Įvadas
Priešmokyklinis ugdymas - tai svarbus etapas vaiko gyvenime, padedantis jam pasiruošti mokyklai ir tolesniam ugdymuisi. Šiame straipsnyje nagrinėsime, ar priešmokyklinis ugdymas yra privalomas Jungtinėje Karalystėje, kokia yra ankstyvojo ugdymo patirtis Lietuvoje bei kitose šalyse, ir kokie argumentai pateikiami už ir prieš privalomą priešmokyklinį ugdymą.
Priešmokyklinis ugdymas Jungtinėje Karalystėje
Jungtinėje Karalystėje vaikai pradeda lankyti mokyklą 4-5 metų amžiaus. Tokio amžiaus jie lanko parengiamąją klasę, vadinamąją „reception“. Pasak lituanistinės mokyklėlės „Bitė“ Londone steigėjos ir vadovės Virginijos Stukaitės-Laniauskienės, parengiamojoje klasėje veikla organizuojama labiau per žaidimus, skirtingai nei aukštesnėse klasėse, kur daug sėdima, rašoma, skaitoma. Tačiau kai kuriose mokyklose jau pirmais mokslo metais vaikus pradeda mokyti rašyti. Viena mama kreipėsi į Virginiją, sutrikusi dėl to, kad jos 4-erių metų vaikas turėjo pradėti rašyti sakiniais. Pedagogė įsitikinusi, kad tokia sistema neatitinka vaikų poreikių.
Priešmokyklinio ugdymo situacija Lietuvoje
Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje tapo privalomu. Jis teikiamas vaikams, kuriems einamais kalendoriniais metais sukanka 6 metai. 2016 m. Rugsėjo 1-ąją visi šešiamečiai susirinko į priešmokyklines grupes darželiuose ir mokyklose. Šiemet priešmokyklinis ugdymas tapo privalomas visiems vaikams, kuriems liko metai iki mokyklos. Jau praėjusiais metais priešmokyklines grupes lankė beveik 98 proc. Specialistai pabrėžia, kad prieš pirmąją klasę vaikams svarbiausia ne išmokti rašyti ar skaityti, bet pasirengti psichologiškai.
Lietuvos edukologijos universiteto psichologijos katedros docentė dr. Violeta Rimkevičienė mano, kad užtikrindami privalomą priešmokyklinį ugdymą sudarysime vienodas sąlygas visiems vaikams pasirengti mokyklai ir ŠMM siūlomos pataisos būtų labai tikslingos. Ji remiasi tyrimais, kuriuose įrodyta, kad vaiko ugdymas veikia pažintinę raidą, santykius su bendraamžiais, kalbos lavėjimą, motyvaciją mokytis visą gyvenimą, vaiko akademinius ir socialinius pasiekimus. Be to, tai labai stipriai veikia vėlesnę paauglių mokymosi motyvaciją. Docentė pateikia išvadas, kokie gebėjimai ir įgūdžiai pagelbėtų vaikui pasirengti mokyklai, taip pat, į ką tėvai turėtų atkreipti dėmesį.
Anstyvojo Ugdymo Patirtis Lietuvoje
Lietuvoje jau kurį laiką diskutuojama apie ankstyvąjį ugdymą. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) ėmėsi iniciatyvos ankstinti vaikų ugdymą, atsižvelgdama į mokslinių tyrimų rezultatus ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas. Nuo 2019 m. rugsėjo į priešmokyklines grupes ateina visi šešiamečiai ir tie penkiamečiai, kurie, tėvelių sprendimu, yra brandūs dalyvauti priešmokykliniame ugdyme, o sulaukę šešerių - eiti į pirmą klasę.
Taip pat skaitykite: Ar JK privalomas priešmokyklinis ugdymas?
ŠMM siūlo įteisinti pataisas, kad priešmokyklinis ugdymas būtų privalomas ir visiems vaikams užtikrinta teisė į vienodas sąlygas pasirengti mokyklai.
Tėvų Sprendimų Svarba
ŠMM viceministras Gražvydas Kazakevičius pabrėžė, kad priimant sprendimus dėl galimybės vaikui anksčiau (5 ar 6 metų) pradėti lankyti priešmokyklinio ugdymo grupę dalyvauja ir tėveliai. Jeigu tėveliai abejoja, nėra tikri dėl vaiko pasirengimo lankyti priešmokyklinę grupę, išlieka galimybė kreiptis į Pedagoginę psichologinę tarnybą ar kitus švietimo pagalbos specialistus ir įsivertinti vaiko brandumą. Tai nebėra privaloma, o galutinį sprendimą priims tėveliai.
Ankstyvojo Ugdymo Argumentai
ŠMM teigia, kad kuo anksčiau vaikas pradedamas kryptingai ugdyti, tuo geresni jo rezultatai vėliau mokantis mokykloje - tą patvirtina moksliniai tyrimai. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad vaikai, kurie daugiau laiko praleidžia ankstyvojo ugdymo įstaigose, geriau pasirengia pradiniam ugdymui ir jiems jis geriau sekasi, vėliau pasiekia geresnių rezultatų.
Specialistų Nuomonės
Vilniaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) direktorė Roma Vida Pivorienė ragina tėvus atsakingai priimti sprendimus dėl ankstesnio vaikų ugdymo. Jos teigimu, kartais tai gali būti neracionalu, o gal net nenaudinga vaikui. Ji atkreipia dėmesį, kad kol kas ugdymas nuo 6-erių metų nėra privalomas, taigi klasės bus mišrios. Tokiu atveju atsiranda pavojus, kad jaunesnio amžiaus vaikas gali būti silpnesnis nei klasės dauguma, jo pažintinės funkcijos nebus pasiekusios reikiamo brandos lygio, todėl gali sunkiau sektis įsisavinti ugdomąją medžiagą, o tai savo ruožtu - menkins mokymosi motyvaciją. R.V.Pivorienės teigimu, į mokyklą susiruošusio 6-mečio pažintinių funkcijų išsivystymas turi atitikti statistinio 7-mečio lygį.
PPT direktorė ragina esant abejonių, ar vaikas pasirengęs mokyklai, konsultuotis su specialistais. Pasirengimas mokyklai - kur kas daugiau nei mokėjimas skaityti. PPT vertina vaiko pažintines funkcijas, gebėjimą sutelkti dėmesį, psichomotorikos išsivystymą ir pan. Labai svarbus vaiko emocinis, socialinis brandumas - gebėjimas adekvačiai vertinti situacijas ir jose prisitaikyti.
Taip pat skaitykite: Reglamentavimas ir priešmokyklinis ugdymas
Filaretų pradinės mokyklos psichologė Irena Voinič dalijasi pastebėjimais iš praktikos, atsiradusiais ir po pokalbių su kitomis pradinių klasių mokytojomis. Paprastai šešiamečiai išsiskiria tarp pirmokų. Būsimi pirmokai, kuriems tais kalendoriniais metais dar nesueina 7-eri, turi pereiti mokyklinio brandumo įvertinimą. Jame atsispindi, ar vaiko kalba, smulkioji motorika, kai kurie pažintiniai gebėjimai pakankamai išlavėję, ar jam nebus sunku mokytis su septynmečiais. Vis dėlto įvertinti socialinį-emocinį brandumą šia metodika yra sunku. Tokie vaikai dažnai atrodo kiek vaikiškesni už savo bendraamžius, sunkiau susitelkiantys, vis dar žaidžiantys.
Šešerių ir septynerių metų vaikų raida skiriasi. Skiriasi vaikų fizinė, pažintinė, socialinė-emocinė branda. Vaikai skiriasi ir savo individualiais raidos ypatumais, socialinėmis, ekonominėmis sąlygomis, kuriomis auga. Įvairūs tyrimai rodo, kad skaitymu vaikas pradeda domėtis apie penktuosius-šeštuosius metus, tuo laikotarpiu jam darosi patraukli ir mokykla. Tad ar kartais nepraleidžiame labai svarbaus laiko, kai vaikui smalsu ko nors išmokti? Viskas priklauso nuo to, kaip mes, suaugusieji, atliepsime vaiko poreikius.
Socialinė ir emocinė vaiko branda yra vieni svarbiausių kriterijų, vertinant vaiko pasiruošimą mokyklai. Socialinę-emocinę brandą apibūdina vaiko savęs suvokimas ir savigarba, elementari savikontrolė, gebėjimas susivaldyti, gebėjimas gyventi greta kitų, mokėjimas bendrauti ir bendradarbiauti, atsakomybė.
Privalomo Priešmokyklinio Ugdymo Privalumai ir Trūkumai
Privalumai
- Ankstyvesnis socialinių įgūdžių ugdymas: Priešmokyklinėse grupėse vaikai mokosi būti kolektyve, bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiais, laikytis taisyklių.
- Geresnis pasirengimas mokyklai: Priešmokyklinis ugdymas padeda vaikams įgyti bazinių žinių ir įgūdžių, reikalingų sėkmingam mokymuisi mokykloje.
- Regioninių skirtumų mažinimas: Įtraukus vaikus į institucinį ugdymą metais anksčiau, būtų pradėta anksčiau mažinti regioninius skirtumus, vaikų pasirengimą pradiniam ugdymui.
- Ankstyvesnis rizikų pastebėjimas: Vaikui anksčiau pradėjus institucinį ugdymą, galima anksčiau pastebėti vaiko socialinį, ekonominį, kultūrinį kontekstą ir rizikas, raidos sutrikimus ir suteikti reikiamą kompleksinę pagalbą.
- Sėkmingesnis startas visiems: Privalomas priešmokyklinis ugdymas įvestas siekiant visiems vaikams padėti pasirengti sėkmingai mokytis mokykloje, neišskiriant ir sunkiai besiverčiančių, socialinės atskirties šeimų atžalų.
- Vaiko ugdymas veikia pažintinę raidą, santykius su bendraamžiais, kalbos lavėjimą, motyvaciją mokytis visą gyvenimą, vaiko akademinius ir socialinius pasiekimus, padeda pagrindus startui pradinėje mokykloje, sumažėja tikimybė iškristi ir nelankyti mokyklos. Tokių vaikų tarptautiniai skaitymo gebėjimų tyrimų (PIRLS), penkiolikmečių pasiekimų tyrimų (PISA) rezultatai yra geresni.
Trūkumai
- Galima įtampa vaikams: Lietuvos tėvų forumas (LTF) teigia, kad mažyliai patirs nereikalingą įtampą, jei priešmokyklinis ugdymas bus privalomas.
- Jaunesnių vaikų sunkumai: Jaunesnio amžiaus vaikas gali būti silpnesnis nei klasės dauguma, jo pažintinės funkcijos nebus pasiekusios reikiamo brandos lygio, todėl gali sunkiau sektis įsisavinti ugdomąją medžiagą, o tai savo ruožtu - menkins mokymosi motyvaciją.
- Ne visi vaikai pasiruošę: Ne visi vaikai šiandien pasiruošę būti masinėje mokykloje su 24 vaikais, ramiai sėdėti suoluose. Yra vaikų kurie geriau ugdosi laisvėje, gamtoje, erdvėje.
- Darželių trūkumas: Priešmokykliniai vaikai bus vedami į masines dideles mokyklas ir jiems reikės būti tuose kombinatuose, o tėvai labiau sutiktų vesti savo vaikus su bendraamžiais į saugesnes aplinkas, bet šiandien matome didelį darželių trūkumą.
Kas turėtų žinoti tėvai, leisdami vaiką į priešmokyklinę grupę?
- Priešmokyklinio ugdymo grupes nuo šio rugsėjo 1 d. privaloma lankyti visiems vaikams, kuriems tais kalendoriniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.) sukanka šešeri ir iki pirmos klasės lieka vieneri metai.
- Valstybė finansuoja 4 ugdymo valandas per dieną arba 20 valandų per savaitę.
- Mokesčiai - tokie patys, kaip ir už darželį. Tėvai moka tik už vaikų maitinimą.
- Savivaldybės nustatyta tvarka mokestis už vaikų išlaikymą priešmokyklinio ugdymo grupėse gali būti sumažintas 30, 50, 60 ar 80 proc., o kai kurios šeimos nuo jo gali būti atleidžiamos.
- Priešmokyklinio ugdymo programa nesudėtinga ir pritaikyta pagal amžių - 4-6 m. amžiaus vaikai stebėdami, tyrinėdami ir žaisdami lavina savireguliaciją, mokosi tikslingo elgesio, susipažįsta su raidėmis, skaičiais. Ugdomi vaiko gebėjimai, kurie jam bus svarbūs pradėjus lankyti mokyklą, ir ypač - socialinė kompetencija. Tai yra tokie vaiko gebėjimai, kuriuos jis gali įgyti kartu su bendraamžiais priešmokyklinėje grupėje - užsiimti bendra veikla su kitais, bendrauti ir bendradarbiauti, dirbti komandoje, tartis ir susitarti dėl bendrų taisyklių, išmokti taikiai ir pagarbiai spręsti konfliktus, gebėti išgirsti draugus ir suaugusiuosius, rasti savo vietą bendruomenėje, būti empatiškas, padėti kitiems.
- Vaikams, turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, priešmokyklinio ugdymo programa yra pritaikoma.
Kaip tėvai turėtų ruošti vaiką mokyklai?
Tėvai turėtų sudaryti sąlygas atsiskleisti vaiko pasitikėjimui savimi, kad jis tikėtų savo sėkme t.y., kad viskas jam pasiseks, nes pasitikintis vaikas labiau linkęs imtis naujų užduočių, jis dažniau mėgina pakartoti veiklą. Tėvai turėtų skatinti vaiko savarankiškumą, sudarydami sąlygas jam daugelį veiklų atlikti pačiam, žaisti su kitais vaikais ir suaugusiaisiais, kurie yra ne šeimos nariai. Tėvai turėtų sudaryti sąlygas skatinti vaiko smalsumą ir motyvaciją mokytis, domėtis įvairiomis veiklomis, padėti vaikui priimti sprendimą. Tėvai turėtų sudaryti vaikui sąlygas stebėti gamtos reiškinius, veikti su daiktais. Kuo vaikas turi daugiau galimybių žaisti, eksperimentuoti, komunikuoti, tuo daugiau ir geriau jis pažįsta pasaulį.
Vaiko ruošimas mokyklai turėtų prasidėti… nuo prenatalinio periodo (t.y. nuo motinos nėštumo), kurio metu mama turi tinkamai maitintis, vengti alkoholio, tabako, narkotinių medžiagų, pakankamai ilsėtis. O akcentuojant socialinę paruošimo mokyklai pusę, manyčiau, kad nėra vienintelio teisingo atsakymo. Jeigu tėvai patys yra tam pasirengę… galbūt. Tačiau kaip rodo patirtis, tėvų, auklių, senelių mokyklai ruošti vaikai dažniau ateina į mokyklą mokėdami skaityti, tačiau jie ne tokie savarankiški, negebantys apsirengti, apsitarnauti, nepakankamai kordinuojantys judesius, turintys menkesnius bendravimo, elgesio savikontrolės gebėjimus.
Taip pat skaitykite: Metodikos apžvalga
Užsienio šalių patirtis
Remiantis 2014 m. Eyridice duomenimis, Europos šalyse pastebima bendra tendencija ankstinti privalomą ugdymą. Iš 29-ių Europos šalių vėliausiai pradedamas privalomas ugdymas nuo 7 metų yra Lietuvoje, Estijoje, Suomijoje ir Švedijoje. 16-oje šalių privalomas ugdymas pradedamas nuo 6 metų, nuo 5 metų - devyniose šalyse, o nuo 4 metų - keturiose šalyse.
Skandinavijos Patirtis
Skandinavijoje, kuri laikoma pirmaujančia švietimo srityje, į mokyklą vaikai eina nuo 7 metų. Įvairūs tyrimai rodo, kad jų vaikų intelektas labai aukštas. Svarbu tai, kad pats ugdymas yra kitokio pobūdžio - daug ėjimo į lauką, aktyvaus mokymo, ne tik skaitymas ir rašymas suole.
Priešmokyklinis ugdymas mokykloje ar darželyje?
Nemažai tėvų skundžiasi nenorintys leisti savo vaikų į priešmokyklines grupes, kurios būtų steigiamos prie mokyklų. Neva vaikams ten nėra tokių sąlygų kaip darželio grupėse susikaupti, pailsėti ir pan. Mintis gera, tik reikia labai apmąstyti to įgyvendinimo būdus. Būtina apmąstyti, kad erdvės būtų emociškai saugios, palaikančios, keliančios vaikų smalsumą. Naudos gali būti, jei bus tinkamai suorganizuota erdvė mokykloje. Jei su vaikais dirbtų žmonės, suprantantys vaiko psichologinio bei socialinio vystymosi etapus, atlieptų jų poreikius.
Manyčiau, kad priešmokyklinių grupių steigimas prie mokyklų priklausys nuo to, ar mokyklų vadovai sudarys palankias sąlygas priešmokyklinių grupių veiklai. Tai daugiau organizacinis klausimas. Mano nuomone, tai priklauso nuo mokyklos vadovybės aktyvumo ir motyvacijos. Manyčiau, kad ir mokykloje galima sudaryti saugias sąlygas priešmokyklinukų ugdymui.
Tėvų Patirtys ir Nuomonės
Vilniaus lopšelio darželio „Želmenėliai“ auklėtoja Danutė Laučinskienė sako besigailinti, kad savo sūnų į mokyklą pradėjo leisti 6 metų. Jos manymu, būtent tai lėmė, kad vaikui sunkiai sekėsi mokslai, pats mokymosi procesas buvo sudėtingas.
Tačiau ir jiems sudėtinga būtų suteikti aplinkybes, kurios sustiprintų vaiką būtent prieš mokyklą. Vaikui būtina bendraamžių grupė ir išmintingas suaugusysis, ruošiantis jį būsimai mokyklai. Tačiau pozytivus „tėvavimas“ labai sustiprina vaiką, padeda jam adaptuotis įvairiose naujose aplinkybėse.
tags: #ar #privalomas #priesmokyklinis #ugdymas #vaikams #anglijoje