Šis straipsnis skirtas nušviesti Martyno Brusoko gyvenimą, remiantis istoriniais šaltiniais ir archyvine medžiaga. Aptarsime jo tarnybą Lietuvos kariuomenėje, dalyvavimą Nepriklausomybės kovose, vėlesnį gyvenimą ir indėlį į Lietuvos istoriją.
Ankstyvasis Gyvenimas Ir Savanoriška Tarnyba
Martynas Brusokas gimė Ukrainoje, Charkovo gubernijoje, Aninos kaime. Jo gimimo data nenurodyta, tačiau žinoma, kad jis buvo kilęs iš Pakruojo rajono.
Brusokas įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę 1919 m. sausio 20 d., būdamas puskarininkiu. Iš pradžių jis buvo paskirtas į 1-ąjį raitelių pulką, vėliau perkeltas į Karo mokyklą. 1919 m. gruodžio 16 d. baigė Karo mokyklą (II laidą). Baigęs mokslus, paskirtas į artilerijos pulką.
Dalyvavimas Nepriklausomybės Kovose
Martynas Brusokas aktyviai dalyvavo Nepriklausomybės kovose. 1919 m. sausio 22 d. įstojo savanoriu. 1919 m. kovo 6 d. pašauktas į kariuomenę ir tarnavo iki 1921 m. spalio 18 d. 1919 m. spalio 22 d. perkeltas į KAM sanitarijos centrinį vaistų sandėlį. 1920 m. spalio 22 d. - 1921 m. lapkričio 25 d. tarnavo savanoriu.
Už nuopelnus kovose Martynas Brusokas buvo apdovanotas. Jo apdovanojimo liudijimo numeris nenurodytas.
Taip pat skaitykite: M. Samsono biografija
Tarpukario Laikotarpis Ir Karo Farmaceuto Karjera
1925 m. kovo 27 d. Martynas Brusokas baigė tarnybą kariuomenėje. 1927 m. suteiktas kapitono laipsnis. 1929 m. - majoras. 1937 m. jam suteiktas sanitarijos laipsnis. 1930 m. gyveno Simno valsčiuje.
1932 m. kovo 7 d. Martynas Brusokas įstojo į LKKSK. 1936-1940 m. tarnavo kariuomenėje.
Emigracija Ir Gyvenimas Jungtinėse Amerikos Valstijose
Artėjant Antrajam pasauliniam karui ir sovietams okupavus Lietuvą, Martynas Brusokas, kaip ir daugelis kitų lietuvių, emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas.
JAV gyveno Elizabete ir Vesterlyje. Mirė 1995 m. gruodžio 2 d. Vesterlyje.
Martyno Brusoko Indėlis Į Lietuvos Kariuomenę Ir Laisvės Kovas
Martynas Brusokas buvo vienas iš daugelio savanorių, kurie stojo ginti Lietuvos Nepriklausomybės. Jo tarnyba kariuomenėje ir dalyvavimas kovose prisidėjo prie Lietuvos išlikimo.
Taip pat skaitykite: Martyno Driuko gyvenimo istorija
Apibendrinimas
Martyno Brusoko gyvenimas - tai pavyzdys, kaip žmogus gali būti patriotiškas ir atsidavęs savo šaliai. Jo tarnyba kariuomenėje, dalyvavimas Nepriklausomybės kovose ir vėlesnis gyvenimas JAV liudija jo stiprią valią ir meilę Lietuvai.
Informacija apie kitus asmenis, tarnavusius Lietuvos kariuomenėje ir dalyvavusius laisvės kovose:
- Adomaitis (Adomavičius) Petras iš Poderiškių k., Garliavos vlsč. Žuvo 1945 m. Antrųjų Girininkų k., Veiverių vlsč.
- Ališauskas Vitas iš Kazlų Rūdos.
- Ambraziejus Petras iš Pėdiškių k., Krosnos vlsč. Kalniškės mūšio dalyvis.
- Antanas iš Bartninkų k., Vilkaviškio raj.
- Antanas iš Gemupių k., Kazlų Rūdos vlsč.
- Antanas iš Gojaus k., Prienų raj.
- Antanas iš Katiliškių k., Šunskų vlsč. Suimtas 1947 m. balandžio 24 d. Gintautų k. pas Butanavičius. Mirė Magadane.
- Antanas iš Šedvygų k., Griškabūdžio vlsč. Partizanuose nuo 1945 m. pr.
- Augustanavičiai iš Ožkasvilių.
- Balandis (Milenka, Mileika). Žuvo Alšininkuose.
- Barauskas Juozas, mjr.
- Barčius Jonas, savanoris.
- Brazdžionis Jonas, ltn.
- Brunza K.
- Čepliauskas Vincas.
- Dabulevičius Jonas, savanoris kūrėjas.
- Daužvardis P., dr.
- Grušaitis Antanas.
- Ginkus Juozas.
- Haris iš Gibiži k., Valmieros vlsč. ir apskr. Latvis.
- Ivanauskas Vladas.
- Jankaitis A. ir Butana V.
- Jonavičius Vaclovas, plk.
- Kabalskis S., jaun. psk.
- Kaunas Pranas, plk.
- Katkevičius Jonas Karolis.
- Kęsgaila Jonas, plk.
- Kizelevičius Antanas, eil.
- Klaidas Juozas iš Adamarinos k.
- Kuklys Teofilius.
- Lapinskas A. K.
- Liaukus K. ir J.
- Mackevičius Antanas, kunigas.
- Marcinkaus R., kpt. mirtis.
- Matulaitis Antanas.
- Mitalas Adolfas, mjr.
- Nagius Nagevičius Vladas.
- Navikėnas Algimantas.
- Noreika Jonas - Trys velniai.
- Norvaiša Apolinaras.
- Petrauskas Mikas, vrš.
- Petraitis Antanas, plk. ltn. dr.
- Petruitis Jonas, plk.
- Plechavičius P., gen.
- Požėla Vladas.
- Popeliučka Klemensas, br. gen.
- Putvinskis Putvys Vladas.
- Račys I., kun.
- Reinys Mečislovas, arkivysk.
- Rėklaitis Vladas, plk.
- Rumbutis Viktoras - savanorio sūnus.
- Sagevičius Juozas, inž.
- Šarauskas Juozas, plk.
- Šimoliūnas Juozas, plk. inž.
- Šliūpas Jonas, dr.
- Šumskis Aleksas, plk.
- Tomkus Juozas, majorą prisiminus.
- Tomkienė Valentina.
- Ūsas Juozas, pulk. dr.
- Valkūnas Leonas, plk. ltn.
- Zaleckas Simas, vrš.
- Židžiūnas Rokas.
Šis sąrašas nėra baigtinis, tačiau jis suteikia vaizdą apie tai, kiek daug žmonių prisidėjo prie Lietuvos laisvės kovų.
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika, leista pogrindyje sovietinės okupacijos metais, atliko svarbų vaidmenį tautos istorijoje. Ji atskleidė tikinčiųjų persekiojimus ir įsiliejo į kovą dėl žmogaus teisių ir laisvių. Kronikos leidėjai patyrė represijas, tačiau tęsė savo darbą, įkvėpdami kitus kovotojus.
Architektūra Vilniuje
Vilniaus architektūra atspindi miesto istoriją ir kultūrą. Architektūros fotografas Norbertas Tukajus pasakoja apie pastatus, kurie buvo užfiksuoti Vilniaus architektūros gide, atstojančiame miesto architektūros albumą. Nuotraukoje matomas Mokslų akademijos priestatas (autorius Alfredas Brusokas, 1976 m.) šiuo metu yra rekonstruojamas ir pokytis tarp to, kaip buvo ir kaip yra dabar, yra pavyzdys, kaip keičiasi miestas. Fotografija padeda užfiksuoti šį pokytį metuose, metų laikuose ar dienos eigoje. Buvusi Ryšių minsterija, dab. Sveikatos apsaugos minsiterija, projektuota Justino Šeiboko, yra pavyzdys, kaip pagarbiai reikėtų elgtis su pastatais. Tai viena iš nedaugelio sovietmečio modernizmo pastatų restauracija. Labiausiai vertinamas architekto J.Šeiboko darbas yra buvusios Lietuvos kooperatyvų sąjungos rūmai.
Taip pat skaitykite: Martyno Vaidoto kūryba
Sportas
Martynas Brusokas - pasaulio jaunimo (iki 23 metų) galiūnų čempionas. Prieš metus analogiškose pirmenybėse buvo antras.