Dingo vaikas: ką daryti ir kaip užkirsti kelią? Patarimai tėvams

Vaikų dingimas - tai viena iš skaudžiausių patirčių, galinčių ištikti šeimą. Lietuvoje, deja, ši problema išlieka aktuali, o nerimas, baimė ir nežinomybė apima artimuosius. Policijos duomenimis, baigiantis metams šalyje dingo daugiau nei 2000 vaikų, iš kurių didžioji dalis surandami. Šiame straipsnyje aptarsime, kokių veiksmų reikia imtis dingus vaikui, kaip elgtis tėvams, kokia pagalba prieinama ir kaip užkirsti kelią tokioms situacijoms ateityje.

Nerimą kelianti statistika

„Vaikų dingimas yra reali plataus masto problema, kuriai policija skiria didelį dėmesį savo kasdieninėje veikloje. Dažniausios vaikų dingimo priežastys - nesutarimai su tėvais, bendraamžiais, bėgimas iš socializacijos centrų ar kitų globos įstaigų“, - teigė Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vadovas Ramūnas Matonis. Nerimą kelia statistika: nuo 2016 m. sausio 1 d. iki lapkričio 29 d. iš viso ieškota 2007 vaikų iki 18 metų, rasti 1843. Praėjusiais metais ieškota 2113, rasti - 2037, tačiau šie duomenys nuolat kinta. Pasitaiko atvejų, kai iš globos namų vaikas pabėga 10 kartų, tai statistikoje ir bus matoma 10 paieškų“, - aiškino R. Matonis. Specialistas pabrėžė, kad visais vaikų dingimo atvejais policija pradeda ikiteisminį tyrimą ir vykdo jo paiešką. Šiame procese itin svarbus ir tėvų bei policijos bendradarbiavimas.

Nevyriausybinės organizacijos duomenys rodo, kad dauguma dingusių vaikų Lietuvoje yra surandami, tačiau dingimo atvejų, deja, nemažėja. Dingusių žmonių šeimų paramos centro duomenimis, per tris pirmuosius 2023 metų ketvirčius paieškų registre užregistruota apie 1 700 vaikų, 2022 metais ieškota beveik 2 tūkst. vaikų. Statistika rodo, jog būta metų, kai dingusių vaikų skaičius Lietuvoje viršijo 3 tūkstančius. Dingusių žmonių šeimų paramos centras skelbia, kad dauguma tokių vaikų greitai atsiranda: maždaug 70 proc. - į globos įstaigas negrįžę nepilnamečiai. Tačiau registruojami ir iš šeimynų, šeimų dingę vaikai. Antra pagal dažnį priežastis - vieno iš tėvų išvežami vaikai, kartais į užsienį. Mažesnius vaikus (iki 10 metų) pagrobia ir susiginčiję tėvai, kartais jie tiesiog išneša vaiką. Neretai ir patys vaikai nepranešę išeina pas draugus ar patraukia pramogauti ir nustatytu laiku negrįžta namo.

Pirmieji veiksmai, dingus vaikui

Kai tik pastebėjote, kad vaikas dingo, svarbu nedelsti ir veikti greitai:

• Įvertinkite situaciją: Prieš panikuodami, įsitikinkite, ar vaikas tikrai dingo. Galbūt jis tiesiog vėluoja, neatsiliepia į skambutį dėl išjungto telefono ar yra pas kaimynus. Patikrinkite jam žinomas galimas buvimo vietas, pabandykite susisiekti su vaiku telefonu, socialiniais tinklais, komunikavimo programėlėmis.
• Išlikite ramūs: Nors tai ir sunku, stenkitės išlikti ramiems. Kuo ramiau elgsitės, tuo daugiau šansų, kad situaciją išspręsite konstruktyviai. Jei aplink yra daugiau žmonių, paprašykite jų prisidėti prie paieškos. Pirmiausia - nepamiršti kvėpuoti! Taigi - kvėpuojame. Pirma mintis, kurią reikėtų pasakyti sau - „ramiai“.
• Žinutė vaikui: Rekomenduotina išlikti ramiems ir nusiųsti žinutę, jog vaikas žinotų, kad tėvai laukia jo saugiai grįžtant namo. Tokioje žinutėje ypač svarbu negąsdinti vaiko neigiamomis pasekmėmis: negrasinti, nežadėti bausmės.
• Patikrinkite daiktus: Tėvai taip pat turėtų išsiaiškinti, kokius daiktus su savimi pasiėmė vaikas (telefonas, kompiuteris, dokumentai, pinigai, drabužiai - kokiais buvo apsirengęs ir galėjo pasiimti su savimi). Jei yra galimybė - patikrinti vaiko kompiuteryje, planšetėje jo susirašinėjimą, naršymo istoriją - galbūt paaiškės jo paskutiniai kontaktai, suplanuotas susitikimas, domėjimosi pobūdis ar kita naudinga informacija.
• Kreipkitės į policiją: Jei per kelias valandas nepavyksta rasti jokios informacijos apie dingusįjį, nedelsdami kreipkitės į policiją, skambinant bendrosios pagalbos centro telefonu 112. Pranešant apie vaiko dingimą reikia pateikti visą žinomą informaciją, taip pat tą informaciją, kuri tėvams pastaruoju metu kėlė nerimą - pasikeitęs vaiko elgesys, bendravimo ratas, konfliktai ir panašiai.

Greitai sureagavus ir pradėjus ieškoti dingusio vaiko, tikimybė, kad paieška bus sėkminga, gerokai didesnė. Policijos departamento atstovas R. Matonis aiškino, kad, gavus pranešimą apie dingimą, veiksmų imamasi tą pačią akimirką. „Visų pirma, tikrinama pirminė informacija ir galimos dingusiojo buvimo vietos. Paieškoje dalyvauja policijos pareigūnai, esant reikalui, pasitelkiami kinologai, sraigtasparnis, visuomenė, žiniasklaida“, - teigė R. Matonis.

Taip pat skaitykite: Lietuva ir Ukraina: dingusių žmonių likimai

Informacija, reikalinga policijai

Policijai turėsite pateikti kuo daugiau informacijos apie dingusį vaiką:

• Vaiko vardą, pavardę, amžių, požymius ir ypatingas žymes.
• Aprangą, t.y. kaip jis buvo apsirengęs dingimo metu.
• Kur vaikas pastaruoju metu lankėsi, jo įprasta dienotvarkė, maršrutai.
• Kas paskutinis kontaktas, kada paskutinį kartą ir kokiu būdu tėvai bendravo su vaiku ir pan.
• Jei vaikas bėga ne pirmą kartą - pas ką jis lankėsi (buvo surastas) ankstesnių dingimų metu, kokios priežastys jį paskatino bėgti anksčiau, su kuo vaikas bendrauja, kokiomis komunikavimo programėlėmis naudojasi, kokių rūpesčių, negalavimų turi (turėjo) ir pan.
• Labai svarbu sąžiningai įvardinti galimas dingimo priežastis, buvusius konfliktus šeimoje ar su bendraamžiais.

Paieškos procesas ir institucijos

Dingus vaikui, visais atvejais atliekami visi būtiniausi paieškos veiksmai, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus. Labiau vertinamos žinomos vaiko dingimo aplinkybės. Paieška organizuojama pagal asmens dingimo vietą, o užsienyje dingusio - pagal deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

• Policija: Atvykę pareigūnai imsis visų būtinų paieškos priemonių ir paaiškins tėvams tolimesnius veiksmus. Atsižvelgiant į dingimo aplinkybes, paieška gali būti pavedama vykdyti kriminalinės policijos specializuotam padaliniui. Taip pat gali būti vykdomas papildomų pajėgų (tarnybų) pasitelkimas.
• Vaiko teisių apsaugos tarnyba: Informuojama Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
• Visuomenės įtraukimas: Pavyzdžiui, jei dingo mažametis, sprendžiamas klausimas dėl visuomenės pagalbos pasitelkimo - t. y. informacijos išplatinimo žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose; jei yra duomenų, kad vaikas galėjo pasiklysti atviroje vietovėje - keliamas sraigtasparnis, dronas su kamera ir pan. Paieškos veiksmų specifiką taip pat gali lemti vaiko charakteristika ir turima informacija apie ankstesnius dingimo atvejus.

Specialistai taip pat akcentavo, kad paieška nebus sėkminga be viešumo. N. Kurčinskaja pabrėžė, kad informacija apie dingusį vaiką turi būti iš karto paviešinta - tai atsiranda daugiau galimybių surasti vaiką. „Svarbiausia, kad visuomenė neliktų abejinga. Jei matė vaiką, kuriam jau paskelbta paieška, jie negali likti abejingi, turi pranešti policijai arba skambinti telefonu 116 000, kuris veikia visa parą“, - aiškino N. Kurčinskaja.

Privataus detektyvo pagalba

Jei policijos tyrimas stringa arba norite papildomos pagalbos, galite pasitelkti privačius detektyvus. Privatus detektyvas yra licencijuotas profesionalas, kuris turi teisę rinkti informaciją, stebėti, analizuoti faktus ir padėti šeimoms, kurios nebeturi kur kreiptis. Privatus detektyvas gali patikrinti surinktą informaciją, ją įvertinti, iškelti naujas versijas.

Svarbu pasirinkti detektyvą reikia atsakingai, ieškant detektyvų, kurių paslaugos aprašytos patikimose svetainėse. Jeigu privatus detektyvas dirba legaliai ir pagal galiojančius įstatymus, jo surinkti įrodymai gali būti panaudoti teisiniuose procesuose.

Taip pat skaitykite: Kaip elgtis, jei dingo vaikas

Vaikų dingimo priežastys

Pareigūnė pažymi, kad priežasčių, kodėl vaikai pabėga iš namų yra labai daug - tai gali būti susiję su šeimos santykiais, draugų įtaka, emocine būsena, smurtu namuose ir pan. Apibendrinus dažniausiai pateikiamus surastų vaikų paaiškinimus, išskirtinos šios:

• Griežtas auklėjimas: Griežtas tėvų, globėjų auklėjimas, griežti drausmės reikalavimai ir suvaržymai (griežtesnis nei draugų šeimose).
• Draugų įtaka: Draugų, „gatvės“ įtaka - laisvės, pramogų troškimas.
• Smurtas namuose: Smurtas namuose (ne tik prieš patį vaiką, bet ir prieš kitus šeimos narius).
• Raidos sutrikimai: Raidos, elgesio sutrikimai.
• Emocinė būsena: Emocinė būsena dėl neva „nepateisintų lūkesčių“ artimųjų akyse.
• Seksualinis smurtas: Viena iš vaikų bėgimo priežasčių - patirtas seksualinis smurtas, daugiau nei 70 % vaikų dėl jo nukenčia artimoje aplinkoje.

Ar tėvams gresia atsakomybė?

Tėvams atsakomybė gali grėsti tik už vaiko teisėtų interesų pažeidimus. Pasitaiko, kad aiškindamosi vaiko dingimo aplinkybes tarnybos nustato vaiko nepriežiūros ar kitokio tėvų neteisėto elgesio atvejų.

Kaip išvengti vaiko pabėgimo/dingimo?

Svarbu imtis prevencinių priemonių, kad išvengtumėte vaiko dingimo:

• Konsultacijos su specialistais: Jei tėvai pastebi elgesio pokyčius, nerimą keliančias emocijas - būtina konsultuotis su specialistu.
• Motyvuotas elgesys: Įvykus konfliktui ar nesutarimams, motyvuoti savo elgesį, argumentuoti sprendimą vaikui suprantama kalba.
• Paaiškinimas apie grėsmes: Paaiškinti vaikui galimas grėsmes, negąsdinti bausmėmis ir ultimatumais, o paaiškinti, kad tėvai pirmiausia nerimauja dėl vaiko saugumo.
• Bendravimas su vaiku: Kurkite pasitikėjimu grįstą tarpusavio ryšį, nevenkite pokalbių apie saugumą. Vaikai turėtų jaustis saugūs pranešdami tėvams, jei kas nors mažuosius trikdo arba kelia įtarimą. Periodiškai aptarkite saugumo temą.
• Pažintis su draugais: Susipažinti su vaiko draugais, išsiaiškinti kokiais komunikavimo kanalais vaikas bendrauja, kad būtų galima susisiekti.
• Draugai namuose: Nedrausti vaikui atsivesti draugus namo - tokiu būdu tėvai geriau žinos vaiko bendravimo ir interesų ratą.
• Taisyklės: Susitarti dėl taisyklių - jei vaikas užtrunka, tegu trumpai parašo, kur jis ir su kuo būna.
• Bendravimas su mokykla: Kad tėvai žinotų daugiau apie savo vaiką, rekomenduojama periodiškai bendrauti su mokyklos personalu (socialiniu pedagogu, mokyklos psichologu, auklėtoju).
• Ribų nustatymas: Aiškiai nurodykite ribas, ką vaikai gali ir ko negali daryti. Pasakykite, kur vaikai gali eiti be priežiūros, su kuo gali bendrauti, ir ką daryti, jei jiems kažkas kelia nerimą. Paaiškinkite vaikams, kad jie neturėtų kalbėtis ar eiti su nepažįstamais žmonėmis, net jei šie siūlo pagalbą, dovanų ar prašo padėti.
• Susitikimų vieta: Turėkite aiškiai nustatytą vietą, kur susitikti, jei esate viešoje vietoje (prekybos centre, parke) ir netyčia atsiskirsite. Tai padės vaikui jus rasti greičiau.
• Technologijos: Vaikams, turintiems išmaniuosius telefonus ar išmaniuosius laikrodžius, įdiekite programėles, pavyzdžiui, programėlę „Findmykids“, kad žinotumėte tikslią savo vaiko buvimo vietą, gautumėte pranešimus, kai vaikas pakeičia vietovę ar vietą, ir nedelsdami susisiekite su vaiku. Išmokykite vaiką, kaip naudotis buvimo vietos dalijimosi funkcijomis ir SOS mygtuku, kad galėtų susisiekti su jumis nelaimės atveju.
• Aptarkite planus: Žinokite, kur yra vaikai, su kuo jie bendrauja bei kiekvieną kartą aptarkite jų planus, kai jie eina iš namų.
• Stebėkite veiklą internete: Stebėkite vaikų veiklą internete. Paaiškinkite jiems apie pavojus, kurie gali slypėti virtualioje erdvėje.
• Sukurkite „kas, jeigu“ scenarijus: Paaiškinkite vaikams, kad jei pasiklys, jie turėtų kreiptis į policininką, apsaugos darbuotoją ar parduotuvės darbuotoją. Išmokykite vaiką bėgti į saugią vietą ir garsiai šaukti pagalbos, jei kas nors bando jį susekti ar paimti.

Vis didesnei daliai tėvų rūpi jų atžalų saugumas. Tyrimai rodo, kad trečdalis vaikus auginančių mūsų šalies gyventojų yra išgyvenę situacijas, kai negalėjo susisiekti su atžalomis ir nieko nežinojo apie jų buvimo vietą.

Nerimas Nori žinoti vaikų buvimo vietą „Norstat" Lietuvoje atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, didelei daliai Lietuvos tėvų yra tekę patirti nerimą dėl savo nepilnamečio vaiko saugumo ir jo buvimo vietos. 53 proc. atžalų turintiems šalies gyventojams yra nepavykę prisiskambinti savo vaikui, kai jų išmaniojo telefono garsas buvo išjungtas. Trečdalis respondentų, dalyvaudami tyrime, išreiškė poreikį žinoti, kur yra jų vaikai ir turėti galimybę klausytis jų aplinkos. Daugiau nei pusė apklaustųjų teigė norintys visada pasiekti savo atžalas. „Situacija mūsų visuomenėje keičiasi: vaikų savarankiškumas, kuris be jokių alternatyvų buvo skiepijamas vos mokyklą pradėjusiems lankyti nepilnamečiams prieš kelis dešimtmečius, dabar nebėra toks besąlygiškas kaip anksčiau. Didelė dalis tėvų nori žinoti, kur konkrečiu metu yra jų vaikai. Šio visuomenės elgsenos pokyčio tikrai negalime vadinti per didele kontrole, tėvų įsitraukimas į vaikų veiklas kuria abipusį saugumą“, - sako psichologė Inga Būdvytytė. Tyrimo duomenys rodo, kad didžioji dalis - 42 proc. - mūsų šalies tėvų, kai patys negali pasirūpinti vaikais, juos patiki seneliams. Daugiau nei ketvirtadalis atžalas auginančių mūsų šalies gyventojų vaikų saugumu rūpinasi patys, naudodami išmaniuosiuose įrenginiuose įdiegtas buvimo vietą sekti leidžiančias aplikacijas. Populiariausia mokama aplikacija - „FindMyKids“. Ją Lietuvoje dažniausiai naudoja 35-44 metų amžiaus tėvai. „Vaikai gausiai naudoja šiuolaikines technologijas, nenoriai skiriasi su išmaniaisiais telefonais, todėl šiuos įrenginius pasitelkti vaikų saugumui yra išties naudinga. Šiais laikais įdiegti programėles į telefonus yra itin paprasta. Tačiau svarbus kitas klausimas - kaip vaikui paaiškinti, kad norite stebėti jo buvimo vietą. Atžala turi suprasti, dėl ko tai reikalinga“, - kalba I.Būdvytytė.

Taip pat skaitykite: Pagrobimas Vilniuje

Vaikai su autizmo spektro sutrikimais (ASS)

Vaikai „bėgikai“ yra nemažos dalies šeimų, auginančių vaiką su autizmo spektro sutrikimais (ASS), realybė. Net 49 proc. Ypatumai: Jei kartu su autizmu pasireiškia ir protinis atsilikimas, tokiems vaikams gali būti sudėtinga įvertinti pavojų, numatyti savo veiksmų padarinius. Dažnai ASS turinčius vaikus labai traukia vanduo ir vandens telkiniai.

Veiksmai: Kuo greičiau į pagalbą pasikvieskite aplinkinius žmones. Pareigūnams papasakokite apie savo vaiko ypatumus. Gal jis bijo garsų ir policijos sirena jį privers dar labiau slėptis? Galbūt jis bijo svetimų žmonių, dėl to neatsilieps kviečiamas ir dar labiau slėpsis? Kokie jo pomėgiai? Kiek jis pažįsta aplinką?

Apsauga: Informuokite su jūsų vaiku dirbančius asmenis. Užtikrinkite, kad vaikas turėtų identifikuojančią informaciją (medalionas, apyrankė su kontaktine informacija). Investuokite į papildomas spynas ir aptverkite vandens telkinius. Apsvarstykite sekimo įrenginių įsigijimą. Mokykite vaiką, kas yra saugu.

Pagalba ir parama

• Skambinkite 116 000: Dingus vaikui skambinkite nemokamu numeriu 116 000 pranešimams dėl dingusių vaikų. Paskambinus šiuo numeriu, Bendrojo pagalbos centro (112) konsultantas informaciją apie dingusį vaiką perduoda teisėsaugai ir esant poreikiui sujungia su karštosios linijos konsultantu pagalbai gauti.
• Karštoji linija: Karštosios linijos paslaugos teikiamos visą parą, 7 dienas per savaitę, dingusių vaikų artimieji nemokamai gali gauti tiek psichologinę, tiek teisinę pagalbą. Į karštąją liniją galima kreiptis ne tik dingus vaikui, bet ir norint pasikonsultuoti prevenciškai - šiuo trumpuoju numeriu gali skambinti tiek vaikų tėvai, tiek patys vaikai, kurie pabėgę iš namų bijo į juos sugrįžti.
• Dingusių žmonių šeimų paramos centras: Teikia pagalbą ir paramą šeimoms, susidūrusioms su artimųjų dingimu.

Ką daryti, jei vaikas pasiklydo viešoje vietoje?

Kiekvienai mamai pažįstama situacija, kai pakeli akis, o vaiko, kuris ką tik žaidė smėlio dėžėje ar buvo čia pat šalia prie parduotuvės kasos, nebėra. Vasara - tikras pasimetimų metas. Kaip patartumėte elgtis tomis karštligiškomis minutėmis, kai staiga pamatote - vaiko nebėra šalia? Nedaug galima ką patarti, kaip išvengti panikos, nes panikos priepuolis labai mažai valdomas sąmoningai. Vis dėlto tokių straipsnių, kaip šis, straipsnis skaitymas padeda prevenciškai ir mažina panikos priepuolių tikimybę. Kai ką tik buvęs šalia vaikas dingsta, iš karto mūsų vidinėje sistemoje įsijungia pavojaus lemputė, ir visas kūnas bei sąmonė reaguoja, kaip į stiprų staigų stresą. Vieni tuo metu elgiasi labai ramiai, kiti labai blaškosi, treti praranda sveiką orientaciją. Žinoma, kad tokioje situacijoje geriausiai išlikti ramiam.

• Nedelsiant kreiptis į atsakingus asmenis. Viešoje vietoje, renginyje, prekybos centre dingus vaikui, tėvams visų pirma reikėtų kreiptis į renginio organizatorius, apsaugos darbuotojus, o jei tai prekybos centras - jo apsaugą.
• Vaizdo kameros. Svarbu kuo skubiau peržiūrėti vaizdo kameras, kuriose paprastai matosi, kuria kryptimi nuėjo vaikas, ar jis buvo vienas, ar su kokiu nepažįstamu asmeniu.
• Policija. Dingus vaikui, reiktų kuo skubiau pranešti policijai, skambinant bendrosios pagalbos centro telefonu 112. Atvykę pareigūnai imsis visų būtinų paieškos priemonių ir paaiškins tėvams tolimesniu veiksmus.
• Informacija apie dingusį vaiką. Labai svarbu suteikti pareigūnams visą informaciją apie dingusį vaiką: Amžius; Vardas; Pavardė; Požymiai; Ypatingos žymės; Apranga, t.y. kaip jis buvo apsirengęs dingimo metu. Tobula, jei tėvai su savimi turi vaiko nuotrauką (dabartinio amžiaus). Esant poreikiui, teisėsauga kreipiasi į visuomenę ir viešina dingusio vaiko nuotrauką, požymius bei prašo pagalbos.

Apie galimus scenarijus su vaiku verta pasikalbėti iš anksto

Vaikų ir paauglių psichologė Agnė Laskytė anksčiau portale publikuotame straipsnyje patarė namuose inicijuoti pokalbius su atžalomis apie tai, kaip elgtis situacijose, kai šalia nėra mamos, tėčio, mokytojo ar kito patikimo suaugusiojo. Pasak jos, tikrai nemažai vaikų vieni eina į mokyklą, grįžta iš jos, vyksta savarankiškai į būrelius. Todėl verta namuose aptarti tokius dalykus, kaip jie turėtų elgtis kelyje, kai jie būna vieni, be suaugusiųjų, taip pat ir pasiklydus viešoje vietoje, kur atėjo su šeimos nariu ar kitu artimu ir pažįstamu suaugusiuoju. Anot psichologės, nėra nei vienos amžiaus ribos, nei vienos praktikos, kuri būtų tinkama visoms šeimoms. Kiekviena šeima turėtų labai gerai jausti savo vaiką ir žinoti, kada jis gali vienas kažkur išeiti, matyti, kokio savarankiškumo jis yra. Tačiau net jeigu gali, jis turi žinoti tam tikrus dalykus.

tags: #dingo #vaikas #ka #daryt