų kūdikiui. Kartais tėvai nustemba atkreipę dėmesį, kad jų kūdikį per daug stimuliuoja buvimas ant rankų ir tai jam nepatinka, netgi trukdo atsipalaiduoti ir užmigti.
Individualūs miego poreikiai
Pirmaisiais metais kūdikio miego poreikiai keičiasi kas mėnesį, vis šiek tiek sumažėdami. Naujagimis per parą gali miegoti 16-18 val., po pusės metų - 14-15 val., o štai sulaukus pirmojo gimtadienio miegas iį visos sudaro apie 13-14 val. Tačiau būtina pabrėžti, kad kiekvieno vaiko miego poreikis yra itin individualus. Neramiai kūdikystėje miegojęs vaikutis dažniausiai jautriai miega ir paaugęs. Paprastai tėvai prisitaiko prie tokio pusinio miego ir nieko nebesitiki. Vaiko nervų sistema yra nebrandi, ji tik šiek tiek panašėti į suaugusiojo nervų sistemą pradeda tada, kai vaikui jau būna 4-5 metai. Tad iki 4 metų tikrai nėra ko tikėtis, kad vaikas miegos ant vieno šono visą naktį. Būtent ta riba - 4-5 metai - reikšminga ir kalbant apie pietų miegą. Nors toks reiškinys, kaip pietų miegas, gali būti priimtinas žmogui visą gyvenimą, tačiau manoma, kad nuo 4-5 metų jis nėra toks reikalingas.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti jautriam vaikui darželyje?
Neišsprendžiamos miego mįslės ir tėvų klaidos
Visgi, miego mįslių tikrai būna. Neramus miegas kartais būna tik simptomas, o to priežastys - labai įvairios ir netikėtos. Tarkime, jei šeimoje yra kažkokie nesutarimai, įtampos, tai gali daryti įtaką ir mažylio miegui. Tačiau tėvai retai nori dalintis tokia asmeniška informacija. Tokio tipo atvejai dažnai išaugami, nes augdami vaikai tampa atsparesni aplinkos stresui.
Negalėčiau to pavadinti klaida, tačiau neretai tėvai nepastebi kūdikio rodomų ženklų: nuovargio, alkio, kiek reikia stimuliacijos ir panašiai. Tai nenuostabu, juk to nelabai kas moko. Taip pat tėvams trūksta informacijos apie mažylių verksmo reikšmę ir prasmę. Taip, verkiantis mažylis kelia stresą tėvams, tad kyla automatinis noras bet kokia kaina verksmą nutildyti. O tuomet, kai patys tėvai įsitempę, nuraminti ir užmigdyti mažylį darosi tik sunkiau.
Vaikas miega tik su tėvais: gerai ar blogai?
Ar tai gerai, ar blogai, atsakyti gali tik patys mažylio tėvai. Kaip miego konsultantė, galiu tik pasakyti, kad nėra vieno teisingo sprendimo. Vieni vaikai geriau miega šalia tėvų ir, jei tėvams tai priimtina arba jie gali prisitaikyti, nieko keisti nereikia. Kartais tėvams patinka miegoti vienoje lovoje su savo mažyliu, tačiau juos jaudina aplinkinių nuomonė ar gąsdinimai, jog „bus neįmanoma iškraustyti“. Abiem atvejais patarčiau vadovautis savo nuojauta, kas geriausia būtent jūsų šeimai ir nieko neklausyti. Iškraustyti tikrai įmanoma. Nėra netgi kažkokio tinkamo ar kritinio amžiaus, iki kurio reiktų tai padaryti. Stebėdami savo vaiką, kiekvieni tėvai sprendžia, kada jie ir vaikas tam yra pasiruošę.
Kaip išmokyti vaiką užmigti pačiam?
Tėvai dažnai pernelyg nerimauja dėl miego darželyje, kai mažylis užmiega tik supamas ar bežįsdamas. Atsidūrę svetimoje aplinkoje, vaikai gana greitai adaptuojasi prie ten esančių sąlygų. Matydami kitus vaikus, einančius miegoti, jie taip pat gulasi kartu ir užmiega. Taigi, pateikiame patarimus, kaip išmokyti vaiką užmigti savarankiškai:
Patogi vieta miegoti: Sukurkite miegui tinkamą atmosferą savo vaiko kambaryje. Svarbi tinkama temperatūra ir drėgmė. Jei kambarys yra sausesnis, jums reikės oro drėkintuvo. Prieš guldant vaiką į lovą, kambarį reikia išvėdinti, kad būtų pakankamai gryno oro. Lovytės nereikėtų statyti toje kambario vietoje, kur gali būti skersvėjis. Taip pat svarbu, kad vaikui nebūtų per šalta ar per karšta. Reikia aprengti vaiką pagal kambario temperatūrą. Geriausia jei vaikas jau nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų miegos tik savo lovoje. Be to, svarbu, kad lova būtų tik vieta miegui, lovoje nereikia žaisti. Tuomet vaikas lovą sies tik su miegu ir taip lengviau susiformuos įprotis miegoti, kai jis paguldomas į lovą.
Taip pat skaitykite: Vaiko amžiaus raida
Tamsa ir tyla: Kambaryje turi būti tamsu ir tylu. Tamsa skatina melatonino, reikalingo užmigti, gamybą. Tad užtraukite užuolaidas ir išjunkite šviesą. Vaikui tai bus signalas, kad laikas miegoti. Kai kurie tėvai palieka įjungtą naktinę šviesą, manydami, kad vaikas bijo tamsos. Tačiau dažniausiai taip nėra. Bet jei vaikas mato, kad tėvai neišjungia šviesos nakties metu, jis gali imti manyti, kad tamsa yra blogai. Ir tada, jei staiga išjungsite šviesą, jis išsigąs. Kaip ir tamsa, tyla irgi būtina kokybiškam miegui. Išgirdęs pašalinį triukšmą vaikas nesijaučia saugus ir neužmiega giliai. Tačiau jei nepavyksta išvengti pašalinių garsų, pavyzdžiui, automobilių triukšmo už lango ar remonto garsų iš kaimyninio buto, galite naudoti baltąjį triukšmą. Tai yra tokie garsai, kurie ramina, leidžia atsipalaiduoti ir užmigti, pavyzdžiui, lapų šlamėjimas ar lietaus garsas.
Vienodas miego laikas: Visada paguldykite vaiką miegoti tuo pačiu metu. Žinoma, paguldyti vaiką miegoti galima ir anksčiau, jei pastebėjote, kad vaikas žiovauja ir trina akis. Būtent tokiu momentu vaikas pasiruošęs greitai užmigti. Tačiau nereikia pratinti vaiko eiti miegoti vėliau nei nustatytu laiku. Reikėtų įpratinti vaiką kasdien eiti miegoti tuo pačiu metu. Kai mažylis bus paguldytas miegoti kasdien tuo pačiu metu, jis išsiugdys įprotį ir tam tikrą valandą jam bus lengviau užmigti. Nesvarbu ar tai dienos, ar nakties miegas.
Mėgstamas žaislas: Labai gerai jei vaikas nuo mažens turi mylimą žaislą - „bičiulį“ miegui. Tai gali būti kačiukas, triušiukas, meškiukas ar bet koks kitas minkštas žaislas, kuris vaikui asocijuojasi būtent su miegu.
Miego ritualas: Sukurkite ritualą, kurį kartosite kasdien prieš miegą. Tie patys veiksmai prieš miegą, kartojami kiekvieną dieną padeda lengviau užmigti. Pavyzdžiui, higienos procedūros, naudojant mėgstamą vaikišką kosmetiką, išgerti šiltos arbatėlės ir pasiklausyti pasakos, o tuomet miegoti. Tokiu būdu vaiko pasąmonėje pamažu formuojasi refleksas, kad jau laikas miegoti. Be to, labai svarbu atkreipti dėmesį į kosmetikos vaikams pasirinkimą. Vaikų oda yra itin jautri ir linkusi į alergijas, todėl naudojama kosmetika vaikams turi būti natūrali, be kenksmingų cheminių medžiagų. Svarbu rinktis produktus, kurie yra dermatologiškai patikrinti ir pritaikyti švelnios vaikų odos poreikiams. Maudymas prieš miegą yra labai svarbi miego ritualo dalis, kuri svarbesnė ne tiek dėl švaros, kiek dėl nusiraminimo, energetinio apsivalymo. Dar viena privaloma vakarinio ritualo dalis - pokalbis su vaiku. Paklaustas, kaip sekėsi diena, vaikas surikiuoja mintis, tarsi sudeda viską į stalčiukus ir juos uždaro.
Ramūs žaidimai: Vakare, likus maždaug dviem valandoms iki miego, rekomenduojama leisti laiką ramiai, žaisti ramius žaidimus ir vengti triukšmingos aplinkos. Tuomet vaikui bus lengviau užmigti, o miegas bus gilesnis. Prieš miegą reikėtų vengti televizoriaus žiūrėjimo ir žaidimo planšetiniu kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu. Kadangi ekranai šviečia, smegenys negauna signalo gaminti miego hormoną melatoniną, kuris organizmui būtinas. Nors kompiuterių ir mobiliųjų telefonų ekranai, regis, švyti silpnai, bet tos šviesos visiškai pakanka sutrikdyti miego ritmui. Ištirta, kad melatoninas nesigamina net esant menkai 10 liuksų šviesai.
Valgymas: Vyresni vaikai turėtų valgyti likus maždaug dviem valandoms iki miego, kad virškinimo sistema nebūtų pernelyg apkrauta ir nebūtų sunku užmigti. O kūdikius, atvirkščiai, reikia maitinti prieš miegą, kadangi jų maitinimo intervalai yra nedideli. Kūdikio maitinimui labai svarbu išsirinkti kokybišką buteliuką. Buteliukai kūdikiams gali būti gaminami iš stiklo ir plastiko, tačiau saugesnis parinkimas yra buteliukai iš plastiko (pavyzdžiui, Medela buteliukai). Be to, gerai jei buteliukas turi anti dieglių sistemą. Taip apsaugosite savo mažylį nuo dieglių sukeliamų pilvo skausmų. Vaikams prieš miegą nepatariama duoti maisto, turinčio aukštą glikeminį indeksą. Tuo pasižymi visi angliavandeniai, kuriuos, kaip tyčia, esame įpratę siūlyti vaikams vakare. Teoriškai tai yra „lengva vakarienė“ - manų ar ryžių košė, pieniška sriuba, makaronai, bandelė su pienu. O praktiškai šie angliavandeniai pagamina daug energijos būtent tuo metu, kai vaikas turi miegoti. Vakarienę paankstinkite ir duokite ne angliavandenių, o baltyminio maisto, kad ir kaip tai nesuderinama su mūsų įsivaizdavimu apie vaiko vakarienę. Tai gali būti omletas, žuvis ar paukštiena, varškėčiai ar varškės apkepas ir t. t.
Metodai, kaip išmokyti vaiką užmigti savarankiškai
Laipsniškas atsiskyrimas: Galite pabandyti “laipsnišką atsiskyrimą”. Tai veiksmingas būdas, padedantis vaikui priprasti prie užmigimo savarankiškai. Pradžioje būkite šalia vaiko. Sėdėkite šalia jo lovelės, kol jis užmigs. O tuomet palaipsniui tolkite. Kas kelias naktis pamažu tolkite nuo lovos, kol galėsite išeiti iš kambario, kai vaikas dar nemiega. Jei vaikas prabunda, stenkitės nuraminti jį balsu iš tolo, bet nesugrįžkite prie lovos. Taip palaipsniui vaikas įpras užmigti, net jei jūsų nebus šalia.
Apdovanojimų sistema: Taip pat galite taikyti ir apdovanojimų sistemą, kadangi teigiamas paskatinimas gali padėti vaikui išmokti užmigti savarankiškai. Sukurkite mažus apdovanojimus už kiekvieną sėkmingą savarankiško užmigimo naktį. Taip vaikas stengiasi kiekvieną naktį kuo greičiau užmigti pats, kad kitą rytą gautų apdovanojimą, tačiau šis metodas tinka tik vyresnio amžiaus vaikams. Jie turi suprasti už ką būtent gavo apdovanojimą.
Tėvų nedalyvavimo metodas: Tais atvejais, kai vaikui sunku užmigti arba jis daug kartų prabunda naktį, geriau būtų, kad vaikui užmiegant tėvų nebebūtų kambaryje. Tai yra, po visos miego rutinos tėvai turėtų paguldyti vaiką į lovą ir išeiti iš kambario. Kiekvieną kartą, kai vaikas atsibunda ir bando išeiti iš kambario, tėvai siunčia jį atgal į lovą be jokių pokalbių ar bendravimo su vaiku. Taikant tėvų nedalyvavimo vaikui užmiegant metodą svarbu įsitikinti, kad vaikas yra visiškai saugus. Pavyzdžiui, jei vaikas turi rimtų elgesio problemų, kenkia sau ar lipa ant baldų, tokiu atvejais vienas iš tėvų turėtų likti kambaryje ir stebėti vaiko saugumą, kuo mažiau bendraudamas su juo. Jei neįmanoma naudoti tėvų nedalyvavimo vaikui užmiegant metodo, tėvai gali nustatyti laiką po kurio užeis į vaiko kambarį ir ji nuramins. Šis terapinis metodas gali būti naudojamas kai vaikui sunku užmigti, jis dažnai prabunda naktį ir demonstruoja netinkamą elgesį. Šis metodas taip pat naudojamas, kai vaikas guldomas į lovą ir paliekamas vienas kambaryje.
Miego vėlinimas: Pirmiausia turite nustatyti, per kiek laiko po paguldymo į lovą iš tikrųjų užmiega (pagal miego dienoraštį). Prie šio laiko pridedama 30 minučių, tai bus naujas laikas guldyti vaiką į lovą. Pavyzdžiui, jei vaikas gulasi miegoti aštuntą vakaro, o užmiega pusę devynių, tada jis turėtų būti guldomas devintą vakaro. Nustačius naują laiką labai svarbu, kad vaikas būtų žvalus iki devynių vakaro, nes tai padidins tikimybę greitesniam vaiko užmigimui. Jei vaikas užmiega per 15 minučių po paguldymo, tada laikas palaipsniui migdymo laikas mažinamas iki ankstesnio nuimant 30 minučių per dieną (tai yra, kitą dieną vaikas turėtų būti paguldytas ne devintą vakare, o pusę devynių). Jei vaikas neužmiega per 15 minučių po paguldymo, tada jį reikia pakelti iš lovos maždaug 15 minučių. Per tą laiką vaikas nėra skatinamas užmigti, tačiau ir nesiūloma jokių įdomių užsiėmimų. Nes tikslas - padidinti vaiko motyvaciją užmigti. Pasibaigus 15 minučių pertraukai, vaikas vėl paguldomas į lovą. Šiuos žingsnius reikia kartoti tol, kol vaikas užmiega. Tokiu atveju kitą dieną laikas miegoti pasislenka 30 minučių (vaikas guldomas miegoti ne devintą vakaro, o pusę dešimt).
Suplanuotas pabudimas: Jei vaikui sunku užmigti ir jis prabunda naktį, tada gali padėti metodas, vadinamas suplanuotu pabudimu. Naudodamiesi miego dienoraščio duomenimis tėvai nustato, kada vaikas dažniausiai prabunda naktį ir pažadina vaiką maždaug 30 minučių prieš pabudimą, švelniai paliesdami vaiką ir kalbėdami su juo. Kai tik vaikas atsibunda tėvai leidžia jam vėl užmigti. Planas tęsiasi tol, kol vaikas išmiega visą naktį be savarankiškų pabudimų 5-7 dienas iš eilės.
Leidimas išlipti iš lovos: Labai dažnai vaikas priešinasi kai tėvai jį bando paguldyti jį į lovą. Šaukia, kviečia tėvus arba išlipa iš lovos, kad juos surastų. Viena iš galimų intervencijų šiam elgesiui - leidimas išlipti iš lovos. Tėvai suteikia vaikui „leidimą“, kurį galima iškeisti į galimybę trumpam išlipti iš lovos. Toks leidimas gali būti maža vizitinė kortelė su vaiko vardu. Toks išlipimas iš lovos turėtų būti trumpas ir susijęs su konkrečiu tikslu pavyzdžiui: atsigerti, eiti į tualetą, apkabinti mamą. Kai tik ,,leidimas‘‘ panaudojamas, vaikas jį atiduoda tėvams iki kito vakaro. Atsižvelgiant į tai, kaip dažnai vaikas atsikelia ar kviečia tėvus (kaip paaiškėja iš miego dienoraščio), vaikui gali būti suteikiami papildomi leidimai.
Miego regresas
Atrodo, jau pavyko „sustyguoti“ kūdikio dienotvarkę taip, jog visi šeimos nariai, įskaitant, žinoma, ir mažylį, džiaugiasi kokybišku poilsiu. O Jūs, vaikučiui miegant, galite atlikti ne tik būtiniausius darbus, bet netgi skirti laiko sau. Tačiau staiga, nei iš šio, nei iš to, Jūsų kūdikio miegas ir vėl „išsiderino“… Tikėtina, kad Jūsų mažylis išgyvena miego regresą, įprastai pasireiškianį 4-tą, 8-10-tą, 12-tą, 18-tą gyvenimo mėnesį, o taip pat - sulaukus dvejų metukų amžiaus. Tiesa, nurodyti amžiaus tarpsniai yra orientaciniai. Įprastai miego regresas trunka 1-2 savaites,. Tiesa, kartais šis vaiko vystymosi etapas tėvelių nervus „tampyti“ gali ir ilgiau, net iki 6 savaičių. Ką daryti? Dėl miego regreso, tikėtina, gali tekti pertvarkyti ir nusistovėjusią vaiko dienotvarkę. Pertvarkant dienotvarkę, verta ne tik trumpinti ar ilgininti pogulius, bet ir peržiūrėti, kaip išsidėstęs kūdikių būdravimo laikas tarp jų. Kartais užtenka vos 10-15 minučių sutrumpinti ar pailginti būdravimo intervalą prieš konkretų miegą, ir miego regresas tampa gerokai švelnesnis.
Kūdikio būdravimo laikas
Kalbant apie visą mažylio dieną, labai svarbu suprasti, kad vaiko nuotaiką ir miego kokybę lemia ne tik išmiegotos valandos, bet ir tai, koks yra kūdikių būdravimo laikas tarp miegų. Per trumpas būdravimo laikas gali lemti, kad vaikas tiesiog nenorės miegoti, o per ilgas - nuves į pervargimą, neramų užmigimą ir dažnus prabudimus. Planuojant ir analizuojant kūdikio miegą visada verta mąstyti dviem kryptimis: kiek valandų per parą miega vaikas ir koks yra kūdikių būdravimo laikas tarp šių miegų. Šie du aspektai yra glaudžiai susiję: jei būdravimo tarpai per ilgi, dažniausiai nukenčia ir bendra miego trukmė bei kokybė. Pirmiausiai, kalbant apie vaikus (nesvarbu, tai būtų kūdikio miegas, svoris, gebėjimai ir pan.), sąvokos „normalu“ derėtų stengtis vengti. Kiekvienas vaikas, vertinant įvairiais aspektais, yra individuali asmenybė, tad jo elgesys gali kardinaliai skirtis, nuo, pavyzdžiui, Jūsų draugės ar kaimynės mažylio. Remiantis medicininiais tyrimais ir vaikų raidos duomenimis, pateikiama informacija, kiek miega mažyliai tam tikrame amžiaus tarpsnyje. Naujagimių miegas yra labai chaotiškas, tačiau, mažyliui augant, su kiekvienu gyvenimo mėnesiu atsiranda šioks toks ritmas, kurį tėveliai, sudarydami mažyliui ir, žinoma, visai šeimai tinkamiausią dienotvarkę, gali koreguoti. Vaikui augant, dienos pogulių skaičius bei trukmė - mažėja, taip pat trumpėja reikalingas išmiegoti valandų skaičius per parą. Vertinant šias rekomendacijas, labai naudinga kartu žiūrėti ir į tai, kiek laiko vaikas būna pabudęs tarp miegų. Pavyzdžiui, jei bendra paros miego trukmė atrodo tinkama, bet kūdikių būdravimo laikas nuolat „šokinėja“ - vieną dieną būdravimas trunka vos valandą, kitą - jau tris, - dažniausiai tai atsispindi ir elgesyje: vieną dieną vaikas būna linksmas ir pailsėjęs, kitą - irzlus ir pervargęs. Naujagimiai pirmą mėnesį turėtų miegoti apie 15 - 18 valandų per parą. Nuo 2 mėnesių iki maždaug 4 mėnesių amžiaus mažyliai per parą jau miega šiek tiek mažiau, įprastai - apie 16 valandų. 5 mėnesių vaikas, įprastai jau turintis pastovesnį miego grafiką, naktį miega 10 - 12 valandų, dieną - apie 3 - 4 valandas. Pastebėjus, jog kažkurį rytą mažylis miega ilgiau nei įprasta, atsispirkite pagundai grožėtis jo saldžiu miegeliu. Nusižengę įprastai dienotvarkei ir leidę mažyliui pamiegoti ilgiau, rizikuojate, jog kitą rytą vaikutis atmerks akis ir parodys norą pradėti dieną anksčiau. Lyginant su, pavyzdžiui, dviejų mėnesių kūdikiu, vienerių metų vaikas miega gerokai trumpiau (12 - 14 valandų, iš kurių naktį - 10 - 12, dieną - 2 - 3 valandas). Kartu su šiais pokyčiais natūraliai ilgėja ir kūdikių būdravimo laikas. Kuo vaikas vyresnis, tuo daugiau laiko jam reikia pabūti pabudus. Tai nereiškia, kad verta laukti, kol mažylis visiškai „išsikraus“ - svarbiausia rasti balansą.
Kurį laiką mažylis miega tiksliai it laikrodukas, tarsi pats būtų susipažinęs su specialistų rekomendacijomis, kiek laiko jo amžiaus vaikams rekomenduojama miegoti bei kada idealiausias laikas poguliams. Iš tiesų, vaikų miego pokyčiai, kurie neretai yra laikini ir išnyksta, vos pasibaigus juos sukėlusiems veiksniams/situacijoms, yra visiškai normalu. Kaip ir tai, kad kiekvieno vaiko miego trukmė/įpročiai gali skirtis.
Vaikų, kaip ir suaugusiųjų miegas, yra lemiamas tiek vidinių, tiek išorinių veiksnių. Prie šių veiksnių labai glaudžiai prisideda ir tai, kaip dienos metu atrodo kūdikių būdravimo laikas. Jei po nakties miego ar pogulio mažylis ilgiau būdrauja - su juo daug keliaujama, žaidžiama, jis nuolat patiria stiprius įspūdžius ir nėra laiku migdomas, net ir nedidelis miego regresas gali pasireikšti gerokai ryškiau. Žinoma, vaiką, taip pat - ir jo miegą, aktyviai veikia išorinė aplinka. Trikdantys, neįprasti garsai, pasikeitusi miego aplinka (nakvynė svečiuose ar tiesiog naujoje lovytėje), pirmosios dienos, savaitės, o kartais - net ir mėnesiai - darželyje ir kita. Nesitikėkite, jog mažylis, dieną priverstas „virškinti“ naujus įspūdžius, dieną miegos it angelėlis. Norėdami kiek įmanoma sumažinti neigiamą permainų įtaką miegui, pasistenkite išlaikyti įprastą dienotvarkę (tas pat kėlimosi/gulimosi metas, miego ritualas, užmigimo procesas ir pan.).
Su pavydu, prisiminusi savo jau eiline tapusią bemiegę naktį, klausotės, kaip draugė (žinoma, visa švytinti ir ne juodais paakiais!) džiūgauja, jog jos vaikas išmiega visą naktį. Žodžių derinys „išmiegoti visą naktį“ - net teoriškai negalimas procesas. Nesvarbu, apie kokio amžiaus vaiką (8 mėnesių, 9 mėnesių, darželinuką, paauglį) ar net suaugusįjį kalbėtume. Kaip žinia, žmogaus miegas yra sudarytas iš gilaus ir negilaus miego ciklų, kurie nakties metu nuolat vienas kitą keičia. Esant negilaus miego fazei, žmogų pažadinti gali net pats menkiausias dirgiklis. Suaugę žmonės tokių trumpų pabudimų nakties metu dažnai net neprisimena. Tad draugė, teigianti, jog jos kūdikis „miega visą naktį“, tikriausiai atliko rimtą darbą ir išmokino savo mažylį savarankiško miegelio įgūdžių. Kiekviena mamytė/tėvelis, kurie, žinoma, savo vaiką pažįsta geriausiai, turi atrasti individualiu atveju efektyviausią ramaus miegelio „receptą“.