Šiame straipsnyje apžvelgiamos motinų įvykdytos kūdikių pasmaugimo ir nužudymo tragedijos Lietuvoje, atskleidžiant skaudžias istorijas, priežastis ir pasekmes. Straipsnyje remiamasi konkrečiais atvejais, tiriamos socialinės, ekonominės ir psichologinės aplinkybės, kurios gali lemti tokius siaubingus poelgius. Taip pat aptariamos prevencinės priemonės ir pagalba motinoms, atsidūrusioms sudėtingose situacijose.
Rachel istorija: netektis ir teisingumo paieška
Rachel neteko ne tik savo kūdikio, bet ir galimybės sulaukti teisingumo. Šiandien ji atvirai dalijasi savo skausmu, siekdama, kad sūnaus istorija nebūtų pamiršta.
Tragedija, kuri pakeitė viską
2023 m. vasario 4-ąją Rachel, gyvenanti Niukasle, pagimdė sūnų Hudsoną. Berniukas buvo sveikas, gimė 37-ąją nėštumo savaitę. Tačiau vos po trijų mėnesių jo gyvenimas nutrūko - ir tai padarė artimiausias žmogus. Balandžio 28-osios vakarą Hudsonas liko nakčiai pas savo tėvą Carlą. Kitą dieną Rachel jau ruošėsi pasiimti kūdikį, tačiau prie jos namų durų pasirodė policija su tragiška žinia: sūnus rastas be sąmonės, o Carlas - taip pat miręs, nusižudęs. „Man pasakė, kad jei Carlas nebūtų nusižudęs, jam būtų pateikti kaltinimai dėl mano sūnaus nužudymo“, - sakė Rachel.
„Jis nužudė Hudsoną ir dalį manęs“
Motina neslepia skausmo ir pykčio. Ji atvirai kalba apie savo sūnaus mirtį: „Hudsonas buvo žmogus. Jis buvo mano vaikas, mano gražus berniukas. Niekada netylėsiu ir neginsiu vyro, kuris nužudė mano sūnų. Jis atėmė Hudsono gyvybę, o iš manęs - mano sūnų. Mano širdis sudaužyta amžiams, nes dalis manęs mirė kartu su Hudsonu.“ Moteris pasakoja, jog dabar kenčia potrauminį streso sindromą (PTSS), nuolatinius košmarus, didelį nerimą dėl kitų savo vaikų gerovės: „Mano galvoje nuolat sukasi vaizdiniai, kad kažkas atsitiks mano vaikams. Tai nepakeliamas jausmas.“
Paliko sužinojęs, kad laukiasi
Rachel ir Carlas susipažino 2022 m. balandį pažinčių svetainėje. Moteris augina dar du berniukus - 15 ir 6 metų. Iš pradžių naujoji pora sutarė gerai, bet kai vos po dviejų mėnesių Rachel sužinojo, jog laukiasi, Carlas reagavo šaltai. „Jis nenorėjo daugiau vaikų“, - pasakoja ji. Jų santykiai nutrūko dar nėštumo pradžioje, o bendravimas tapo epizodinis. Vis dėlto Rachel suteikė galimybę tėvui matytis su kūdikiu - pirmą kartą jis Hudsoną prižiūrėjo vienas, kai šiam buvo dvi su puse savaitės.
Taip pat skaitykite: Gyvenimo kelias: Vita Jakutienė
Teismo medicinos išvados
2024 m. rugpjūtį ekspertai nustatė, kad Hudsonas patyrė vadinamąjį „sukrėsto kūdikio sindromą“: akių tinklainės kraujavimus, nugaros smegenų ir galvos smegenų pažeidimus. Jis taip pat buvo patyręs smarkų sutrenkimą - nuo šių traumų kūdikis mirė akimirksniu. 2024 m. lapkritį koronerė Georgina Noland oficialiai konstatavo, kad Hudsonas mirė nuo stiprios galvos traumos ir buvo negailestingai nužudytas savo paties tėvo.
Gyvenimas po netekties
Praėjus kuriam laikui, Rachel susilaukė dukters Georgie, kuri šiuo metu yra vienerių metų. Tačiau net ir nauja gyvybė negali užpildyti prarasto sūnaus vietos. „Stebėti, kaip auga Georgie, yra be galo nuostabu ir kartu skaudu. Ji dabar išgyvena etapus, kurių Hudsonas niekada nepatirs“, - sako Rachel. Ji pasakoja, kad išgyveno sunkius nerimo ir PTSS periodus. Vis dėlto ji pasirinko nenusileisti destrukcijai - nesiėmė svaigalų, lankė terapiją, pradėjo terapines šalto vandens procedūras. Socialiniuose tinkluose Rachel dalijasi savo patirtimi apie sūnaus netektį ir gedulą - nors susilaukia ir palaikymo, ir skaudžių komentarų.
Tragedija gyvenimą pakeitė negrįžtamai
Moteris pripažįsta, kad ši tragedija ją negrįžtamai pakeitė: „Anksčiau buvau optimistė, stiklinę matydavau pusiau pilną. Dabar esu žmogus, nuolatos laukiantis, kas nutiks blogo. Aš praradau pasitikėjimą pasauliu.“ Vis dėlto Rachel tiki, kad jos sūnaus istorijos pasakojimas reikalingas: „Hudsonas, kol buvo gyvas, iš aplinkinių jautė tik meilę. Mano berniukas nusipelnė, kad jo istorija būtų papasakota. Jis buvo nužudytas, ir aš niekada neleisiu, kad apie jį būtų pamiršta.“
Kiti tragiški atvejai Lietuvoje
Rugsėjo pabaigoje dar viena jauna motina atsikratė savo kūdikio. Ką tik gimusios ir tuoj nužudytos dukters kūnelį Lina V. (27 m), Kauno rajono gyventoja, įdėjo į juodą maišą ir paslėpė netoli namų esančiame pastate. Šiemet tai jau ne pirmas atvejis, kai moterys nužudo arba bando nužudyti savo vaikus. Dar daugiau būna tragiškų nelaimių, kai mažieji neprižiūrimi. Kėdainių rajone tėvas (36 m.) nuskandino šulinyje dvi savo 2 metų ir vos 4 mėnesių atžalas. Šakių rajone 19-metė įmetė į šulinį 7 mėnesių sūnelį, bet jį tuoj išgelbėjo kaimynas. Vieniša dviejų vaikų motina (23 m.) iš Jonavos pasmaugė savo naujagimę, o kėdainietė (39 m.), irgi pagimdžiusi dukrelę, ją nužudė ir paslėpė plastikiniame maišelyje.
Priežastys ir aplinkybės
Moterų, atsikratančių savo kūdikiais, nebaugina jokios bausmės, nekankina nei dvasiniai išgyvenimai, nei aplinkinių pasmerkimas, nei elementariausios moralės normos. Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių motinos, o kartais ir tėvai ar patėviai ryžtasi negailestingo budelio žingsniui, būna sunki materialinė jų padėtis, sudėtinga socialinė situacija. Ne antraeilį vaidmenį lemia ir alkoholis, vienatvė, vaikystėje ar paauglystėje patirtas psichologinis ar fizinis smurtas.
Taip pat skaitykite: A. Bilotaitės karjera
Girtuokliaujantys, degradavę tėvai, lytiniai santykiai mažamečių vaikų akivaizdoje - tai kai kurių šeimų įprasta kasdienybė. Vėliau vaikai visa tai imituoja: mažos mergaitės vedasi berniukus į rūsį arba berniukai - jas. Tokios būsimos motinos savo šeimose nepatiria teigiamų emocijų, rūpesčio, globos, niekas jų nemyli. Nėščia moteris emociškai grįžta į savo vaikystę ir atkartoja tai, ką gavusi iš savo motinos. Specialistai neabejoja, kad moteris, neturinti motinystės instinkto, kadaise buvo blogai prižiūrimas kūdikis. Tuomet pasireiškia tik primityvūs išlikimo instinktai.
Skurdas taip pat diktuoja savo sąlygas, tačiau, nors ir kokia būtų sudėtinga motinos materialinė bei socialinė padėtis, vaikžudystės pateisinti neįmanoma.
Gyvybės langeliai: galimybė išsaugoti gyvybę
Motinos, nenorinčios auginti savo naujagimių, juos gali palikti Gyvybės langeliuose, kurie Lietuvoje veikia nuo 2009-ųjų pabaigos. Ten saugiai palikus kūdikį negresia nei baudžiamoji atsakomybė, nei visuomenės pasmerkimas. Šiais metais šalies Gyvybės langeliuose buvo palikti 6 kūdikiai - 3 berniukai ir 3 mergytės, o per visus beveik 7 metus, kai Lietuvoje buvo pradėti steigti Gyvybės langeliai, juose gyvybė buvo išsaugota iš viso 49 vaikučiams. Deja, tenka pripažinti, kad per tuos metus ne ką mažiau kūdikių buvo ir nužudyta.
Lina V. istorija: skurdas ir tragedija
Grįžkime prie Linos V. Jaunos moters kasdienybė atitinka visas jau išvardytas sąlygas, kurios gali moterį paversti žudike. Lina augo su girtuokle motina. Paaugusi tapo tokia pati kaip mama - ėmė girtauti, pagimdė 4 vaikus, kurių tėvų gal nė pati nežino. Moteris niekur nedirbo, iš pašalpų gyveno socialiniame bute. Pasak Alšėnų seniūno Arūno Stašaičio, Lina prieš keletą metų mėgino kabintis į gyvenimą, ėmė dirbti netoli namų, Dievogaloje įsikūrusioje „Super montes“ atliekų rūšiavimo įmonėje, tačiau kantrybės normaliai gyventi neilgai užteko. Metė darbą, o pašalpas - pragerdavo.
Dabar į teisėsaugininkų akiratį Lina papuolė po to, kai paaiškėjo, jog aiškiai nėščia buvusi moteris staiga „neteko“ pilvo, o naujagimio taip niekas ir nematė. Beje, Lina slėpė esanti nėščia: nesilankė pas gydytojus, o aplinkiniams yra sakiusi, jog jos pilvas išsipūtęs neva dėl virškinimo bėdų. Ar tai reiškia, kad moteris, jau ir vaikščiodama nėščia, planavo atsikratyti kūdikio, išsiaiškins policijos pareigūnai. Į juos, slegiama blogos nuojautos, kad Lina gali būti atsikračiusi kūdikio, kreipėsi socialinė darbuotoja. Nedelsiant atlikus kratą netoli Linos namų esančiame ūkiniame pastate ir buvo rastas maišelis su naujagimės kūneliu. Kaltę jaunoji moteris pripažino iš karto, tačiau kraupaus poelgio priežasties paaiškinti negalėjo. Mergytė buvo pasmaugta tą pačią dieną, kai atėjo į šį pasaulį. Po apklausos gimdyvei buvo pareikšti įtarimai dėl savo naujagimio nužudymo, tačiau suėmimo įtariamoji išvengė - teismo ji laukia būdama laisvėje.
Taip pat skaitykite: Du vaikai: auginimo ypatumai
Užduso šaldytuve
Iš viso jau keturis vaikus pagimdžiusi Lina šiuo metu augina tik du iš jų. Jaunėlę, kaip žinia, nužudė tik gimusią, o štai 5-metis sūnus prieš dvejus metus užduso… šaldytuve. Berniukas kartu su kitais vaikais žaidė slėpynių. Jis pasislėpė laiptinėje tuo metu stovėjusiame dideliame, sename šaldytuve (dar nuo sovietinių laikų), kurio durys iš vidaus neatsidaro. Kai mažylį surado, šis jau buvo uždusęs… Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau vėliau jis buvo nutrauktas nenustačius smurtinės mirties fakto. Tai buvo pripažinta nelaimingu atsitikimu. Jau tuomet girtaujanti motina turėjo padaryti išvadas, tačiau ir vėliau ji ne kartą buvo rasta girta, o vaikai - be priežiūros.
Nelaimės dėl nepriežiūros
Šalies policijos įvykių suvestinėse neretai pasitaiko pranešimų apie nelaimes, kai žūsta patys mažiausieji. Pasidomėjus tokiais įvykiais, paaiškėja, kad į tragiškas situacijas dažniausiai pakliūva be priežiūros palikti vaikai.
Ąžuolinė skrynia
Bene viena skaudžiausių nelaimių Lietuvoje įvyko prieš gerą dešimtmetį. Mirties nasrais iškart net keturiems įvairaus amžiaus vaikams tuomet tapo ąžuolinė skrynia. Per vieną dieną moteris (tuomet 29 m.) ir metais vyresnis jos vyras neteko net trijų savo mažamečių vaikų. Senoje ąžuolinėje skrynioje, užsitrenkus jos dangčiui, užduso jų sūnelis Dalius (8 m.), perpus jaunesnis Nerijus ir dukrelė Alvyda (6 m.). Kartu su jais likimas pastūmėjo nebūtin ir kaimynų sūnų Jonuką (10 m.).
Nelaimės dieną mama, draugėn pasivadinusi seserį (15 m.), išvyko tvarkyti šieno. Su keturiais vaikais - Daliumi, Alvyda, Nerijumi ir antruosius metukus įpusėjusia Ugne - namie liko moters brolis (tuomet 27 m.). Vyrukas pažadėjo vaikus prižiūrėti, pavalgydinti. Vėliau jis pasakojo, jog pietų miego nemiegojusi mažiausioji Ugnė iš nuovargio ėmė knapsėti, todėl jis nusprendė mažylę pamigdyti. Nunešęs mergaitę į trobą, paguldė ją lovytėje, o pats prigulė ant sofos ir žiūrėjo televizorių. Kiti trys vaikai ir kaimynų sūnus Jonukas žaidė ir dūko kieme. Vyriškis net nepajuto, kaip užsnūdo. Jis tikino miegojęs apie pusvalandį, gal net kiek mažiau, kai jį pažadinęs draugas nusistebėjo, jog kieme nematyti vaikų.
Atsikėlęs vyras išėjo į kiemą, tačiau čia iš tiesų buvo visiškai tylu - o juk visąlaik vaikų klegesio būdavę pilna sodyba. Jis puikiai žinojo, jog vaikams tėvai buvo prigrasinę neiti iš kiemo, todėl pyktelėjęs ėmė juos šaukti. Deja, niekas neatsiliepė. Apieškojęs sodybą (o ji buvo gana didelė), išnaršęs visus jos pašalius, išbraidžiojęs šalia geltonuojantį rapsų lauką ir tiesiog nesuvokdamas, kur galėjo dingti mažieji, jis pasuko į kaimą. Jam kilo mintis, jog vaikai galbūt sugalvoję nubėgti prie daugiabučio, kur gyveno jų močiutė. Čia vaikų taip pat nebuvo… Vakarop vaikų dėdė ėmė ieškoti jau kartu su kaimynu. Kartu apžiūrėjo apleistų fermų teritoriją, kanalizacijos šulinius, dar kartą nuėjo į kaimą, klausinėjo žmonių, išbraidžiojo apylinkes - vaikų pėdsakų aptikti nepavyko. Pradėjus temti, į dingusiųjų paiešką įsitraukė ir kaimo gyventojai. Visų pastangos buvo tuščios.
Vėlų vakarą kaime pasirodė policijos automobilis. Pareigūnams vyrai pranešė apie dingusius vaikus. Taigi ieškotojų dar padaugėjo. Ilgai po keletą kartų naršę apylinkes policininkai galiausiai grįžo į sodybą ir ėmė įdėmiai apžiūrinėti pastatus. Dar kartą pravėrę klėties duris ir pakėlę senos skrynios dangtį, jie aptiko siaubingą radinį - čia gulėjo keturi bejausmiai kūneliai. Apie baisias mažylių kančias bylojo iki kraujo nudraskyti jų nagai… Matyt, susiradę naują žaidimo vietą vaikai tikriausiai sušoko vidun ir užsivožė skrynios dangtį, tačiau užrakinimo įtaisas užkrito taip, kad iš vidaus atstumti dangčio buvo neįmanoma. Tuo metu šalia nebuvo nieko, kas būtų galėjęs išgirsti klykiančius vaikus. Šie buvo pasmerkti kankinančiai mirčiai. Vaikai žuvo kartu, todėl, prieš jiems iškeliaujant Anapilin, visi keturi karsteliai buvo sustatyti Deglėnų kultūros namuose vienas šalia kito…
Neprižiūrėjo dvynukų
Beje, ir šių žuvusių vaikučių motina išvadų nepadarė. Po kelerių metų dėl girtavimo ir vaikų nepriežiūros ji atsidūrė policijos ir vaiko teisių gynėjų akiratyje. Po skaudžios tragedijos šeima persikraustė į Pakruojo rajoną, vėliau susilaukė dar dviejų atžalų. Jų tėvas buvo nuteistas už elektros laidų vagystes. Tuo metu, kai vyras sėdėjo už grotų, jo žmona ėmė girtauti, namai virto landyne, į kurią būriais ėmė traukti girtuokliai, kartu - ir nepilnamečiai. Dėl to moters gyvenimo būdu susidomėjo policija, du vaikai buvo paimti ir augo globos namuose. Dar vėliau moteris, kaip liaudis sako, sumetė skudurus su vienu iš sugėrovų, pagimdė dvynukus. Tačiau ir šių savo vaikų ji neprižiūrėjo. Kai eilinį kartą policijos pareigūnai kartu su socialiniais darbuotojais, gavę pranešimą, atvyko į moters namus, ši su sugyventiniu ir viena viešnia miegojo girti. Dvynukai gulėjo lovoje greta motinos. Vaikams buvo kilęs realus pavojus - mama, versdamasi ant šono, galėjo juos prispausti. Vaiko teisių gynėjai sugebėjo prabudinti tik sugyventinių poros viešnią, o pastangos prižadinti kietai įmigusius dvynukų motiną ir jos sugyventinį tą vakarą nuėjo perniek. Vaikai buvo paimti iš šeimos.
Įstatymai ir atsakomybė
Lietuvos įstatymais kol kas nėra apibrėžta, kokio amžiaus vaiką jau galima palikti vieną namuose ar kieme, bet visais atvejais už vaiko saugumą ir jo poreikių tenkinimą yra atsakingi tėvai. Didžiojoje Britanijoje ir JAV be priežiūros negalima palikti vaikų iki 12 metų amžiaus. Latvijoje pasirinkta 7 metų amžiaus riba. Kitose šalyse tikslus amžiaus cenzas nenustatytas, tačiau reikalaujama, kad vienas paliktas vaikas būtų pakankamai brandus. Lietuvoje planuota įstatymu patvirtinti draudimą be suaugusiųjų priežiūros palikti vaiką nuo 7 ar 10 metų. Parengtame įstatymo projekte numatyta, kad mažesnius brolius ir seseris galėtų prižiūrėti tik 14 metų sulaukę vaikai. Už šios tvarkos nesilaikymą tėvams grėstų administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Tačiau šis įstatymas kol kas nepriimtas, o faktai rodo, jog kartais ir suaugusiųjų akylai prižiūrimus vaikus ištinka nelaimės.
Vaikus nuo mažų dienų derėtų pratinti būti savarankiškus, vaikas turėtų žinoti, kad negalima žaisti su vandeniu, elektros prietaisais, nelįsti prie viryklės, neatidarinėti langų bei balkono durų ir pan. Kaip nurodo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, tėvams tenka pagrindinė atsakomybė už saugios, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkamos šeimos aplinkos kūrimą, rūpinimąsi vaiko sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu vystymusi. Pavyzdžiui, paliekami vaikai patys gali pavalgyti, moka naudotis būtiniausiais buities prietaisais, atrakinti ir užrakinti duris, suvokia, kad namų durys turi būti visada užrakintos, neįsileisti svetimų žmonių, moka ir gali paskambinti telefonu tėvams ar kitiems suaugusiems, kuriais pasitikima.
Vaiko tėvai ar globėjai (rūpintojai) turi įvertinti vaiko amžių, brandą, psichologinį pasirengimą būti vienam, be suaugusiojo priežiūros, įgūdžius, ar jis, likęs vienas, nekels pavojaus sau ar aplinkiniams. Labai svarbu vaikui, kurį nusprendžiama palikti vieną namuose, paaiškinti tam tikras taisykles, tvarką, galimas situacijas ir pavojus, kaip elgtis vienu ar kitu atveju, taip pat nuolat domėtis, kaip jam sekasi būti vienam. O kiekvieno žmogaus, įtariančio, kad kaimynų, pažįstamų ar kitų asmenų namuose paliekamas vaikas, kuris galbūt negali savimi pasirūpinti, ar vaikas paliekamas ilgam laikui be maisto ir kitų būtinų dalykų, pareiga - apie tai informuoti savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių (VTAS). Jo specialistai apsilankytų tokio vaiko gyvenamojoje vietoje, išsiaiškintų situaciją ir, esant reikalui, imtųsi priemonių, kad būtų apgintos nepilnamečio teisės bei interesai.
Sonata G. istorija: girtavimas ir ugnis
Tačiau kai tėvai girtuokliauja, kartais bejėgiai ir VTAS darbuotojai, ir įstatymas neapsaugo. Štai Vadoklių seniūnijos (Panevėžio r.) atsakingi darbuotojai pas Mikėnų kaime gyvenančią daugiavaikę mamą į socialiniam būstui skirtą medinį namą važiuodavo kartais net keletą kartų per dieną, tačiau vaikų apsaugoti nesugebėjo. Keturių vaikučių motina Sonata G. (26 m.) apylinkėse buvo pagarsėjusi girtuoklė. Net socialinės pašalpos jai buvo mokamos ne pinigais, o maisto produktais, tačiau alkoholio atsinešdavo vyrai, kuriuos moteris mielai priglausdavo. Du vyresnieji Sonatos vaikai - penkerių dukra ir šešerių sūnus - gyvena pas savo tėvą ir močiutę, o kiti du - neįgali vienų metukų ir dešimties mėnesių dukra bei trejų sūnus - liko pas motiną. Kadangi seniūnijos darbuotojai po keletą kartų važiuodavo tikrinti moters, tai ši tomis dienomis pasistengdavo būti blaivi. Užkurdavo krosnį, pamaitindavo vaikus ir, kaip ir visi alkoholikai, žadėdavo „užsikoduoti ir nebegerti“. Tačiau vakarais ir savaitgaliais Sonatos palaikė trobelė virsdavo „restoranu“, į kurį galėdavo užsukti bet kas, jei tik turėdavo butelį. Kaimynai pasakojo, kad į Sonatos namus kelią buvo pramynę 5-6 vyrai, kurie kartu su šeimininke girtuokliaudavo. Policijai ne kartą teko važiuoti į Mikėnus, kad sutramdytų girtuoklius.
Ugnis nepagailėjo
Ir vieną dieną (spalio viduryje) atsitiko tai, kas, ko gero, ir turėjo atsitikti. Sekmadienio rytą troba paskendo liepsnose. Subėgę kaimynai girdėjo vaikų klyksmą ir suaugusio vyro maldavimus gelbėti, o prie namo, pagalbon kviesdama kaimynus, blaškėsi ir Sonata. Tačiau jau buvo per vėlu - subėgusieji į pagalbą galėjo tik bejėgiškai iš tolo stebėti namą ir jame įkalintus žmones naikinančią ugnį. Keletas kaimynų dar bandė eiti artyn, tačiau tuo metu lyg perspėjimas nelįsti nugriaudėjo sprogimas. Žmonės suprato, kad sprogo dujų balionas - laimė, jis buvo beveik tuščias. Kaimynai buvo pastebėję, jog maistą Sonata šildėsi ant elektrinės viryklės, pastatytos troboje, ant stalo. Gal ši ir buvo gaisro priežastis? O gal cigaretės nuorūka ar žarija iš krosnies? Gal televizorius? Dabar gaisro priežastį bando nustatyti specialistai, tačiau pražuvusiųjų jie nebesugrąžins. Atvykę ugniagesiai ugnį numalšino labai greitai. Tarp nuodėgulių jie rado vieno suaugusio žmogaus ir dviejų mažamečių vaikų apanglėjusius palaikus. Neįgali mergaitė rasta lovelėje, o vyras ir berniukas - šalia lovos, ant grindų. Iš degančio namo sugebėjo pasprukti tik vaikų motina. Vėliau Sonata žurnalistams sakė, kad gaisras kilęs staiga. Sonatos G. teigimu, ji atidarė kambarį, kuriame stovėjo mažosios dukters lovelė, o iš ten tvokstelėjo liepsna. „Kambarys prisipildė dūmų. Užsimečiau ant galvos antklodę ir puoliau pro duris į lauką. Ėmiau šaukti į pagalbą kaimynus“, - pasakojo moteris. Belieka tik pasidžiaugti, kad tėvas savaitgaliui neišleido pas Sonatą sūnaus, kurį ši norėjo išsivežti, nes dabar, ko gero, būtų buvę dar viena auka daugiau. Liepsnose su dviem vaikais žuvęs vyras - Sonatos draugas Andrius K. iš gretimo kaimo. Vyras iki žūties turėjo savo šeimą …