Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, lydimas daugybės fiziologinių ir hormoninių pokyčių. Šiuo metu moters organizmas tampa jautresnis aplinkos veiksniams, įskaitant saulės spinduliuotę. Todėl labai svarbu žinoti, kaip saugiai mėgautis saule nėštumo metu, kad nepakenktumėte nei sau, nei būsimam kūdikiui.
Mityba nėštumo metu
Nėštumo metu itin svarbu pasirūpinti tinkama mityba, kuri turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes juose gausu skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai yra geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie yra kalcio šaltinis). Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio, nes tai gali sutrikdyti vaisiaus raidą. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika. Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml.
Pavojai, kylantys dėl perkaitimo saulėje nėštumo metu
Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti. Nėštumo metu perkaitimas gali sukelti rimtų pasekmių:
- Gimdos susitraukimai: Aukšta temperatūra gali paskatinti gimdos susitraukimus, o tai gali sukelti priešlaikinį gimdymą.
- Vaisiaus kraujotakos sutrikimai: Perkaitimas neigiamai veikia vaisiaus kraujotaką, todėl vaisius gali nebegauti pakankamai deguonies ir maisto medžiagų.
- Persileidimas: Perkaitimas pirmaisiais nėštumo mėnesiais gali net sukelti persileidimą.
- Dehidratacija: Karštis ir saulės vonios gali sukelti dehidrataciją, kai organizmas su prakaitu netenka daug vandens, o kartu ir svarbių medžiagų, tokių kaip kalis, magnis bei natris. Vandens trūkumas gali sukelti gimdos susitraukimus, pabloginti maisto medžiagų ir deguonies pernešimą vaisiui.
Kaip atpažinti perkaitimo simptomus?
Kūno temperatūra pakyla iki 38-41 laipsnių, oda parausta, skauda ir svaigsta galva, troškina, vargina dažnas širdies plakimas, atsiranda vangumas, netenkama sąmonės. Pastebėjus šiuos simptomus, būtina nedelsiant imtis priemonių, kad organizmas atvėstų.
Kada saugu degintis nėštumo metu?
Pasak specialistų, nėštumo metu degintis rekomenduojama iki 11 val. arba po 17 val., o užsienio kurortuose, kuriuose itin didelė kaitra, laiką paplūdimyje reikėtų dar labiau paankstinti, kol temperatūra dar nesiekia 30 laipsnių karščio. Ilgesnis nei savaitė buvimas aukštesnėje nei 32 laipsnių temperatūroje gali būti žalingas, todėl atostogoms geriau nesirinkti labai karšto klimato šalių. Dėl žalingo karščio poveikio nėščiajai taip pat nerekomenduojamos ir karštos vonios bei pirtys - reikėtų tai žinoti renkantis SPA procedūras.
Taip pat skaitykite: Saugus sportas lauke nėštumo metu
Apsauga nuo saulės nėštumo metu
Nėštumo metu dėl hormoninių pokyčių oda tampa jautresnė ultravioletiniams spinduliams, odoje intensyviau gaminasi pigmentas melaninas, todėl išryškėja anksčiau buvusios odos problemos, tokios kaip raudonė, dermatitas, padaugėja pigmentinių dėmių, strazdanų ir apgamų. Todėl būtina skirti didesnį dėmesį odos apsaugai nuo saulės:
- Naudokite apsauginius kremus nuo saulės: Tinkamiausi kremai nuo saulės yra su ne mažesniu nei SPF 30 filtru, jei oda jautresnė, o geriausiai naudoti apsaugą su SPF 50. Dar geriau, jei kremas bus su mineraliniu filtru - cinko oksidu.
- Dėvėkite galvos apdangalą: Kepurė ar skrybėlė apsaugos veidą ir galvą nuo tiesioginių saulės spindulių.
- Venkite tiesioginių saulės spindulių: Stenkitės būti pavėsyje, ypač tuo metu, kai saulė yra stipriausia.
- Drabužiai: Apsirenkite lengvais, laisvais, šviesiais rūbais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą.
Ką daryti, jei perkaitote?
Jei pajutote perkaitimo simptomus, nedelsiant imkitės šių priemonių:
- Atsitraukite nuo saulės: Eikite į vėsią patalpą arba pavėsį.
- Atsivėsinkite: Apsipurkškite vėsiu vandeniu, uždėkite ant kaktos šaltą kompresą.
- Gerkite daug skysčių: Gerkite vandenį arba mineralinį vandenį, praturtintą magniu ir kaliu.
- Pailsėkite: Atsigulkite ir atsipalaiduokite.
Jei savijauta negerėja, kreipkitės į gydytoją.
Kiti svarbūs patarimai nėščiosioms vasarą
- Venkite karštų vonių ir pirčių.
- Reguliariai vėdinkite patalpas.
- Venkite intensyvios fizinės veiklos karštu oru.
- Pasitarkite su gydytoju dėl tinkamo fizinio aktyvumo lygio.
- Jei jaučiate nedidelį tempimą, veržimą pilvo apačioje, nestiprius spazmus, rekomenduojama kurį laiką kasdien pavartoti po 400 mg magnio, kuris atpalaiduoja gimdos lygiuosius raumenis, padeda mėšlungio ir vidurių užkietėjimo profilaktikai.
Pigmentinės dėmės nėštumo metu
Nėštumo metu dėl hormoninių pokyčių gali atsirasti pigmentinių dėmių (melazma). Norint sumažinti jų atsiradimo riziką, būtina naudoti apsauginius kremus nuo saulės ir vengti tiesioginių saulės spindulių.
Žalingi įpročiai nėštumo metu
Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos.
Taip pat skaitykite: Kaip apsaugoti vaiką nuo saulės
Fizinis aktyvumas nėštumo metu
Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo. Prieš pradedant sportuoti, rekomenduojama pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu.
Kelionės nėštumo metu
Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas.
Emocinė būklė nėštumo metu
Nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau. Nėra visiškai aišku, kodėl atsiranda emociniai svyravimai, bet žinoma, kad moters kūne vyksta nemažai pokyčių ir jie visi yra susieti su jos emocijomis. Viena iš priežasčių gali būti hormonų lygio pokyčiai. Pastebėta, kad nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita. Todėl labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo atsipalaidavimo būdus. Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai, pvz.
Taip pat skaitykite: Kaip apsaugoti vaiką nuo perkaitimo saulėje
tags: #perkaitimas #sauleje #nestumo #metu