Motyvacija yra variklis, skatinantis vaiką mokytis, veikti, siekti tikslų, išbandyti naujoves ir įveikti iššūkius. Tai savybė, kurią veikia įvairūs veiksniai: asmeniniai interesai, vertybės, poreikiai, socialinė aplinka, pasiekimai ir lūkesčiai. Tai gali būti aistra veiklai, noras tobulėti ar pasiekiamų tikslų troškimas. Ugdant motyvaciją nuo mažens, vaikui formuojasi stipri vidinė jėga ir valia siekti užsibrėžtų tikslų, savigarba, savarankiškumas ir pasitikėjimas savimi. Savigarba ir pasitikėjimas savimi - tai savybės, kurias lemia mūsų nuomonė apie pačius save. Nors žmonės ima domėtis savo saviverte tik sulaukę pilnametystės, tačiau būtina žinoti, kad šių savybių raida prasideda dar vaikystėje. Tėvų auklėjimas turi labai didelę įtaką, ar suaugęs vaikas taps savimi pasitikinčia asmenybe.
Kodėl svarbu ugdyti vaiko motyvaciją?
Stipri motyvacija vaikui yra būtina dėl daugelio priežasčių:
- Ilgalaikiai siekiai: Motyvuoti vaikai dažniau siekia ilgalaikių tikslų ir yra pasirengę įdėti reikiamas pastangas norimiems rezultatams pasiekti.
- Savarankiškumas: Jie yra linkę savarankiškai mokytis ir tyrinėti naujas sritis, įgyja gebėjimą priimti sprendimus ir veikti nepriklausomai.
- Mokymasis: Motyvacija skatina nuolatinį mokymąsi ir pažinimo troškimą, o vaikai, kurie domisi pasauliu, labiau linkę mokytis ir yra gabesni.
- Stiprios savybės: Motyvuoti vaikai labiau pasitiki savimi, yra atkaklesni ir ryžtingesni.
- Emocinis balansas: Stipri motyvacija padeda išvengti atsiribojimo nuo veiklų, kuriomis vaikas praranda susidomėjimą arba kurios jam atrodo per sunkios; motyvuoti vaikai sugeba išlikti ramūs ir emociškai stipresni.
Net ir talentu apdovanotas vaikas gyvenime gali nepasiekti norimų rezultatų, jei jis menkai pasitikės savimi ir neturės drąsos pasinaudoti savo įgūdžiais ir gebėjimais. Lygiai taip pat per didelis pasitikėjimas savimi gali tapti kliūtimi siekiant gyvenimo tikslų ir bendraujant su kitais. Tad kaip išlaikyti balansą ir stabilumą ugdant vaiko savimonę?
Kaip ugdyti vaiko motyvaciją?
Motyvacijos ugdymas - tai ilgalaikis procesas, reikalaujantis kantrybės, supratimo ir lankstumo. Štai keletas būdų, kaip galite padėti vaikui ugdyti motyvaciją:
Puoselėkite vaiko pomėgius. Leiskite vaikui tyrinėti dominančią sritį. Jei vaikas domisi dinozaurais, nupirkite jam knygų apie dinozaurus, nuveskite į gamtos muziejų. Jei vaikui patinka muzika, nupirkite muzikinį instrumentą (žaislą) ar užrašykite į muzikos būrelį. Jei auginate mažą mokslininką, padovanokite jam knygų apie mokslą ir atitinkamų žaidimų. Vaikai, kuriems sudaromos galimybės ištyrinėti savo pomėgius, yra smalsesni ir geriau mokosi. Vaikai ypač jautriai reaguoja, jei juos lyginame su kitais - tai gali sukelti net sunkiai išgyvenamą psichologinę traumą. Kita vertus, palyginimai, kuriais siekiama savo vaiko pasiekimus iškelti aukščiau nei kitų vaikų - taip pat neatneša naudos. Toks pagyrimas: „Tavo draugo piešinys žymiai prastesnis už tavo”, suteikia vaikui pranašumo jausmą, kuris ilgainiui gali peraugti į aroganciją. Kiekvienas vaikas turi individualius pomėgius, gebėjimus ir polinkius. Vieni gražiau piešia, kiti - dainuoja, treti - šoka. Nepaisant šių skirtumų, kiekvienas vaikas turi galimybę dalintis su savo draugais patirtimi ir išmoktais dalykais. Tas, kuris moka dainuoti, ar šokti gali naujų dainų ir šokių išmokyti savo draugus. Tokio elgesio savo vaikus galime išmokyti kartu su jais žaisdami. Pavyzdžiui, žaisdami su LEGO DUPLO kaladėlėmis ir mini figūrėlėmis galime sukurti situacijas, su kuriomis mažylis susiduria kiekvieną dieną darželyje, kieme ar namuose. Žaisdami įvairiomis rolėmis, galime vaikus išmokyti, kaip tinkamai elgtis skirtingose situacijose ir atskleisti jiems, kad visi žmonės - skirtingi ir tuo yra unikalūs. Be to, žaisdami galite sužinoti, kokie dalykai jūsų mažyliui geriau ar blogiau sekasi darželyje, kokiose situacijose jam trūksta tam tikrų įgūdžių ir padėti jam tai išspręsti bei išmokti.
Taip pat skaitykite: Tėvystė be partnerio
Sudominkite naujais dalykais. Kartais vaikas neturi motyvacijos, nes dar neatrado to, kas jam patinka. Jei tikroji vaiko aistra yra muzika, bet jis neturėjo galimybės su ja iš arčiau susipažinti, ši aistra liks neatskleista. Jei auginate berniuką, nenumokite ranka į „mergaitiškus“ būrelius, pavyzdžiui, šokius ar gimnastiką.
Suskaldykite didelę užduotį į keletą mažesnių. Kartais didelė užduotis vaikui atrodo neįveikiama. Gal ji ir nėra sunki, bet vaikas tiesiog nesugeba įžiūrėti šviesos tunelio gale. Tikriausiai jis pasiduos net nepabandęs. Padėkite jam suskaidyti šią užduotį į keletą mažesnių užduotėlių.
Mokykite planuoti laiką. Kai kurie vaikai mokosi greitai ir lengvai. Ir nors tai skamba kaip privalumas, ateityje jiems gali kilti problemų. Pavyzdžiui, šie vaikai ne visada išmoksta planuoti savo laiką taip, kad viską suspėtų, ir vyresnėse klasėse ar universitete nebesugeba susidoroti su didžiuliais krūviais. Todėl mokykite vaiką planuoti ir laikytis plano.
Girkite už pastangas. Kartais gabiems vaikams sunku susieti asmenines pastangas ir pasiekimus, nes jie naujų dalykų išmoksta lengvai, be didelių pastangų. Jei norite, kad vaikui sektųsi, girkite jį už pastangas. Šie pagyrimai turi būti konkretūs. Vietoj „Šauniai atlikta“ pasakykite „Ilgai mokeisi, tad tikrai nusipelnei geriausio įvertinimo“. Kritikuokime ir girkime vaikus protingai. Augti aplinkoje visai be kritikos - nėra naudinga vaikui, tačiau kritika turėtų būti konstruktyvi. Išsakydami savo nuomonę neturėtume užgauti vaiko jausmų. Neužtenka vaikui nurodyti, kokią klaidą jis padarė. Svarbu mažyliui duoti gerų patarimų, kurie leistų nebekartoti tų pačių klaidų ateityje. Artimų žmonių išsakoma kritika vaikui neturėtų būti užgauli, žeidžianti ir menkinanti vaiko pasitikėjimą savimi. Tokie žodžiai kaip „tu kvailas” ar „tu nieko nesugebi” - apskritai nepateisinami jokiomis aplinkybėmis. Įsivaizduokime situaciją: jūsų mažylis mėgina išmokti savarankiškai valgyti, ir netyčia visa lėkštė su maistu nugarma ant žemės ir švarių vaiko rūbelių. Tokioje situacijoje geriau vaikui padėti suprasti ir paaiškinti, ką jis darė ne taip: galbūt jis per daug arti savęs prisitraukė lėkštę, o gal - kita ranka mėgino siekti puodelio. Kitą kartą vaikas bus atsargesnis ir atidesnis, jei supras, ką jis šioje situacijoje padarė ne taip. Ir nepamirškime paraginti bei paskatinti mažylį ir toliau mokytis valgyti savarankiškai. Girti vaikus taip pat kaip ir protingai kritikuoti - būtina. Nors, tai atrodo paprasta, ne visuomet tėvai tai padaro tinkamai ir tinkamu metu. Žinoma, reikia vertinti vaiko pastangas ir pažangą - pagirkime mažylį už jo puikiai atliktą darbą (gražų piešinį ar išmoktą eilėraštį). Tačiau jei matome, kad padarytam darbui dar trūksta tikslumo ar yra klaidų, kurias reikėtų ištaisyti, tai su vaiku taip pat reikėtų aptarti. Juk nenorime, kad mažylis užaugtų galvodamas, kad viską, ką jis daro, yra tiesiog tobula?
Mokykite kontroliuoti situaciją. Kartais gabiems, bet nelabai gerai besimokantiems vaikams atrodo, kad jų pasiekimai priklauso nuo kažko kito, bet ne nuo jų pačių. Jei jiems pasisekė, vadinasi, taip įvyko dėl išorinių veiksnių. Toks požiūris verčia manyti, kad stengtis yra beprasmiška. Vienas būdų to išvengti - girti vaiką už pastangas. Jūsų sūnus ar dukra turi suprasti, kokį vaidmenį siekiant savo tikslų vaidina asmeninė atsakomybė. Labai svarbu ir tai, kokį pavyzdį rodote. Jei nuolat skundžiatės savo bosu ar kaltinate jį dėl nesėkmių, jūsų vaikas susidaro klaidingą nuomonę. Norėdami, kad vaikas užaugtų savimi pasitikinčia asmenybe, turime jam leisti priimti sprendimus, o taip pat ir atsakomybę. Pasitikėjimo savimi vaikams suteikia jausmas, kad kažkas gali priklausyti ir nuo jų sprendimų ar pasirinkimo. Jei mažylis prašo leisti jam į parduotuvę važiuoti dviratuku, leiskime jam tai, tačiau priminkime, kad parduotuvėje jis dviratuku važiuoti negalės ir turės pats jį stumti. Leiskime vaikui pačiam susidoroti su šio sprendimo pasekmėmis. Jei vaiko ryžtas prekybos centre išblės, priminkite jam, kad toks buvo jo sprendimas ir jis privalo su jo pasekmėmis susidoroti savarankiškai. Būtent, savarankiškumas ugdo pasitikėjimą savimi, todėl neskubėkime kas kartą viską atlikti už savo vaikus.
Taip pat skaitykite: Kaip suderinti motinystę ir save?
Apie mokyklą kalbėkite tik teigiamai. Vaikai turi žinoti, kad jų tėvai vertina mokymąsi. Atsargiai kalbėkite apie mokyklą ir mokytojus, nes jūsų neigiamas požiūris netruks persiduoti ir vaikui. Paaiškinkite jam, kad mokslas, nepaisant visų su mokykla susijusių problemų, yra labai vertingas, o pastangas galiausiai vainikuos sėkmė.
Padėkite suvokti ryšį tarp mokymosi ir pomėgių. Kartais vaikams trūksta motyvacijos, nes jie nemato ryšio tarp užduočių ir savo tikslų bei pomėgių. Vaikas, kuris svajoja būti astronautu, turi žinoti, kad jam labai svarbu išmanyti matematiką ir fiziką. Kartu pagalvokite, kokie reikalavimai keliami įvairių profesijų žmonėms. Turėkite omenyje, kad vaikai dažniausiai būna „čia ir dabar“. Jiems sunku įsivaizduoti net tai, kas įvyks po kelių savaičių, jau nekalbant apie tolimą ateitį.
Namų darbus paverskite smagiu žaidimu. Vaikai mėgsta iššūkius, tad jei nuobodžius namų darbus paversite žaidimu su iššūkiu, jūsų vaikas juos atliks kur kas greičiau. Kai kuriems vaikams patinka varžytis, tad galite paklausti, per kiek laiko jis viską atliks - be klaidų. Kitas kūrybiškas būdas - susieti namų darbus su pomėgiu. Pavyzdžiui, matematinės lygtys gali būti užkoduota užduotis į Marsą skrendančiam astronautui. Misija nepasiseks, jei į darbą įsivels bent mažiausia klaidelė.
Nepamirškite, kad motyvacija ne visada susijusi su mokymusi. Motyvacija mums dažnai asocijuojasi su mokymusi. Visgi būtina paminėti, kad kai kuriems vaikams netrūksta motyvacijos siekti savo tikslų, tik tie tikslai nėra susiję su mokykla. Pavyzdžiui, gabiam paaugliui gali būti daug įdomiau ruošti programą senelių ar vaikų namams, o ne sėdėti prie vadovėlių.
Kiti svarbūs aspektai ugdant motyvaciją
- Suteikite laisvę pasirinkti: Leiskite vaikui pasirinkti veiklas, kurios jį domina - tai padės jam jaustis atsakingam už savo mokymąsi ir veiklų pasirinkimą.
- Palaikykite: Pagirkite ir kartu su vaiku pasidžiaukite jo pastangomis ir pasiektais rezultatais - tai gali būti žodinis palaikymas, pagyrimas ar net mažas apdovanojimas.
- Parodykite pavyzdį: Jūsų paties entuziazmas ir motyvacija gali turėti didelę įtaką vaiko požiūriui į mokymąsi ir veiklą, todėl būkite pavyzdys, kaip galima nuolat tobulėti ir siekti savo tikslų.
- Kurkite įdomias ir stimuliuojančias sąlygas: Kurkite aplinką, kurioje vaikas gali tyrinėti, kurti, eksperimentuoti ir išbandyti naujas idėjas, o kartu užtikrinkite, kad mokymosi veiklos būtų įdomios ir įkvepiančios.
- Džiaukitės pasiekimais: Stebėkite vaiko progresą ir džiaukitės jo pasiekimais; tai padeda suteikti pasitikėjimo ir skatina dėti kuo daugiau pastangų.
- Įtraukite vaiką: Leiskite vaikui dalyvauti sprendimų priėmime dėl savo mokymosi ir veiklų - tai padės jam jaustis svarbiam ir atsakingam.
- Kviesti kurti tikslus: Padėkite vaikui nustatyti realistinius, bet iššūkį keliančius tikslus, kurie skatintų jį siekti pažangos ir stebėti, kaip atsiperka jo pastangos.
- Stebėkite interesus: Sekite, kas domina vaiką, ir leiskite jam vertinti bei tyrinėti šias sritis - tai padės išlaikyti jo susidomėjimą ir pasinerimą į tai, kas domina.
- Klausti ir klausyti: Nuoširdžiai domėkitės tuo, kas vyksta vaiko gyvenime, klausykite jo minčių ir nuomonės bei skatinkite dalintis savo patirtimi.
Motyvacija ir fizinis aktyvumas
Tėvai dažnai susiduria su iššūkiu - kaip paskatinti vaiką daugiau judėti ir aktyviai sportuoti. Štai keletas patarimų:
Taip pat skaitykite: Ar sunku auginti?
- Atsižvelkite į vaiko individualumą: Kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl svarbu stebėti jo elgesį, išgirsti nuomonę ir pastebėti, kokiose situacijose jis tampa energingesnis.
- Normalizuokite baimes: Vaikams dažnai kyla įvairių baimių, susijusių su sportu. Svarbu, kad vaikai žinotų, jog jausti nerimą naujose situacijose yra natūralu.
- Raskite balansą tarp skatinimo ir spaudimo: Skatinimas reiškia entuziastingą palaikymą, domėjimąsi vaiko veikla ir pažanga, kartu priimant jo sprendimus ir jausmus.
- Ugdyti vidinę motyvaciją: Leiskite vaikui išsikelti asmeninius tikslus ir švęskite kiekvieną mažą pergalę bei pažangą, o ne tik galutinius rezultatus.
- Paverskite sportą smagiu: Jei fizinė veikla asocijuosis su džiaugsmu ir teigiamomis emocijomis, motyvacija judėti atsiras natūraliai.
- Atsižvelkite į vaiko temperamentą ir socialinius polinkius: Ekstravertiškiems vaikams dažnai labiau patinka komandinės sporto šakos, o intravertams - individualios veiklos.
- Įtraukite „žaidimizaciją“: Paverskite fizinius pratimus į žaidimus, varžybas ar nuotykius.
- Sukurkite socialinę aplinką: Jei vaikas jaučiasi priimtas grupėje ir turi bendraminčių, jo noras dalyvauti sportinėje veikloje stipriai išauga.
- Išbandykite įvairias veiklas: Leiskite vaikui išbandyti įvairias treniruotes, prieš apsisprendžiant dėl vienos konkrečios.
- Būkite pastovūs ir lankstūs: Nustatykite reguliarų treniruočių grafiką, kurio stengiatės laikytis, tačiau išlaikykite ir tam tikrą lankstumą.
- Įkvėpkite istorijomis ir herojais: Pasakokite istorijas apie įžymius sportininkus, jų kelius į sėkmę, ištvermę ir pasiryžimą.
- Gerbkite vaiko autonomiją: Leiskite vaikui pačiam priimti tam tikrus sprendimus dėl savo sportinės veiklos.
- Dalyvaukite šeimos veiklose: Organizuokite aktyvias šeimos išvykas, dalyvaukite bendruomenės sporto renginiuose.
Kalbos ugdymas ir motyvacija
Svarbu skatinti vaiko kalbos raidą nuo pat mažens.
- Bendraukite su vaiku žvilgsniu: Pirmas vaiko komunikavimo būdas yra žvilgsnis. Stebėkite, ar vaikas jaučiasi saugus, tyrinėdamas aplinką.
- Stebėkite neverbalinę komunikaciją: Labai svarbu, kad vaiko neverbali (nežodinė) komunikacija būtų suformuota, nes vėliau tas neverbalinis komunikavimas perauga į žodinį bendravimą.
- Sukurkite motyvaciją kalbėti: Jei vaikas viską gauną vos tik panorėjęs, pvz., parodžius pirštu ar pazirzus, tai kam jam tada vargintis ir prašyti kitu būdu, pvz., žodžiu?
- Būkite kantrūs: Suprantu, kad vaikai skirtingi ir jie vystosi skirtingu tempu. Verta mėginti įvairius būdus.
- Žaiskite ir mokykitės kartu: „Įprastas pyrago kepimas gali tapti puikia integruota edukacine veikla. Bandydami su tėvelių pagalba perskaityti receptą vaikai susipažįsta su raidėmis, mokosi skaičiuoti pyragui reikalingus kiaušinius, pasverti miltus. Laukdami kol iškeps pyragas, vaikai taip pat susipažįsta su laikrodžiu. Serviruodami stalą paprašykite vaiko kiekvienam šeimos nariui sukurti vardinę kortelę su pirmąja vardo raide ar visu vardu“.
Pagarba ir motyvacija
Ypač svarbu vaikus auginti pagarbos atmosferoje. Būtent šiame amžiuje vaikams verta diegti suvokimą, kad visi, net suaugusieji, klysta, svarbu mokyti nesmerkti suklydusio žmogaus. Tėvai ir pedagogai šiame procese vaidina kertinį vaidmenį ne tik taikydami ugdymo metodus, bet ir demonstruodami asmeninį pavyzdį.
Vidinė ir išorinė motyvacija
Edukologai kalba apie skirtingas motyvacijos rūšis. „Vidinę motyvaciją prilyginčiau šeimai - tai, ką mes atsinešame gimdami ir iš aplinkos, kurioje augome. Prieš keliasdešimt metų berniukai ir mergaitės buvo auklėjami skirtingai, tačiau šiandien lytiškumas nėra taip pabrėžiamas. Šiandien apžvelgsime, kaip tinkamai auklėti berniukus nuo mažens, kad jie užaugtų jautrūs, stiprūs ir visaverčiai vyrai.
Svarbiausi auklėjimo principai
Šeima yra mažiausia sociokultūrinės aplinkos ląstelė, kurioje vaikui gimsta pirmosios vertybės, nuostatos ir požiūris į pasaulį. Todėl, jei jau galime taip stipriai įtakoti savo atžalos gyvenimą, vertėtų suprasti esminius auklėjimo principus.
Ribų nustatymas ir savigarba
Nustatyti vaikams ribas nepažeidžiant jų savigarbos - nelengva užduotis mums, tėvams. Žinoma, jūs turite reikalauti iš vaiko laikytis tam tikrų taisyklių, tačiau į situaciją pažvelkite iš vaiko perspektyvos.
Štai keletas patarimų, kaip tai padaryti:
- Nedarykite nieko, kai esate nusiminęs ar vaiko poelgis išvedė jus iš kantrybės. Jei nepavyksta, giliai įkvėpkite ir palaukite, kol nusiraminsite.
- Kai vaikas „pratrūksta”, tiesiog būkite su savo vaiku ir leiskite jam išlieti emocijas. Jei vaikas gali išreikšti savo emocijas saugiam, dėmesingam, priimančiam suaugusiam, tai padeda jam išgyventi šiuos jausmus ir išmokti nurimti pačiam.
- Vaikai padarys beveik viską, ko mes prašysime, jei mes to prašysime su meile.
- Jūs negalite būti geras tėvas, jei jaučiatės nepatenkintas savimi, o jūsų vaikas negali elgtis „tinkamai”, jei jaučiasi nepatenkintas savimi. Jūs visada galite pagerinti tarpusavio santykius.
Emocijų valdymas
Svarbu mokyti berniukus valdyti savo emocijas nuo mažens. Leiskite vaikui papasakoti, kas jam svarbu, leiskite rėkti ir verkti. Būkite 100 procentų čia ir dabar.
Kai kažkas nepavyksta, apkabinkite save, tada apkabinkite savo vaiką. Būtent taip vaikai išmoks valdyti savąsias emocijas. Jūs jiems - pavyzdys.
Atsakomybės ugdymas
Ugdant berniukus, svarbu jiems perduoti daugiau atsakomybės palaipsniui. Čia puikiai tinka pavyzdys apie dantų valymąsi. Jam augant perduokite daugiau atsakomybės, ir galų gale vaikas valysis juos pats kas vakarą niekieno neprašomas.
Būkite pavyzdžiu
Vaiko vertybių ir elgesio modelių formavimuisi labai svarbus tėvų elgesys. Kai šeimoje vaikas mato darną ir bendradarbiavimą, priima tai kaip tiesioginį pavyzdį bei tapatinasi su tėvų vaidmenimis. Nereikėtų taikyti specialių vaikų auklėjimo metodų, bet leisti viskam vystytis natūraliai.
Jeigu šeimoje yra pasidalinimas pareigomis, darnus santykis tarp tėvų, ir vaikui parodoma, kad gera turėti partnerį, tuomet jokio specialaus ugdymo nereikia. Visa tai yra geriausias pavyzdys, ypatingai ikimokyklinukams.
Tačiau šeimoje vyraujant problematiškiems santykiams, vaikai gali nepriimti tėvų pavyzdžio ir dvejoti su kuo reikėtų tapatintis.
Meilė ir dėmesys
Kartais tėvai galvoja, kad vaikui užtenka gero materialaus gerbūvio ir jis bus laimingas. Deja, kad vaikas augtų pilnavertis, pirmiausia jam reikia besąlyginės meilės ir priėmimo. Tai yra, besąlyginio jo esybės priėmimo - tokio, koks jis yra, o ne to, ko tėvai iš jo tikisi. Tėvų auklėjimas turi labai didelę įtaką, ar suaugęs vaikas taps savimi pasitikinčia asmenybe.
Jei tėvai tik rūpinasi „materialiu pagrindu“ ir beveik nebūna šalia savo vaikų arba yra išvykę svetur laimės ieškoti, vaiką palikdami seneliams ar kitiems globėjams, ir galvoja, kad ilgesnis pinigas ar riebesnis kąsnis išgelbės jų gyvenimą - nieko nebus. Vaikas pirmiausia nori žinoti, kad yra mylimas, svarbus, priimtas, ir jaustis saugus.
Kaip jūsų vaikas žino, kad jūs jį mylite? Vaikui, paaugliui, jaunuoliui reikia konkrečių jūsų veiksmų, kad žinotų, kad yra svarbus ir jūsų mylimas. Deja, praktinė patirtis rodo, kad tik nedidelė tėvų dalis garsiai ir aiškiai vaikams įvardina, kad juos myli ir sako daug teigiamų pagyrimų.
Atmetant neigiamą auklėjimo patyrimą vaikystėje, tėvai pirmiausia turėtų rasti būdų pripildyti savo vaikų meilės talpyklą. Kuo vaiko vidinė meilės talpykla pilnesnė, tuo vaikas lengviau mokosi naujų dalykų, yra drąsesnis, labiau pasitikintis savimi, laimingesnis ir t. t.
Struktūra ir taisyklės
Mūsų vaikams labai reikia ne tik daug meilės, bet ir aiškios struktūros. Disciplina (nustatytos tvarkos laikymasis) yra labai svarbus veiksnys vaikų saugumui. Kai vaikas žino, kas yra tinkama, o kas ne, jis jaučiasi saugesnis ir daug labiau bus linkęs tinkamai elgtis.
Dėl šios priežasties tėvai ir globėjai turėtų apsispręsti, kokios yra pagrindinės namų taisyklės (dėl valgio, higienos, tvarkos, laisvalaikio ir kt.), jas namie diegti ir nepamiršti patys nuosekliai jų laikytis. Suprantama, taisyklės yra diegiamos ne barimu ar rėkimu, kurie skaudina, bet pagarbiu ir tvirtu jų išsakymu bei priminimu jų laikytis.
Dažnai paaiškėja, kad vaikai neklauso, kai tarpusavyje abu tėvai nesusitaria dėl bendrų taisyklių.
Žaidimai kartu
Vienas būdų paruošti berniuką šeimyniniam gyvenimui ir yra kartu žaisti. Nebūtinai žaidimai turi būti apie šeimą, svarbiausia, kad visi šeimos nariai rastų laiko pažaisti kartu.
Namuose išjunkite telefoną, kompiuterį ir pasakykite savo vaikui: „Ką gi, šias 20 minučių aš priklausau tik tau. Ką nuveiksime?” Ir leiskite jam vadovauti. Žaiskite, nes tai išlaisvina slopinamas baimes ir nerimą, todėl kartu žaiskite, juokitės, būkite nerimti. Muškitės su pagalvėmis. Eikite imtynių. Verskitės kūlio.
Labai gerai vaikus įtraukti į šeimos gyvenimą, nesvarbu, berniukus ar mergaites auginate. Kartą per savaitę ar per porą savaičių galima surengti šeimos tarybą. Visai šeimai susėsti ir aptarti svarbius šeimos klausimus. Svarbu, kad kiekvienas vaikas galėtų pasisakyti, pasiūlyti savo sprendimą.
#