Neišnešiotų naujagimių priežiūra: iššūkiai ir galimybės

Įvadas

Neišnešiotas naujagimis - tai kūdikis, gimęs anksčiau nei 37 nėštumo savaitę. Priešlaikinis gimdymas yra viena dažniausių su gimdymu susijusių komplikacijų, pasireiškianti 5-18 % nėštumų atvejų visame pasaulyje. Šiame straipsnyje aptarsime neišnešiotų naujagimių priežiūros ypatumus, pradedant nuo rizikos veiksnių ir baigiant specifinėmis priežiūros procedūromis ligoninėje bei namuose.

Priešlaikinio gimdymo rizikos veiksniai

Priešlaikinio gimdymo rizikos veiksniai skirstomi į dvi grupes: medicininiai veiksniai ir veiksniai, susiję su nėščiosios gyvenimo būdu. Dažni rizikos veiksniai yra šie:

• Medicininiai veiksniai, susiję su motinos sveikata.
• Nėščiosios gyvenimo būdas.
• Nėštumas ankstyvame amžiuje.
• Nėštumas, kai moteris yra vyresnė nei 35 metų.

Svarbu, kad moterys atpažintų įspėjamuosius priešlaikinio gimdymo ženklus, nes tuomet yra galimybė išsaugoti vaisių.

Neišnešiotų naujagimių priežiūra ligoninėje

Neišnešioti kūdikiai turi nepakankamai išsivysčiusius organus, todėl jiems reikalinga slauga ir gydymas intensyviosios terapijos skyriuje (NITS). Slaugant neišnešiotus kūdikius reikalingas aukštos kvalifikacijos personalas.

Naujagimių intensyviosios terapijos skyrius (NITS)

Naujagimių intensyviosios terapijos skyrius (NITS) - tai tarsi kosminių laivų paleidimo aikštelė. Centre - mažylio inkubatorius, aplink daug aparatūros su susiraizgiusiais laidais ir bespalviais vamzdeliais. O visiems prieš akis - plokšti monitoriai, kuriuose šokinėja kreivės bei tarsi amžinai užvesti mechanizmai ritmingai pypsi prislopinti garsai. Visa ši naujausia medicininė įranga skirta sunkiai sergančiam arba neišnešiotam naujagimiui. Ji padeda išgyventi pirmąsias sunkiausias dienas, savaites, o neretai ir mėnesius. Čia 24 valandas per parą užtikrinama saugi ir šilta aplinka. Vaikutis nuolat stebimas, juo rūpinasi patyrę medikai. Nepaisant sudėtingos aplinkos, čia visada džiaugiamasi pagerėjusia mažylio būkle ir net švenčiami mažieji gimtadieniai.

Taip pat skaitykite: Parama neišnešiotiems naujagimiams Lietuvoje

Inkubatorius

Tai speciali lovelė su plastiko sienomis, jos viduje palaikoma reikiama temperatūra ir drėgmė. Prieš laiką gimusio naujagimio termoreguliacinė sistema dar nėra visiškai išsivysčiusi. Inkubatoriuje kūdikis guldomas ant šildomo čiužinio į vadinamąjį „lizdelį“. Sukuriama patogi padėtis, primenanti mamos įsčias, ir kartu šiek tiek fiksuojami, bet nevaržomi mažylio judesiai. Vaikutis būna tik su sauskelnėmis, kad būtų galima stebėti jo judesius, kvėpavimą, odos spalvą ir kitus svarbius požymius. Kartais užmaunamos megztos vilnonės kojinės, jei šąla pirštukai - ir pirštinės. Šiuolaikiniuose inkubatoriuose temperatūra reguliuojama atsižvelgus į naujagimio kūno temperatūrą - nuo +28o iki+38oC. Jei mažyliui vėsu, inkubatorius šyla, jei per šilta - vėsta.

Istorija

1878 metais prancūzų akušeris Stefanas Tarnje paprašė zoologijos sodo prižiūrėtojo sukonstruoti dėžę, kurioje būtų galima paguldyti neišnešiotus kūdikius. Dėžės techniniai duomenys turėjo būti tokie patys kaip ir inkubatoriaus viščiukams, t. y. šildoma. 1880 metais S. Tarnje kolega Pjeras Budinas, kurį daugelis laiko neonatologijos pradininku, pirmą kartą panaudojo šildomą dėžę. Tad tuo metu imtasi naujų pažangių neišnešiotų naujagimių gyvybės išsaugojimo būdų. Iš pradžių vaikučiai buvo maitinami šaukšteliu, paskui - per zondą. Dėžėse, kur jie gulėdavo, nuolat buvo palaikoma šiltesnė temperatūra. Kad neužsikrėstų kokia liga, neišnešioti mažyliai buvo atskiriami nuo kitų vaikų.

Monitoriai

Prie kiekvieno NITS paciento prijungiamas monitorius. Šis neinvazinis aparatas (nereikia badyti) suteikia daug naudingos informacijos. Monitoriai nuolat seka, skaičiuoja ir fiksuoja naujagimio gyvybinių funkcijų rodiklius: širdies darbą, kvėpavimo dažnį, arterinį kraujospūdį, kūno temperatūrą, kraujo įsotinimo deguonimi rodmenis. Aparatas plonais lanksčiais laidais sujungtas su davikliais, kurie klijuojami prie odos tam tikroje vietoje - prie krūtinės, rankų, kojų. Laidais į monitorių patenkančius signalus personalas mato kaip įvairiaspalvius skaitmenis arba grafikus ekrane, tam tikri signalų pokyčiai iš karto praneša apie vaikučio būklės pakitimus. Elektriniai širdies veiklos davikliai su specialiais lipdukais tvirtinami vaikelio širdies plote. Jie fiksuoja širdies impulsus ir jų signalus siunčia į monitorių. Jei įtariama, kad naujagimis turi neurologinių sutrikimų, prijungiamas galvos smegenų veiklą fiksuojantis monitorius. Tai irgi neinvazinis būdas, kai davikliai, lipdukais pritvirtinti ant vaiko galvos, registruoja smegenų siunčiamus elektrinius signalus.

Deguonies ir anglies dvideginio kiekio stebėjimas

Svarbiausia, kad neišnešiotas naujagimis ne tik išgyventų, bet ir išvengtų galimų komplikacijų. Taikant pagalbinę kvėpuojamąją terapiją gali staiga pakisti deguonies įsotinimo ir iškvepiamo anglies dvideginio parametrai. Toks padidėjimas ar sumažėjimas gali pažeisti smegenų audinį. Deguonies ir anglies dvideginio kiekis kraujyje paprastai nustatomas iš kulniuko ar venos paimant nedidelį kraujo kiekį arba neinvaziniu būdu - matuojant per odą specialiu aparatu. Šio aparato daviklis pridedamas prie naujagimio odos ir monitorius parodo kraujyje esantį dujų kiekį. Atliekant šį tyrimą nereikia nuolat imti mažylio kraujo mėginių.

Kvėpavimo problemų sprendimas

Dauguma ką tik gimusių mažylių į NITS patenka dėl kvėpavimo nepakankamumo, t. y. jiems sunku kvėpuoti dėl nepakankamai subrendusių ar dėl uždegimo pažeistų plaučių. Yra keletas būdų, kaip padėti neišnešiotiems naujagimiams kvėpuoti:

Taip pat skaitykite: Slaugos rekomendacijos neišnešiotiems naujagimiams

1. Deguonies kaukė - prie nosies ir burnos pridedama elastingo plastiko kaukė ir per ją nuolat tiekiamas sušildytas ir sudrėkintas deguonies prisotintas oras.
2. Nosies kaniulės (plonyčiai vamzdeliai, dar vadinami ūsais) padeda deguonies ir oro mišiniui patekti tiesiai į šnerves. Kai kvėpavimo funkcija nėra pakankama (kartojasi centrinės kilmės apnėja), reikia sudaryti pastovų teigiamą slėgį kvėpavimo takuose. Tuomet nosies kaniulės arba maža kaukytė tampriai pritvirtinama prie šnervių, o tiekiamas deguonies ir oro mišinys neleidžia iškvepiant smulkiausiems plaučių elementams (alveolėms) subliūkšti.
3. Dirbtinio kvėpavimo aparatas. Jei naujagimis pats nekvėpuoja arba kvėpuoti jam darosi vis sunkiau, nepaisant taikomų aukščiau išvardytų priemonių, jam į trachėją įkišamas vamzdelis, per kurį dirbtinio kvėpavimo aparatas tam tikru slėgiu ir dažniu įpučia deguonies ir oro mišinį tiesiai į plaučius, t. y. aparatas „kvėpuoja“ už vaiką. Šiandieniniai dirbtinio kvėpavimo aparatai reaguoja į mažiausias naujagimio pastangas kvėpuoti ir prisitaiko prie paciento.

Maitinimas

Būdamas mamos įsčiose visas reikalingas maisto medžiagas vaisius gauna per virkštelės kraujagysles. Ankstuko virškinimo sistema nėra pakankamai subrendusi, kad galėtų suvirškinti tiek maisto, kiek pakaktų jo gyvybei užtikrinti. Todėl pirmąsias gyvenimo paras neišnešiotas naujagimis dažniausiai maitinamas per kateterį, kuris būna įvestas į bambinę, kitą centrinę ar periferinę veną. Šis plonas vamzdelis taip pat gali būti naudojamas kraujo mėginiams paimti, medikamentams sušvirkšti ar kraujui perpilti. Pro intraveninį kateterį naujagimis gauna visas svarbiausias maisto medžiagas - specialiai sukurt…

Vaistai

Beveik visiems NITS pacientams reikia vienokių ar kitokių vaistų. Dažniausiai tai - antibiotikai, kurie naikina mikrobus, žmogaus organizme sukeliančius infekcijas. Kokius vaistus gauna naujagimis ir kaip jie veikia, tėvus informuoja gydytojas. Naujagimiui sveikstant ir stiprėjant, reikia vis mažiau tyrimų, procedūrų ir vaistų.

Aplinkos įtaka

Šiame vaizdo įraše pasakojama, kokią reikšmę neišnešiotam naujagimiui turi aplinka, kurioje jis auga ir stiprėja pirmosiomis savo gyvenimo savaitėmis. Video padeda tėvams suprasti, kaip kiekviena detalė - tylus balsas, švelnus prisilietimas, pastovumas ir ramybė - prisideda prie kūdikio vystymosi. Taip pat aptariama, kaip tėvai gali patys dalyvauti kuriant palankesnę aplinką savo mažyliui, net jei dalį laiko jis praleidžia inkubatoriuje. Tai, kas mums yra įprasta, anksčiau laiko gimusįjį gali erzinti ir trikdyti. Todėl ligoninėje stengiamasi sukurti tokią aplinką, kuri mažyliui būtų kuo jaukesnė ir malonesnė. Inkubatorius, apklojamas, kad naujagimis nejustų apšvietimo pasikeitimų, palatose stengiamasi laikytis tylos. Stengiamasi kuo rečiau naujagimį liesti ar atlikti jam nemalonias procedūras, tokias kaip tyrimų ėmimas ar gleivių siurbimas iš kvėpavimo takų.

Šviesa, kurią gimdoje jaučia vaisius, yra vos matoma, blausi. Todėl neišnešiotas naujagimis paguldomas į inkubatorių, kuris uždengiamas medžiaginiu gaubtu. Atliekant slaugos procedūras mažylio akis stengiamasi pridengti medžiagos skiaute arba delnu. Nuo 33 savaitės kūdikis gali pats prisimerkti, todėl akių dengti nebūtina.

Garsas, girdimas gimdoje, yra daug tylesnis, nei mes įpratę. Dėl stipresnio triukšmo vaikutis išsigąsta, pasijunta neramiai, sutrinka miegas. Tuo galima įsitikinti stebint monitoriaus rodmenis, nes jie paprastai parodo naujagimio širdies susitraukimus ir ar kraujas tinkamai įsotinamas deguonimi. Todėl mažylį būtina saugoti nuo triukšmo. Inkubatoriaus dureles reikia atidaryti ir uždaryti tyliai. Negalima ant inkubatoriaus statyti jokių daiktų, taip pat stuksenti, nes jo viduje garsas sustiprėja. Būnant šalia reikėtų tyliai kalbėti.

Taip pat skaitykite: Iššūkiai, su kuriais susiduria neišnešioti naujagimiai

Skonį ir kvapą jaučia ir ankstukai. Gimdoje skonį ir kvapą mažylis jaučia ragaudamas vaisiaus vandenis ir tai palieka malonius prisiminimus. Gimęs susiduria su dar daugiau kvapų. Tiesa, ne visi yra malonūs. Todėl nuo jų reikėtų saugoti. Tėvams, lankytojams ir visiems esantiems šalia rekomenduojama nenaudoti kvepalų, dezodorantų, stipraus kvapo prausimosi priemonių, nes visa tai naujagimį gali erzinti. Nusiplovus rankas dezinfekciniu skysčiu, būtinai reikia palaukti, kol jos nudžius, tik tada atidaryti inkubatoriaus dureles. Vieną maloniausių potyrių skonio ir uoslės receptoriams suteikia mamos pienas.

Lytėjimas - vienas jautriausių potyrių. Besivystantis vaisius nuolat liečiasi prie šiltos ir minkštos mamos gimdos sienelių ir patiria malonumą. Taip pat jaučia šiltus jį supančius vandenis, gali liesti save - pakelti ranką prie veiduko, čiulpti nykštį. Prisilietimai labai svarbūs ir gimus. Tačiau gulėdamas inkubatoriuje nuo staigaus prisilietimo naujagimis gali krūptelėti. Todėl kiekvieną kartą liesti reikia labai švelniai ir atsargiai. Mamos ir tėčio delnų šiluma būtina patiems mažiausiems, tačiau iki 30 savaitės nepatariama kūdikio glostyti. Vaiko oda labai plona ir jautri, glostant galima ne tik ją pažeisti, bet ir sukelti skausmą. Šiuo laiku geriausia prisiliesti prie naujagimio odos ir rankų nejudinti. Nėra taip svarbu, kur tėvai prideda delną - ant galvos ar nugarytės, lengvas ir šiltas prisilietimas kūdikiui vis vien bus malonus.

Specialistų komanda

Kiekvienas ankstukas - tai sudėtingas savitas pasaulis, kurį suprasti ne visada lengva ir paprasta. Vaikelio būklė priklauso nuo įvairių organų ir sistemų išsivystymo, lydinčių ligų ar kitų priežasčių. Neretai persirgus viena liga, atsiranda kita, todėl būtinas glaudus įvairių specialistų bendradarbiavimas.

Neonatologas - tai pagrindinis naujagimio gydytojas. Jis prižiūri neišnešiotą kūdikį intensyviosios terapijos ar neišnešiotų naujagimių skyriuje. Jam nuolat talkina gydytojai radiologai, vaikų kardiologai, vaikų chirurgai, pulmonologai, urologai, nefrologai, gastroenterologai. Jeigu nustatoma apsigimimų arba įtariama įgimta medžiagų apykaitos liga, neapsieinama be gydytojų genetikų.

Slaugytojos suleidžia gydytojo paskirtus vaistus, padeda atlikti įvairias specifines medicinines procedūras. Kasdien mažylio higiena taip pat rūpinasi slaugytojos. Jos atsakingos už vaiko odos, bambos, akių, nosytės priežiūrą. Kasdien sveria, maitina per zondą ar iš buteliuko, stebi prijungtų monitorių rodmenis.

Vaiko raidos specialistas vertina bendrą psichomotorinį ankstuko vystymąsi, fizinę būklę. Ergoterapeutas padeda parinkti patogiausią vaikučiui padėtį. Moko tėvus teisingai paguldyti ar maitinti naujagimį. Logopedas moko ne kalbėti, o žįsti. Skatindamas čiulpimo refleksą pratina prie savarankiško maitinimosi.

Ligoninėje ankstuko sveikata taip pat rūpinasi laboratorijos gydytojai - jie vertina kraujo tyrimus, daro pasėlius. Funkcinės diagnostikos specialistai užrašo kardiogramas ir t.

Dokumentavimas

Naujagimio gydymas ir priežiūra yra griežtai ir tiksliai dokumentuojami ligos istorijoje. Kiekvieną dieną gydytojas užpildo specialų gydymo lapą ir nurodo planuojamus atlikti tyrimus, taip pat kokie ir kokiomis dozėmis bus skiriami vaistai, kaip naujagimis bus maitinamas ir pan.

Ramybės laikas

Dauguma neišnešiotų ir išnešiotų naujagimių skyrių turi ramybės laiką, skirtą kūdikiams ilsėtis. Įprastai prigesinamos šviesos, užtraukiamos užuolaidos, o triukšmas sumažinamas iki minimumo.

Perkėlimas į kitą ligoninę

Neišnešiotiems ar sergantiems kūdikiams reikia ypatingos priežiūros, todėl jie gali būti perkelti į kitą ligoninę, turinčią specializuotus neišnešiotų ar išnešiotų naujagimių skyrius. Kokia bus pasirinkta ligoninė, priklausys nuo kūdikio būklės ir reikalingo gydymo.

Pasiruošimas išvykimui namo

Daugeliui šeimų momento, kai su vaikeliu pagaliau galės keliauti namo, tenka laukti daugybę savaičių ar net mėnesių. Jei jūsų kūdikis gimė neišnešiotas, išrašymo iš ligoninės diena gali būti kupina ir džiaugsmo, ir nerimo, o neretai apima ir nesaugumo jausmas: juk čia, jei kūdikiui staiga kažkas nutiktų, visi specialistai būtų šalia, o aukštos kokybės priežiūra užtikrinama 24 val. Bet nerimauti nėra ko: sveikatos priežiūros specialistai neišsiųs jūsų namo, kol nebūsite tam visiškai pasirengę. Neišnešioto kūdikio išleidimas iš ligoninės - ne vienkartinis įvykis, bet procesas. Jis užtikrins, kad kūdikis galėtų sėkmingai gyventi už ligoninės ribų, o visos ligoninės personalo pastangos orientuotos į tėvų paruošimą savarankiškai rūpintis kūdikiu.

Geriausiai vaikas, aišku, jausis namie. Todėl ligoninėje laikomas tik tiek, kiek būtina. Nė dienos ilgiau. Iki 34 savaičių gestacinio amžiaus ankstukai namo neišleidžiami, nes jų kvėpavimo sistema dar nėra iki galo išsivysčiusi. Šio amžiaus mažyliai dar gali pamiršti kvėpuoti, todėl, kad ir kaip gerai jaustųsi, stebimi ligoninėje. Beje, vaikučio svoris - nėra pagrindinis kriterijus.

Kriterijai išrašymui iš ligoninės

1. Nėra geltos požymių.
2. Valgo pats.

Sunku pasakyti, kada jūsų vaikelis atitiks šiuos kriterijus. Kiek dienų, savaičių ar mėnesių teks būti ligoninėje, priklauso nuo individualios būklės.

Privalomi veiksmai po grįžimo namo

Parsivežus kūdikį iš ligoninės, privaloma per 3 dienas po grįžimo prisirašyti prie gydymo įstaigos ir gydytojo. Užregistruoti pas konkretų gydytoją ir norimoje gydymo įstaigoje gali bet kuris iš tėvų.

Priežiūra namuose

Neišnešiotiems naujagimiams reikia ypatingos priežiūros ir namuose. Svarbu užtikrinti tinkamą aplinką, maitinimą ir stebėti kūdikio būklę.

Kvėpavimo apnėja

Neišnešiotiems naujagimiams gana dažnai pasitaiko kvėpavimo apnėja - 20 sek. ir ilgesnė kvėpavimo pauzė (nutrūkimas). Įprastai naujagimiui augant ši problema iš dalies ar ir visiškai išnyksta.

Kitos kvėpavimo problemos

Neišnešioti naujagimiai dažniausiai turi kvėpavimo problemų, todėl jiems deguonį reikia tiekti papildomai. Tačiau daugelis mažylių po gydymo intensyviosios terapijos skyriuose sėkmingai išmoksta kvėpuoti savarankiškai. Jeigu naujagimiui diagnozuojama bronchopulmoninė displazija, - lėtinė plaučių liga, - gali prireikti papildomo deguonies ir vaistų net ir išrašius namo.

Maitinimo problemos

Neišnešiotus naujagimius reikėtų maitinti dažniau, nes jie turi pasivyti laiku gimusius naujagimius. Tačiau svarbu mažylių nepermaitinti: jų virškinimo sistema dar nebrandi. Iš ligoninės išrašomiems neišnešiotiems kūdikiams pritaikomas specialus maitinimo planas. Pavyzdžiui, kūdikiai maitinami labiau koncentruotu, t. y. riebesniu „galiniu“ pienu, kuriame gausiau baltymų, riebalų ir vitaminų, padedančių greičiau augti.

Infekcijos

Neišnešiotų kūdikių imuninė sistema nefunkcionuoja taip gerai, kaip gimusių laiku, vyresnių vaikų ar suaugusiųjų, todėl po išrašymo iš ligoninės kyla infekcijų (ypač virusinių) rizika. Neišnešiotiems naujagimiams pavojinga ir respiracinė sincitinė virusinė infekcija, kuri dažnai maišoma su peršalimu ar gripu.

Psichologinė pagalba tėvams

„Kartais mane apleisdavo viltis. Sunkiausia būdavo žiūrėti į savo mažylį. Vienas tokiame dideliame inkubatoriuje, subadytas, paskendęs tarp vamzdelių ir laidelių… Šalia jo padėtas 5 ml švirkštas atrodė milžiniškas. Vaikučio odelė buvo tokia plonytė, kad švietė kiekviena gyslelė ar kapiliaras, o nuimant pleistrą ant jo likdavo odos gabaliukų ir tose kūnelio vietose atsirasdavo žaizdų. Išeidavau iš reanimacijos pati nebežinodama, ko noriu. Tada meldžiau Dievo: arba pasiimk jį tuojau pat ir nutrauk jo kančias, arba palik jį mums ir padėk jam kabintis į gyvenimą. Turbūt mano maldos buvo išgirstos, nes Antanėlio padėtis stabilizavosi. Diena po dienos skaičiavome kiekvieną priaugtą gramą, tikimybė išgyventi didėjo. Juk dabar procentinė tikimybė jau buvo ne 0% , bet 10%, 20%, 30%, 50% ir t. t. Mums pranešė, kad sūnelis bus perkeltas į Santariškių reanimacijos skyrių, tad sustiprėjo viltis, kad viskas bus gerai. Tačiau ir ten išgyvenau nerimastingą laukimą, mačiau pasiaukojamą gydytojų darbą ir rūpestį. Antanėlis augo. Augo ir stiprėjo. Ir mudu su vyru buvome šalia. Į Santariškių ligoninę važinėjome kaip į darbą.

2020 m. „Neišnešiotų kūdikių pagalbos linija“ - tai pirmoji šalyje tokio tipo virtuali konsultacijų platforma, skirta per anksti gimusių kūdikių tėvams ir kitiems artimiesiems. Nors „Neišnešiotų kūdikių pagalbos linija“ labiausiai orientuota į psichologinę ir emocinę pagalbą, tačiau jos veikimo spektras - kur kas platesnis. Tiesioginių internetinių konsultacijų metu šeimos gali gauti visiškai nemokamą emocinę pagalbą ir atsakymus į visus aktualius klausimus: nuo priešlaikinio gimdymo simptomų iki informacijos, susijusios su neišnešiotų kūdikių augimu ir raida. Pagalbos linijoje konsultuoja šeimos gydytojos ir specialiai apmokytos savanorės mamos, pačios susilaukusios neišnešiotų kūdikių ir sėkmingai juos auginančios. mamos savanorės padeduaugti.lt platformoje konsultuoja darbo dienomis 9-12 val. Be to, sparčiai daugėjo užklaustų el. „Neišnešiotų kūdikių pagalbos linija“ veikia iš rėmėjų lėšų.

Patarimai tėvams

• „Pasitikėkite savo gydytoju. Mane nuolat stebina įrašai feisbuke „gydytojas sakė taip ir taip, o man atrodo kitaip, o kaip buvo jums?“ Pasidalyti patirtimi svarbu, tačiau pasirinkite gydytoją, kurio kompetencija pasitikite ir kurį gerbiate.
• Būkite kantrūs ir supratingi.
• Laikykitės gydytojų rekomendacijų.
• Nebijokite klausti ir ieškoti pagalbos.
• Rūpinkitės savimi, kad galėtumėte rūpintis savo kūdikiu.

tags: #neisnesiotu #naujagimiu #gimimas