Martynas Vaidotas - žinomas lietuvių rašytojas, poetas, dramaturgas, literatūros tyrinėtojas ir vertėjas, kurio kūryba apima įvairius žanrus ir skirtas tiek vaikams, tiek suaugusiems. Jo biografija atspindi meilę literatūrai, gamtai ir nuolatinį savęs tobulinimą.
Ankstyvieji Metai ir Šeimos Įtaka
Martynas Vaidotas gimė Lietuvos šiaurėje, pokario metais. Jo vaikystė prabėgo skurdžioje, bet turtingoje kultūriniais prisiminimais aplinkoje. Jis augo tarp dviejų santakų - Lėvens ir Svalios, bet daugiausia senelių vienkiemyje.
Pradėdamas pasakojimą apie savo gyvenimą, M. Vaidotas atsigręžia į savo senelius. Senelis Jonas Juknevičius buvo Talačkonių dvaro kumečio vaikas, kuris Pirmajai Lietuvos Respublikai kuriantis, tapo savanoriu kariuomenėje. Vėliau, kaip savanoris kūrėjas, gavo žemės hektarų Dagiliškio kaime, Svalios ir Upelio santakoje. Senelis vedė Veroniką Babickaitę iš plačios karališkųjų valstiečių giminės.
Tėvai, Vladas ir Bronė Braziūnai, dirbo įvairius valdiškus darbus, tačiau tėtis Vladas kartais prisimindavo savo batsiuvio amatą. M. Vaidotas prisimena iškabą prie namo, batsiuvio plaktuko garsą ir medinę vinutę, kurią tėtis laikydavo lūpose, brūžindamas peilį į diržą. Rašytojas teigia, kad iš tėvo batsiuvio jis mokėsi poezijos.
M. Vaidoto vaikystę formavo pagarba mokslui ir nagingiems žmonėms. Jis prisimena apsilankymus pas babutės brolį Praną, kalvį, kuris mokė jį, kaip turi atrodyti meistro įrankis ir kaip reikia atlikti darbą - tvirtai, dailiai ir iki galo. M. Vaidotas pabrėžia Jono Babicko, kito babutės brolio, kuris buvo Lietuvos ūkininkas, stotą. Jis atsispyrė kolektyvizacijai ir nė dienos nedirbo kolchoze.
Taip pat skaitykite: M. Samsono biografija
Rašytojas vaikščiodavo pas gimines ir kaimynus, važinėdavo dviračiu. Jis prisimena įkaitusį orą virš plūktinių kelelių, pažįstamus vartelius ir šunis, nerakinamas duris, žolynus ir saugų žmoniškumo pasaulį.
Mokslas ir Skaitymo Aistra
Mokyklą - Pasvalio septynmetę, vėliau virtusią aštuonmete, - M. Vaidotas pradėjo lankyti šešerių. Iki tol, o ir vėliau per atostogas, jis daugiausia gyveno pas senelius Dagiliškio vienkiemyje. Būdamas penkerių su puse, kai gimė sesutė, mamai į ligoninę parašė laišką ir nurodė sesutės vardą.
M. Vaidotas prisimena babutės dainų intonacijas ir aptrintą maldaknygę. Jis visą esąs suskaitęs 1943 m. „Valstiečio kalendorių“, dar ir cheminiu pieštuku senelio prirašinėtą. Rašytojo atmintis - smarkiai korėta, joje ne knygų autoriai, ne pavadinimai, net ne vaizdai ar idėjos, o tik blyksniai, impulsai, neaiškių vaizdinių tyvuliai.
Priklausomybę nuo skaitymo M. Vaidotas įsitaisė dar vaikystėje, paauglystėje. Su knyga (ir su dviračiu) jis beveik niekad nesiskirdavo. Ji vis būdavo po ranka - ar po antklode. Aštuonmetėje iš klasės draugų jis buvo gavęs pravardę - Romantikas, nes visur rydavo romanus. M. Vaidotą domino knygos apie geografines keliones, atradimus, nuotykius, indėnus. Jos vedė į gamtą - tolimą, bet ir labai artimą. Vaiko vaizduotė visus knygų įvykius ir vietas įkurdindavo pažįstamoje aplinkoje.
M. Vaidotas prisimena raudoną knygą su dviem lakūnais viršelyje ir Petro Tarasenkos knygą, rodžiusią, kad Lietuva - slėpininga šalis. Jam atrodė būtina pasistatyti savo vigvamą, pasidirbti lanką ir strėlių, pasisiūti mokasinus, stebėti pėdas ir skrydžius, atpažinti paukščių balsus, tiesiog gyventi viskam, kas gyva, palankų gyvenimą. Gamta ir knygos kurstė abipusę smalsą.
Taip pat skaitykite: Martyno Driuko gyvenimo istorija
Kūrybinio Kelio Pradžia
M. Vaidotas teigia, kad konkrečių įkvėpėjų nebūta. Būta vienatvės, ankstyvo savarankiškumo. Tik per plauką jis netapo biologu, ornitologu. Savarankiškai rimtai buvo pasirengęs stojamajam biologijos egzaminui, lankė fizikos ir chemijos būrelius, net fotografuoti išmoko, nes fotoaparatą įsivaizdavo kaip kasdienį ornitologo įrankį. Eilėraščių ar ko kita nerašė. Tačiau lituanistė Aldona Datkūnienė patarė jam rašyti dienoraštį.
Pirmiausia, matyt, savi vaikai paskatino M. Vaidotą kurti. Pirmagimiui būnant genialaus amžiaus, pateko į rankas Kornejaus Čiukovskio knyga „Nuo dvejų iki penkerių“. Po truputį ėmė užsirašinėti ką nuklausę, kaip vaiko sąmonė įsavina pasaulį pati jį sau kurdama. Ta vaikų kūryba žadino jo sielą. Šiek tiek eilėraščių vaikams „Genyje“ tada ir vėliau spausdino Martynas Vainilaitis, „Žvaigždutėje“ - Vaidotas Daunys, „Lietuvos pionieriuje“ - Vytautas V. Landsbergis. Taip ir radosi pirmosios knygos - „Uosio kuosos“ ir „Išeinančios pušys“. Šią „Vyturys“ dar spėjo išleisti prieš pat subyrėdamas, 1992-aisiais. Tiesa, iš gražių norų teišėjo ne knyga, o šleivas knygos šešėlis: prasčiausios medžiagos ir spaudos brokas sugadino puikią knygos dailininko Romo Oranto grafiką.
„Uosio kuosos“, tai pačiai leidyklai įteiktos dar anksčiau nei „Išeinančios pušys“ ir rengtos spausdinti, grįžo autoriui: leidykla išnyko. Buvo sunkios dienos ir Lietuvai, ir jos literatūros leidybai, sklaidai, tad kokio atgarsio apie „Išeinančias pušis“ M. Vaidotas neprisimena. Vėliau „Uosio kuosas“ įteikė „Vagai“. Buvo entuziastingai sutiktas pasiūlymas, kad knygą iliustruotų Kintų vaikų dailės mokyklos mokinių piešiniai. Tačiau leidyklos entuziazmas išblėso: apsiskaičiuota, kad per brangu. Apėmė visiško nereikalingumo jausmas, tad rankraštis leidykloj taip ir gulėjo, kol pagaliau jį aptiko redaktorė Onutė Gudžiūnienė. Pasiūlė išleisti. Gražiai per vasarą ją iliustravo Taida Balčiūnaitė. Tiesa, dėl tam tikro nesusikalbėjimo M. Vaidotas negalėjo nieko pakeisti, knyga išėjo tokia, kokia sudėta prieš gerus du dešimtmečius.
Eilėraščių vaikams ar tokių, kuriuos galėtų skaityti vaikai nuo, tarkim, penkerių iki šimtas penkerių, M. Vaidotas netyčia parašydavo. Kai Onutė Gudžiūnienė, jau perėjusi dirbti „Versus aureus“ leidyklon, vėl pasiūlė išleisti knygą, sutiko jos nė neturėdamas.
Meilė Paukščiams ir Kūryba Vaikams
M. Vaidotui artimi paukščiai, ypač tie, kurie šalia mūsų: žvirbliai, karveliai, gandrai, pempės ir varniniai. Jam savi lieka paprasti gyviai. Gal užtat ir kitiems - vaikams - norėjosi parodyt, kokie jie nepaprasti.
Taip pat skaitykite: Vainilaičio knygos vaikams: apžvalga
Tarptautinės vaikų knygos dienos šventėje M. Vaidoto knyga „Kuosos Kro gyvenimas ir atvirkščiai“ pelnė Geriausios metų vaikų poezijos knygos premiją. Gavęs progą parašyti knygą, o ne sudėti jau parašytų eilėraščių rinkinį, M. Vaidotas sumojau, kad jo vienovei reikia veikėjo, personažo. Vardą gavo iš panašaus varninio paukščio, regėto Šri Lankoj, - Kro. M. Vaidotas nenorėjo, kad knyga būtų salsva. Jam pavyko išvengti memlenamojo „vaikiško“ salsvumo: knyga nuteikia rimtam žaidimui, skaidriam vaizdų, formų, žodžių, fantazijos žaismui. Sigutė Chlebinskaitė Vilniaus knygų mugėj už „Kuosos Kro gyvenimo ir atvirkščiai“ grožį taip pat apdovanota.
Kūrybos Įvertinimas ir Kritika
M. Vaidotas teigia, kad kritiko darbas yra profesija ir pašaukimas, deja, tokių pašauktųjų, juolab išrinktųjų, kurie rašytų apie vaikų literatūrą, o dar poeziją, teturim ant vienos rankos pirštų. Tikriausius žodžius apie „Kuosos Kro gyvenimą ir atvirkščiai“ perskaitė „Nemune“, rašė Andrius Jakučiūnas. Tarptautinei vaikų knygos dienai skirtą numerį šiemet išleido „Literatūra ir menas“, ten „mūsų kuosytė“ irgi aptariama. Tačiau jis jautė džiugų vaikų supratimą, nuoširdų mamyčių ir tėvelių susidomėjimą per knygos pristatymą Vilniaus knygų mugės Vaikų scenoje.
Kita Veikla
Martynas Vaidotas taip pat domisi teatru. Po 1992 m. Lietuvoje pasikeitė kūrybiniai orientyrai, teatras prarado išskirtinę misiją visuomenėje, grėsė kūrybinis sąstingis. Tačiau režisieriai pasipriešino šiam sąstingiui plėtodami teatro teatralizacijos kryptį, kuri įtvirtino autorinę režisūrą. 20 a. 10 dešimtmetyje keitėsi teatrų meno vadovai, kūrėsi ir iro nepriklausomos kūrėjų bendrijos, režisieriai dirbo įvairiuose teatruose.
Išvados
Martynas Vaidotas - įvairiapusė asmenybė, kurios kūryba paliečia įvairias temas ir auditorijas. Jo biografija atspindi meilę literatūrai, gamtai ir nuolatinį savęs tobulinimą. M. Vaidotas yra svarbus šiuolaikinės lietuvių literatūros atstovas, kurio kūryba vertinama tiek vaikų, tiek suaugusių.
Bibliografija
- O tempora!: trumpųjų dramų knyga.
- Apie raganą Šiokiątokią: knyga vaikams.
- Domas ir Tomas. Dingusios šluotos byla: knyga vaikams.
- Kai balandis buvo papūga: knyga vaikams.
- Išklerusio autobuso detektyvas. - Ciklo „Domas ir Tomas“ antroji knyga.
- Mokyklos vaiduoklio mįslė. - Ciklo „Domas ir Tomas“ trečioji knyga.
- Apie raganos Šiokiostokios vaikus: pasaka.
- Dingusios šluotos byla.
- Lukas Šiaudelis deda iš viršaus.
- Saldainių kiosko byla: detektyviniai galvosūkiai.
- Virėjos Irenos byla.
- Dingusios knygos mįslė.
- Išklerusio autobuso detektyvas.
- Inga Dagilė. Mano tėtis rašo knygą.
- Mokyklos vaiduoklio mįslė.
- Mokytojos peruko byla : detektyviniai galvosūkiai 2.
- Virėjos Irenos byla.
- Dingusios šluotos byla.
- Kaip Mūza ir įkvėpimas muziką iškvėpė: istorija su muzika ir užduotimi.
- Lukas Šiaudelis deda iš viršaus.
- Užkeiktoji pono Kuko knyga.
- Vasaros atostogų byla.
- Vytautas Didysis „Žalgirio“ arenoje.
- Dingęs gimtadienio tortas.
- Dingusios knygos mįslė.
- Išklerusio autobuso detektyvas.
- Lukas Šiaudelis šoka baletą.
- Mokyklos vaiduoklio mįslė.
- Monstras Numeris Du / nupiešė Eidvilė Buožytė.
- Monstrai krepšinio turnyre?! (su S. Dirgėliene).
- Dingusių katinų byla.
- Dingusios mergaitės byla.
- Dingusio sniego byla.
- Islandija šiandien nedirba.
- Juoda dėmelė baltose lubose.
- Kaip žuvytė Moli ir superherojai livoliukai apsaugojo Geranitetą.
- Pasaulio pabaigos byla.
- Tėtis darželyje.
- Vytautas Didysis.
- Ateiviai mokyklos stadione?! (su S. Dirgėliene).
- Apie raganą šiokią tokią: pasaka.
- A komanda ir šuo už milijoną.
- Dingusių mandarinų byla.
- Lukas ir Lėja: istorija apie draugystę.
- Lukas Šiaudelis laimi milijoną.
- Žmonija prieš Pabaigos Drakonę: neoficialus „Minecraft“ žaidėjų nuotykis.
- Kas tas kietuolis?! (su S.
- You Tube kanalo byla.
- A komanda ir didelė, kalbanti papūga.
- A komanda ir nykstantys vėžliai.
- Ažuolas ir Eglė: miško detektyvas.
- Detektyvės Upės byla Paryžiuje.
- Dingusio Dirgėlos byla.
- Emilis ir stebuklingas futbolo kamuolys.
- Dingusių eglučių byla.