Vaikų auginimas - tai nuolatinis mokymosi ir prisitaikymo procesas. Vienas iš iššūkių, su kuriais susiduria tėvai, yra vaiko rėkimas, ypač 2 metų amžiuje. Šiame straipsnyje aptarsime galimas tokio elgesio priežastis ir pateiksime patarimų, kaip elgtis tokioje situacijoje.
Agresija kaip galios parodymas
Agresyvus vaiko elgesys gali būti jo galios parodymas. Mušdamasis vaikas tarsi parodo mamai: „Mama, aš galiu…“. Tokiu neteisingu būdu, bet galiu - pastumti, pliaukštelėti…". Tokiu atveju suaugęs turi pagalvoti pirmiausia apie save - kaip aš jaučiuosi? Kaip mes visi jaučiamės šeimoje?
Agresijos priežastys
Agresija yra būdinga kiekvienam žmogui - tai instinktyvi elgesio forma, kurios esminis tikslas - savisauga. Tačiau norėdami rasti sprendimą, turime žinoti agresijos priežastis.
- Baimės jausmas ir nepasitikėjimas aplinka: Vaikas mano, kad pasaulis yra nesaugus, tad reikia visada saugotis ir gintis, dar geriau - pulti pirmam. Šis nesaugumo jausmas dažnai būna perimtas iš tėvų, kurie aplinkinį pasaulį mato kaip nesaugų ir pavojingą.
- Draudimai: Gerai, jei vaikui būtų paaiškinama, kodėl negalima, o apie bausmes būtų perspėjama prieš atsirandant neigiamam elgesiui, t.y. kad vaikas mokytųsi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
- Noras įgyti didesnį savarankiškumą ir nepriklausomybę: Vaikai tamp piktesniais, agresyvesniais, nenori klausyti ir atsikalbinėja.
- Ribų bandymas: Teigiama, kad 1-2 metų vaikas, bandydamas ribas „galima/negalima“, panaudoja fizinę jėgą.
- Agresyvumas iš prigimties: Vienas variantas - jis gali būti agresyvus iš prigimties, tai reiškia, gimsta su padidintu agresyvumo lygiu.
- Pavyzdys: Maži vaikai elgiasi pagal pavyzdį, todėl gali būti, kad tokį elgesį jis kažkur mato. Nebūtinai savo šeimoje, tai gali būti televizija. Jis mato, kad toks smurtingas elgesys duoda rezultatą.
- Fizinis skausmas: Priežasčių gali būti keletas, viena iš jų - gal vaikui kažką fiziškai skauda?
- Dominavimas: Gali būti, kad vaikas linkęs dominuoti, būti lyderiu, tačiau nemoka to pasiekti adekvačiais būdais, todėl naudoja agresiją ir smurtą. Mušimasis jam - būdas išsiskirti iš kitų.
- Dėmesio siekimas: Sutikime, kad vaikas, kuris smurtauja ir yra agresyvus, gauna dėmesio. Paprastai ir jo tėvai atsiduria dėmesio centre, jei vaikas lanko darželį ar mokyklą, kiti tėvai daug bendrauja su tokio vaiko tėvais, liedami savo nepasitenkinimą.
- Įtempti santykiai šeimoje: Priežastimi gali būti gimęs brolis ar sesė, įtempti tėvų santykiai šeimoje. Vaikas jaučia įtampą, į tai reaguoja vidinio nesaugumo jausmu, kuris iškyla į išorę. Kai mama viena augina vaiką, jai sunku materialiai, ji jaučiasi nesaugi, yra sutrikusi viduje, nors ji savo veiksmais to ir neparodo, vaikas tai jaučia, ir tą mamos nesaugumą perima pats.
Ką daryti, jei vaikas skriaudžia kitą?
Dažnai tėvai tokioje situacijoje ima barti vaiką, jį drausminti ir patys rodo agresiją vaiko atžvilgiu. Tačiau praktika rodo, kad yra daug efektyvesnis būdas, taikytinas ikimokyklinio amžiaus vaikams. Jei vaikas suduotų kitam vaikui, nepulkite jo barti, o prieikite prie nuskriausto vaiko ir pagailėkite jo. Tokiu būdu Jūsų vaikas supras, kad būdamas „agresoriumi“ jis iš Jūsų dėmesio negaus.
Ką daryti tėvams?
- Padidinkite vaiko savarankiškumą.
- Nekritikuokite vaiko asmenybės, tik elgesį!
- Stenkitės ir patys būti pozityvesniais.
- Mokykite vaiką įvardinti savo jausmus.
- Jeigu supykęs vaikas nori pabūti vienas, nesibraukite į jo kambarį, palaukite, kol jis nusiramins ir pats norės kalbėtis.
- Jeigu vaikas pyksta, šaukia ar net Jums suduoda - jokiu būdu neatsakykite tuo pačiu, nes parodysite, kad elgiatės lygiai taip pat kaip jis!
- Būkite teisingi ir išklausykite abi puses.
- Pasistenkite su partneriu ieškoti būdų tapti artimesniais ir draugiškesniais.
Savitvardos ugdymas
Savitvarda - vienas svarbiausių gebėjimų, kuris padeda tinkamai išgyventi nemalonias emocijas: pyktį, nusivylimą, paniką bei įgalina mus valdyti savo troškimams, užuot šiems leidus valdyti mus. Vaikai, kurie pažįsta ir valdo savo emocijas, lengviau susikaupia, susidoroja su kasdieninėmis įtampos ar konfliktinėmis situacijomis, sėkmingiau kuria ryšius su aplinkiniais, mieliau dirba komandoje. Savitvardos lavinimo procesas prasideda vos vaikui gimus ir tęsiasi visą gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Ką reikėtų žinoti tėvams apie savitvardos ugdymą?
- Tėvų pavyzdys - geriausia mokykla. Vaikas daugiausiai išmoksta iš pavyzdžio ir santykio - iš tėvų namuose, auklėtojų ar mokytojų darželyje ar mokykloje.
- Mokytis emocijų pažinimo ir valdymo. Tai svarbu visiems: ir vaikams, ir tėvams, ir pedagogams.
- Kaip mokyti(s) savitvardos savo namuose? Sunku pažinti vien tik savitvardą, nepažįstant kitų savo jausmų, emocijų.
10 patarimų tėvams, kaip elgtis, kai vaikas siunta, ir kodėl taip nutinka?
- Išlikti ramiems, nes atsakydami su pykčiu, galime visą situaciją paversti dar sunkesne.
- Bandyti nukreipti vaiko dėmesį į jam patinkančią veiklą, mėgstamą žaislą ar muziką.
- Jei vaikas niekaip nenusiramina, suteikite jam erdvės, atsitraukite bent minutei.
- Kai vaikas pyksta, verkia, isterikuoja, jam labai sunku, jis kenčia. Priimkite tai, kaip pagalbos šauksmą.
- Su vaiku rekomenduojama kalbėtis atsiklaupus ar atsisėdus, t.y. - jo akių lygyje.
- Leiskite vaikui pačiam susitvarkyti su užduotimi.
- Neslėpkite nuo vaiko šeimos sunkumų, kuriuos tenka išgyventi, nesvarbu, ar tai būtų bloga savijauta, finansiniai sunkumai, ligos, nesutarimai.
- Vaikai nėra maži suaugusieji, jie yra vaikai, todėl nesitikėkite iš jų brandžios reakcijos.
- Vaikai iki 7 metų įprastai yra egocentriški, jiems sunku užjausti ir suprasti, ką jaučia kitas žmogus.
- Leiskite sau būti pakankamai gerais tėvais.
Vaiko verksmas
Vaikai verkia dėl daugelio priežasčių. Verksmas yra emocinė reakcija į vaiko išgyvenamą jam nemalonią patirtį ar situacijas. Ši reakcija gali būti įvairios trukmės ir įvairaus intensyvumo - nuo tylaus verksmo iki garsaus raudojimo. Ir ne visada reakcijos intensyvumas yra susijęs su didele nesėkme ar dideliu nusivylimu. Dažnai vaikai gali verkti dėl atrodytų menko preteksto, tarsi tai būtų didžiulė problema.
Verksmo nauda:
- Verksmas išlaisvina įtampą ir susikaupusias emocijas.
- Verksmas patraukia kitų dėmesį.
- Verksmas padeda kitiems.
- Verksmas išbando suaugusiuosius.
Ką daryti, kai vaikas verkia?
- Jei įmanoma, pašalinkite priežastį.
- Kantriai mokykite vaiką susitaikymo su situacijomis, kartu ieškant būdų kaip jas spręsti, kad vaikas ramiau reaguotų.
- Vaiko išklausymas bei jo verkimo priėmimas stiprina jo pasitikėjimą savo jausmais, o kartu ir saugumo jausmą, nes jaučiasi suprastas tėvų.
- Vaikui verkiant svarbu būti šalia ir nepalikti jo vieno.
- Pripažinkite vaiko jausmus.
- Mokykite vaiką savais žodžiais išreikšti jausmus ir kitaip, ne verkimu, reaguoti į nerimą keliančias situacijas.
Miego problemos
Prastu kūdikių ir vaikų miegu turbūt galėtų pasiskųsti dauguma tėvų. Vaikų augimas kupinas naujovių ir pasikeitimų. Vaikai jautriai reaguoja į aplinką ir iš mūsų perima daugybę emocijų.
Naktiniai siaubai:
„Tai tipiški ir labai specifiniai prabudimai, kuriuos seka klyksmas, siaubas akyse, platūs vyzdžiai, prakaitavimas. Vaikas gali muštis, neatpažinti ir negirdėti jūsų, nepasiduoti raminimui. Tai neretai vyksta pirmoje nakties pusėje, praėjus 2 - 3 valandom nuo užmigimo. Tėvai dažnai pastebi tikslų laiką, kuomet tai prasideda. Daugiau bejėgystės tai suteikia tėvams, stengiantis išbūti šalia, kai atrodo, kad niekuo negali padėti. Pirmieji naktiniai siaubai gali pasireikšti ties antruosius vaiko metus, didžiausias pikas ties 3 - 5 metais. Dažniausiais atvejais tai būna darželinio amžiaus vaikai, o tęstis gali ir iki paauglystės.
Ką daryti?
Tikrai svarbiausia, kad šiose situacijose tėvai stengtųsi išbūti ramiai, naudotų sau ir vaikui tinkamus nusiraminimo metodus. Suprastų, kad vaikui tai nėra pavojinga ir kad tai praeis, vaiko miegas susitvarkys.
Kitos rekomendacijos:
- Leisti vaikui daugiau pailsėti, ilginti miego laiką, bandyti eiti anksčiau miegoti.
- Tikrai padeda ir dienoraščio, dienos įvykių užrašymas.
- Kaip prevencinė priemonė naudojamas ir tikslinis vaiko žadinimas 15 - 20 minučių prieš prasidedant naktiniam siaubui, jei tik jis kartojasi dažnai ir pradžios laikas visuomet yra panašus.
- Įtakos vaiko miegui, žinoma, turi ir per ilgas ekranų naudojimas, vaizdų perkrova, nesveikas maistas, saldumynai, kofeinas.
Vaikų nemiga
Nemiga yra negalavimas, kamuojantis įvairaus amžiaus vaikus - nuo kūdikių iki paauglių. Svarbu greitai nustatyti problemą ir imtis veiksmų pasitelkus atitinkamus metodus.
Taip pat skaitykite: Kaip išrinkti vaikišką telefoną 3 metų vaikui?
Vaikų nemigos priežastys:
- Traumuojantys išgyvenimai.
- Lėtinis stresas.
- Vaikystės baimės.
- Socialinės problemos.
- Paros ritmo sutrikimai.
- Netinkama mityba.
- Kai kurių vaistų vartojimas.
- Skausmas.
- Viršutinių kvėpavimo takų nepraeinamumas dėl alergijos ar infekcijos.
- Miego apnėja.
- Neurologinės ligos.
- Psichinės ligos.
- Diegliai.
- Dantų dygimas.
Vaikų nemigos simptomai:
- Padidėjęs mieguistumas dieną.
- Sumažėjęs aktyvumas dieną.
- Nuotaikos pablogėjimas.
- Susikaupimo problemų atsiradimas.
- Mokymosi rezultatų suprastėjimas.
- Susikaupimo sumažėjimas ir atminties pablogėjimas.
- Nenoras užsiimti fizine veikla.
- Nuotaikos pablogėjimas vakare.
Kaip gydyti vaikų nemigą?
- Pogulių dieną apribojimas.
- Paros ritmo nustatymas.
- Tylos užtikrinimas vakare ir naktį.
- Fizinio aktyvumo didinimas dieną.
- Tinkama mityba.
- Streso šalinimas.
- Dienos ritmo nustatymas.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai