Dalius Mertinas buvo žinomas Lietuvos aktorius, kurio gyvenimas buvo paženklintas tiek kūrybiniais pasiekimais, tiek asmeniniais iššūkiais. Jo karjera teatre ir televizijoje, santykiai su artimaisiais ir kova su liga paliko ryškų pėdsaką Lietuvos kultūros istorijoje. Šiame straipsnyje panagrinėsime svarbiausius D. Mertino gyvenimo etapus, jo kūrybinį kelią ir asmeninius išgyvenimus.
Šeima ir Asmeninis Gyvenimas
Dalius Mertinas gimė operos dainininko Algirdo Mertino ir istorikės Elenos Mertinienės šeimoje. Vėliau sukūrė šeimą su prezidento Algirdo Brazausko dukra, verslininke Laima Mertiniene. Šis santykis jam suteikė ne tik asmeninę laimę, bet ir tam tikrą visuomeninį statusą, kuris ne visada buvo lengvas nešti.
Laima Mertinienė - žinoma Lietuvos verslininkė ir visuomenės veikėja, Lietuvos prezidento Algirdo Mykolo Brazausko duktė. Jos gyvenimas, paženklintas tiek asmeninių iššūkių, tiek profesinių pasiekimų, atspindi svarbius Lietuvos istorijos etapus.
Kaip teigė L.Mertinienė, po vyro mirties ji iš naujo supratusi, kaip svarbu mylėti žmones ir kaip svarbu rūpintis mums brangiais. Ponia Laima tikina per tuos metus išmokusi daugiau laiko skirti sau pačiai, išmoko pirmiausia galvoti apie save, ne apie kitus. Kita vertus, atsigręžti vien į save jai neleidžia ir prieš pusę metų gimęs anūkas - jį L.Mertinienė padeda prižiūrėti dukrai.
Karjera ir kūrybinis kelias
Po studijų LTSR Valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), D. Mertinas pradėjo savo karjerą Vilniaus Jaunimo teatre. Vėliau jis tapo žinomas dėl vaidmenų įvairiuose televizijos serialuose, laidose ir projektuose.
Taip pat skaitykite: Apie D. Petrausko indėlį
Žiūrovai D. Mertiną puikiai pažinojo iš serialų „Giminės“ bei „Pavojingi jausmai“. Aktorius taip pat vedė laidas „Pagalbos telefonas“, „Tikras gyvenimas“, dalyvavo „Lietuvos šokių dešimtuke“, „Žvaigždžių duetuose“ ir kituose TV projektuose.
Aktorius Saulius Siparis D. Mertiną vadino „gimininga siela“, kuris visada siekė padaryti, atlikti daugiau, nei galėjo.
Aktorė Vaiva Mainelytė, dirbusi su D. Mertinu, prisiminė: „Mane visada žavėdavo jo susikaupimas, pasiruošimas. Jis niekada neateidavo į aikštelę nepasiruošęs, turėdavo savo nuomonę, savo pasiūlymus“. V. Mainelytė sako turinti būti dėkinga D. Mertinui ir už tai, jog šis ją su kitais tuomet darbo neturėjusiais aktoriais pasikvietė į Vaidilos teatrą.
Asmeniniai iššūkiai ir kova su liga
D. Mertino gyvenimas nebuvo vien tik sėkmė ir pripažinimas. Aktorius susidūrė su rimtais sveikatos iššūkiais, įskaitant limfomą, kurią jis iš pradžių įveikė, bet vėliau liga atsinaujino.
D. Mertinas mirė 2017 m. gegužės 4 d., būdamas 55 metų amžiaus. Pranešama, kad aktorių įveikė sunki liga. Anksčiau jis sirgo limfoma ir 2012 m. skelbė ligą įveikęs.
Taip pat skaitykite: Daliaus Misiūno lyderystės vizija
Pasak I. Balsytės, aktorius buvo tikras kovotojas. „Rudenį jis man pasakė - pamatysi, viskas bus gerai, aš filmuosiuosi, jau nuo balandžio galėsiu filmuotis. Tikrai patikėjau, kad taip ir bus, nes jis buvo taip ryžtingai nusiteikęs“.
Sunku priimti žinią apie D. Mertiną, nes jis buvo labai ryžtingas, kovojo su liga, galvojo ne tik apie save, bet ir apie kitus žmones.
Atsiminimai apie D. Mertiną
D. Mertiną prisimena kaip talentingą aktorių, atsakingą kolegą ir žmogų, kuris visada galvojo apie kitus. Jo kolegos ir artimieji pabrėžia jo atsidavimą darbui, kūrybiškumą ir gebėjimą rasti sprendimus net ir sudėtingose situacijose.
Aktorė Vaiva Mainelytė atsisveikino su kolega: „Išties išėjo labai šviesus, pirmiausia, labai doras žmogus (…). Užuojauta žmonai Laimai, visai šeimai - tai buvo nuostabi šeima. Tarp aktorių ne visada pasitaiko tokia šeima kaip kumštis. Iki, Daliau“.
Premjeras Saulius Skvernelis ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pareiškė, kad aktorius D. Mertinas buvo nuostabus žmogus, talentingas aktorius.
Taip pat skaitykite: Meilė, iššūkiai ir atkaklumas
Gyvenimo džiaugsmas pagal D. Mertiną
Nepaisant sunkumų, Dalius Mertinas išliko optimistu ir vertino gyvenimo džiaugsmą. Jis mokėjo džiaugtis paprastais dalykais, tokiais kaip šeima, draugai, gamta ir bendravimas.
Laidos anonse sakoma, kad tikras gyvenimas - tikrai ne visada rožėmis klotas. - Duokit bent vieną pavyzdį, kai gyvenimas rožėmis klotas, išskyrus paskutinį kelią? Reikia norėti gyventi, tada viskas kažkaip klojasi į gerąją pusę. Reikia mylėti gyvenimą, nes jis tik vienas yra, be to, niekas nepapasakojo, kaip kitur, anapus, yra.
Tikrą gyvenimą paprastai pajunti, kai išmoksti džiaugtis tokiais, rodos, savaime suprantamais dalykais kaip šeima, laisvalaikis su vaikais, draugais, tokiomis smulkmenomis kaip paukščių čiulbėjimas ar skruzdėlyno stebėjimas.
Paprasti kasdieniai dalykai atrodo nereikšmingi, bet kai jų netenki - išeini, guli ligoninėje ar kt., supranti, kad jie ir daro tavo gyvenimą tikrą, visavertį. Rūpinimasis kitais, dėmesys, pagalba - tai yra tikrasis gyvenimas ir tikrasis džiaugsmas. Mane patį džiugina žmonės, džiugina gamta, pavasaris labai džiugina, tiesa, ilga žiema - nelabai, džiugina bendravimas, darbas su kolegomis filmavimo aikštelėje.
Laima Mertinienė apie Pirmosios Ponios Statusą
L.Mertinienė sako, kad einant pirmosios ponios pareigas tenka patirti ne tik malonių akimirkų, bet ir užgaulių, bei ne savo noru būti tuštybių mugių dalyviu. Pirmosios ponios pareigos tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti paprastos ar romantiškos. L.Mertinienė sako, kad romantikos mažai. Ir nors bendraujama pagal protokolą, kai kuriais atvejais bendravimas gali nustebinti.
Ji prisiminė priėmimą pas Danijos karalius. „Aš jaučiausi kaip pelenė, buvau vargšė našlaitėlė gero būdo. Moterys buvo su pūstomis, šilkinėmis sukniomis, ordinais, briliantais. Jos buvo kaip filme, tik kad pelenę papuošė fėja, o manęs tai ne“, - atsiminė L.Mertinienė.
Pirmosioms ponioms organizuojamos atskiros programos. „Pas Turkijos prezidento žmoną ėjau arbatėlės. Jos susėdusios aptarinėjo, kas kokią arbatą gerią ir kokia arbata skaniausia. Man buvo 35 metai, joms virš 60 metų. Aš sėdžiu, galvoju šakės ir sakau, kad man „Earl Grey“, nes vieną pavadinimą žinojau“, - pasakojo L.Mertinienė.
Nors klaidos svetimos, raudonuoti gali tekti pirmajai poniai. „Į Lietuvą buvo atvažiavęs Turkijos prezidentas. Ėjau ir galvojau, kuo reikia būti protokolo skyriui, kad bobutėms, kur vos paeina, sugalvotum tokius dalykus. Pirmiausia televizijos bokštas. Turkijos prezidento žmonai televizijos bokštą reikėjo apeiti aplinkui, ji jau pavargo, o po to dar reikėjo aplankyti Gedimino pilį. Ir mus paleido apačioje, reikėjo per grindinį užlipti į kalną. Aš pati vos užlipau ir ją vos ne tempti norėjau“, - atsiminė L.Mertinienė.
Atsiminimai apie Tėvą, Algirdą Brazauską
Laima Mertinienė teigia, kad tėvas visada rasdavo laiko dukterims. „Vaikystėje jis tikrai visada rasdavo mums laiko. Ir tas buvimas kartu būdavo labai produktyvus: jis vesdavosi mus į muziejus, teatrus. Kartu sportuodavome, slidinėdavome, buriuodavome, eidavome į žygius Nidoje… - pasakoja Laima. - Ar kada išsikalbėdavome iš širdies? Nepasakyčiau, kad viską detaliai tėvui esu išpasakojusi. Aš net mamai visko turbūt nesu pasakiusi. Mums tiesiog nereikėdavo daug kalbėtis. Bet kuriuo atveju iš tėvo visada jausdavau palaikymą, paramą, pagalbą. Jis ir paguosdavo, ir pralinksmindavo.“
Iš tėvo dukros paveldėjo ir svarbiausią šeimos tradiciją - net ištekėjusios ir sukūrusios šeimas, sekmadieniais jos turėdavo atvažiuoti į tėvo namus pietų.
Laimos Mertinienės Požiūris į Gimtadienius ir Amžių
Moteris tikina nesureikšminanti ir savo amžiaus, todėl niekada nebandė slėpti metų, gal net savotiškai jais žavėjosi ir… visuomet jautėsi jaunesnė, nei yra.