Rizikingas Nėštumas: Priežastys, Rizika ir Priežiūra

Nėštumas yra natūralus ir gražus procesas, tačiau kartais jis gali tapti rizikingas. Svarbu žinoti, kada nėštumas laikomas rizikingu ir kaip tinkamai pasiruošti šiam laikotarpiui. Šiame straipsnyje aptarsime rizikos veiksnius, priešlaikinio gimdymo priežastis ir prevenciją, paauglių nėštumą, pasiruošimą nėštumui, cezario pjūvį ir genetinės rizikos vertinimą.

Rizikos veiksniai nėštumo metu

Nėštumo metu atsiradus didelės rizikos veiksnių dėl nėščiosios nepalankios būklės ar akušerinės anamnezės, nėštumo ar vaisiaus patologijos, nėščiosios ligos rekomenduojama kreiptis į akušerį ginekologą. Norint tinkamai nustatyti esamus ir galimus nėštumo rizikos veiksnius, pirmą kartą pas specialistą svarbu apsilankyti iki 12 nėštumo savaitės. Pirmojo vizito metu gydytojas užduoda klausimų apie gyvenimo, šeimos ligų istoriją, darbo sąlygas, patikslina akušerinę anamnezę, paskutiniųjų mėnesinių datą. Aptariamos fizinio aktyvumo, lytinių santykių, mitybos ir darbo rekomendacijos laukiantis, nėščiosios gyvenimo ir žalingi įpročiai. Visoms nėščiosioms atliekami rekomenduojami ir pagal individualias indikacijas reikalingi tyrimai.

Pasak klinikos „Motina ir vaikas“ gydytojos akušerės ginekologės Lauros Malakauskienės, jei nusiskundimų sveikata nėra, nėštumas laikomas mažai rizikingu, todėl nėščiąją gali prižiūrėti akušeris arba šeimos gydytojas.

Priešlaikinis Gimdymas: Priežastys, Rizika ir Valdymas

Priešlaikinis gimdymas yra rimta problema, sukelianti nerimą būsimoms mamoms. Svarbu suprasti galimas priežastis, riziką ir tai, ką galima padaryti siekiant sumažinti priešlaikinio gimdymo tikimybę.

Priežastys ir Rizikos veiksniai

Priešlaikinį gimdymą lemia daugybė priežasčių - stresas, sunkus fizinis darbas, įvairios infekcinės ligos, o kartais ir vaisiaus imuninės ar endokrininės sistemos ligos. Aiškinantis priešlaikinio gimdymo priežastis, svarbu žinoti, kad jį gali lemti genetinės priežastys, todėl reikėtų pasidomėti ar priešlaikinio gimdymo nepatyrė mama, sesuo. Taip pat priešlaikinį gimdymą gali lemti ginekologiniai susirgimai ir operacijos. Pavyzdžiui, gimdos kaklelio operacija arba cezario pjūvio operacija, kuri kartais atrodo, kad gali išspręsti daugybę su natūralu gimdymu susijusių baimių, bet kito nėštumo metu gali tapti priešlaikinio gimdymo priežastimi.

Taip pat skaitykite: Nėštumo rizikos faktoriai

Rizika Kito Nėštumo Metu

Taip, po įvykusio priešlaikinio gimdymo kitas nėštumas yra rizikingas. Taip pat svarbu žinoti, kad kuo priešlaikinis gimdymas buvo ankstyvesnis, tuo grėsmė kito nėštumo metu yra didesnė. Pavyzdžiui, jeigu priešlaikinis gimdymas įvyko 24-26 nėštumo savaitę, kito nėštumo metu gydytojų akušerių ginekologų priežiūra bus ypač intensyvi, o jei gimdymas prasidėjo 36 savaitę, tai besilaukianti moteris kito nėštumo metu gali jaustis ramiau, o jai skirtas gydymas ir priežiūra bus mažiau agresyvūs. Pastebėta, kad įvykus priešlaikiniam gimdymui dėl daugiavaisio nėštumo, rizika, kad kitas nėštumas taip pat bus priešlaikinis, yra mažesnė.

Tyrimai ir Diagnostika

Siekiant išsiaiškinti priešlaikinio gimdymo priežastis, gydytojai akušeriai ginekologai atlieka daugybę tyrimų tiek planuojant kitą nėštumą, tiek nėštumo metu. Kiekvienai moteriai pritaikomi individualūs tyrimai. Remiantis buvusia klinikine situacija (kraujavimas, karščiavimas, daugiavaisis nėštumas, prieš laiką nutekėję vaisiaus vandenys), bandoma įtarti ankstesnio nėštumo priešlaikinio gimdymo priežastis ir atlikti specifinius tyrimus. Pavyzdžiui, ankstesnio nėštumo metu įvykus placentos atšokai ar prasidėjus kraujavimui, gali būti atliekami genetiniai tyrimai, kai bandoma išsiaiškinti, ar moteris neturi įgimtos kraujo krešėjimo patologijos.

Pastaraisiais metais daug kalbama apie gimdos kaklelio nepakankamumą - kolagenopatiją, dėl kurios moteris paveldi jungiamojo audinio silpnumą. Dažnai tokios moterys skundžiasi trumparegyste, sąnarių laisvumu, todėl šių priežasčių išsiaiškinimui Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje pradedamas mokslinis tyrimas, kurio metu nustatoma paveldima kolagenopatija, lemianti gimdos kaklelio nepakankamumą ir beskausmį jo vėrimąsi nėštumo metu. Diagnozavus šią ligą, gydytojai galės pasiūlyti moterims atlikti gimdos kaklelį sutvirtinančią operaciją.

Priežiūra Kito Nėštumo Metu

Kito nėštumo metu svarbu laiku pradėti priežiūrą ir 12-16 nėštumo savaitę atlikti gimdos kaklelio matavimą ultragarso davikliu. Pastebėjus, kad gimdos kaklelis trumpėja ar atsiveria, rekomenduojama taikyti medikamentinį gydymą progesterono preparatais ar gimdos kaklelio apsiuvimo procedūrą, kurios efektyvumas kai kuriose situacijose siekia 80-90 proc. Gydytojai akušeriai ginekologai gali atlikti priešlaikinio gimdymo prognozavimo testus. Šio tyrimo metu, paėmus iš makšties ir ištyrus specifinio baltymo kiekį, galima tiksliai nustatyti, ar per artimiausias 7 dienas prasidės priešlaikinis gimdymas. Patvirtinus priešlaikinio gimdymo riziką, galime nėščiąją stacionarizuoti ir paskirti reikiamus vaistus.

Rekomendacijos Siekiant Išvengti Priešlaikinio Gimdymo

Gydytojas akušeris ginekologas, nustatęs ankstesnio nėštumo priešlaikinio gimdymo priežastis, gali paskirti progesterono preparatus, gimdos kaklelio apsiuvimą ar vaistus, koreguojančius kraujo krešėjimą. Kartais gydytojas gali rekomenduoti ramesnę veiklą, vengti streso ar fizinio darbo. Kalbant apie situacijas, kai planuojama dirbtinio apvaisinimo procedūra, svarbu į gimdą įsodinti tik vieną embrioną. Taip pat reikėtų vengti abejotino naudingumo gimdos ar gimdos kaklelio operacijų ir kiekvieną iš jų aptarti su moterį gydančiu gydytoju.

Taip pat skaitykite: Gimdymas virš 35 metų

Priešlaikinio Gimdymo Simptomai

Pajutus stiprėjančius, dažniau nei kad 10-15 min. pasireiškiančius sąrėmius ar nutekėjusius vaisiaus vandenis, reikėtų nedelsti ir vykti į gydymo įstaigą. Taip pat apie priešlaikinį gimdymą gali išduoti tiek negausus, tiek gausus kraujavimas. Kai kurie priešlaikinio gimdymo požymiai yra ne taip aiškiai identifikuojami, nes kartais tempimas ar maudimas pilvo apačioje gali būti visiškai normalūs nėštumo fiziologiniai simptomai, kurie moterims, turinčioms gimdos kaklelio nepakankamumą, gali signalizuoti apie besiveriantį gimdos kaklelį.

Paauglių Nėštumas: Didesnė Rizika

Paauglių nėštumas yra daug rizikingesnis nei įprastai. A. Liepinaitienė teigia, kad 11 metų mergaičių organizmas dar yra visiškai nebrandus. Ankstyvas nėštumas, kai dar pati vaiku būdama mergaitė susilaukia naujagimio, sukelia be galo daug iššūkių fizinei, psichologinei ir socialinei sveikatai.

Paauglių nėštumas yra susijęs su didesne nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika, prastesniu naujagimių sveikatos būklės rodikliu, prastėjančiais socialiniais ir psichologiniais veiksniais mamos paauglės gyvenime. Statistika rodo, kad paauglių nėštumai beveik 3 kartus dažniau baigiasi priešlaikiniu vaisiaus dangalų plyšimu, beveik 4 kartus dažniau įvyksta priešlaikinis gimdymas, beveik 2 kartus dažniau paauglių motinų naujagimiai gimsta mažo gimimo svorio.

Ankstyvi nėštumai dažnai lemia psichinės sveikatos sutrikimus. Tyrimai rodo, kad paauglystėje naujagimio susilaukusios mamos beveik 7 kartus dažniau patiria pogimdyminio liūdesio epizodus ir beveik 5 kartus dažniau paauglėms mamoms diagnozuojama pogimdyminė depresija, jos dažniau renkasi socialinę atskirtį, arba tiesiog yra atstumiamos visuomenės ir patiria socialinę izoliaciją. Ankstyvame amžiuje vaiko susilaukusios mamos 2 kartus rečiau baigia vidurinio ugdymo institucijas, todėl mažėja jų raštingumas: finansinis, socialinis, sveikatos ir panašiai.

Pasak prof. Žanos Bumbulienės, nėštumas iki 16 metų laikomas rizikingu ir motinai, ir naujagimiui. Paauglių mamų naujagimių mirtingumas yra 3 kartus didesnis nei suaugusių mamų naujagimių mirtingumą, net 2 kartus dažnesnės yra paauglių mamų mirtys. Paauglių mamų nėštumo ir gimdymo komplikacijos yra viena iš pagrindinių paauglių merginų mirties priežasčių.

Taip pat skaitykite: Vyresnio Amžiaus Gimdymas: Kas Svarbu Žinoti

Pasiruošimas Nėštumui

K. Ginekologo konsultacijos metu aptariama nėštumo galimybė, atliekama apžiūra, prireikus, paimamas makšties išskyrų ar citologinis gimdos kaklelio tepinėlis dėl galimų gimdos kaklelio ikivėžinių bei vėžinių pakitimų atmetimo. Taip pat atliekamas echoskopinis mažojo dubens tyrimas, kuris leidžia atmesti anatomines patologijas, galinčias trukdyti pastoti, pavyzdžiui, kiaušidžių cistas, gimdos miomas ar polipus.

Vienas esminių dalykų - prieš bandant pastoti bent kelis mėnesius gerti folio rūgšties papildus. Kitų maisto papildų reikalingumą dažnai lemia asmeninė moters sveikatos būklė, nepilnavertė mityba ar gyvenimo būdo ypatumai.

Būtina atsisakyti žalingų įpročių: rūkymo, alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo, nes jie turi neigiamą poveikį reprodukcinei sveikatai ir vaisiaus vystymuisi. Taip pat vertėtų vengti drastiškų dietų, streso ir nerimo.

Cezario Pjūvis: Kada Jis Reikalingas?

Cezario pjūvis (medikų kartais vadinamas tiesiog „sekcija“) yra chirurginė operacija, kurios metu naujagimis gimsta per pjūvius pilvo sienoje ir gimdoje. Tai gali būti iš anksto suplanuota operacija arba atliekama skubiai, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms gimdymo metu.

Planinė operacija dažniausiai numatoma ir paskiriama iš anksto nėštumo metu dėl medicininių priežasčių, kai natūralus gimdymas laikomas per daug rizikingu mamai ar vaikeliui. Dažniausios priežastys:

• Buvusi (-ios) cezario pjūvio operacija (-os): Tokiu atveju sprendimas dėl gimdymo būdo priimamas individualiai, įvertinus galimybę ir saugumą gimdyti natūraliais takais (VBAC - gimdymas natūraliais takais po cezario pjūvio) bei moters pageidavimus.
• Netaisyklinga vaisiaus padėtis gimdoje (pvz., sėdmeninė, skersinė), kurios nepavyksta koreguoti.
• Daugiavaisis nėštumas (pvz., pirmojo dvynio sėdmeninė padėtis).
• Placenta previa (kai placenta visiškai ar iš dalies dengia gimdos kaklelį).
• Tam tikros gimdymo takų ypatybės ar ligos (pvz., didelės miomos žemutiniame gimdos segmente, ankstesnės operacijos).
• Nustatytas vaisiaus galvos ir motinos dubens neatitikimas.
• Tam tikros sunkios motinos ligos.
• Aktyvi lytinių organų pūslelinė gimdymo metu.
• Pavojinga vaisiaus būklė, nustatyta nėštumo metu (pvz., ryškus augimo atsilikimas).

Kartais natūraliai prasidėjęs gimdymas turi būti užbaigiamas skubia cezario pjūvio operacija dėl netikėtai kilusių komplikacijų. Dažniausios priežastys:

• Gresiantis gimdos plyšimas.
• Neprogresuojanti gimdymo veikla (gimdos kaklelis neatsidarinėja, vaisius nesileidžia žemyn).
• Nesėkmingas gimdymo sužadinimas (indukcija).
• Ūmi vaisiaus hipoksija (vaisius pradeda dusti, kinta širdies tonai).
• Smarkus kraujavimas (pvz., atšokus placentai).
• Staiga pablogėjusi motinos būklė (pvz., sunki preeklampsija, eklampsija).
• Virkštelės iškritimas.

Genetinių Ligos Rizikos Įvertinimas

Santaros klinikų Genetikos centro gydytoja ginekologė-genetikė Eglė Butkevičienė teigia, kad pastaruoju metu moterų, kurios kreipiasi į gydytojus genetikus neturėdamos jokių indikacijų, iš tiesų yra nemažai. Neretai taip moterys tiesiog bando sumažinti juntamą nerimą dėl savo kūdikio sveikatos.

Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą dokumentą, moteriai siuntimas pas gydytoją genetiką priklauso pagal šias indikacijas:

• Jei gimdymo metu ji bus 35 metų arba vyresnė, vaisiaus biologinis tėvas yra 42 metų ir vyresnis;
• Ankstesni nėštumai buvo nesėkmingi (persileidimai, nesivystantis vaisius, negyvas arba apsigimęs kūdikis);
• Yra buvę ne mažiau kaip du savaiminiai persileidimai, nesivystantys nėštumai;
• Ankstesnių nėštumų metu nustatyti vaisiaus chromosomų skaičiaus ar struktūros pokyčiai;
• Moteris yra pagimdžiusi vaiką, sergantį chromosomine ar genine liga, arba vaiką, kuriam nustatytos dauginės formavimosi ydos;
• Vienas iš tėvų serga paveldima liga arba turi įgimtą vystymosi defektą, arba yra įgimtos ligos nešiotojas, ar vieno iš tėvų pirmos eilės giminėje yra sergančių genetine liga;
• Moteriai arba vaisiaus tėvui nustatomi subalansuoti chromosomų persitvarkymai arba mozaikinis kariotipas;
• Ultragarsiniu tyrimu nustatomi vaisiaus ir (ar) nėštumo patologija arba chromosominės patologijos žymenys, arba jei iš moters kraujo nustatomi biocheminiai chromosominių ligų ar nervinio vamzdelio defektų žymenys;
• Moteris nėštumo metu serga ar yra persirgusi infekcine liga (raudoniuke, toksoplazmoze, citomegalo virusine infekcija ar kt.), ar yra paveikiama žalingų cheminių ir (ar) fizinių veiksnių (radiacijos, chemoterapijos, aukštos temperatūros ar vaistų, galinčių turėti teratogeninį poveikį);
• Jei tai nėštumas po pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūros;
• Vaisiaus biologiniai tėvai yra pirmos-trečios eilės giminės.

Kaip Išsirinkti Gydytoją?

Klinikos „Motina ir vaikas“ gydytoja akušerė ginekologė Laura Malakauskienė pateikia 5 patarimus, kurie padės renkantis tinkamiausią gydytoją:

1. Pasitikrinkite savo sveikatą. Prieš renkantis nėštumo priežiūros specialistą, itin svarbu žinoti savo sveikatos būklę.
2. Pasidomėkite gydytojo kompetencijomis. Nėščiosioms svarbu, kad jas prižiūrintis specialistas būtų artimesnis, konsultuotų visais rūpimais klausimais ir padėtų besilaukiančiajai jaustis saugiai ir ramiai, palaikytų ją ir emociškai.
3. Pasirinkite vieną specialistą. Kiekvienai besilaukiančiai moteriai yra užtikrinama būtinoji priežiūra nuo pirmųjų savaičių iki pat gimdymo.
4. Nesivadovaukite vien tik patarimais internete. Svarbu pasirinkti specialistą, su kuriuo nėščioji jausis geriausiai ir kuriuo ji visiškai pasitikės, o rekomendacijos ir informacija internete gali visiškai nesutapti su asmeniniu patyrimu.
5. Reguliariai lankykitės pas gydytoją. Nėštumas - ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių.

Mityba Nėštumo Metu

Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).

„Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika. Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui“, - pataria S.

Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.

Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.

Pasak S. Neverauskienės, vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai. Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. „Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika“, - įspėja S.

Vaistai Nėštumo Metu

Gan dažnai nėščiaąsias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Įvairių apklausų duomenimis, daugiau nei 60 proc. moterų juos vartoja savarankiškai. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Pasak V. Uzelienės, vis dar trūksta aiškių gairių, kaip gydytojui įvertinti analgetikų poveikio motinai ir negimusiam kūdikiui riziką ir naudą, ir įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip saugiai valdyti skausmą nėštumo metu.

Tačiau būtina žinoti, kad kai kuriuos vaistus nuo skausmo (ir ypač jų kombinacijas) nėštumo metu galima vartoti tik gydytojui paskyrus. 1985-2015 m. buvo atliekamas tyrimas, kurio metu tirta daugiau nei 150 000 nėštumo atvejų. Tyrėjai įvertino moterų, vartojusių paracetamolį, aspiriną, ibuprofeną, diklofenaką ir naprokseną, medicinines pastabas. Taigi, nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui.

Žalingi Įpročiai Nėštumo Metu

„Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant“, - pabrėžia S. Neverauskienė. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Jai antrina ir V. Uzelienė, sakydama, kad su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami.

Fizinis Aktyvumas Nėštumo Metu

Pasak V. „Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui.

S. Neverauskienė sako, kad saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Ji taip pat pabrėžia, kad mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo. Pasak akušerės ginekologės, nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.

Kelionės Nėštumo Metu

Pasak akušerės ginekologės, mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima. Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms. V. Uzelienė pritaria, kad jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis.

Buvimas Saulėje Nėštumo Metu

„Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija. Gydytoja akušerė ginekologė taip pat įspėja, kad nėštumo metu labai svarbu neperkaisti.

Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti. Kūno temperatūra pakyla iki 38-41 laipsnių, oda parausta, skauda ir svaigsta galva, troškina, vargina dažnas širdies plakimas, atsiranda vangumas, netenkama sąmonės. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Bet, pasak specialistės, galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės. „Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę. Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą“, - atkreipia dėmesį S.

tags: #rizikingas #nestumo #laikotarpis