Nėštumas - tai natūralus ir gražus procesas, tačiau kartais jis gali tapti rizikingas. Svarbu žinoti, kada nėštumas laikomas rizikingu ir kaip tinkamai pasiruošti šiam laikotarpiui. Šiame straipsnyje aptarsime rizikos veiksnius, paauglių nėštumą, pasiruošimą nėštumui, cezario pjūvį ir genetinės rizikos vertinimą.
Rizikos veiksniai nėštumo metu
Nėštumo metu atsiradus didelės rizikos veiksnių dėl nėščiosios nepalankios būklės ar akušerinės anamnezės, nėštumo ar vaisiaus patologijos, nėščiosios ligos rekomenduojama kreiptis į akušerį ginekologą. Norint tinkamai nustatyti esamus ir galimus nėštumo rizikos veiksnius, pirmą kartą pas specialistą svarbu apsilankyti iki 12 nėštumo savaitės. Pirmojo vizito metu gydytojas užduoda klausimų apie gyvenimo, šeimos ligų istoriją, darbo sąlygas, patikslina akušerinę anamnezę, paskutiniųjų mėnesinių datą. Aptariamos fizinio aktyvumo, lytinių santykių, mitybos ir darbo rekomendacijos laukiantis, nėščiosios gyvenimo ir žalingi įpročiai. Visoms nėščiosioms atliekami rekomenduojami ir pagal individualias indikacijas reikalingi tyrimai.
Pasak klinikos „Motina ir vaikas“ gydytojos akušerės ginekologės Lauros Malakauskienės, jei nusiskundimų sveikata nėra, nėštumas laikomas mažai rizikingu, todėl nėščiąją gali prižiūrėti akušeris arba šeimos gydytojas.
Paauglių nėštumas: didesnė rizika
Paauglių nėštumas yra daug rizikingesnis nei įprastai. A. Liepinaitienė teigia, kad 11 metų mergaičių organizmas dar yra visiškai nebrandus. Ankstyvas nėštumas, kai dar pati vaiku būdama mergaitė susilaukia naujagimio, sukelia be galo daug iššūkių fizinei, psichologinei ir socialinei sveikatai.
Paauglių nėštumas yra susijęs su didesne nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika, prastesniu naujagimių sveikatos būklės rodikliu, prastėjančiais socialiniais ir psichologiniais veiksniais mamos paauglės gyvenime. Moksliniai tyrimai rodo, kad ankstyvas mergaičių nėštumas lemia du kartus didesnį nėščiųjų mirtingumo skaičių visame pasaulyje, lyginant su mamomis, kurios vaikų susilaukia vyresniame amžiuje, būdamos 20-30 metų amžiaus.
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti kūdikių virškinimo problemas
Statistika rodo, kad paauglių nėštumai beveik 3 kartus dažniau baigiasi priešlaikiniu vaisiaus dangalų plyšimu, beveik 4 kartus dažniau įvyksta priešlaikinis gimdymas, beveik 2 kartus dažniau paauglių motinų naujagimiai gimsta mažo gimimo svorio.
Ankstyvi nėštumai dažnai lemia psichinės sveikatos sutrikimus. Tyrimai rodo, kad paauglystėje naujagimio susilaukusios mamos beveik 7 kartus dažniau patiria pogimdyminio liūdesio epizodus ir beveik 5 kartus dažniau paauglėms mamoms diagnozuojama pogimdyminė depresija, jos dažniau renkasi socialinę atskirtį, arba tiesiog yra atstumiamos visuomenės ir patiria socialinę izoliaciją. Ankstyvame amžiuje vaiko susilaukusios mamos 2 kartus rečiau baigia vidurinio ugdymo institucijas, todėl mažėja jų raštingumas: finansinis, socialinis, sveikatos ir panašiai.
Pasak prof. Žanos Bumbulienės, nėštumas iki 16 metų laikomas rizikingu ir motinai, ir naujagimiui. Paauglių mamų naujagimių mirtingumas yra 3 kartus didesnis nei suaugusių mamų naujagimių mirtingumą, net 2 kartus dažnesnės yra paauglių mamų mirtys. Paauglių mamų nėštumo ir gimdymo komplikacijos yra viena iš pagrindinių paauglių merginų mirties priežasčių.
Prof. Žana Bumbulienė pabrėžia, kad kasmet net 30-40 paauglių iki 15 metų imtinai Lietuvoje susilaukia naujagimių.
Pasiruošimas nėštumui: ką svarbu žinoti
Tinkamas pasiruošimas nėštumui padeda išvengti daugybės nereikalingų rūpesčių, todėl dar prieš svarstant apie šeimos pagausėjimą, naudinga skirti dėmesio sveikatos priežiūrai.
Taip pat skaitykite: K. Petrausko indėlis į Lietuvos kultūrą
Ginekologo konsultacijos metu aptariama nėštumo galimybė, atliekama apžiūra, prireikus, paimamas makšties išskyrų ar citologinis gimdos kaklelio tepinėlis dėl galimų gimdos kaklelio ikivėžinių bei vėžinių pakitimų atmetimo. Taip pat atliekamas echoskopinis mažojo dubens tyrimas, kuris leidžia atmesti anatomines patologijas, galinčias trukdyti pastoti, pavyzdžiui, kiaušidžių cistas, gimdos miomas ar polipus.
Vienas esminių dalykų - prieš bandant pastoti bent kelis mėnesius gerti folio rūgšties papildus. Kitų maisto papildų reikalingumą dažnai lemia asmeninė moters sveikatos būklė, nepilnavertė mityba ar gyvenimo būdo ypatumai.
Būtina atsisakyti žalingų įpročių: rūkymo, alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo, nes jie turi neigiamą poveikį reprodukcinei sveikatai ir vaisiaus vystymuisi. Taip pat vertėtų vengti drastiškų dietų, streso ir nerimo.
Cezario pjūvis: kada jis reikalingas?
Cezario pjūvis (medikų kartais vadinamas tiesiog „sekcija“) yra chirurginė operacija, kurios metu naujagimis gimsta per pjūvius pilvo sienoje ir gimdoje. Tai gali būti iš anksto suplanuota operacija arba atliekama skubiai, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms gimdymo metu.
Planinė operacija dažniausiai numatoma ir paskiriama iš anksto nėštumo metu dėl medicininių priežasčių, kai natūralus gimdymas laikomas per daug rizikingu mamai ar vaikeliui. Dažniausios medicininės indikacijos yra šios:
Taip pat skaitykite: Antro nėštumo pilvo formavimosi ypatumai
- Buvusi (-ios) cezario pjūvio operacija (-os): Tokiu atveju sprendimas dėl gimdymo būdo priimamas individualiai, įvertinus galimybę ir saugumą gimdyti natūraliais takais (VBAC - gimdymas natūraliais takais po cezario pjūvio) bei moters pageidavimus.
- Netaisyklinga vaisiaus padėtis gimdoje (pvz., sėdmeninė, skersinė), kurios nepavyksta koreguoti.
- Daugiavaisis nėštumas (pvz., pirmojo dvynio sėdmeninė padėtis).
- Placenta previa (kai placenta visiškai ar iš dalies dengia gimdos kaklelį).
- Tam tikros gimdymo takų ypatybės ar ligos (pvz., didelės miomos žemutiniame gimdos segmente, ankstesnės operacijos).
- Nustatytas vaisiaus galvos ir motinos dubens neatitikimas.
- Tam tikros sunkios motinos ligos.
- Aktyvi lytinių organų pūslelinė gimdymo metu.
- Pavojinga vaisiaus būklė, nustatyta nėštumo metu (pvz., ryškus augimo atsilikimas).
Kartais natūraliai prasidėjęs gimdymas turi būti užbaigiamas skubia cezario pjūvio operacija dėl netikėtai kilusių komplikacijų. Dažniausios priežastys:
- Gresiantis gimdos plyšimas.
- Neprogresuojanti gimdymo veikla (gimdos kaklelis neatsidarinėja, vaisius nesileidžia žemyn).
- Nesėkmingas gimdymo sužadinimas (indukcija).
- Ūmi vaisiaus hipoksija (vaisius pradeda dusti, kinta širdies tonai).
- Smarkus kraujavimas (pvz., atšokus placentai).
- Staiga pablogėjusi motinos būklė (pvz., sunki preeklampsija, eklampsija).
- Virkštelės iškritimas.
Genetinių ligų rizikos įvertinimas
Santaros klinikų Genetikos centro gydytoja ginekologė-genetikė Eglė Butkevičienė teigia, kad pastaruoju metu moterų, kurios kreipiasi į gydytojus genetikus neturėdamos jokių indikacijų, iš tiesų yra nemažai. Neretai taip moterys tiesiog bando sumažinti juntamą nerimą dėl savo kūdikio sveikatos.
Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą dokumentą, moteriai siuntimas pas gydytoją genetiką priklauso pagal šias indikacijas:
- Jei gimdymo metu ji bus 35 metų arba vyresnė, vaisiaus biologinis tėvas yra 42 metų ir vyresnis;
- Ankstesni nėštumai buvo nesėkmingi (persileidimai, nesivystantis vaisius, negyvas arba apsigimęs kūdikis);
- Yra buvę ne mažiau kaip du savaiminiai persileidimai, nesivystantys nėštumai;
- Ankstesnių nėštumų metu nustatyti vaisiaus chromosomų skaičiaus ar struktūros pokyčiai;
- Moteris yra pagimdžiusi vaiką, sergantį chromosomine ar genine liga, arba vaiką, kuriam nustatytos dauginės formavimosi ydos;
- Vienas iš tėvų serga paveldima liga arba turi įgimtą vystymosi defektą, arba yra įgimtos ligos nešiotojas, ar vieno iš tėvų pirmos eilės giminėje yra sergančių genetine liga;
- Moteriai arba vaisiaus tėvui nustatomi subalansuoti chromosomų persitvarkymai arba mozaikinis kariotipas;
- Ultragarsiniu tyrimu nustatomi vaisiaus ir (ar) nėštumo patologija arba chromosominės patologijos žymenys, arba jei iš moters kraujo nustatomi biocheminiai chromosominių ligų ar nervinio vamzdelio defektų žymenys;
- Moteris nėštumo metu serga ar yra persirgusi infekcine liga (raudoniuke, toksoplazmoze, citomegalo virusine infekcija ar kt.), ar yra paveikiama žalingų cheminių ir (ar) fizinių veiksnių (radiacijos, chemoterapijos, aukštos temperatūros ar vaistų, galinčių turėti teratogeninį poveikį);
- Jei tai nėštumas po pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūros;
- Vaisiaus biologiniai tėvai yra pirmos-trečios eilės giminės.
Kaip išsirinkti gydytoją?
Klinikos „Motina ir vaikas“ gydytoja akušerė ginekologė Laura Malakauskienė pateikia 5 patarimus, kurie padės renkantis tinkamiausią gydytoją:
- Pasitikrinkite savo sveikatą. Prieš renkantis nėštumo priežiūros specialistą, itin svarbu žinoti savo sveikatos būklę.
- Pasidomėkite gydytojo kompetencijomis. Nėščiosioms svarbu, kad jas prižiūrintis specialistas būtų artimesnis, konsultuotų visais rūpimais klausimais ir padėtų besilaukiančiajai jaustis saugiai ir ramiai, palaikytų ją ir emociškai.
- Pasirinkite vieną specialistą. Kiekvienai besilaukiančiai moteriai yra užtikrinama būtinoji priežiūra nuo pirmųjų savaičių iki pat gimdymo.
- Nesivadovaukite vien tik patarimais internete. Svarbu pasirinkti specialistą, su kuriuo nėščioji jausis geriausiai ir kuriuo ji visiškai pasitikės, o rekomendacijos ir informacija internete gali visiškai nesutapti su asmeniniu patyrimu.
- Reguliariai lankykitės pas gydytoją. Apsilankymų tikslas - jos ir vaisiaus sveikata bei gera dvasinė savijauta.
tags: #kada #buna #rizikingas #nestumas