Vaikų baimės yra normali raidos dalis, tačiau kai kurios iš jų, ypač baimė prieš kitus vaikus, gali kelti nerimą tėvams. Šis straipsnis skirtas išnagrinėti, kodėl vaikai bijo kitų vaikų, kokie simptomai rodo šią baimę, ir kaip tėvai gali padėti savo vaikams ją įveikti.
Įžanga
Baimė yra emocinė bei kūniška reakcija į galimą arba įsivaizduojamą pavojų. Šis jausmas yra labai svarbus ir reikalingas žmogui. Baimės funkcija yra apsaugoti vaiką nuo pavojų ir taip padėti išlikti. Tai yra labai senas ir, galima sakyti, primityvus jausmas, padėjęs mūsų protėviams apsisaugoti, net jei krūmuose slėpėsi ne plėšrūnas, o sušnarėjo vėjas - žmogus jau spėjo apsisaugoti. Tai svarbu ir dabar, tačiau kartais šios sistemos veikla sutrinka - tuomet baimė tampa žalinga, vystosi nerimo sutrikimai.
Sporto treniruotės turėtų teikti malonumą ir stiprinti vaikų sveikatą, tačiau ne visiems mažiesiems tai asocijuojasi su džiaugsmu. Dažnai tėvams tenka susidurti su netikėta situacija - vaikas, kurį užrašė į pamėgtos sporto šakos treniruotes, staiga atsisako eiti, verkia ar net skundžiasi pilvo skausmais prieš užsiėmimą. Vaiko nenoras sportuoti dažnai slepia gilesnes priežastis, kurias suprasti - pirmas žingsnis sprendimo link.
Vaikų Baimių Formavimosi Priežastys
Vaikų baimės gali būti įvairios ir priklauso nuo amžiaus, individualių savybių bei patirčių. Supratimas apie šias priežastis yra būtinas norint veiksmingai padėti vaikui įveikti savo baimes.
Psichologiniai Veiksniai
Emocinis nesaugumas: Vienas esminių psichologinių nerimo ir baimių veiksnių yra emocinis vaiko saugumas bei susiformavęs prieraišumo stilius. Prieraišumas skirstomas į saugų ir nesaugų. Vaiko, kuris jaučiasi emociškai nesaugus, neturi pastovumo ryšyje, baimės yra kaip signalas apie ryšio sunkumus bei būdas pakviesti tėvus. Ribų šeimoje nebuvimas taip pat prisideda prie emocinio nesaugumo.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: 2 metų vaikas rėkia
Vaizduotė ir simbolinis mąstymas: Vaikams būdinga laki vaizduotė bei simbolinis (stebuklinis) mąstymas. Šis mąstymas leidžia vaikui žaisti, pvz. gerti arbatą iš žaislinio puodelio, kuriame nieko nėra. Tačiau to pasekoje vaikai painioja tikrovę ir vaizduotę, todėl baimingi vaizduotės kūriniai gali jaustis labai realiai.
Pyktis: Baimės kaip pykčio išraiška taip pat praktikoje pasitaiko dažnai. Bijoti mūsų visuomenėje yra daug labiau priimtina nei pykti. Pyktis dažnai yra slopinamas ir neleidžiama jo jausti, vaikai ir patys bijo pykti, tad baimė atsiranda kaip pakaitinė iškrova.
Įgimtas jautrumas: Didesnį baimingumą gali kelti ir įgimtas jautrumas. Jautresnė nervų sistema greičiau ir stipresniu atsaku reaguoja į dirgiklius, prisitaikyti prie pokyčių reikalinga daugiau resursų bei aplinkos paramos.
Aplinkos Veiksniai
Tėvų elgesys: Tėvų elgesys ir nerimas yra vienas svarbiausių veiksnių vaikų nerimo ir baimės jausmo atsiradime. Taip nutinka, nes vaikas tėvų baimę perima nekvestionuodamas, ir taiko savo gyvenime. Kitaip sakant, jei tėvai bijo tai parodo - man tikrai verta bijoti, juk jie didesni ir žino. Todėl labai svarbu negąsdinti vaiko, kad nukris, užsigaus, susirgs ir t.t
Tikriausiai daugeliui pažįstamas pavyzdys, kai mažylis nukrinta ir žiūri į tėvus, ar tėvai išsigando, puolė bėgti, gelbėti vaikelio. Jei bėga - pradeda verkti, ilgai nenurimsta, jei tėvai reaguoja ramiai, vaikas toliau žaidžia. Tai puikiai iliustruoja aplinkos, o ypač tėvų/globėjų įtaką baimių atsiradime.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti jautriam vaikui darželyje?
Traumos bei skausmingos patirtys: Jei vaikas neseniai matė ar patyrė ligą, tėvų praradimą, gaisrą, smurtą, ar kitą didelį įvykį, tai galėjo stipriai išgąsdinti. Jei vaikas tuo metu yra pažeidžiamesnis, turi jautresnę nervų sistemą arba nėra paramos iš suaugusiųjų, kurie atlaiko ištikusią krizę ir padeda ją integruoti, gali atsirasti ilgalaikė baimė.
Taip pat, nesaugios augimo sąlygos, nepriežiūra, kaip ir perdėta globa gali neduoti emocinių atramų ir paskatinti baimingumą.
Aplinkos informacija: Tai ką vaikas girdi per žinias, radiją, kitus vaikus, filmuose, kompiuteriniuose žaidimuose (ypač amžiaus neatitinkančiose) moko saugotis bei gali prisidėti prie baimės atsiradimo.
Socialiniai Veiksniai
Nežinomybė: Baimės priežastys dažniausiai būna susijusios su nežinomybe - nauja aplinka, nepažįstami vaikai ir treneriai kelia nerimą. Psichologai pastebi, kad vaikams, ypač jaunesniems (4-7 metų), būdingas prisirišimas prie saugios aplinkos, todėl bet koks naujas kontekstas gali sukelti diskomfortą.
Ankstesnės neigiamos patirtys: Prof. Rasa Bieliauskaitė, vaikų psichologė, pastebi: „Daugelis vaikų bijo ne pačios veiklos, o reakcijos į jų klaidas. Ankstesnės neigiamos patirtys ypač stipriai veikia mažuosius. Jei vaikas patyrė nesėkmę, buvo išjuoktas ar nepripažintas sportinėje veikloje, tikėtina, kad jis vengti panašių situacijų.“
Taip pat skaitykite: Sprendimai, jei vaikas nemiega lovytėje
Perfekcionizmas: Perfekcionizmas - dar viena dažna priežastis. Mažieji, kurie bijo klysti ar neatitikti (dažnai įsivaizduojamų) standartų, gali vengti situacijų, kuriose, jų manymu, nesugebės būti tobuli.
Tėvų lūkesčiai ar spaudimas: Tėvų lūkesčiai ar spaudimas taip pat gali tapti vaiko nerimo šaltiniu.
Amžiaus Aspektas ir Dažniausios Baimės
Vaikų baimės skiriasi priklausomai nuo jų amžiaus tarpsnio. Supratimas apie tai, kokios baimės yra būdingos skirtingoms amžiaus grupėms, padeda tėvams geriau suprasti savo vaiko jausmus ir tinkamai reaguoti.
| Amžius | Baimės |
|---|---|
| 1 m. | Atskyrimas nuo tėvų, svetimi žmonės. |
| 2 m. | Stiprus triukšmas, gyvūnai, tamsa, atsiskyrimas nuo tėvų, asmeninės aplinkos pokyčiai. |
| 3-4 m. | Kaukės, tamsa, gyvūnai, atskyrimas nuo tėvų. |
| 5 m. | Gyvūnai, „blogi“ žmonės, atskyrimas nuo tėvų, kūno sužalojimai. |
| 6 m. | Antgamtinės būtybės (pvz., vaiduokliai, raganos), kūno sužalojimai, griaustinis ir žaibai, tamsa, pasilikimas vienam, atskyrimas nuo tėvų. |
| 7-8 m. | Antgamtinės būtybės, tamsa, buvimas vienam, kūno sužalojimai. |
| 9-12 m. | Atsiskaitymai mokykloje, kūno sužalojimai, išvaizda, bendravimo sunkumai, mirtis. |
| Paauglystė | Išvaizda, santykiai su bendraamžiais, mokykla, saugumas, ateitis. |
Simptomai: Kaip Atpažinti, Kad Vaikas Bijo Kitų Vaikų
Atpažinti vaiko baimę kitų vaikų atžvilgiu gali būti sudėtinga, nes vaikai skirtingai išreiškia savo jausmus. Svarbu atkreipti dėmesį į įvairius elgesio ir emocinius požymius, kurie gali signalizuoti apie šią baimę.
Fizinis nepatogumas: Fizinio nepatogumo baimė ypač aktuali sportiniame kontekste. Skirtingi vaikai skirtingai išreiškia savo nerimą, todėl svarbu atpažinti įvairius baimės požymius. Psichosomatiniai simptomai dažnai išduoda stiprų nerimą - pilvo skausmas, galvos skausmas, pykinimas ar net temperatūros pakilimas prieš treniruotę. Šie simptomai realūs, nors jų kilmė - psichologinė.
Elgesio pokyčiai: Elgesio pokyčiai taip pat išduoda drovų vaiką, kuris vengia sporto. Jis gali tapti irzlus, užsisklęsti, pradėti verkti ar net pykti, kai artėja laikas ruoštis treniruotei. Vaiko emocinė raida lemia, kad jaunesni vaikai dažnai negali tiksliai įvardyti savo jausmų, todėl tėvams tenka atidžiai stebėti mažųjų elgesį ir reakcijas.
Baimė pasireiškia:
- Sunkumais užmigti/nemiga;
- Apetito pokyčiais;
- Neaiškiais, fizinės priežasties neturinčiais skausmais pvz:. pilvo, galvos, kojų;
- Sunkumu kvėpuoti;
- Nuolatiniu nerimastingumu ;
- Nagų kramtymu;
- Grįžimu į ankstesnę raidos stadiją pvz:. vaikas puikiai laikantis šlapimą pradeda šlapintis į lovą.
Kaip Padėti Vaikui Įveikti Baimę
Svarbiausias žingsnis - atpažinti, kad vaiko jausmai yra realūs ir svarbūs, net jei suaugusiojo akimis atrodo nepagrįsti. Tėvų, trenerių ir specialistų bendradarbiavimas sukuria saugų tinklą, kuriame vaikas gali palaipsniui tyrinėti savo galimybes ir įveikti baimes.
Praktiniai Patarimai Tėvams
- Nenuvertinkite vaiko baimės - tai sukelia tik dar didesnį stresą ir vienišumą vaiko gyvenime.
- Įsivertinkite, kas vyksta vaiko kasdienybėje, gyvenimo pokyčius, ligas, traumas - tai padės geriau suprasti baimės priežastis.
- Paklauskite vaiko jo baimės objekto dydžio, spalvos, formos, vardo - tai leis apibrėžti objektą.
- Paprašykite vaiko papasakoti apie baimę piešiniu, šokiu, lipdiniu, žaidimu ar kitu būdu, siekiant pažinti. Galite turėti dėžutę, kur šiuos piešinius dedate. Jei vaikas juos nori suplėšyti ar kitaip sunaikinti - leiskite.
- Jei vaikas pasiruošęs, galite pakalbinti baimės objektą, išsiaiškinkite: Kur jis gyvena, ko jis nori? Megzkite ryšį su objektu ir padėkite jam gauti, ko jis nori. Pvz:. dažnai vaikai įvardija, kad “monstras” jaučiasi vienišas, todėl juos gąsdina, tuomet monstrui suteikiama dovana” draugas”, kad jam nereikėtų jo gąsdinti.
- Stenkitės susilaikyti nuo patarimų, geriau klauskite vaiko, kaip jis mano, kas jam padėtų - tai skatina vaiko galios pojūtį, o to labai reikia norint nugalėti baimę.
- Dėl simbolinio mąstymo veiksminga yra ir saugumo kūrimas turint priemonių kaip apsiginti - paprasčiausias purškiklis su vandeniu ant kurio užrašyta “stop monstrai” ar kitas personalizuotas užrašas gali labai veiksmingai padėti įgalinti vaiką ir padėti jaustis ne tokiu bejėgiu nakties metu.
- Pasirengimas sporto užsiėmimui prasideda ne persirengimo kambaryje, o namuose. Pokalbiai prieš treniruotę turėtų būti pozityvūs, bet ne spaudžiantys. Vietoj „Tikiuosi, šiandien padarysi viską gerai” veiksmingiau sakyti „Bus smagu pamatyti, ką šiandien išmoksi”. Svarbu pripažinti vaiko jausmus: „Suprantu, kad jaudinamės eiti, tai normalu.
Specifinės Situacijos ir Sprendimai
- Nauja aplinka: Baimės priežastys dažniausiai būna susijusios su nežinomybe - nauja aplinka, nepažįstami vaikai ir treneriai kelia nerimą.
- Sporto treniruotės: Sporto treniruotės turėtų teikti malonumą ir stiprinti vaikų sveikatą, tačiau ne visiems mažiesiems tai asocijuojasi su džiaugsmu.
- Mokyklos baimė: Mokyklos baimę reikėtų skirti nuo sąmoningo mokyklos vengimo. Mokyklos baimė paprastai parsideda po ilgesnio mokyklos nelankymo, ligos, atostogų ar kokių nors nemalonių įvykių klasėje, pvz., patyčių. Jai būdinga nenugalima baimė eiti į mokyklą, kuri dažniausiai pasireiškia įvairiais kūno požymiais: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai.
Kada Kreiptis Į Specialistą
Nors dauguma vaikų baimių yra normalios ir įveikiamos, kartais nerimas perauga į rimtesnes problemas, kurioms išspręsti reikia profesionalios pagalbos. Kreipimasis į specialistus nėra tėvų nesėkmės ženklas - priešingai, tai rodo atsakingą požiūrį į vaiko emocinę sveikatą. Jei nerimas nesilpnėja po 3-4 treniruočių, verta peržiūrėti strategiją. Psichologai perspėja - nereikia apkaltinti vaiko dėl jautrumo ar versti jį „užaugti”. Baimės įveikimo pratimai turėtų būti kūrybingi ir žaismingi, o ne traumuojantys.
Gydymo Būdai
- Psichoterapija: Gydymo esmė - stiprinti vaiko pasitikėjimą savimi, suteikti kuo daugiau teigiamų sėkmės išgyvenimų. Terapijos esmė yra po truputį mažinti vaiko jautrumą, iš lėto pratinti prie jį gąsdinančių situacijų.
- Žaidimo terapija: Žaisdamas vaikas gali nugalėti savo baimes ar jas sumažinti. Baimė gydoma ir vaizduotės pratimais. Vaikas gali nupiešti tai, ko bijo, ir piešinį paslėpti gydytojos kabinete arba suplėšyti ir išmesti piešinį. Taip bandoma parodyti, kad vaikas pats gali susidoroti su baime.
- Kognityvinė Elgesio Terapija (KET): KET terapija yra labai efektyvus būdas įveikti baimes. Šios terapijos metu vaikas mokosi atpažinti savo mintis, jausmus ir elgesį. Vaikas pradeda suprasti, kad ne visos mintys yra tiesa, o tai padeda keisti baimingą mąstymą į įgalinantį, stiprinti pasitikėjimą savimi, rinktis elgesį.
Knygos, Padedančios Suprasti ir Įveikti Baimes
- Ona Bitutė „Ežiukas Poviliukas jaukinasi baimę“
- Lina Žūtautė „Kakė Makė ir didelė tamsa“
- Aurélie Chien Chow Chine „Mano jausmai”
- Ugnius Leimontas „Esu tyloje”
- Liaudies pasakos vaikams
- Aletha Solter knygos tėvams, pvz:. „Prieraišusis žaidimas.
- Šarūnės Baltrušaitienės knyga „Kaip zuikis jausmus pažino?“
- Beno Bėranto ir dailininkės Vilijos Kvieskaitės paveikslėlių knyga „Baubaimė“
- José Carlos Andrés paveikslėlių knyga „Ko bijojo kapitonas Drebulis?“
- Maria Molicka „Terapinės pasakos“