Neišnešiotų Naujagimių Slaugos Rekomendacijos

Šiame straipsnyje pateikiama išsami informacija apie neišnešiotų kūdikių priežiūrą, siekiant užtikrinti jų sveikimą ir gerovę. Aptariama, kaip sukurti palankiausią aplinką ligoninėje, profesionalios gydytojų ir slaugytojų komandos svarba, tinkamas naujagimio priežiūros ir gydymo dokumentavimas.

Neišnešiotas Naujagimis: Apibrėžimas ir Ypatumai

Neišnešiotu laikomas naujagimis, gimęs tarp 22-os ir 37-os nėštumo savaitės arba sveriantis 500 - 2500g. Lietuvoje gimsta 5-6% neišnešiotų naujagimių. Paprastai prieš laiką pagimdo moterys, sirgusios įvairiomis ligomis iki nėštumo ir jo metu, nešiojančios apsigimusį vaisių, neatsikratančios žalingų įpročių. Neišnešiotas naujagimis gimsta gimdymui įvykus prieš laiką.

Neišnešioti naujagimiai yra nebrandūs, todėl juos greičiau pažeidžia įvairūs aplinkos veiksniai, dažniau kyla komplikacijos, didesnis mirties ir sunkių centrinės nervų sistemos pažeidimo pavojus. Dažniau pažeidžiami plaučiai, akys, nustatomos kraujosruvos smegenų skilveliuose, diagnozuojami psichinės ir fizinės raidos sutrikimai.

Pagrindiniai neišnešiotų naujagimių ypatumai:

• Palyginti su kūnu, neišnešioto mažylio galva gana didelė.
• Dažniausiai gimsta su plaukais, antakiais, blakstienomis.
• Plonas poodinis riebalų sluoksnis, mažas raumenų tonusas, todėl vaikas atrodo liesas ir susiraukšlėjęs.
• Oda plonytė, skaidri, permatoma, per ją persišviečia kraujagyslės. Pereinamuoju laikotarpiu po gimimo oda atrodo tamsiai raudona.
• Verkia tyliai, silpnai, didžiąją paros dalį miega.

Ligos gydytojas neišnešiotumą diagnozuoja išsiaiškinęs, kurią nėštumo savaitę naujagimis gimė, jį apžiūrėjęs, išmatavęs, pasvėręs, ištyręs refleksus.

Ankstuko Pojūčiai ir Vystymasis

Mokslas nustatė, kad 20-24 savaičių naujagimis jaučia skausmą. Taip pat vaikučiai anksti pradeda matyti ir girdėti. Gulintis inkubatoriuje mažylis yra uždengtas, tačiau įjungus šviesą jis sureaguoja ir susiraukia. Jeigu garsiau stukteli inkubatoriaus duris, kūdikis krūpteli. Kad vaikelis ima užuosti ir kvapus, įrodyta atlikus bandymus su mamos piene suvilgyta servetėle.

Taip pat skaitykite: Iššūkiai, su kuriais susiduria neišnešioti naujagimiai

Apie 26 nėštumo savaitę akių vokai atsiveria patys ir akys ima reaguoti į šviesą, atsiranda veido mimika. Ausytės ir jų kaušeliai yra minkšti. Kadangi dar nėra susiformavusios ausų kremzlės, palenkti ausų kaušeliai negrįžta į pradinę padėtį.

Atsimerkęs paprastai mato tik baltus ir juodus šešėlius. Tačiau ausytės jau girdi. Klausa susiformuoja iki 24 nėštumo savaitės. Mažylis priima visą informaciją, todėl mamos balsas, kalbinimas ar net muzikos garsai jam gali patikti. Nesvarbu, kokio dydžio gimė, jaučia skausmą. Tik ne visada turi jėgų tai parodyti. Kartais galima numanyti pagal įsitempusią ar besikeičiančią veido mimiką.

Kūdikis jau reaguoja į aplinką ir netgi geba sutelkti dėmesį į objektą, esantį už 25 cm (tai atstumas tarp mamos ir vaiko akių maitinant). Jis gali reaguoti į jį kalbinantį žmogų, taip pat į supančią aplinką. Mažylis jausdamas skausmą jau geba verkti, tiesa, tyliai ir neilgai. Gali būdrauti ir plačiai atsimerkęs dairytis. Gali komunikuoti keisdamas veido išraišką, pasitelkdamas kūno kalbą. Iškart matyti, kaip jis reaguoja ir parodo, kad supranta. Arba kad jaučia, kai mama paima ant rankų.

Gimdoje skonį ir kvapą mažylis jaučia ragaudamas vaisiaus vandenis ir tai palieka malonius prisiminimus. Gimęs susiduria su dar daugiau kvapų. Tiesa, ne visi yra malonūs. Todėl nuo jų reikėtų saugoti. Lytėjimas - vienas jautriausių potyrių. Besivystantis vaisius nuolat liečiasi prie šiltos ir minkštos mamos gimdos sienelių ir patiria malonumą. Taip pat jaučia šiltus jį supančius vandenis, gali liesti save - pakelti ranką prie veiduko, čiulpti nykštį.

Ankstukų Vystymosi Ypatumai:

• Mažylis gimė 16-21 savaite anksčiau. Visą kūną ir veidą dengia švelnūs lyg pūkeliai gyvaplaukiai. Jie atsiranda 17-20 nėštumo savaitę. Šie plaukeliai išnyks patys - iškris po keliolikos savaičių, tuo laiku, kai mažylis turėjo gimti (apie 37 savaitę).
• Rankų ir kojų nagai nesiekia pirštukų galiukų, o kojų pėdutės yra beveik be raukšlelių - lygios. Lytiniai organai irgi dar nėra susiformavę. Mergaičių didžiosios lytinės lūpos nedengia mažųjų, todėl gana aiškiai matyti klitoris.
• 28-29 savaitę, jei sustiprėja ir sėkmingai vystosi, duodama paragauti mamos pieno. Lūpos suvilgomos mamos pienu laikant mažylį prie krūties. Gulėdamas inkubatoriuje negali susikurti patogios kūno padėties pats. O jei taip paguldomas, negali joje išbūti ilgiau, todėl ligoninėse naudojami specialūs „lizdeliai“, palaikantys nugarytę, kojytes.
• Iki 34 savaitės negeba suderinti čiulpimo, rijimo bei kvėpavimo. Kadangi maitinamas per burną gali užspringti, pasirūpinama, kad maisto medžiagos per zondą patektų tiesiai į skrandį. Jis dar negali reguliuoti savo kūno temperatūros, taip pat reikalinga tam tikra pagalba kvėpuojant. Tiesa, vieniems šio amžiaus ankstukams reikalinga pagalba, o kiti gali kvėpuoti patys.
• Apie 37 savaitę rankų ir kojų raumenys išsivystę ir pakankamai stiprūs - mažylis gali sugniaužtais pirštukais įsikibti taip stipriai, kad galėtumėte jį pakelti. Žinoma, to daryti negalima. Vaiko judesiai gali būti staigūs, jis moka net spardytis. Gali pakelti rankas prie veido ir čiulpti pirštukus. Akutės greičiausiai mato taip pat kaip išnešiotų vaikų ir jam patinka stebėti aplinką.

Mokslininkai nustatė, kad paskutinį nėštumo trimestrą ypač intensyviai vystosi vaisiaus smegenys - jos priauga iki 25 proc. masės. Vaisiui patekus į kitas sąlygas (šiuo atveju gimus anksčiau) iš dalies sutrinka smegenų vystymasis, net jei ir nėra sudėtingesnių aplinkybių (neretai pasitaikančio kraujo išsiliejimo į smegenis). Smegenys auga ir mažyliui gimus. O svarbiausia, jautriai reaguoja į kiekvieną dirgiklį ar reiškinį.

Taip pat skaitykite: Efektyvi naujagimių slauga: A. Lucinskaitės patirtis

Neišnešiotų Kūdikių Priežiūra Ligoninėje

Neišnešiotų naujagimių priežiūra reikalauja ypatingo dėmesio. Tai, kas įprasta išnešiotam naujagimiui, gali erzinti ir trikdyti neišnešiotą. Todėl ligoninėje stengiamasi sukurti kuo jaukesnę ir malonesnę aplinką.

Aplinkos Kontrolė

• Šviesa: Šviesa, kurią gimdoje jaučia vaisius, yra vos matoma, blausi. Todėl neišnešiotas naujagimis paguldomas į inkubatorių, kuris uždengiamas medžiaginiu gaubtu. Atliekant slaugos procedūras mažylio akis stengiamasi pridengti medžiagos skiaute arba delnu. Nuo 33 savaitės kūdikis gali pats prisimerkti, todėl akių dengti nebūtina.
• Triukšmas: Dėl stipresnio triukšmo vaikutis išsigąsta, pasijunta neramiai, sutrinka miegas. Todėl mažylį būtina saugoti nuo triukšmo. Inkubatoriaus dureles reikia atidaryti ir uždaryti tyliai. Negalima ant inkubatoriaus statyti jokių daiktų, taip pat stuksenti, nes jo viduje garsas sustiprėja. Būnant šalia reikėtų tyliai kalbėti.
• Kvapai: Tėvams, lankytojams ir visiems esantiems šalia rekomenduojama nenaudoti kvepalų, dezodorantų, stipraus kvapo prausimosi priemonių, nes visa tai naujagimį gali erzinti. Nusiplovus rankas dezinfekciniu skysčiu, būtinai reikia palaukti, kol jos nudžius, tik tada atidaryti inkubatoriaus dureles.
• Prisilietimai: Prisilietimai labai svarbūs ir gimus. Tačiau gulėdamas inkubatoriuje nuo staigaus prisilietimo naujagimis gali krūptelėti. Todėl kiekvieną kartą liesti reikia labai švelniai ir atsargiai. Mamos ir tėčio delnų šiluma būtina patiems mažiausiems, tačiau iki 30 savaitės nepatariama kūdikio glostyti. Vaiko oda labai plona ir jautri, glostant galima ne tik ją pažeisti, bet ir sukelti skausmą. Šiuo laiku geriausia prisiliesti prie naujagimio odos ir rankų nejudinti. Nėra taip svarbu, kur tėvai prideda delną - ant galvos ar nugarytės, lengvas ir šiltas prisilietimas kūdikiui vis vien bus malonus.
• Inkubatorius: Tai speciali lovelė su plastiko sienomis, jos viduje palaikoma reikiama temperatūra ir drėgmė. Prieš laiką gimusio naujagimio termoreguliacinė sistema dar nėra visiškai išsivysčiusi. Sukuriama patogi padėtis, primenanti mamos įsčias, ir kartu šiek tiek fiksuojami, bet nevaržomi mažylio judesiai. Šiuolaikiniuose inkubatoriuose temperatūra reguliuojama atsižvelgus į naujagimio kūno temperatūrą - nuo +28o iki+38oC.

Gyvybinių Funkcijų Stebėjimas

Prie kiekvieno NITS paciento prijungiamas monitorius. Šis neinvazinis aparatas suteikia daug naudingos informacijos. Monitoriai nuolat seka, skaičiuoja ir fiksuoja naujagimio gyvybinių funkcijų rodiklius: širdies darbą, kvėpavimo dažnį, arterinį kraujospūdį, kūno temperatūrą, kraujo įsotinimo deguonimi rodmenis. Aparatas plonais lanksčiais laidais sujungtas su davikliais, kurie klijuojami prie odos tam tikroje vietoje - prie krūtinės, rankų, kojų. Laidais į monitorių patenkančius signalus personalas mato kaip įvairiaspalvius skaitmenis arba grafikus ekrane, tam tikri signalų pokyčiai iš karto praneša apie vaikučio būklės pakitimus. Elektriniai širdies veiklos davikliai su specialiais lipdukais tvirtinami vaikelio širdies plote. Jie fiksuoja širdies impulsus ir jų signalus siunčia į monitorių. Jei įtariama, kad naujagimis turi neurologinių sutrikimų, prijungiamas galvos smegenų veiklą fiksuojantis monitorius. Tai irgi neinvazinis būdas, kai davikliai, lipdukais pritvirtinti ant vaiko galvos, registruoja smegenų siunčiamus elektrinius signalus.

Svarbiausia, kad neišnešiotas naujagimis ne tik išgyventų, bet ir išvengtų galimų komplikacijų.

Kvėpavimo Palaikymas

Dauguma ką tik gimusių mažylių į NITS patenka dėl kvėpavimo nepakankamumo, t. y. jiems sunku kvėpuoti dėl nepakankamai subrendusių ar dėl uždegimo pažeistų plaučių.

• Deguonies kaukė: Prie nosies ir burnos pridedama elastingo plastiko kaukė ir per ją nuolat tiekiamas sušildytas ir sudrėkintas deguonies prisotintas oras.
• Nosies kaniulės: Plonyčiai vamzdeliai (dar vadinami ūsais) padeda deguonies ir oro mišiniui patekti tiesiai į šnerves.
• Dirbtinio kvėpavimo aparatas: Jei naujagimis pats nekvėpuoja arba kvėpuoti jam darosi vis sunkiau, jam į trachėją įkišamas vamzdelis, per kurį dirbtinio kvėpavimo aparatas tam tikru slėgiu ir dažniu įpučia deguonies ir oro mišinį tiesiai į plaučius, t. y. aparatas „kvėpuoja“ už vaiką.

Maitinimas

Ankstuko virškinimo sistema nėra pakankamai subrendusi, kad galėtų suvirškinti tiek maisto, kiek pakaktų jo gyvybei užtikrinti. Todėl pirmąsias gyvenimo paras neišnešiotas naujagimis dažniausiai maitinamas per kateterį, kuris būna įvestas į bambinę, kitą centrinę ar periferinę veną. Šis plonas vamzdelis taip pat gali būti naudojamas kraujo mėginiams paimti, medikamentams sušvirkšti ar kraujui perpilti. Pro intraveninį kateterį naujagimis gauna visas svarbiausias maisto medžiagas - specialiai sukurto mišinio, kuriame tinkamai subalansuotos visos reikalingos maistinės medžiagos: baltymai, angliavandeniai, riebalai, elektrolitai, mikroelementai bei vitaminai.

Taip pat skaitykite: Parama neišnešiotiems naujagimiams Lietuvoje

Kol naujagimis guli NITS ir yra per silpnas, jog galėtų čiulpti krūtį, jis maitinamas per zondą. Plonas zondas įkišamas per nosį ar burną tiesiai į skrandį ir per jį supilamas reikiamas pieno kiekis. Paprastai sergantys naujagimiai maitinami kas 3 val., mažieji, t. y. sveriantys <1000 g, kas 2 val. Taigi, kol naujagimis pasveiks ir paaugs, jog galėtų valgyti iš krūties, motinai reikės nusitraukinėti pieną.

Beveik visiems NITS pacientams reikia vienokių ar kitokių vaistų. Dažniausiai tai - antibiotikai, kurie naikina mikrobus, žmogaus organizme sukeliančius infekcijas. Kokius vaistus gauna naujagimis ir kaip jie veikia, tėvus informuoja gydytojas. Naujagimiui sveikstant ir stiprėjant, reikia vis mažiau tyrimų, procedūrų ir vaistų.

Profesionali Gydytojų Komanda

Neonatologas - tai pagrindinis naujagimio gydytojas. Jis prižiūri neišnešiotą kūdikį intensyviosios terapijos ar neišnešiotų naujagimių skyriuje. Jam nuolat talkina gydytojai radiologai, vaikų kardiologai, vaikų chirurgai, pulmonologai, urologai, nefrologai, gastroenterologai. Jeigu nustatoma apsigimimų arba įtariama įgimta medžiagų apykaitos liga, neapsieinama be gydytojų genetikų.

Slaugytojos suleidžia gydytojo paskirtus vaistus, padeda atlikti įvairias specifines medicinines procedūras. Kasdien mažylio higiena taip pat rūpinasi slaugytojos. Jos atsakingos už vaiko odos, bambos, akių, nosytės priežiūrą. Kasdien sveria, maitina per zondą ar iš buteliuko, stebi prijungtų monitorių rodmenis.

Vaiko raidos specialistas vertina bendrą psichomotorinį ankstuko vystymąsi, fizinę būklę. Ergoterapeutas padeda parinkti patogiausią vaikučiui padėtį ir moko tėvus teisingai paguldyti ar maitinti naujagimį. Logopedas moko ne kalbėti, o žįsti, skatindamas čiulpimo refleksą pratina prie savarankiško maitinimosi.

Ligoninėje ankstuko sveikata taip pat rūpinasi laboratorijos gydytojai - jie vertina kraujo tyrimus, daro pasėlius. Funkcinės diagnostikos specialistai užrašo kardiogramas ir t. t. Gydytojų vizitacijos įprastai vyksta du kartus per dieną - ryte ir vakare.

Dokumentavimas

Naujagimio gydymas ir priežiūra yra griežtai ir tiksliai dokumentuojami ligos istorijoje. Kiekvieną dieną gydytojas užpildo specialų gydymo lapą ir nurodo planuojamus atlikti tyrimus, taip pat kokie ir kokiomis dozėmis bus skiriami vaistai, kaip naujagimis bus maitinamas ir pan.

Dauguma neišnešiotų ir išnešiotų naujagimių skyrių turi ramybės laiką, skirtą kūdikiams ilsėtis. Įprastai prigesinamos šviesos, užtraukiamos užuolaidos, o triukšmas sumažinamas iki minimumo.

Neišnešiotiems ar sergantiems kūdikiams reikia ypatingos priežiūros, todėl jie gali būti perkelti į kitą ligoninę, turinčią specializuotus neišnešiotų ar išnešiotų naujagimių skyrius. Kokia bus pasirinkta ligoninė, priklausys nuo kūdikio būklės ir reikalingo gydymo.

Kada Galima Išvykti Namo?

Geriausiai vaikas, aišku, jausis namie. Todėl ligoninėje laikomas tik tiek, kiek būtina. Nė dienos ilgiau. Iki 34 savaičių gestacinio amžiaus ankstukai namo neišleidžiami, nes jų kvėpavimo sistema dar nėra iki galo išsivysčiusi. Šio amžiaus mažyliai dar gali pamiršti kvėpuoti, todėl, kad ir kaip gerai jaustųsi, stebimi ligoninėje. Beje, vaikučio svoris - nėra pagrindinis kriterijus.

Sunku pasakyti, kada jūsų vaikelis atitiks šiuos kriterijus:

1. Nėra geltos požymių.
2. Valgo pats.

Kiek dienų, savaičių ar mėnesių teks būti ligoninėje, priklauso nuo individualios būklės.

Prevencija

Svarbu planuoti nėštumą, laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti ligas. Apsigimimo profilaktikai patartina bent vieną mėnesį iki nėštumo ir pirmus tris nėštumo mėnesius naudoti folinę rūgštį. Nėštumo metu būtina atsikratyti žalingų įpročių, tinkamai maitintis, nepervargti, nedirbti kenksmingomis sąlygomis.

tags: #neisnesiotu #naujagimiu #slauga