Motinystė - nuostabus ir reikšmingas gyvenimo etapas, tačiau sprendimas susilaukti vaiko vyresniame amžiuje kelia daug klausimų ir diskusijų. Straipsnyje aptariamos rizikos, privalumai ir galimybės, susijusios su antruoju gimdymu vyresniame amžiuje, remiantis medikų, psichologų ir moterų, patyrusių vėlyvą motinystę, įžvalgomis.
Įžanga
Vis daugiau moterų atideda motinystę dėl karjeros, finansinio stabilumo ar asmeninių priežasčių. Nėštumas po 35-erių tampa vis dažnesniu reiškiniu, o šiuolaikinės medicinos ir reprodukcinės technologijos leidžia kai kurioms moterims pastoti net ir perkopus 40-ties ar net 50-ties. Nors tai suteikia galimybių, svarbu įvertinti rizikas ir galimybes, susijusias su tokiu sprendimu.
Mama Aušra, auginanti 2 m. sūnelį Beną, kurį pagimdė, kai jai buvo 40 m., taip pat turi dukrą, kurios susilaukė būdama 22-ejų: „Dabar jaučiuosi daug brandesnė, ramesnė ir atsakingesnė mama nei seniau. Dukrą augindama vis norėdavau kažkur lėkti, kažką veikti, o dabar suprantu, kad nieko baisaus, jeigu su drauge susitikti nenueisiu, o liksiu namie su vaiku. Taigi, man rodos, iš vaiko pozicijų žiūrint jam netgi geriau augti su vyresne mama nei su jaunesne. Neseniai pradėjau vaiką leisti į lopšelį. Kitoms mamoms gal 27-30 m., bet aš nesijaučiu kitokia nei jos.“
Mama Renata augina du paauglius, sūnų ir dukrą, ir jaunėlę 1 m. 2 mėn. dukrytę, kurios susilaukė 41 m.: „Mūsų pagrandukė yra netyčiukė. Situaciją labai palengvina tai, kad dabar vaikus auginti yra lengviau nei prieš keliolika metų, kai auginau vyresnėlius. Galbūt kai kurių 40-mečių sveikata jau pablogėjusi, ir tada rūpintis vaiku gali būti sunku, bet aš sveikata nesiskundžiu ir tikrai jaučiuosi tinkama būti mama. Jeigu vyresnio amžiaus mamai neramu dėl būsimo vaikelio sveikatos, reikia turėti omenyje, kad šiuolaikiniai tyrimai parodo, jeigu kažkas negerai. Tiesa, mums pasidaryti genetinius tyrimus buvo keblu - paskambinusi išgirdau, kad vasarą gydytojai atostogauja ir nežinia kada pas juos pakliūsiu. Tuomet su vyru pasišnekėjome, kad vaikelį gimdysiu bet kokiu atveju, taigi tyrimų nė nedariau. Neigiamų aplinkinių reakcijų nesulaukiau. Kai laukiausi, įsivaizdavau, kad keli bendradarbiai sakys: „Ko tu čia dabar prisigalvojai…“, bet jie tik pasidžiaugė už mane. „Kad tokio amžiaus sugebėjau susilaukti dviejų vaikučių, manau, yra tikra Dievo dovana, ir aš dėl to esu be galo laiminga. Kai auginau pirmuosius du vaikus, atrodė savaime suprantama, kad juos turiu, o mažaisiais nepaliauju džiaugtis. Didžiausias skirtumas, kuris skiria vyresnę mamą nuo jaunesnės, manau, yra kantrybė. Net pati savimi pasidžiaugiu, kaip dabar aš moku vaikams viską kantriai aiškinti ir pasakoti. O kai pasitaiko sunkesnis vaikų auginimo etapas, puikiai suprantu, kad nėra ko nervintis, nes tai greitai praeis. Tikrai nepastebėjau, kad esant vyresnei būtų sunkiau keltis naktimis ar leisti laiką žaidimų aikštelėse. Vaikai priverčia atjaunėti.
Vėlyvos Motinystės Tendencijos Lietuvoje ir Pasaulyje
Statistikos departamento duomenimis, vidutinis pirmą kartą gimdančių moterų amžius ilgėja. 2001-aisiais šio amžiaus vidurkis - 24-eri, 2015-aisiais jau 27-eri, o 2019-ųjų metų statistika rodo, kad dabar moterys įprastai planuoja motinystę vėliau, sulaukusios 28-erių.
Taip pat skaitykite: Antro nėštumo pilvo formavimosi ypatumai
Šiuo metu Lietuvoje dažniausiai moterys pirmojo vaikelio susilaukia būdamos vidutiniškai 28-erių metų. Šis skaičius vis auga: kasmet daugėja moterų, kurios pirmojo vaikelio susilaukia 35-erių metų ar vėliau, tačiau jos mūsų šalyje vis dar sudaro tik apie dešimtadalį visų gimdyvių.
Danijoje pirmą kartą gimdančių moterų amžiaus vidurkis apie 29-30 metai, Lietuvoje apie 27 metus (prieš 10-15 metų buvo apie 24) ir turi tendenciją didėti.
Vis rečiau moterys gimdo pačiame palankiausiame gimdymui amžiuje, nes tuo metu dauguma koncentruojasi į karjerą, mokslus, finansinę ateitį - stengiasi pakilti kuo aukščiau. Čia ir prasideda problemos, kai nebegalvojama apie šeimą ir vaikus. Tačiau, jei moteris pastoja būdama 35-erių ar 40-ies metų - reikia tik sveikinti. Medicina mums leidžia iš anksto sužinoti apie tykančius pavojus, todėl bijoti nereikėtų”, - drąsina Vilniaus gimdymo namų direktorė Kornelija Mačiulienė.
Kai kuriose užsienio šalyse, pavyzdžiui Australijoje, pastaraisiais metais po ilgo laiko gimstamumas vėl ėmė didėti. Tai lėmė būtent tai, kad dažniau vaikų susilaukia 30-39 metų moterys - čia tokio amžiaus gimdyvių dabar netgi daugiausia.
Motinystės Privalumai Vyresniame Amžiuje
Nėra atlikta tyrimų, galinčių vienareikšmiškai atsakyti, ar daugiau pliusų ar minusų turi vėlyva motinystė”, - sako K. Mačiulienė. Kalbėdami apie teigiamą tokio pasirinkimo pusę, medikai išskiria socialinę padėtį, kitokį - brandesnį požiūrį į vaiką, stabilią finansinę padėtį ir įvairiapusį išsilavinimą, suteikiantį pasitikėjimo tiek nėštumo ir gimdymo metu, tiek auklėjant atžalas.
Taip pat skaitykite: Antras nėštumas: ką reikia žinoti
Remiantis įvairiais pasaulyje iki šiol atliktais tyrimais, vėlyva motinystė gali turėti ir netikėtų privalumų. Pavyzdžiui:
- Vyresnių tėvų vaikams dažnai geriau sekasi mokykloje.
- Vyresnės moterys dažniausiai jau yra realizavusios save, todėl gimus vaikeliui joms netenka aukoti tiek, kiek jaunesnėms.
- Vyresnės moterys labiau pasitiki savimi, yra drąsesnės ir turi tvirtą nuomonę dėl savo ir vaiko sveikatos priežiūros, ligų profilaktikos bei gydymo - šios savybės padeda būti gera mama.
- Vėliau vaikų susilaukusios moterys dažnai ilgiau gyvena.
- Genai, kurių dėka moteris galėjo susilaukti vaikų vyresniame amžiuje, leis jai ilgiau išsaugoti jaunatvišką išvaizdą ir sulėtinti senėjimo procesus.
- Gimdžiusiųjų vyresniame amžiuje vaikai dažniau būna kairiarankiai, kurie neretai dėl kitokios smegenų struktūros yra gabesni nei dešiniarankiai.
- Gimdymas ir maitinimas krūtimi bet kokiame amžiuje teigiamai veikia moters smegenis - ji tampa išmintingesnė, lengviau prisitaiko prie pokyčių.
- Susilaukus vaikelio po 33-ejų metų padidėja tikimybė gyventi ilgiau nei 95-erius metus.
- Vyresnės mamos ypač prisižiūri prieš nėštumą, jo metu ir po jo, daugiau dėmesio skiria vaiko auklėjimui, todėl joms gimsta labai sveiki vaikai, kurie ateityje pasižymi puikiais protiniais gabumais ir socialiniais ar elgesio įgūdžiais.
Rizikos, Susijusios su Antruoju Gimdymu Vyresniame Amžiuje
Visų moterų tikslas, nusprendus tapti mama yra vienintelis - sėkmingai pastoti, išnešioti kūdikį ir pagimdyti. Moters kūnas atlieka nuostabų ir itin atsakingą darbą, visgi organizmas laukiantis 20-ties ir 40-ties į nėštumą gali reaguoti labai skirtingai, be to, gali padidėti komplikacijų rizika. Sulaukus 35-erių, vyksta su amžiumi susiję organizmo pakitimai, tikimybė pastoti kasmet mažėja, padidėja įvairių komplikacijų tikimybė, tad nėštumo priežiūrai turi būti skiriamas dar didesnis dėmesys. Šiuo amžiaus periodu, jau ankstyvo nėštumo metu, rekomenduojama atlikti genetinius tyrimus: 11-os, 13-os ir iki 20-tos savaitės.
Kuo vyresnė moteris pastoja, tuo didesnė persileidimo rizika. Manoma, kad pastojus 45 m. vidutiniškai vienas iš dviejų nėštumų baigiasi persileidimu. Senstant pakinta hormonų pusiausvyra, galimi gimdos veiklos sutrikimai ir kt. Tyrimų duomenimis, 40 m. ir vyresnės moterys dažniau gimdo prieš laiką. Tai gali būti susiję su hipertenzija, pagalbiniu apvaisinimu, diabetu, kuriuo moteris sirgo dar prieš pastodama, invazinėmis procedūromis nėštumo metu ir placentos pirmeiga. Visi šie veiksniai susiję su amžiumi, t. y. Vyresnės moterys dažniau serga gestaciniu (nėščiųjų) diabetu: jo rizika po 40 metų išauga net 70 proc. Vyresnio amžiaus nėščiosios patiria didesnę riziką susirgti nėščiųjų hipertenzija. Kaip jau minėta, kuo moteris vyresnė, tuo didesni hormonų pokyčiai, tad gimdymą dažniau tenka skatinti.
Dalis medikų griežtai pasisako prieš gimdymą po 35-erių, tai argumentuodami negailestinga statistika: žymiai dažnesnėmis chromosominėmis anomalijomis, išaugančia gestacinio diabeto, aukšto kraujospūdžio rizika, dažnai nepakankamu vaisiaus augimu, sunkesniu gimdymu, kur kas dažnesnėmis Cezario pjūvio operacijomis (statistiškai, jų prireikia net pusei vyresnio amžiaus moterų), placentos pirmeigos, priešlaikinio gimdymo rizika. Persileidimo tikimybė 20-24 metų amžiaus moterims yra apie 9, esant 35-39 metų išauga iki 20-ies, o sulaukus 42 metų siekia net 50 procentų. Peržengus 35-erių metų ribą taip pat padidėja rizika pagimdyti negyvą vaisių.
Negana to, apie apie 35-37-us metus gerokai sumenksta moters vaisingumas: kiaušidėse buvęs tam tikras fiksuotas skaičius kiaušinėlių su amžiumi vis mažėja, jie tampa nebe taip lengvai apvaisinami. Šią problemą neretai pavyksta išspręsti tik su medikų pagalba. Pastojus pagalbinio apvaisinimo būdu nėštumas dažniausiai būna daugiavaisis, o tai taip pat padidina komplikacijas nėštumo ir gimdymo metu, nes tiek gimdyvei, tiek vaisiui optimalu, kai vaisius būna vienas. Be to, tyrimais patvirtinta, jog vaikai, gimę po pagalbinio apvaisinimo, turi maždaug 2-4 kartus didesnę apsigimimų riziką, dažniau gimsta su širdies ydomis, gastroenterologiniais defektais.
Taip pat skaitykite: Gimdymas po cezario pjūvio
Genetinių ligų rizika
Vienas labiausiai nerimą keliančių faktų yra gana didelė vaisiaus apsigimimų rizika: pasitaiko Dauno, taip pat diagnozuojami Edvardso, Patau sindromai. 18-20 metų moteriai pagimdyti kūdikį su Dauno sindromu tikimybė yra 1 iš 2000, o 35 metų moteriai - 1 iš 220. 45 metų moteriai ji išauga dar labiau ir siekia 1 iš 30.
Visgi gydytoja K. Mačiulienė ragina nepasiduoti baimei. „Vyresniame amžiuje visuomet atliekami genetiniai ir statistiniai tyrimai, todėl nereikia susikoncentruoti tik į gresiantį pavojų. Kitas dalykas, kad 40-metėms dažnai atsiranda miomų, fibrozių, tačiau viskas priklauso nuo moters”, - ramina ji. Iš anksto nustatyti galimus vaisiaus vystymosi sutrikimus galima ultragarsinio ar diagnostinio tyrimo pagalba, kuris turėtų būti atliktas kiekvienai besilaukiančiajai. Visgi visi šie specializuoti tyrimai gali parodyti dalį, bet ne visas paveldimas ligas ar chromosomų neatitikimo sąlygotus apsigimimus.
K. Mačiulienės teigimu, vyresnėms, bet nebe pirmą kartą gimdančioms moterims tyrimus atlikti taip pat reikia, tačiau ne pirmo nėštumo rizika vyresniame amžiuje jau yra kur kas mažesnė. Pasak jos, galima gimdyti bet kokiame amžiuje, nes medicina tą leidžia, tačiau po 45-erių to daryti nepatariama.
Didėja rizika, kad vaikas turės Dauno sindromą ar kitas chromosomines patologijas. Tam tikrais duomenimis, 25 metų amžiaus moterų grupėje kūdikį su Dauno sindromu pagimdo viena iš tūkstančio, 35 metų moteriai rizika pagimdyti tokį kūdikį - 1 iš 400, keturiasdešimtmetei - 1 iš 80, 45 metų - 1 iš 30. Todėl visos nėščios moterys nuo 35 metų turi galimybę atlikti prenatalinį tyrimą, kurio metu galima nustatyti, ar vaikas turi Dauno sindromą. Kalbant apie kitas patologijas, skirtumai nėra tokie akivaizdūs, bet jie yra. 35 metų moteriai tikimybė pagimdyti kūdikį, turintį kokią nors chromosominę anomaliją, yra maždaug 1 iš 250. Ir tai yra beveik 10 kartų didesnė rizika nei dvidešimtmetės, nepriklausomai nuo to, ar moteris gimdo pirmą kartą, ar ne.
Nėštumas po 50 metų - tai nuolatinė stebėsena, atsargumas, tyrimai… Bet kartu ir brandus motinystės išgyvenimas.
Sveikatos komplikacijų tikimybė
Vyresniame amžiuje padidėja šių nėštumo komplikacijų rizika:
- Padidėjęs kraujospūdis ir preeklampsija - tai gali kelti pavojų tiek mamai, tiek kūdikiui.
- Gestacinis diabetas - nėštumo metu atsirandantis cukraus kiekio kraujyje sutrikimas, dažnesnis vyresnėms moterims.
- Cezario pjūvis - vyresnio amžiaus moterims dažniau prireikia chirurginio gimdymo dėl padidėjusio komplikacijų skaičiaus.
- Persileidimo ir priešlaikinio gimdymo rizika - ypač jei naudojamos donorinės ląstelės ar hormoninė stimuliacija.
- Kraujavimai nėštumo metu - dėl sumažėjusio gimdos elastingumo ar kraujotakos pokyčių.
Poveikis kūdikiui
Kūdikio sveikatai taip pat gali kilti tam tikra rizika. Nors donorinės kiaušialąstės sumažina genetinių anomalijų tikimybę, išlieka rizika dėl:
- Mažesnio gimimo svorio.
- Apsigimimų (ypač jei nėštumas vyresnio amžiaus moters organizmui yra labai didelė apkrova).
- Vystymosi sutrikimų pirmaisiais metais (rečiau, bet svarbu stebėti).
Psichologiniai ir Socialiniai Aspektai
Psichologė Vitalija Mikutainienė pastebėjo, kad vėlyva motinystė turi tiek savo pliusų, tiek minusų. „Dažniausiai nėštumą planuodama vyresnė moteris emociškai yra brandesnė, ji turi didesnį finansinį užtikrintumą, kitaip reaguoja į įvairias situacijas, geriau įsivaizduoja, kas gali nutikti su vaiku. Aišku, yra ir trūkumų - didesnė gyvenimo patirtis sąlygoja daugiau baimių, kad kažkas atsitiks su vaiku, tuomet atsiranda perteklinis noras jį apsaugoti, noras tobulai auginti, labiau išlepinti. Kitas yra fiziologinis niuansas - su amžiumi sunkiau naktimis keltis, tad gali lydėti didesnis nuovargis“, - aiškino psichologė. Anot jos, paprastai vėlesnį nėštumą lemia vėliau prabudęs motinystės instinktas arba noras pakeliauti, pagyventi sau, susikurti gyvenimo pamatą.
Nėštumas po 50 metų - tai ne tik medicininis, bet ir psichologiškai bei socialiai reikšmingas įvykis. Jis dažnai kelia įvairių emocijų - nuo džiaugsmo ir vilties iki nerimo dėl ateities. Neretai vyresnės moterys susiduria su išankstiniu visuomenės vertinimu ar net atviru skepticizmu.
Emocinė būsena ir psichologinė adaptacija
Moterys, pastojusios vyresniame amžiuje, dažnai jaučia spaudimą „suspėti viską padaryti“, nes laiką mato kaip ribotą. Gali kilti klausimai apie gebėjimą fiziškai pasirūpinti kūdikiu, apie sveikatos palaikymą ateityje ar net apie tai, ar pavyks pamatyti vaiko pilnametystę.
Taip pat neretai jaučiamas emocinis nuovargis dėl ilgo nevaisingumo gydymo proceso, ypač jei nėštumas pasiektas per pagalbinį apvaisinimą.
Socialiniai lūkesčiai ir aplinkinių reakcija
Nors visuomenė tampa vis atviresnė, kai kuriose kultūrose ar bendruomenėse vyresnės amžiaus moterys vis dar gali sulaukti neigiamų reakcijų ar klausimų: „Ar ne per vėlu?“, „Kas augintų vaiką, jei kas nors nutiktų?“ Tokios reakcijos gali paveikti emocinę savijautą, ypač jei moteris neturi palaikančios aplinkos ar šeimos.
Medцинinė Priežiūra ir Tyrimai
Pasak klinikos „Motina ir vaikas“ gydytojos akušerės - ginekologės Henrietos Kažemėkaitytės, įprastai kiekvieno nėštumo metu, nepriklausomai nuo amžiaus, numatomi septyni apsilankymai pas gydytoją, kurių metu atliekami ir trys ultragarso tyrimai: 13-os, 18-os savaičių ir po 30 savaitės tam, kad būtų įvertintas tikslus vaisiaus augimas, rizikos faktoriai, patologijos.
Kiekvienas nėštumas ir galimos rizikos turi būti įvertintos individualiai, atlikti būtini tyrimai. Pirmo vizito metu reikėtų atlikti reikalingiausius prenatalinius, neinvazinius tyrimus, nuo kurių ir prasideda nėštumo priežiūra bei mamos ir kūdikio sveikatos puoselėjimas. Svarbiausi ir būtiniausi tyrimai: gliukozės kiekio kraujyje nustatymas, šlapimo pasėlis, tyrimai dėl lytiškai plintančių ligų - sifilio, AIDS, ŽIV, hepatito B. Taip pat svarbu įvertinti, ar nėščiajai nėra anemijos, ar ji neturi naminių gyvūnų, nedirba tam tikrose pramonės srityse, kuriose naudojamos cheminės medžiagos, kurios galėtų sukelti pavojų nėštumui ir vaisiaus sveikatai.
Sulaukus 35-erių, vyksta su amžiumi susiję organizmo pakitimai, tikimybė pastoti kasmet mažėja, padidėja įvairių komplikacijų tikimybė, tad nėštumo priežiūrai turi būti skiriamas dar didesnis dėmesys. Šiuo amžiaus periodu, jau ankstyvo nėštumo metu, rekomenduojama atlikti genetinius tyrimus: 11-os, 13-os ir iki 20-tos savaitės.
Labai svarbu atlikti ne tik įprastus, visoms nėščiosioms skiriamus tyrimus, bet ir sprando raukšlės matavimą per pirmąjį nėštumo trimestrą bei 13 (Patau), 18 (Edvardsono) ir 21 (Dauno ligos) chromosomų genetinius tyrimus, detalų ultragarsinį tyrimą tam, kad būtų įvertinta genetinių liga rizika.
Visoms moterims, kurios laukiasi pirmą kartą, svarbus ir emocinis palaikymas - kad viskas bus gerai, atlikti visi reikalingi tyrimai, o mamai tereikia pasitikėti ją prižiūrinčiu specialistu, ilsėtis ir mėgautis motinystės stebuklu.
Medikai primena, jog pastojus yra būtina antenatalinė vaisiaus patikra (arba - antenatalinis vaisiaus ištyrimas) pirmame ir antrame nėštumo trečdaliuose. Taip pat kiekvienai vyresnei nei 35-erių nėščiajai nemokamai atliekama chromosomų anomalijų patikra. Nemokamai detalus ultragarsinis tyrimas ir biocheminis tyrimas taip pat atliekamas esant kitoms indikacijoms).
Nors pastojus vyresniame amžiuje labai dažnai bijoma dėl kūdikio apsigimimų, pavyzdžiui, Dauno sindromo, tačiau galimų chromosomų anomalijų pasitaiko ir jauname amžiuje. Aišku, nuo 35-erių metų rizika didėja, todėl siekiama remtis ne tik moters amžiaus, bet ir detalaus ultragarsinio bei specialaus biocheminio tyrimo kriterijais. Kai kuriais atvejais rekomenduojamas vaisiaus vandenų tyrimas arba neinvazinis prenatalinis moters kraujo tyrimas.
Pasiruošimas Nėštumui Vyresniame Amžiuje
Planuojant nėštumą ir nėštumo metu ypač svarbi folio rūgštis: jos trūkumas siejamas su nervinio vamzdelio defektu. Taip pat svarbūs vitaminai B12, D ir kt.
Svarbu ir emocinė sveikata. Kiekvieno nėštumo priežiūros metu svarbu nepamiršti ir to, kaip moteris jaučiasi emociškai. Nepriklausomai nuo amžiaus, gali kilti daug iššūkių, streso ir nerimo, kuriems įtaką daro ir hormonai.
Nebijokite klausti savo gydytojo visko, dėl ko neramu. Rami moteris - ramus kūdikis. Tad geros emocijos, poilsis, savęs palepinimas yra tai, kuo kiekviena, nėštumą planuojanti ir jau pastojusi moteris turėtų rūpintis nuolat.
Gydytojai vieningai sutaria - toks nėštumas gali būti sėkmingas, jei yra kruopščiai planuojamas, stebimas ir palaikomas mediciniškai.
Gyvenimiškos Istorijos
Nors nėštumas vyresniame amžiuje vis dar nėra dažnas reiškinys, moterų, kurios jį patyrė, istorijos gali būti nepaprastai įkvepiančios. Dauguma jų pabrėžia ne tik iššūkius, bet ir gyvenimą pakeitusią patirtį bei gilų emocinį ryšį su šiuo vėlyvu sprendimu.
Regina, 54 m.: "Mano dukra gimė, kai man buvo 51-eri. Aš jau buvau susitaikiusi su mintimi, kad niekada neturėsiu vaikų… Ir štai - šiandien aš turiu nuostabią mergaitę, kuri kiekvieną dieną man primena, kad gyvenimas vis dar pilnas stebuklų."
Jurgita, 57 m.: "Buvo baisu - gydytojai įspėjo apie rizikas, artimieji stebėjosi. Bet mano organizmas susitvarkė puikiai. Aišku, buvo sunkiau fiziškai nei jaunystėje, bet emocinis pasitenkinimas - nepalyginamas."
Rūta, 52 m.: "Auginu sūnų kartu su vyru, kuris vyresnis net už mane. Kartais žmonės žiūri kreivai, bet kai matau savo vaiko šypseną, suprantu, kad mums buvo verta."
Aušra, 50 m.: "Nėštumas vyresniame amžiuje - tai nuolatinė stebėsena, atsargumas, tyrimai… Bet kartu ir brandus motinystės išgyvenimas.
Asmeninė patirtis:
<…>
tags: #ar #antras #gimdymas #rizikingas #vyresniame #amziuje