Įvadas
Šiuolaikinėje visuomenėje vis dažniau pastebima tendencija, kai poros atideda vaikų gimdymą. Šis reiškinys turi įtakos demografinei situacijai, šeimų struktūrai ir visuomenės raidai. Straipsnyje aptariamos priežastys, kodėl žmonės atideda vaikų gimdymą, ir kokios to pasekmės.
Ekonominiai veiksniai
Pragyvenimo lygis ir finansinis stabilumas
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl poros atideda vaikų gimdymą, yra ekonominiai veiksniai. Žmonės baiminasi, kad negalės suteikti vaikams tinkamo išlaikymo, gero išsilavinimo. Pragyvenimo lygis, būsto įsigijimo problemos ir jaunimo įsidarbinimo sunkumai daro didelę įtaką šeimų planavimui. Tyrimai rodo, kad pagrindinės šeimų nekūrimo ar jų atidėjimo vyresniam amžiui priežastys yra ekonominės: būsto įsigijimo bei jaunimo įsidarbinimo problemos, nepakankamos pajamos.
Socialinės garantijos ir parama
Lietuvoje trūksta pakankamai svarbių, minimalių, socialinių garantijų - garantijos į darbą, į nors minimalų atlyginimą, į nors minimalų būstą. Šių garantijų nebuvimas ypač sąlygoja šeimų kūrimąsi vėlesniame amžiuje, neskubėjimą tuoktis, gimdyti vaikus. Šalys, kurios per socialinės paramos priemones padeda žmonėms suderinti darbą ir šeimą, padeda užsitikrinti tam tikrą pragyvenimo lygį, ne minimumą, o socialiai priimtiną pragyvenimo lygį, kad žmonės jaustųsi gerai, tose šalyse šeimos ryžtasi turėti daugiau vaikų.
Karjeros siekiai ir savirealizacija
Jauni žmonės dažnai pasirenka gyvenimą be vaikų, nes nori pagyventi sau, save realizuoti, pakeliauti, padaryti karjerą. Motinystė atidedama vėlesniam laikui. Tokios pat tendencijos buvo būdingos ir Vakarų pasauliui. Kai moterys aktyviau įsijungė į darbo rinką, pradėjo siekti karjeros ir nebenorėjo būti vien namų šeimininkės. Šitą etapą Vakarų šalys praėjo maždaug 1950-1980 metais. Moterys pradėjo gimdyti vėlesniame amžiuje, kai jau būna pasiekusios tam tikrą savęs realizacijos tašką.
Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Šeimos tradicijų pokyčiai
Vykstant esminiams pastarųjų metų Lietuvos visuomenės pokyčiams, prasidėjusiems XX a. pabaigoje, yra prarandamos giliausios lietuvių tautos tradicijos, su kuriom iš esmės keičiasi ir šeima. Tarp ryškiausių šeimos pokyčių, prasidėjusių nuo XX a. dešimto dešimtmečio pradžios, galima paminėti šiuos: labai sumažėjo santuokų ir gimimų, santuokos ir pirmųjų vaikų gimdymas atidedamas vyresniam amžiui, gausėja porų, kurios gyvena santuokos neregistravusios, sparčiai gausėja nesantuokinių vaikų, didėja šeimų nestabilumas, silpsta ryšiai tarp kartų. Taip pat liberalėja požiūris į intymius santykius, ankstėja pirmųjų lytinių santykių ppatirties amžius.
Taip pat skaitykite: Socialiniai aborto aspektai
Neregistruotos santuokos (kohabitacija)
Lietuvoje susiklostė tokia padėtis, kad vis labiau yra pereinama prie modernios šeimos modelio - kurioje neskubama registruoti šeimyninių santykių, neskubama gimdyti, pirma stengiamasi susikurti materialinį pagrindą. Kohabitacija, manau, nėra neigiamas reiškinys visuomenėje, tačiau jis iššaukia pasekmes, kurios visuomenei nėra palankios - sąlyginai dėl to mažėja vaikų gimstamumas, vyksta sparti depopuliacija - didesnis mirtingumas nei gimstamumas, gausėja nepilnų šeimų, šeimoje nėra stabilumo, vidinio šeimos tvirtumo, saugumo dėl ateities, silpnėja tarpusavio ryšiai.
Vakarų kultūros įtaka
Didelę įtaką jaunimui ir dabar tebeturi Vakarų šalys, ten gyvenimas bent iš šalies atrodo daug laimingesnis. Vakaruose šeimos jau nuo 60-ųjų metų vidurio eina modernėjimo link - tai rodo itin gausus neregistruotų santuokų skaičius. Mes perimame vakarietišką gyvenimo stilių, vertybes, nors tai pakankamai pavojinga.
Skyrybų rodikliai ir šeimos stabilumas
Neretai pažvelgus į aplinkines šeimas, galima pamatyti, kad daugumos iš jų santykiai nėra puikūs, dažnai pastebime barnius, nesantaiką, smurtą prieš moterį, vaikus. Tyrimų duomenimis, asmenys, kurių tėvai išsisikyrė iki jiems sukako 15 metų, dažnai pirmenybę atiduoda neregistruotoms santuokoms. Be to, išsituokę individai savo kitos partnerystės atveju irgi yra labiau linkę pasirinkti kohabitaciją.
Individualizacija ir vertybių kaita
Lietuvoje nuo XX a. paskutinio dešimtmečio, įsigalint rinkos santykiams, kartu gilėja ir individualizacija, demokratiškėja ir liberalėja požiūris į šeimą. Jaunimas labiau orientuojasi į asmeninius poreikius, saviraišką ir karjerą, o šeima ir vaikai atidedami vėlesniam laikui.
Biologiniai ir medicininiai aspektai
Moters amžius ir vaisingumas
Statistika tokia, kad dešimt metų vidutinis motinos amžius, gimdant pirmą vaiką buvo apie 23 metai, dabar jau šis rodiklis pakilęs - vidutinis motinos amžius gimdant pirmąsyk yra apie 24 -25 metai. Kadangi vedybos būna vėlesniame amžiuje, vaikų susilaukiama mažiau, nes gimdymui vis dėlto yra fiziologinės ribos. Tačiau dažnai moteris, pasiekusi karjeros viršūnę ir sulaukusi brandaus amžiaus, susimąsto apie šeimos padidėjimą, gimdo vaikus, kai jau yra padidėjęs rizikos laipsnis apsigimimams.
Taip pat skaitykite: Patarimai naujagimiams, kurie nemiega
Nevaisingumo problemos
Inhibino B testas yra vienas iš laboratorinių tyrimų, atliekamų diagnozuojant moterų nevaisingumą. Kartu su AMH (anti-Miulerio hormonu) inhibinas B priklauso pagrindinei diagnostikos grupei, vertinant moters vaisingumą. Šis hormonas, kartu su AMH rodikliu, yra vienas svarbiausių kiaušidžių rezervo vertinimo parametrų. Moterims ir vyrams inhibino B koncentracija mažėja su amžiumi, o tai paprastai lydi FSH (folikulus stimuliuojančio hormono) koncentracijos padidėjimas. Inhibino B sumažėjimas yra ankstyvas požymis, rodantis folikulų skaičiaus mažėjimą senstant reprodukcinei sistemai.
Pasekmės
Demografinė krizė
Lietuvos tautai gresia išnykimas. Natūralus prieauglis (gimstamumo ir mirštamumo santykis) Pasaulyje sudaro 1,2 proc., tačiau Lietuvoje jis yra neigiamas ir vienas prasčiausių Europoje. Per gyvenimą viena dviejų žmonių šeima Lietuvoje pagimdo maždaug 1,5 vaiko. Pasaulio vidurkis - 2,5 vaiko.
Senėjanti visuomenė
Mažėjant gimstamumui ir ilgėjant gyvenimo trukmei, visuomenė sensta. Tai sukelia problemų dėl pensijų sistemos, sveikatos priežiūros ir kitų socialinių paslaugų.
Socialinės ir ekonominės problemos
Mažėjant darbingo amžiaus žmonių skaičiui, mažėja ir ekonomikos augimo potencialas. Be to, senėjanti visuomenė susiduria su socialinėmis problemomis, tokiomis kaip vienišumas, atskirtis ir nepriežiūra.
Sprendimo būdai
Socialinė politika ir parama šeimoms
Teisinga socialinė politika, pakankama parama ir dėmesys šeimoms, galėtų paskatinti žmones turėti daugiau vaikų. Reikia užtikrinti mokamas motinystės ir tėvystės atostogas, išplėtoti vaikų priežiūros infrastruktūrą.
Taip pat skaitykite: Viskas apie naujagimių geltą
Ekonominės garantijos ir stabilumas
Svarbu užtikrinti ekonomines garantijas ir stabilumą, kad žmonės nebijotų kurti šeimas ir auginti vaikus. Reikia spręsti jaunimo įsidarbinimo problemas, didinti pajamas ir užtikrinti prieinamą būstą.
Šeimos vertybių stiprinimas
Būtina stiprinti šeimos vertybes, skatinti jaunimą kurti santuokas ir gimdyti vaikus. Reikia ugdyti atsakingą tėvystę ir motinystę.
tags: #priezastys #atideliojant #vaiku #gimima