Naujagimio nemiegojimo priežastys: išsamus vadovas tėvams

Įvadas

Miegas yra gyvybiškai svarbus procesas naujagimiui, būtinas jo fizinei ir emocinei sveikatai. Vaikai yra jautresni miego trūkumui nei suaugusieji, nes miego metu jų organizmai vystosi, organai atsistato, o fiziologinės funkcijos stabilizuojasi. Kokybiškas miegas ne tik leidžia vaikui pailsėti, bet ir palengvina tėvų ir vaikų bendravimą. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius klausimus, susijusius su kūdikių miegu, jo trukme, pietų miego svarba, saugaus miego taisyklėmis ir dažniausiai pasitaikančiomis problemomis. Taip pat pateiksime patarimų, kaip ugdyti savarankiškus vaiko miego įgūdžius.

Miego trukmė ir būdravimo laikas

Planuojant ir analizuojant kūdikio miegą, svarbu atsižvelgti į du aspektus: kiek valandų per parą miega vaikas ir koks yra kūdikių būdravimo laikas tarp miegų. Per ilgas būdravimo laikas gali neigiamai paveikti miego trukmę ir kokybę.

Sąvokos „normalu“ reikėtų vengti, nes kiekvienas vaikas yra individuali asmenybė. Tačiau remiantis medicininiais tyrimais ir vaikų raidos duomenimis, galima pateikti informaciją apie tai, kiek miega mažyliai tam tikrame amžiaus tarpsnyje:

  • Naujagimiai (0-1 mėnuo): 15-18 valandų per parą.
  • 2-4 mėnesiai: apie 16 valandų per parą.
  • 5 mėnesiai: 10-12 valandų naktį, 3-4 valandas dieną.
  • 1 metų: 12-14 valandų per parą, iš kurių 10-12 valandų naktį ir 2-3 valandas dieną.

Vaikui augant, dienos pogulių skaičius ir trukmė mažėja, taip pat trumpėja reikalingas išmiegoti valandų skaičius per parą.

Kūdikio miego pokyčiai

Vaikų miego trukmė ir įpročiai gali skirtis, o laikini miego pokyčiai yra normalūs. Vaikų miegą lemia tiek vidiniai, tiek išoriniai veiksniai, įskaitant kūdikių būdravimo laiką. Ilgesnis būdravimas, kelionės, žaidimai ir stiprūs įspūdžiai gali sustiprinti miego regresą.

Taip pat skaitykite: Kaip gydyti pienligę?

Išoriniai veiksniai, tokie kaip triukšmas, nauja aplinka ar darželis, taip pat gali turėti įtakos miegui. Norėdami sumažinti neigiamą permainų poveikį, stenkitės išlaikyti įprastą dienotvarkę.

Miego regresas

Miego regresas gali atsirasti 4, 8-10, 12, 18 gyvenimo mėnesį ir sulaukus dvejų metų. Šis etapas gali trukti nuo 1 iki 6 savaičių. Miego regreso metu gali tekti pertvarkyti vaiko dienotvarkę, trumpinant ar ilginant pogulius ir peržiūrint kūdikių būdravimo laiką.

Savarankiškas miegas

Žmogaus miegas susideda iš gilaus ir negilaus miego ciklų, kurie nuolat keičiasi. Esant negilaus miego fazei, žmogų gali pažadinti net menkiausias dirgiklis. Suaugę žmonės tokių trumpų pabudimų dažnai net neprisimena.

Kiekviena mamytė/tėvelis turi atrasti individualų ramaus miegelio „receptą“. Jei po ilgų ir nesėkmingų bandymų pradeda svirti rankos, kreipkitės į specialistus.

Miego aplinka ir rutina

Miegas kartu su vaiku nėra rekomenduojamas dėl įvairių priežasčių, įskaitant saldų miegą ir intymaus gyvenimo kokybę. Užtenka vos poros kartų pasiimti mažylį pas save ir vaikutis prie to pripras. Jei vaiką maitinate krūtimi, mažylis, gulėdamas šalia, kas kartą pabudęs, instinktyviai ieško krūties.

Taip pat skaitykite: Viskas apie Apgar skalę

Rutina yra vienas pagrindinių būdų, galintis greičiau „nuskraidinti“ į „miego karalystę“. Jei ilgesnį laiką identiškus veiksmus darysite tuo pačiu metu, mažylio smegenys bei kūnas pradės ruoštis miegui. Kuriant miego ritualą, svarbiausia - nuoseklumas.

Norint, jog vaikas greitai užmigtų ir gerai miegotų, patalpoje turi būti tamsu, tylu ir ne per karšta (idealu - 18,5 ° C - 21 ° C). Būtent tamsa skatina melatonino gamybą. Likus bent valandai iki vaiko miego laiko, pasistenkite, jog būtų išjungti ryškios šviesos šaltiniai.

Savarankiškas miegas ir ašaros

Mokant vaiką savarankiško miego įgūdžių, be ašarų vargu ar apsieisite. Tačiau tai nereiškia, jog būtina stovėti kitapus kambario durų ir klausyti, kaip vaikas isteriškai klykia. Vaiką galima išmokinti miegoti savarankiškai ir taikant gerokai švelnesnius metodus. Jei matote, jog vaikas, bandydamas nesėkmingai užmigti, patiria didelį stresą, drąsiai galite jį nuraminti, pavyzdžiui, glostydami galvytę, apkabindami ir pan.

Pervargimas ir būdravimo laikas

Kūdikio pervargimas miego ne tik nepagerina, bet, priešingai, sukelia papildomus iššūkius. Dėl nebrandžios nervų sistemos, pervargę mažyliai sunkiai užmiega, blaškosi, dažnai prabudinėja. Dienos metu reikia būti atidiems ir neleisti vaikui „perdegti“.

Remiantis medicininiais ir moksliniais duomenimis, yra rekomenduojama vaikų būdravimo trukmė, kuri, priklausomai nuo amžiaus, keičiasi. Mažyliai iki 3 mėnesių būdrauja ne daugiau nei 45 - 90 minučių, 3-6 mėnesių kūdikis - 2-2,5 valandos, 9 mėnesių kūdikis - 3 valandos. Tai - orientacinis laiko tarpas, kiek vaikas gali būti pabudęs tarp vieno ir kito miego, dar neperžengdamas pervargimo ribos.

Taip pat skaitykite: Vaikų mezginiai

Jei pastebite, kad vaikas nuolat rodo nuovargio ženklus anksčiau, tai ženklas, kad realus Jūsų mažylio poreikis yra kitoks. Tokiu atveju daug naudingiau pasitikėti ne teorija, o savo vaiku - sutrumpinti būdravimo tarpą, jį švelniai nuraminti ir pasiūlyti miegą anksčiau.

Dienos miego svarba

Tiek vyresnių vaikų (iki 3 metų, o kai kuriems dar ilgiau), tiek kūdikių miegas dieną - būtina sąlyga, kalbant apie gerą vaiko savijautą bei sklandų augimą. Kokybiškas, pakankamos trukmės kūdikio miegas dieną yra svarbi sąlyga, siekiant geresnio nakties miego.

Iš tiesų į vaiko pervargimą organizmas reaguoja visiškai priešingai. Kūnas, manydamas, jog nuovargis kilo ne šiaip sau, o dėl reikšmingos priežasties, deda visas įmanomas pastangas, jog būtų išlaikytas budrumas. Tai yra didina kortizolio gamybos apimtį bei stabdo melatonino (miego hormono) sekreciją. Vadinasi, pervargusio kūdikio miegas anaiptol nebus saldus.

Sprendžiant šią problemą labai pravartu pažvelgti į tai, kaip visos dienos metu išsidėstęs kūdikių būdravimo laikas. Jei rytinis tarpas tarp pabudimo ir pirmojo miego yra per ilgas, dažnai sugriūna ir visa likusi diena: vaikas nebespėja pilnai pailsėti, pradeda priešintis pietų miegui, vakare užsibūna ir sunkiai nurimsta.

Kortizolis ir miegas

Kortizolis - tai stimuliuojantis hormonas, neigiamai veikiantis nusiraminimo bei užmigimo procesą. Natūrali saulės, o ypač - „mėlyna“ šviesa, skleidžiama televizoriaus, kompiuterio, telefonų ir kitų ekranų - vieni iš pagrindinių kortizolį gaminančių veiksnių.

Ketvirtasis trimestras

Pirmieji trys kūdikių gyvenimo mėnesiai vadinami ketvirtuoju trimestru. Žmonių vaikai, lyginant su kitais žinduoliais, gimsta bent jau trimis mėnesiais per anksti. Kiekvienas naujagimis yra labai skirtingas, skiriasi ir jų poreikis miegui. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais naujagimiai vidutiniškai turėtų miegoti 16-18 valandų per parą.

Kūdikiai paprastai praneša apie savo pasiruošimą miegui rodydami nuovargio ženklus: vengdami žvilgsnio, tarsi dengdamiesi akytes, nerodydami susidomėjimo juos kalbinančiais žmonėmis ar rodomais žaisliukais. Skirtingai nei dažnai priimta manyti, pavargę kūdikiai nebūtinai tiesiog užmiega patys. Jiems dažnai prisireikia mūsų pagalbos.

Pagalba užmigti

Padedant užmigti, persistengti taip pat nereikėtų. Tai gali būti ramus panešiojimas ant rankų, paglostymas pasiguldžius šalia ar lopšyje, kūnelio pasūpavimas gulint, kaktutės paglostymas ar rankyčių prispaudimas. Dažnai vaikams lengviau užmigti gulint ant šono, tačiau pagal SKMS (Staigios kūdikių mirties sindromo) prevencijos rekomendacijas, vienintelė saugi miego poza yra ant nugaros.

Užmigti bežindant - vienas iš natūraliausių ir jaukiausių būdų naujagimiui nurimti ir panirti miegan. Dažnas žindymas pirmaisiais gyvenimo mėnesiais yra itin svarbus užtikrinant pakankamą pieno gamybą, tad žindyti reikėtų tiek, kiek kūdikiui to norisi.

Ar reikia naujagimį miegui vystyti, kad greičiau nurimtų, vienareikšmiško atsakymo nėra. Spręsti turėtume stebėdami savo kūdikius ir jų miegą. Neretai pirmieji bandymai suvystyti kūdikį tėvus išgąsdina, nes atrodo, jog kūdikiui tai nepatinka. Labai tikėtina, jog vystome per vėlai, kai kūdikis jau pavargęs, arba tiesiog reikia laiko įprasti.

Miego fazės

Likusioji miego ciklo fazė - aktyvus arba negilus miegas atrodo visiškai kitaip. Tai laikas, kai kūdikiai per miegus šypsosi, juda, niurzga, raukosi, suverkia ar netgi trumpam atmerkia akytes. Neretai aktyvioje miego fazėje kūdikiui per miegus suverkus, mamos skuba raminti, supti, taip tiesiog pažadindamos dar miegančius mažuosius. Pasinaudokime prancūzų patirtimi ir jų, taip vadinamu, La Pause (liet. Pauzė) metodu - sąmoningai šiek tiek palūkėti ir nuspręsti ar kūdikiui jau tikrai reikia mūsų pagalbos, o gal jam tiesiog savarankiškai pavyks pereiti į kitą miego ciklą ir tęsti poilsį.

Kai kuriems kūdikiams pirmaisiais mėnesiais labiau patinka būtent trumpi miegeliai 20-30 min. Tuomet miegelių būna daugiau, o būdravimo laikas šiek tiek trumpesnis. Jei kūdikis atrodo pailsėjęs, nėra irzlus, miega nakties metu, dėl tokio miegojimo būdo nereikėtų nerimauti.

Dienos ir nakties ritmas

Dienos/nakties ritmo nusistovėjimui galime pagelbėti atkreipdami dėmesį į tai, ar dienos miegai nėra per ilgi (rekomenduojama privengti ilgesnių nei 2,5 val.).

Pirmaisiais mėnesiais dažnai pasireiškia ir vienas miego nedraugų - pilvelio pūtimas, siejamas su besiformuojančiu žarnynu ir virškinimo sistema. Pučiant pilvą, galime pastebėti, jog pilvukas įsitempęs, kietas. Tokie pilvuko skausmai gali pasireikšti bet kokiu paros metu, tačiau dažniau užpuola antroje dienos pusėje ar paryčiais, rimtai sutrikdydami ramų miegą.

Miego svarba ir tėvų poilsis

Kokybiškas miegas yra ypatingai svarbus tinkamam naujagimių vystymuisi ir augimui. Iki 80 procentų pogimdyvinės depresijos atvejų tiesiogiai siejasi su miego ir poilsio trūkumu. Tai laikas rūpintis ne tik naujagimio, bet ir savo fiziniu bei emociniu poilsiu.

Ką daryti, jei vaikai keliasi anksti?

Naujagimio miego ritmas yra pasiskirstęs per visą parą daug maž vienodais intervalais, t.y. jis nežino kada yra diena, o kada naktis. Naujagimis pirmiausiai užmiega lengvu miegu. Lengvo miego metu naujagimis ir kūdikis yra lengvai pažadinamas, kvėpuoja nereguliariai, būdingi greiti judesiai. Toks miegas trunka apie 25 minutes ir , jeigu kūdikis neprabudo, jis užmiega ramiuoju miegu, kurį galime atpažinti iš visiško atsipalaidavimo, ramaus kvėpavimo, judesių nebuvimo.

Naujagimio miego ritmai reguliuojami alkio jausmo. Tokiame amžiuje vaikutis turi dažnai valgyti, dėl to ir prabusti reikia dažnai. Rekomenduojama tarp maitinimų nedaryti ilgesnės kaip 3 valandų pertraukos ir jeigu naujagimis pats neatsibudo, žadinti į ir pamaititni.

Kai kurios mamos pastebi, kad apie trečią mėnesį ramiai naktį miegojęs mažylis sulaukęs pusmečio ima prabudinėti gerokai dažniau, o sulaukęs metų gali žįsti krūtį nesuskaičiuojamą skaičių kartų per naktį.

Dažno prabudimo priežastys

  • Sveikata. Sergantis mažylis jaučiasi blogai, dėl to prabunda dažniau ir ieško komforto.
  • Alkio jausmas.
  • Vystymosi pasiekimai. Mokymaisis apsiversti, šliaužti, atsisėsti, atsistoti gali sukelti daug emocijų.
  • Atsiskyrimo baimė. Dažno prabudimo ir nenoro paleisti mamos iš krūties priežastis gali būti atsiskyrimo baimė.
  • Nepakankamas dienos miegas. Per vargusiam kūdikiui sunku užmigti ir sunku išlikti užmigusiam ilgą laiką.

Tyrimai rodo, kad žindomi kūdikiai ir kūdikiai miegantys kartu su tėvais prabunda dažniau, nei miegantys atskirai. Kūdikių miego specialistai tvirtina, kad pirmaisiais metais tai gali būti naudinga sparčiai besivystančioms kūdikio smegenims, nors ir ne taip patogu tėvams. Taip pat tyrimai rodo, kad dažnai kūdikio miego problemos priklauso nuo tėvų požiūrio ir lūkesčių.

Kaip padėti mažyliui užmigti ir ilgiau miegoti naktį?

Galima išskirti du būdai: greitas ir lėtasis. Tiek vienas, tiek antras būdas reikalauja pastangų ir tikrai pirmąsias naktis neleis jums išsimiegoti.

  • Greitasis būdas: mažyliui tiesiog neduodama žįsti krūtis, galbūt netgi neimamas nenešiojamas ir nesūpuojamas. Dažniausiai tikima, kad po trijų tokių naktų mažylis supras, kad naktį valgyti negaus ir nustoja prabudinėti ir galbūt išmoksta užmigti savarankiškai.
  • Lėtasis būdas: reikalauja daugiau laiko, tačiau mokymosi procesas visada reikalauja laiko.

Patarimai

  • Sveikas ir sotus. Pirmiausiai reikėtų įsitikinti, kad mažylis neserga ir užtikrinti, jos dienos metu jis tikrai pavalgo pakankamai.
  • Pakankamas dienos miegas. Pakankama dienos miego trukmė turėtų būti bent valanda.
  • Dienos ir nakties kaitos požymiai. Svarbu jam leisti dalyvauti jūsų dienos veikloje nešiojantis jį kartu su savimi bei išnešti jį į dienos šviesą jei tik įmanoma, pora kartų per dieną. Vakare ir naktį reikia vengti ryškaus apšvietimo ir aktyvios veiklos tiek kūdikiui, tiek mamai.
  • Kūdikių masažas. 14 dienų masažo kursas padeda kūdikiams išskirti daugiau miegą sukeliančių hormonų.
  • Miego ritualai. Prigesinti šviesas, išjungti garso ir vaizdo aparatūrą (galima palikti garsus, primenančius natūralius - vėjo ūžimą, bangų šniokštimą, lietaus garsus), galbūt išmaudyti kūdikį, nes šilta vonia atpalaiduoja.
  • Neskubėkite imtis migdymo priemonių vos kūdikiui suniurzgėjus. Nakties metu pabandykite atskirti mažylio skleidžiamų garsų rūšis.

Kai kūdikiui sueina 6 mėnesiai tebetinka visi būdai, padedantys užmigti ir gerai miegoti pirmąjį pusmetį. Nuo šio amžiaus galite pradėti mokyti mažylį užmigti be krūties. Kai jau kūdikis pasiruošęs miegoti, žindykite, niūniuokite lopšinę ir kai jau matote, kad mažylis beveik užmigęs, švelniai ištraukti krūtį iš burnos ir nūniuokite lopšinę, glostykite nugarytę ar tyliai raminkite, kad mažylis galutinai užmigtų nebe su krūtimi burnoje. Nakties metu neskubėkite siūlyti krūties, vos mažyliui prabudus. Lukterėkite, gal jis užmigs pats ir miegos toliau.

Jeigu jie neveikia, vėl pasiūlykite krūtį ir palaukite, kol ims migti. Kai kuriems kūdikiams po poros kartų užmiega, kitiems reikia penkių kartų, dar kitiems gali reikėti daugiau kartų žindimo ir migdymosi be krūties patirties pakartojimo, kad priimtų šį pokytį. Tokiu būdu migdomas kūdikis jau kelių dienų laikotarpyje gali imti miegoti geriau, tačiau siūloma tėvams skirti bent dešimt dienų ir naktų šio metodo taikymui ir tik tada vertinti rezultatus.

Vaikų nemiga

Nemiga yra negalavimas, kamuojantis įvairaus amžiaus vaikus - nuo kūdikių iki paauglių. Kartais nemiga būna laikina, nulemta konkrečios situacijos, o kartais užsitęsia ir gali baigtis rimtais raidos ir psichikos sutrikimais. Svarbu greitai nustatyti problemą ir imtis veiksmų pasitelkus atitinkamus metodus.

Dažniausios vaikų nemigos problemos yra šios:

  • Traumuojantys išgyvenimai;
  • Lėtinis stresas (pavyzdžiui, susijęs su mokymusi);
  • Vaikystės baimės;
  • Socialinės problemos (pavyzdžiui, bendraamžių atstūmimas);
  • Paros ritmo sutrikimai;
  • Netinkama mityba (taip pat gėrimų, kurių sudėtyje yra kofeino, vartojimas vakare);
  • Kai kurių vaistų vartojimas;
  • Skausmas;
  • Viršutinių kvėpavimo takų nepraeinamumas dėl alergijos ar infekcijos;
  • Miego apnėja;
  • Neurologinės ligos (pavyzdžiui, epilepsija);
  • Psichinės ligos (pavyzdžiui, depresija);
  • Diegliai;
  • Dantų dygimas.

Vaikų nemigos simptomai:

  • Padidėjęs mieguistumas dieną;
  • Sumažėjęs aktyvumas dieną;
  • Nuotaikos pablogėjimas;
  • Susikaupimo problemų atsiradimas;
  • Mokymosi rezultatų suprastėjimas;
  • Susikaupimo sumažėjimas ir atminties pablogėjimas;
  • Nenoras užsiimti fizine veikla;
  • Nuotaikos pablogėjimas vakare.

Kaip gydyti vaikų nemigą?

Kai kuriais atvejais sudėtinga nustatyti vaiko nemigos priežastį arba ją sėkmingai pašalinti. Be to, kartais nepakanka vien tik panaikinti priežasčių, nes problema jau giliai įsišaknijo mažojo paciento psichikoje.

Visgi yra saugių ir veiksmingų naminių nemigos gydymų būdų. Gydymą galima pradėti nuo kognityvinės elgesio terapijos.

Kalbant apie jauniausiuosius, verta išbandyti tokius metodus kaip:

  • Pogulių dieną apribojimas;
  • Paros ritmo nustatymas;
  • Tylos užtikrinimas vakare ir naktį;
  • Fizinio aktyvumo didinimas dieną;
  • Tinkama mityba.

Kai miego sutrikimai pasireiškia mokyklinio amžiaus vaikams, gali padėti:

  • Fizinio aktyvumo didinimas;
  • Streso šalinimas;
  • Dienos ritmo nustatymas.

Vaikų nemigos pasekmės

Vaikams ir paaugliams reikia pakankamai miego, kad jų raida būtų tinkama. Kūdikių miego sutrikimai sukelia sunkiai valdomą verksmingumą, irzlumą ir galimą augimo sutrikimą.

Nuovargis, o ypač nemiga, gali turėti didelės įtakos vaiko elgesiui. Darželinukams gali pasireikšti panašūs nemigos padariniai, be to, atsiras koncentracijos ir mokymosi problemų. Nemiga gali sukelti impulsyvumą arba lemti drovumą, todėl nevyks vaiko socialinė raida.

tags: #naujagimio #neuzmigimo #priezastys