Vaikų zyzimas - tai reiškinys, su kuriuo susiduria daugelis tėvų. Tai gali būti verkšlenantis balsas, nuolatinis skundimasis, burzgėjimas ar murmesys po nosimi. Nors tai gali erzinti, svarbu suprasti, kad zyzimas dažnai yra vaiko raidos etapas ir gali signalizuoti apie įvairius poreikius ar emocijas. Šiame straipsnyje aptarsime vaikų zyzimo priežastis, kaip tėvai gali reaguoti į tokį elgesį ir kokias strategijas taikyti, norint padėti vaikui išreikšti savo poreikius tinkamais būdais.
Zyzimo Priežastys
Vaikams augant, jų elgesys kinta, o kartu ir jų poreikių išraiškos būdai. Jei kūdikis verkia, kai jam kažkas negerai, tai paaugęs vaikas gali verkšlenti. Šis perėjimas nuo verkimo prie verkšlenimo rodo tam tikrą vaiko raidos etapą.
- Dėmesio trūkumas: Vaikas gali pradėti verkšlenti, kai jaučiasi ignoruojamas, pavyzdžiui, kai tėvai kalba tarpusavyje arba su draugais. Tokiu atveju, skyrus vaikui šiek tiek dėmesio, verkšlenimas gali liautis.
- Neišreikšti poreikiai: Zyzimas gali būti būdas pranešti apie konkrečius poreikius, tokius kaip šaltis, karštis, nepatogūs drabužiai, nuovargis, alkis ar troškulys.
- Emocijų komunikatas: Vaikai, ypač maži, gali neturėti patirties ar nemokėti tinkamai komunikuoti savo jausmų ir poreikių. Verkšlenimas gali būti būdas išreikšti diskomfortą ar nepasitenkinimą.
- Saviraiškos trūkumas. Kartais vaikai zirzia iš nevilties, kad nuo jų niekas nepriklauso. Jie jaučiasi bejėgiais kažką pakeisti ar kažką sugalvoti ne todėl, kad iš tikro negali, o todėl, kad niekas į jų sugalvojimus neatsižvelgia.
- Raidos etapas: Vaikų užsispyrimas - dažna mažų vaikų auklėjimo problema. Tėvai sako: „Mano vaikas ožiuojasi”. Juokais galime sakyti, kad ožligė - tai vaikų liga, pasireiškianti klykimu, trypimu kojomis, kritimu ant žemės, nesiliaujančiu zirzimu. Aktyviausia šios ligos fazė nuo dviejų iki keturių metų.
Kaip Reaguoti į Vaikų Zyzimą
Svarbu atskirti, ar zyzimas yra susijęs su neišreikštais poreikiais ar emocijomis, ar tai yra įprotis atkreipti dėmesį.
- Klausykite ir stenkitės suprasti: Užuot liepus vaikui liautis zyzti, pabandykite išsiaiškinti, kas slypi už šio elgesio.
- Šalinkite priežastis: Jei įmanoma, pašalinkite verkšlenimo priežastį. Pavyzdžiui, jei vaikui šalta, aprenkite jį šilčiau. Jei alkanas - pasiūlykite užkąsti.
- Mokykite komunikuoti: Paaiškinkite vaikui skirtumą tarp verkšlenimo ir aiškaus, konkretaus kalbėjimo. Mokykite jį formuluoti savo poreikius ir emocijas tinkamais žodžiais.
- Būkite kantrūs: Atminkite, kad vaikas mokosi ir jam reikia laiko, kad išmoktų tinkamai išreikšti savo poreikius.
- Skatinkite teigiamą elgesį: Girkite vaiką, kai jis kalba aiškiai ir ramiai.
- Ignoruokite, kai reikia: Jei zyzimas yra būdas atkreipti dėmesį, o vaiko poreikiai yra patenkinti, galite pabandyti ignoruoti zyzimą. Tačiau svarbu užtikrinti, kad vaikas jaustųsi saugus ir mylimas. Ignoravimas naudojamas mažinant netinkamą vaiko elgesį, tokį kaip zyzimas, skundimasis, pykčio priepuoliai ir pan. Ignoravimas nėra naudojamas, kai reiškiama agresija kitiems Ignoruoti yra lengviau nei bausti, t. y. elgesys pasireiškia rečiau, kai jam nesuteikiama dėmesio.
Emocijų Žodyno Plėtimas ir Savitvardos Mokymas
Svarbu plėsti vaiko emocinį žodyną ir mokyti jį suvokti savo emocijas bei situacijas, kuriose jos kilo.
- Vakaro refleksija: Prieš miegą pasidalinkite dienos įspūdžiais, išskirkite įvykius, kurie pralinksmino, nuliūdino, suteikė džiaugsmo ar sukėlė pyktį.
- Adekvatus elgesys: Priminkite vaikui, kaip jam adekvačiai elgtis, kai ima pyktis, kaip jam išreikšti savo emocijas. Pasakykite, kad jis gali pykti, bet muštis negalima, geriau suspausti tvirtai kumštukus, patrepsėti, nupiešti ir suplėšyti savo pyktį.
- "Minutės pertraukėlė": Jei pyktis tampa nevaldomas, o zyzimas perauga į isteriją, pasiūlykite vaikui „minutės pertraukėlę“, galimybę nusiraminti savo kambaryje ar kitoje ramioje vietoje. Turite būti tvirti ir ramiai pasakyti, kad pokalbį tęsite tik vaikui nusiraminus. Pertraukėlė neturėtų būti ilga, pavyzdžiui ketverių metų vaikui nusiraminti turėtų užtekti 4 min. Vyresniam galite pasiūlyti pyktį iškvėpuoti.
Tėvų Pavyzdys ir Savitvarda
Pats veiksmingiausias savitvardos mokymo metodas - tėvų pavyzdys. Vaikams svarbu pamatyti, kad ir tėvai gali pykti, bet neprarasti savitvardos. Vienas didžiausių iššūkių tėvams - valdyti pyktį ir demonstruoti kantrybę, kai vaikai neklauso.
Taip pat skaitykite: Auklių įvertinimas
- Pykčio valdymas: Prasiveržus pykčiui vertėtų stabtelti, įkvėpti-iškvėpti ir nusiraminus pagalvoti, kaip suvaldyti kaistančią atmosferą. Tokioje situacijoje reikėtų elgtis ir kalbėti ramiai, pabandyti suprasti ar išsiaiškinti vaiko pykčio priežastį, ramiu tonu pasakyti, kad jums pikta, kai vaikas taip elgiasi.
- Klaidų pripažinimas: Jei pykčio nesuvaldėte ir užrėkėte ant vaiko ar pasakėte tai, dėl ko vėliau gailėsitės, taip pat neslėpkite kilusių jausmų, o atvirai prisipažinkite, kad taip reaguoti nederėjo, jūs klydote, atsiprašykite. Vaikai taip pat išmoks prisipažinti klydę ir atsiprašyti.
Rekomendacijos Tėvams dėl Netinkamo Elgesio Mokykloje
Svarbu aptarti su vaiku sunkumų mokykloje dėl netinkamo elgesio priežastis ir išsiaiškinti vaiko požiūrį į tai.
- Pokalbio pradžia: Pokalbį galima būtų pradėti nuo to: „Aš pastebėjau, kad tau kyla sunkumų dėl netinkamo elgesio mokykloje. Kas nutiko?“
- Atsakomybės skatinimas: Nesiūlykite savo sprendimo būdų, leiskite vaikui pagalvoti.
- Tvarkos aptarimas: Kiekvieną dieną aptarkite su vaiku, kokia yra tvarka klasėje, mokykloje (pvz., 2-3 punktus) koks jo elgesys būtų pageidautinas.
- Pasekmės: Kalbėdami apie elgesį, naudokite „jei-tai“ formuluotę, aptarkite galimas pasekmes. Galima suvaidinti tą pačią situaciją su netinkama pabaiga, pvz., jei realiai nutiko ir kokia galėtų būti, pvz., su tinkama pabaiga.
- Elgesio įvertinimas: Pageidautina kiekvieną dieną įsivertinti elgesį mokykloje 0-1-2-3-4-5 skalėje (kur 0 - toks netinkamas elgesys, kad blogiau ir būti negali, o 5 − pats tinkamiausias pasaulyje) ir jei, pvz., vaikas savo elgesį įvertina mažiau nei 5 balais, galima klausti ko reikia, kad būtų bent vienu balu aukštesnis įvertinimas ir ką vaikas pats dėl to gali padaryti.
- Dienos aptarimas: Aptarkite su vaiku 2-3 gerus ir blogus dalykus, kurie nutiko mokykloje.
- Motyvacijos paieška: Ieškokite kas labiausiai motyvuoja vaiką elgtis tinkamai, kas mokykloje patinka, kūrybiškai žiūrėkite į mokymąsi ir pasinaudokite kasdieninėmis situacijomis, kad pagerinti skaičiavimo, skaitymo, įgūdžius.
- Taisyklių sąrašas: Kartu su visais šeimos nariais, jei neturite, sudarykite taisyklių sąrašą, į kurį būtų įtrauktas ir elgesys mokykloje (veiklų, pertraukų metu), namuose. Sąrašas turi būti rašytinis. Kasdien reikia pagal šį sąrašą įsivertinti vaiko elgesį (pvz., + ir -). Taisyklių neturi būti per daug, pvz., gali būti 5-10. Reiktų sudaryti aiškius susitarimus kaip ir į ką tie pliusai bus iškeičiami, kokia jų vertė: pvz., galima pildyti savaitės ar kelių apdovanojimų lentelę su lipdukais, kuriais žymima, kada elgesys yra pasiektas. Įtraukite vaiką į jo/jos paties apdovanojimų lentelės kūrimą, kad lentelė atrodytų kitaip, neįprastai. Sudarinėdami apdovanojimų programą, atkreipkite dėmesį į pačiam vaikui įdomius dalykus.
- Apdovanojimų programa: Apmąstykite šiuos klausimus: -Ar tikslas nėra per sudėtingas?-Ar pasirinktas elgesys yra konkretus ir pastebimas?-Ar apdovanojimai įvairūs?-Ar aš nenaudosiu savo apdovanojimų programos, kaip būdo bausti vaiką už blogą elgesį? (Apdovanojimų lentelė yra skirta tik teigiamam elgesiui skatinti.)
- Paskatinimai ir bausmės: Paskatinimus (tai gali būti pagyrimai, dėmesys, prizai, dovanėlės, pramogos) naudokite dažniau nei bausmes (tai gali būti kažkokių privilegijų, dovanėlių atėmimas). Skatinti reiktų tinkamą elgesį, kartais būna taip, kad mes nejučia pastiprinam, paskatinam neigiamą vaiko elgesį, pvz., jei vaikas rėkia parduotuvėj, nuperkam saldainį, kad nerėktų. Giriant vaiką reikia būti konkrečiam, kaip ir sakant instrukcijas, pagyrimas turėtų sekti iškart po elgesio.
- Pozityvios disciplinos piramidė: Kuo aukščiau viršūnės, tuo rečiau tas metodas turi būti naudojamas.
Agresijos Priežastys ir Valdymas
Agresija yra būdinga kiekvienam žmogui - tai instinktyvi elgesio forma, kurios esminis tikslas - savisauga. Tėvai turėtų atsiminti vieną dalyką - nereikia versti vaiko užgniaužti agresiją, nes tai gali virsti autoagresija ir pasireikšti savęs mušimu, skriaudimu, susirgimu kokia nors liga, kuri dažnai yra psichologinės kilmės, ir pan. Norėdami rasti sprendimą, turime žinoti agresijos priežastis.
- Baimės jausmas ir nepasitikėjimas aplinka: Vaikas mano, kad pasaulis yra nesaugus, tad reikia visada saugotis ir gintis, dar geriau - pulti pirmam.
- Draudimai ir nurodymai: Draudimai ir visi kiti nurodymai, kurie tuo metu kertasi su vaiko norais ir interesais.
- Savarankiškumo ir nepriklausomybės noras: Vaikai tamp piktesniais, agresyvesniais, nenori klausyti ir atsikalbinėja.
Kaip Elgtis Tėvams Esant Vaiko Agresijai
- Padidinkite vaiko savarankiškumą: Galbūt nebereikia tikrinti vaiko kuprinės, kad įsitikinti, ar viską susidėjo? Galbūt jau vaikas pats gali spręsti, kokį megztinį vilktis į mokyklą? Arba nuspręsti, kaip norėtų praleisti laisvą laiką?
- Geranoriški pokalbiai ir patarimai: Draudimai ir barimai retai kada padeda, tačiau geranoriški pokalbiai ir patarimai būna vertingi.
- Privati erdvė: Gerai, kai vaikas turi savo kambarį ar kambario dalį, kuri yra tik jo ir be vaiko leidimo niekam nevalia ten lįsti. Tuomet vaikas būna atsakingas už tvarką savo „kampelyje“ ir tuo pačiu turi laisvę susidėlioti daiktus pagal save.
- Besąlygiška meilė: Neturėtų būti manipuliuojama pasakymais: „Jei nedarysi kaip sakau, nemylėsiu tavęs…“ Kritikuoti galima tik elgesį, bet ne vaiko asmenybę!
- Pozityvumas: Stenkitės ir patys būti pozityvesniais. Nepykite ant kitų žmonių, jei jie elgiasi ne taip, kaip Jums norėtųsi, bet stenkitės suprasti jų tokio elgesio priežastis. Analizuokite tokias situacijas garsiai.
- Jausmų įvardinimas: Mokykite vaiką įvardinti savo jausmus, paklausdami, ar jis pyksta, nerimauja ir pan.
- Meninė/sportinė veikla: Iškart po įtemptų situacijų pasiūlykite kartu papiešti, palipdyti ar užsiimti kita menine/sportine veikla, kuri leistų vaikui išlieti savo jausmus.
- Ramybė ir supratimas: Jeigu vaikas pyksta, šaukia ar net Jums suduoda - jokiu būdu neatsakykite tuo pačiu, nes parodysite, kad elgiatės lygiai taip pat kaip jis! Verčiau ramiai išklausykite, apkabinkite ar priglauskite ir išreikškite supratimą dėl jo jausmų tokioje situacijoje.
- Venktkite situacijų, kurios didina agresiją: Jei yra vėlus metas ir vaikas pavargęs, reikia pasiūlyti ramesnių veiklų. Kalbinti miegoti reikia dar iki tol, kol vaikas pervargs. Neigiamas situacijas aptarinėkite be „liudininkų“ (kitų vaikų, mokytojų, giminaičių ir pan.).
- Užimtumas: Pagalvokite apie užimtumą - galbūt reikėtų leisti vaiką į būrelį, kur jis galėtų „išsikrauti“. Efektyvūs būna meninės raiškos užsiėmimai ir sporto treniruotės.
- Teisingumas ir išklausymas: Jokiu būdu iškart neužsipulkite vaiko, nepadarykite jo „kaltu“, prieš tai neišgirdę jo nuomonės. Būkite teisingi ir išklausykite abi puses.
- Tarpusavio santykiai su sutuoktiniu: Svarbu ir geri tarpusavio santykiai su sutuoktiniu, nes į tėvų nesantaiką vaikai taip pat reaguoja agresija.
Kaip Elgtis Esant Vaikų Užsispyrimui (Ožligė)
Gydydami ožligę, atsisakykite bausmių, grasinimo ar gąsdinimo. Šie metodai yra visiškai neveiksmingi. Jie vaikams netinkami dar ir dėl nepakankamo kalbos įvaldymo, laiko bei perspektyvos supratimo.
- Žmogiškos reakcijos: Idealiu atveju turėtų pakati šaltesnio balso, griežtesnio žvilgsnio ar nuoširdaus nusivylimo atžalos elgesiu - paprastų žmogiškų reakcijų.
- Meilė ir dėmesys: Niekada nesakykite ir nevaizduokite, kad blogai besielgiančio vaiko jūs nebemylite. Priešingai, mažylis turi neabejoti, kad jis yra ir bus mylimas visada ir visoks. Pasistenkite skirti vaikui kuo daugiau dėmesio, kai jis gražiai elgiasi, tenkinkite jo prašymus tik tada, kai vaikas juos išsako, užuot klykęs, spiegęs ar zyzęs.
- Paaiškinimai ir įvardijimai: Galima atkreipti paties vaiko dėmesį, kai jis gražiai kalba ir jums malonu pildyti jo prašymus. Taip pat nesitikėkite, kad išauklėsite vaiką sėdėdamas fotelyje. Mažieji labai imlūs įspūdžiams ir užsiėmę savo svarbiais reikalais greičiausiai net negirdės (arba nenorės girdėti) jūsų nurodymo. Jei vaikas ožiuojasi ne tik protestuodamas prieš jūsų reikalavimus, bet visą dieną, neatmeskite galimybės, kad jis serga.
- Trijų metų krizė: Ožligė yra susijusi su trijų metų krize. Maždaug tuo laikotarpiu vaikas pradeda suvokti save kaip atskirą asmenybę, skuba pareikšti ir įtvirtinti savo valią, išbando savo galimybes. Tėvams labai svarbu išlaikyti balansą - palaikyti vaiko savivertę ir pasitikėjimą, paskatinti jo savarankiškumą, nebausti, bet leisti susidurti su netinkamo elgesio pasekmėmis.
- Kantrybė ir ramybė: Susidūrus su nepamatuotom vaiko užgaidom, tėvams sunku susitvarkyti su savo susierzinimu, kuris prasiveržia pakeltu tonu, vaikas bauginimu, grasinimu ar - dar blogiau - vaiko mušimu, purtymu ir pan.. Vaikas yra pamėgdžiojanti būtybė ir pamatęs tėvų emocinę iškrovą, priima ją kaip elgesį, į kurį reikia lygiuotis. Jei vaikas rėkia, klykia, krenta ant žemės, valdykitės, ir net jei esate labai pavargusi, neleiskite laimėti savajam susierzinimui ar pykčiui. Emocijos čia ir taip jau trykšta per kraštus, todėl stenkitės atstatyti pusiausvyrą - būkite tvirta ir rami.
Taip pat skaitykite: Gimdymas Santaros klinikose: pasiruošimas
Taip pat skaitykite: Humoras apie darželį