Šiandien Lietuvoje moterys vis dažniau atideda gimdymą vėlesniam amžiui. Vidutinis gimdyvių amžius šalyje siekia beveik 30 metų, o nemažai moterų susilaukia vaikų ir perkopusios 35-40 metų. Tokį pasirinkimą lemia įvairios priežastys: noras baigti mokslus, siekti karjeros, įsigyti būstą, pakeliauti ar tiesiog pagyventi dėl savęs. Vis dėlto, nėštumas vėlesniame amžiuje gali būti susijęs su tam tikrais iššūkiais ir rizikomis.
Vėlesnio amžiaus nėštumo rizikos
Nors kiekvienas nėštumas yra individualus, vyresnio amžiaus moterims gali būti sunkiau pastoti. Sulaukus 30 metų, kiaušidžių rezervas - kiaušidžių gebėjimas užauginti ir subrandinti apvaisinimui tinkamus folikulus ir kiaušialąstes - pradeda mažėti. Šį procesą gali paskatinti ne tik amžius, bet ir patirtos operacijos, endometriozė, chemoterapija, radioterapija bei genetiniai veiksniai. Gydytojai, įvertinę visas rizikas ir atlikę reikiamus tyrimus, stengiasi numatyti galimas komplikacijas.
Kuo moteris vyresnė, tuo didesnė persileidimo rizika. Manoma, kad sulaukus 45 metų, persileidimu baigiasi vidutiniškai vienas iš dviejų nėštumų. Senstant kinta hormonų pusiausvyra, gali sutrikti gimdos veikla. Tyrimai rodo, kad 40 metų ir vyresnės moterys dažniau gimdo prieš laiką. Tai gali būti susiję su hipertenzija, pagalbiniu apvaisinimu, diabetu, invazinėmis procedūromis nėštumo metu ir placentos pirmeiga.
Vyresnio amžiaus nėščiosios dažniau serga gestaciniu (nėščiųjų) diabetu, o jo rizika po 40 metų išauga net 70 proc. Taip pat didėja rizika susirgti nėščiųjų hipertenzija. Dėl hormonų pokyčių gimdymą dažniau tenka skatinti.
Chromosomų patologijų rizika
Bet kuriai nėščiajai rizika susilaukti chromosomine ar genetine liga sergančio kūdikio siekia apie 3-5 proc. Tačiau ši rizika didėja didėjant moters amžiui. Pavyzdžiui, 35 metų moteriai tikimybė susilaukti kūdikio su patologija yra 1 iš 300, o 45 metų - jau 5 proc. Dėl to vyresnėms nėščiosioms dažnai skiriami genetiniai tyrimai, kuriuos galima atlikti jau nuo 9-12 nėštumo savaitės. Šių tyrimų metu nustatomos dažniausios chromosominės ligos - Dauno, Edvardso, Patau, Ternerio ir triploidijos sindromai.
Taip pat skaitykite: Skyrybų priežastys po vaiko gimimo
Rekomendacijos nėščiosioms
Planuojant nėštumą ir jo metu ypač svarbi folio rūgštis, kurios trūkumas siejamas su nervinio vamzdelio defektu. Taip pat svarbūs vitaminai B12, D ir kt. Vos įtarus nėštumą, o dar geriau - prieš pastojant, reikėtų pradėti gyventi taip, lyg lauktumėtės. Kuo mažesnis nėštumas, tuo kenksmingi faktoriai gali būti žalingesni besivystančiam embrionui.
Sveikatos priežiūros specialistai nėštumo metu rekomenduoja valgyti tik termiškai apdorotą maistą, kad būtų sumažinta bakterinių ir parazitinių infekcijų rizika. Taip pat svarbu laikytis higienos ir tinkamai nuplauti vaisius ir daržoves, jei jie bus vartojami švieži.
Gimdymo terminas ir pernešiojimas
Pernešiojimas yra laikomas po pilnų 42-ejų savaičių, o nėštumas po termino - po 40-tos savaitės. Nustatant nėštumo terminą, galima paklaida, kuri atsiranda dėl nereguliarių mėnesinių ar netikslios paskutinių mėnesinių datos. Ultragarsinis tyrimas, atliktas 11-14 nėštumo savaitę, padeda sumažinti paklaidą.
Suėjus terminui, nuo 40 iki 41 savaitės rekomenduojama lankytis pas gydytoją kartą per savaitę, o po 41-os savaitės - net du-tris kartus per savaitę. Ginekologas vertina vandenų kiekį, vaisiaus širdies veiklą ir kitus rodiklius. Taip pat svarbu, kad pati nėščioji kartą ar du per parą registruotų vaisiaus judesius.
Esant tam tikroms sveikatos būklėms, pavyzdžiui, padidėjusiam kraujospūdžiui, cukriniam diabetui ar vaisiaus augimo sulėtėjimui, nerekomenduojama laukti nė vienos dienos po termino ir gimdymas sužadinamas suėjus terminui ar net anksčiau. Jei nėra jokių ligų ir grėsmių, Lietuvoje rekomenduojama guldyti į ligoninę sulaukus 41-os savaitės. Moksliškai įrodyta, kad po 41-os nėštumo savaitės naujagimių perinatalinis mirtingumas padidėja trečdaliu, o po 42-ejų nėštumo savaičių - net dvigubai.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Liaudiški būdai gimdymui sužadinti
Dauguma liaudiškų būdų, neva sužadinančių gimdymą, neturi mokslinių įrodymų. Šiek tiek gali padėti lytiniai santykiai, nes spermoje esantys prostaglandinai tarsi galėtų paspartinti gimdos kaklelio atsivėrimą, bet tai irgi nėra moksliškai įrodyta. Medicininis sužadinimas labai priklauso nuo gimdos kaklelio būklės.
Pernešiojimo pasekmės
Pernešiojus gimdymas dažniau baigiasi Cezario pjūvio operacija, vakuumo ar replių pagalba, naujagimių traumomis, sunkesniais moters lytinių takų plyšimais. Taip pat didesnė tikimybė, kad vaisius pasituštins į vaisiaus vandenis, o tai gali sukelti mekonijaus aspiracijos sindromą naujagimiui.
Pernešiojimo priežastys nėra galutinai aiškios. Yra tam tikri rizikos veiksniai - buvęs užsitęsęs nėštumas, vyriškos lyties vaisius, vyresnis moters amžius, jei ji gimdo pirmąjį vaiką, baltoji rasė, jei pati nėščioji ar vaisiaus tėvas gimė pernešiotas.
Didžiausia pernešiojimo komplikacija - padidėjusi perinatalinio mirtingumo rizika po 41-os nėštumo savaitės. Pernešioti naujagimiai būna didesnio svorio, dažnesnės gimdymo traumos. Placenta prasčiau funkcionuoja, vaisiui trūksta deguonies, mažėja vaisiaus vandenų kiekis. Padidėja perbrendimo ir mekonijaus aspiracijos sindromų rizika. Visa tai gali nulemti ir centrinės nervų sistemos vystymąsi ateityje.
Pasaulyje apie 0,4-8,1 proc. visų nėštumų užsitęsia.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Nerimas ir baimės nėštumo metu
Daugybė nėščių moterų nerimauja, ar vaikas gims sveikas, ar neturės įgimtų ligų, vystymosi sutrikimų. Dėl šios priežasties verta atlikti rekomenduojamas ultragarsines patikras 11-14 ir 18-20 nėštumo savaitę. Šiuolaikinė medicina turi galimybes esant tam tikroms būklėms gydyti ir net operuoti vaisių mamos gimdoje. Jei moteris nepriklauso aukštos rizikos grupei, vaisiaus vystymosi sutrikimų pasitaiko itin retai.
Jei moteris pastebi, kad jau kurį laiką nejuto vaisiaus judesių, reikėtų suskaičiuoti, kiek ilgai užtrunka vaisiui atlikti 10 judesių. Dažniausiai tam pakanka 30 min., bet normalu, jei užtrunka iki 2 valandų. Jei per dvi valandas, kuriomis vaisius paprastai būna aktyvus, nesuskaičiavote 10 judesių, pakartokite skaičiavimą praėjus kelioms valandoms, kurių metu pavalgykite, atsigerkite šalto vandens ar fiziškai pajudėkite. Pasikeitęs cukraus kiekis mamos kraujyje turėtų pažadinti vaisių.
Persileidimo rizika nėra labai didelė, jei moteris yra sveika. Didžioji dalis persileidimų įvyksta taip anksti, kad daugelis moterų net nesupranta, kad buvo pastojusios. Taip nutinka, jei užsimezgęs embrionas turi su gyvybe nesuderinamų defektų. Mitas, kad persileidimą gali sukelti sportas, lytinė sueitis ar svorių kilnojimas. Tačiau jei per dieną išgeriama daugiau nei du puodeliai stiprios kavos, persileidimo tikimybė padidėja. Kasdienės stresinės situacijos neturi realios rizikos nėštumui ir vaisiui.
Preeklampsija
Preeklampsija yra rimta medicininė būklė, kuri išsivysto nėštumo metu, dažniausiai po 20-osios savaitės, ir pasireiškia aukštu kraujospūdžiu bei organų funkcijos sutrikimais, dažniausiai kepenų ar inkstų. Ši būklė gali paveikti tiek motiną, tiek vaisių, sukeldama komplikacijas, tokias kaip priešlaikinis gimdymas, placentos atšoka ar net gyvybei pavojingos būklės, tokios kaip eklampsija (traukuliai).
Manoma, kad preeklampsija paveikia apie 5-8 % nėščių moterų visame pasaulyje, o rizika yra didesnė pirmojo nėštumo metu arba moterims, turinčioms tam tikrų rizikos veiksnių. Nors tikslios priežastys nėra visiškai aiškios, preeklampsija siejama su placentos kraujotakos sutrikimais ir imunologiniais veiksniais.
Preeklampsija gali išsivystyti be akivaizdžių simptomų, todėl reguliarūs prenataliniai patikrinimai yra būtini. Kai simptomai pasireiškia, jie gali būti įvairūs ir signalizuoti sunkėjančią būklę. Sunkios preeklampsijos ar eklampsijos požymiai, reikalaujantys skubios pagalbos, apima traukulius, stiprų galvos skausmą, sąmonės sutrikimą ar vaisiaus judesių sumažėjimą.
Preeklampsija diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais, kraujo ir šlapimo tyrimais bei vaisiaus būklės vertinimu. Gydymas priklauso nuo būklės sunkumo, nėštumo trukmės ir motinos bei vaisiaus sveikatos.
Aukštas kraujospūdis, patinimas ir kiti simptomai riboja kasdienę veiklą, o sunkiais atvejais gali prireikti hospitalizacijos. Emocinis poveikis taip pat reikšmingas - baimė dėl savo ir kūdikio sveikatos, galimas priešlaikinis gimdymas ar komplikacijos gali sukelti nerimą ar depresiją.
Susidūrus su preeklampsija, svarbu bendradarbiauti su gydytojais, laikytis rekomendacijų ir ieškoti artimųjų ar psichologinės pagalbos. Informuotumas apie būklę, reguliarūs patikrinimai ir sveikas gyvenimo būdas padeda sumažinti komplikacijų riziką.
Priešlaikinis gimdymas
Priešlaikiniu vadinamas gimdymas, kuris prasideda iki 37 nėštumo savaitės. Prieš laiką gimsta apie 10 proc. naujagimių, tačiau dauguma jų - 34-37 nėštumo savaitę. Priešlaikinio gimdymo tikimybė didėja, jei moteris jau yra gimdžiusi prieš laiką, jei laukiasi daugiau ne vieno kūdikio, yra gimdos ar gimdos kaklelio problemų.
Dažnai iš pradžių nėščioji jaučia nemalonius nugaros ir strėnų skausmus, vėliau kietėja pilvas - skauda apatinę jo dalį. Jeigu sąrėmiai stiprėja kas 15-20 min., jau būtina skubiai vykti į ligoninę. Kitas požymis - nutekėję vaisiaus vandenys. Labai svarbu pajutus priešlaikio gimdymo požymius per dvi valandas atvykti į ligoninę, nes kuo anksčiau bus suteikta pagalba, tuo didesnė tikimybė yra išsaugoti kūdikį.
Rizika pagimdyti prieš laiką didėja proporcingai surūkomų cigarečių skaičiui. Dėl rūkymo priešlaikinis gimdymas įvyksta 24-34 nėštumo savaitę, kai naujagimio išgyvenamumo galimybės ypač mažos. Taip pat priešlaikinio gimdymo rizika yra proporcinga išgertos kavos puodukų skaičiui.
Lytinis aktas gali sužadinti priešlaikinį gimdymą, tačiau mylėtis nėštumo metu nedraudžiama. Spermoje yra tam tikrų cheminių medžiagų - prostaglandinų, kurie brandina gimdos kaklelį ir didina gimdos aktyvumą.
Gimdymo baimė
Dažnai moterys vardija tokias baimės gimdyti priežastis: skausmas, plyšimo tikimybė, komplikacijos naujagimiui, įtaka seksualiniam gyvenimui, medikų baimė ir pan. Tačiau kursų metu dažnai iškyla pagrindinė gimdymo baimė - kad moteris negali kontroliuoti ir numatyti, kaip viskas vyks. Kūnas „žino“ kaip gimdyti, o jei moteris gimdo pirmą kartą, jai gali būti baisu pačiai savęs, kaip ji elgsis. Visada rekomenduojama užsirašyti į kursus apie gimdymo fiziologiją, kad suprastumėte, kodėl reikia pasiduoti ir leisti kūnui gimdyti, kokios pozos tinkamos ir kodėl, koks kvėpavimas kuriuo gimdymo laikotarpiu naudingas ir pan.
Žindymo mitai
Daugelis nėščiųjų susiduria su iš praeities atkeliavusiais ir vis dar gajais mitais apie žindymo sunkumus, tačiau beveik visos moterys gali sėkmingai žindyti, jei joms suteikiama tinkama informacija, emocinė parama ir palaikymas. Pagrindinė atsisakymo žindyti priežastis būna skausmingi speneliai, tačiau daugeliu atveju tai yra netaisyklingo apžiojimo pasekmė, todėl nekentėkite, nedelsiant ieškokite pagalbos. Kita priežastis - įtariamas nepakankamas pieno kiekis ar riebumas, ypač pirmosiomis paromis po gimdymo.
Svorio prieaugis nėštumo metu
Labai svarbu nėštumo metu nepriaugti per daug svorio. Normalus prieaugis yra 10-13 kg, nes tiek sudaro vaisiaus, placentos, vandenų, gimdos, padidėjusio kraujo tūrio, krūtų svorių suma. Visiškai klaidingas įsitikinimas, kad nėščioji gali sau leisti ar net privalo valgyti „už du“, šį mitą reiktų keisti rekomendacija „valgyti dvigubai sveikiau“. Įrodyta, kad nėščiosios su maistu gaunamų kalorijų poreikis išauga tik nuo 4-tojo nėštumo mėnesio ir sudaro +300 kcal per dieną. Svarbu palaikyti fizinį aktyvumą nėštumo metu ir po gimdymo, po gimdymo nepasiduoti greitųjų angliavandenių (ypač saldumynų) pagundai, rinktis sveikus užkandžius ir žindyti.
tags: #pagimdziau #30 #nestumo #savaite