Priešmokyklinis ugdymas yra nepaprastai svarbus vaiko vystymuisi. Šis etapas skatina vaikus atrasti, tyrinėti ir žaisti, tuo pat metu ugdant esminius socialinius, emocinius ir pažintinius įgūdžius. Vaikai ne tik mokosi bendrauti su bendraamžiais ir mokytojais, bet ir lavina kalbą, įsitraukia į kūrybines veiklas, kurios skatina jų smalsumą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius priešmokyklinio ugdymo metodus, jų svarbą ir praktinį įgyvendinimą.
Atradimais grįstas ugdymas
Atradimais grįstas ugdymas yra unikalus tuo, kad sistemingai sudaromos sąlygos vaikui kiekvieną dieną mokykloje pažinti kažką naujo: daiktą, reiškinį, gamtos objektą, emociją, šalį ar pan. Taip sukuriamas nuolatinį ir intriguojantį pasaulio tyrinėjimo procesą, kuris brandina mažamečio smalsumą, norą mokytis ir pažinti.
Pavyzdžiui, Eurekos mokykloje taikomas toks metodas:
- Vaikams pristatomas ąžuolas, jo sudėtis, lapai, gilės. Užrašome pavadinimą ant lentos.
- Analizuojama vaizdinė medžiaga: skaitoma knyga apie ąžuolą, rodoma mokslinis video turinys.
- Keliaujame į gamtą: apkabiname medį, bandome nuspėti jo amžių, tyrinėjame jo struktūrą, užuodžiame ir aptariame kvapų asociacijas. Parsinešę gilę į klasę, tyrinėjame jos žievės gabalėlį.
- Metas kūrybai! Pasirinkta technika piešiame medį, o jo lapus nudažome įvairiomis spalvomis.
- Laikas neįtikėtinam vaidmenų žaidimui! Klausydami miško garsų, įsivaizduojame, kad esame skirtingi medžiai bei miško gyventojai. Kuriame trumpo metro filmuką, kuriuo pasidaliname su Eurekos bendruomene.
- Apibendriname žinias, aptariame, ką sužinojome ir ką dar norėtumėme sužinoti ateityje. Vaikai pasidalina savo įspūdžiais apie ąžuolą bei kitus medžius.
Šis metodas leidžia vaikams ne tik teoriškai susipažinti su naujais dalykais, bet ir patirti juos per pojūčius, kūrybą ir žaidimus.
Kalbinis ugdymas
Kasdienėse situacijose (grupėje, namie, išvykose ir kt.), naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones (žodžius, garsus, vaizdus, skaitmenines priemones ir kt.), vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją. Visose ugdymo srityse vaikai plėtoja savo žodyną; kuria trumpą nuoseklų pasakojimą bei išklauso kitų pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius, analizuoja informacijos tikrumą. Bendraudami, tardamiesi vaikai dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija savo mėgstamas veiklas, pratimus, žaidimus, kelia klausimus ir išsako savo pastebėjimus, nuomonę apie lankytus renginius (pvz., koncertus, spektaklius, parodas, pavienius kūrinius), bendraamžių raišką ar kitomis aktualiomis temomis. Stengiasi išlaikyti dėmesį, išklausyti pašnekovą, reaguoja, supranta gaunamus paprastus verbalinius ir neverbalinius pranešimus. Apibūdina savo jausmus ir emocijas, kylančias įvairių veiklų metu.
Taip pat skaitykite: Metodikos priešmokykliniam ugdymui
Dvikalbė aplinka
Dvikalbė aplinka yra puikus būdas lavinti vaikų kalbinius įgūdžius nuo pat mažens. Pavyzdžiui, Eurekoje ugdymo turinys perteikiamas lietuviškai ir angliškai. Mažiausiai 20 % dienos ugdymo turinio perteikiama anglų kalba naudojant ,,panardinimo“ į kalbą metodiką. Nuo priešmokyklinės klasės Eurekoje vaikams prasideda ir anglų kalbos pamokos, kurios vyksta mažiausiai tris kartus per savaitę naudojant Cambridge vadovėlius bei pratybas.
Kūrybiškumo lavinimas
Eureka yra įsitikinusi, kad kiekvienas vaikas yra unikalus kūrėjas. Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, žinojimu, talentais įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas, siužetus ar pasakojimus. Dalyvaudami generuojant ir įgyvendinant jiems aktualias idėjas, skirtingais būdais išbandydami kūrybinės veiklos priemones vaikai tyrinėja artimosios aplinkos objektus bei reiškinius, sukaupta patirtimi dalinasi su kitais. Kurdami, koreguodami savo sumanymus išbando įvairias dailės priemones, muzikos instrumentus ir kitus garso šaltinius, judesius bei vaidybinius elementus, kurie skatina improvizuoti, akomponuoti ir komponuoti; kelia klausimus, dalinasi savo meniniais sumanymais artimoje aplinkoje, švietimo įstaigoje ir svarsto, kaip įgytą meninę patirtį panaudoti už jos ribų. Vadovaudami žaidimui ar veiklai, siūlo taisyklių pakeitimus.
Pažinimo kompetencijos ugdymas
Natūraliai smalsaudami, dalyvaudami organizuotose veiklose, vaikai tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, kartu su kitais skiria, lygina, grupuoja, analizuoja gamtamokslinio ugdymo, kalbinio ugdymo, matematinio ugdymo, meninio ugdymo, visuomeninio ugdymo, sveikatos ir fizinio ugdymo daiktus ir reiškinius pagal jiems būdingus lengvai pastebimus požymius, mokosi juos apibūdinti. Kelia klausimus, įvardija problemas, ieško sprendimo būdų, mokosi iš savo veiklos įvairiais būdais dalindamiesi įspūdžiais, kaip atliko veiksmus ir kokia seka; remdamiesi ankstesne patirtimi svarsto, ką kitą kartą darytų kitaip.
Gamtamokslinis ugdymas
Domėdamasis, aiškindamasis, stebėdamas, žaisdamas, visais pojūčiais patirdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir savais žodžiais apibūdina artimiausios aplinkos gamtos objektus, reiškinius, jų įvairovę, požymius, kaitą. Atlieka ir paaiškina paprasčiausią savo sumanytą ir aptartą tyrimą laikydamasis jam suprantamos gyvybės saugojimo etikos. Žaisdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir pavadina kai kuriuos gamtos objektus, reiškinius.
Aplinkos pažinimas per pojūčius
Pažįsta aplinką per pojūčius (skonis, kvapas, rega, klausa, lyta) ir atlieka priešmokyklinuko amžių, jo gebėjimus atitinkančius gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų ir kūrybiškumo (STEAM - angl. Science, Technology, Engineering, Art, Mathematics) užduotis.
Taip pat skaitykite: Kaip lavinti priešmokyklinukus?
Augalai
Bendradarbiaudamas, tyrinėdamas, dalyvaudamas bendrose veiklose stebi ir fiksuoja (fotografuodamas ar pažymėdamas skalėje) pasirinktą augalą skirtingais metų laikais. Atpažįsta ir pavadina keletą artimiausioje aplinkoje augančių medžių, krūmų, žolių. Žaisdamas, įgydamas patyrimo susipažįsta su augalo poreikiais (vanduo, šviesa, dirvožemis). Skiria dažniausiai sutinkamas daržoves, vaisius, nusako, kaip juos naudoti maistui. Tyrinėdamas susipažįsta su augalo gyvenimu nuo sėklos iki sėklos.
Gyvūnai
Žaisdamas, tyrinėdamas paveikslėliuose ir natūroje atpažįsta ir įvardija naminius ir kai kuriuos laukinius gyvūnus. Dalyvaudamas bendrose veiklose, aptarimuose samprotauja apie naminių ir laukinių gyvūnų gyvenimo skirtumus, gyvūnų poreikius. Tyrinėdamas artimą aplinką atranda, kaip žiemoja gyvūnai, aiškinasi, kodėl kai kurie paukščiai migruoja.
Dangaus kūnai
Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas artimą aplinką domisi dangaus kūnais, atpažįsta Žemės planetą, Saulę, Mėnulį, savaip juos apibūdina. Žaisdamas, patirdamas visais pojūčiais, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas, nukreipiamųjų klausimų padedamas pastebi kai kuriuos gamtos objektų požymius, savybes.
Gamtos reiškiniai
Tyrinėdamas, stebėdamas, dalyvaudamas bendrose veiklose pastebi ir pavadina savo aplinkoje daugumą gamtos reiškinių (rasa, vaivorykštė, vėjas, šlapdriba, šerkšnas, šalna, atodrėkis, šešėliai, sniegas). Kartu su kitais stebi orus, juos sutartiniais ženklais fiksuoja kalendoriuje. Tyrinėja vėją, jį apibūdina (šaltas, šiltas, stiprus).
Daiktai ir medžiagos
Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas atpažįsta, pavadina artimos aplinkos daiktus, juos apibūdina, palygina, pagal paskirtį naudoja, grupuoja pagal požymius (gyvas, negyvas), tekstūrą, spalvą, formą, dydį, ilgį (ilgas, trumpas), temperatūrą (šiltas, šaltas), svorį (lengvas, sunkus).
Taip pat skaitykite: Ar JK privalomas priešmokyklinis ugdymas?
Tyrinėjimai
Su mokytoju, kitais tyrimo dalyviais atlieka tyrimą, aptaria atliekamo tyrimo eigą, rezultatus, įgytą patirtį. Atsakydamas į klausimus išvardija sunkumus ar problemas, su kuriomis susidūrė tyrinėdamas gamtos objektus ar reiškinius, pasakoja, kaip rado sprendimą. Remdamasis savo patirtimi ir vartodamas paprasčiausias gamtamokslines sąvokas aptaria artimiausioje aplinkoje esančius gamtos objektus. Prieinamuose informacijos šaltiniuose, taip pat ir skaitmeniniuose, atradęs iliustruotą informaciją apie gamtos objektus ir reiškinius skirtingais jam žinomais ar pasiūlytais būdais ją perteikia kitiems.
Informacijos rinkimas
Gamtamokslinę informaciją renka įvairiais jam žinomais ar pasiūlytais būdais (stebi, tyrinėja, skaito, klausinėja) ir priemonėmis (pvz., lupa, termometras, mikroskopas, fotokamera, matavimo prietaisai, matavimo juosta), ją pristato kitiems.
Informacijos aptarimas ir pateikimas
Stebėdamas, tyrinėdamas, bendradarbiaudamas savaip samprotauja apie pastebėtas ryškiausias aplinkos objektų savybes, požymius, juos palygina. Kalba apie tai, ką darė tyrinėdamas ar veikdamas.
Informacijos patikimumas
Stebėdamas, tyrinėdamas literatūros šaltinius (taip pat ir skaitmeninius), klausydamasis pasakojimų skiria realius gamtos objektus nuo fantastinių ir nurodo, kas iliustracijoje, pasakojime netikra.
Informacijos šaltinių įvairovė
Domėdamasis smulkiąja tautosaka (pvz., mina mįsles apie gamtos objektus), negrožinėmis knygomis (pvz., gamtos enciklopedijomis, atlasais), pažįsta gamtą. Dalyvauja skaitomų gamtinių siužetų aptarimuose, pasisako. Bendrose veiklose įgyja supratimą ir savais žodžiais apibūdina save kaip gamtos dalį, žmogaus poreikius ir jo daromą poveikį gamtai. Rodo iniciatyvą saugoti gamtą, atsakingai vartoti gamtos išteklius. Smalsauja, ką tyrinėja gamtos mokslai, ką veikia mokslininkai.
Gamtinių išteklių nauda
Žaisdamas, tyrinėdamas artimą aplinką pastebi gamtinių išteklių (Saulė, vėjas, vanduo, dirvožemis), naminių gyvūnų (bitė, avis), augalų (daržovės, vaisiniai augalai, vaistažolės), grybų naudą žmonėms: naudojimas maistui (salotos, sultys) ir gydymui (mėtų, aviečių arbata, medus), drabužiams (vilnonis megztinis, kojinės).
Atsargumas gamtoje
Dalyvaudamas bendrose veiklose, aptardamas kasdienes situacijas aiškinasi, kur kreiptis pagalbos ištikus nelaimei, susižeidus, pasiklydus miške, įgėlus bitei, kaip elgtis kilus gaisrui. Žaisdamas, kartu su kitais tyrinėdamas artimiausią aplinką aiškinasi, kas yra gamtos ištekliai.
Darna su gamta
Žaisdamas, tyrinėdamas aiškinasi, lygina, kuo skiriasi gamtos daiktai nuo žmogaus sukurtų daiktų, iš kokių medžiagų pagaminti buityje naudojami daiktai (pvz., plastiko, metalo, medžio).
Žmogaus įtaka aplinkai
Žaisdamas, tyrinėdamas išbando gamtininko, mokslininko profesijas, samprotauja, kuo jos ypatingos, skiriasi nuo kitų. Domisi, kaip gamtininkai, mokslininkai dirba, kokiomis priemonėmis, instrumentais naudojasi, kuo reikšmingas jų darbas.
Socialinio ir emocinio intelekto ugdymas
Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Bendradarbiauja su kitais bendrose veiklose, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę, ieško visiems tinkamo sprendimo, puoselėja vertybes (pagarbą, draugystę ir pan.). Kartu su kitais ruošiasi ir dalyvauja kūrybiniuose projektuose, koncertuose, Lietuvos valstybinių švenčių renginiuose ir atlieka juose pasirinktą vaidmenį (groja, dainuoja, vaidina, šoka ar pan.). Atpažįsta ir pritaiko pagrindinius kalendorinių švenčių, valstybinių švenčių, įstaigos tradicinių švenčių simbolius (herbą, vėliavą, himną, tautinius rūbus ir pan.), susipažįsta su tautinės kultūros raiškos požymiais, domisi tautosaka, etnokultūros tradicijomis, kalba, tarmėmis, tariasi dėl bendrų sprendimų, siekia savo tautos ir kitų Lietuvoje gyvenančių tautų sutarimo. Savo žodžiais nusako, ką žino apie savo tautos tradicijas ir kuo jos skiriasi nuo kitų tautų tradicijų, su kuriomis yra susidūrę. Ugdosi pagarbą visų žmonių laisvėms ir teisėms. Dalyvaudami bendruomenėje, ugdosi savo pilietinę atsakomybę, kuria asmeninį santykį su šalies istorijos įvykiais. Pastebi žmonių veiklos poveikį gamtai, jos ištekliams ir ugdosi suvokimą bei nuostatas juos tausoti, imasi iniciatyvos dalyvauti įstaigos bendruomenės veikloje, skirtoje saugoti gamtą ir taupiai vartoti jos išteklius.
Skaitmeninių įgūdžių ugdymas
Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Naudodamiesi prieinamomis skaitmeninėmis technologijomis (planšetiniu kompiuteriu, išmaniuoju telefonu, interaktyviu ekranu, programėlėmis ir pan.), vaikai peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, piešia, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja (pvz., žemėlapį, artimosios aplinkos objektus ir reiškinius) arba naudodami įrašymo technologijas pradeda kurti paprasčiausią skaitmeninį turinį (pvz. muziką, vaizdo įrašus), išbando technologijas bendravimui, bendradarbiavimui, dalinasi bendravimo patirtimi.
Emocijų valdymas ir savimonė
Žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus, emocijas. Reflektuoja savo pomėgius, nusakydami, ką daryti patinka, o ko - nepatinka, suvokia savo augimą bei vietą šeimoje, ugdymo įstaigos bendruomenėje, pasaulyje. Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius su grupės draugais ir ugdytojais bei stengiasi laikytis grupės susitarimų ir taisyklių, plėtoja socialinės atsakomybės įgūdžius. Atpažįsta patyčias ir mokosi tinkamai reaguoti į jas. Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijose, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai. Samprotaudami apie atsakingą ir saugų elgesį artimojoje aplinkoje, gamtoje, paaiškina, ko reikia žmogui, kad jis gyventų, gerai jaustųsi, būtų sveikas; mokosi tausoti išteklius, pasitikėti savo pažinimo galiomis; atlieka bendras tyrimų veiklas, dalinasi turima patirtimi.
Visos dienos mokyklos modelis
Visos dienos mokyklos modelis sudaro sąlygas vaikui tobulėti vienoje vietoje. Būdami mokykloje vaikai ne tik mokosi pagal programą, bet taip pat turi laiko atsipalaiduoti, pasirinkti neformalų ugdymą, gauti individualias konsultacijas, bendrauti su draugais bei sveikai maitintis. Pavyzdžiui, Eurekos vaikai išbandė šiuos neformalaus ugdymo būrelius: šachmatus, karate, futbolą, jogą, robotiką, gimnastiką, šokius, muziką, gamtininkų būrelį, plaukimo pamokas baseine, tapybą, keramiką, pilietiškumo būrelį „Tėvynės labui”.
Tvaraus mąstymo ugdymas
Eureka ugdo vaikus, kurie ne tik drąsiai tyrinėja pasaulį, bet ir supranta žmogaus ir gamtos draugystės svarbą. Tvarumo pagrindų mokomės per ryšį su gamta bei augmenija, antrinių žaliavų panaudojimą, projektines veiklas ir integruotą ugdymo turintį, kuris paremtas Jugtinių Tautų organizacijos (angl. United Nations) iškeltais 17 tvarumo tikslais.
Mokykla be sienų
Eurekoje vaikai ugdomi ne tik mokyklos aplinkoje, bet ir aktyviai keliaujant: organizuojamos kontekstinės išvykos, kurios skirtos pažinti, tyrinėti aplinką ir susieti ją su savaitės tema. Mokiniai aplanko įvairius gamtos objektus, muziejus, parodas, parkus, organizacijas.
Bendruomeniškumas
Eurekoje mokytojai siekia sukurti bendruomeniškumo jausmą kiekvienam mokiniui. Profesionali pedagogų komanda planuoja mokymo turinį taip, kad vaikai ugdytų komandinio darbo įgūdžius, gebėjimą klausytis, girdėti aplinkinius ir padėti kitiems. Bendruomenės jausmas, susitelkimas ir šiltas ryšys tarp šeimų, mokytojų ir administracijos yra labai svarbūs.
Priešmokyklinio ugdymo organizavimas Lietuvoje
Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai. Toks ugdymas gali būti teikiamas ir anksčiau tėvų prašymu jeigu vaikas yra pakankamai tam subrendęs, bet ne anksčiau, negu jam sueis 5-eri metai. Tai tarpinė ugdymo grandis tarp ikimokyklinio ugdymo ir pradinės mokyklos. Ugdymo turinys sudarytas remiantis „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu“, atskleidžiant svarbiausias pasiekimų sričių charakteristikas; orientuotas į vaikų kompetencijų visuminį ugdymą(si) (kompetencijų ugdymo gairės … kompetencijų ugdymą, joms skiriamas vienodas dėmesys. Spontaniškas ugdymas (atsižvelgiama į vaikų siūlymus ir idėjas. Kūryba (skatinama savitai ir priimtinais būdais išreikšti save, interpretuoti, kurti, atrasti, įgyvendinti idėjas. Diskusijos (problemos, reiškinio aptarimas, minčių, idėjų išsakymas, išklausant kito nuomonę, konfliktų sprendimas. Sudaroma galimybė vaikui spręsti visus su juo susijusius gyvenimo klausimus: aplinkos kūrimo, veiklos planavimo. Įstaigoje vaikai ugdomi nuo rugsėjo 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos.
Priėmimo tvarka
Paslauga teikiama vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės Mero potvarkiu „Dėl vaikų priėmimo į Kauno rajono savivaldybės švietimo įstaigas, vykdančias ikimokyklinio ugdymo programas, tvarkos aprašo patvirtinimo“. Vietų skaičius grupėse nustatomas pagal Lietuvos higienos normoje HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Priimami prašymai tėvų (globėjų), kurių (vieno iš tėvų (globėjų) ir vaiko) gyvenamoji vieta deklaruota Kauno rajone. Esant laisvų vietų Švietimo įstaigose, priimami prašymai ir tėvų (globėjų), kurių (vieno iš tėvų (globėjų) ir vaiko) gyvenamoji vieta deklaruota kitoje savivaldybėje. Prašymai priimami visus metus (kiekvieną darbo dieną, darbo valandomis) ugdymo įstaigose, Savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriuje arba internetu. Tėvai (globėjai), norintys pateikti prašymą elektroniniu būdu jungiasi per elektroninius valdžios vartus. Priimamų vaikų sąrašai sudaromi remiantis Savivaldybės duomenų bazėje esančiais kriterijais ir algoritmais suvestų duomenų pagrindu iki gegužės 1 d., kuriuos suveda Švietimo įstaigų, Savivaldybės duomenų bazės tvarkytojai. Priimamų vaikų sąrašai patvirtinami iki kiekvienų metų birželio 1 d.
Apie vaikui skirtą vietą švietimo įstaigoje tėvai (globėjai) informuojami jų prašyme nurodytu elektroniniu paštu. Tėvai (globėjai), negalintys pasirašyti sutarties per nustatytą laikotarpį dėl pateisinamų priežasčių (ligos, išvykimo), apie tai turi pranešti Švietimo įstaigos vadovui raštu (elektroniniu laišku ar registruotu laišku) ir informuoti apie Švietimo įstaigos lankymo pradžią bei dokumentų pateikimo datą. Nepasirašius sutarties, nepranešus apie neatvykimą nurodant pateisinančias priežastis ir nepateikus reikiamų dokumentų (per nustatytą 10 kalendorinių dienų terminą), vaikas netenka vietos Švietimo įstaigoje. Vaiko vieta priimamų ir laukiančių vaikų sąrašuose neišsaugoma. Jei ilgą laiką (2 mėn.) neatvykstate į įstaigą, būtina apie tai informuoti.
Mokesčiai
Už vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas daugiau nei 4 val. per dieną, tėvai(globėjai) moka mokestį už ugdymo sąlygų, edukacinių aplinkų gerinimą ir už priemones, skirtas vaikų pažinimo kompetencijai ugdyti už kiekvieną vaiko lankytą ir nelankytą dieną.
Skiepijimų būklė
Priimant vaikus į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas bus reikalaujama nurodyti jų skiepijimų būklę. Tokie patys reikalavimai bus taikomi ir vaikams, kurie jau lanko ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo įstaigą ir kasmet pateikia „Vaiko sveikatos pažymėjimą“. Įsidėmėtina, kad „Vaiko sveikatos pažymėjimas“ galioja vienerius metus nuo jo išdavimo datos. Rekomenduojama laikytis vaikų skiepijimo kalendoriuje numatytų terminų, ne vien dėl to, kad nereikėtų papildomai rūpintis dėl priėmimo į ugdymo įstaigą, bet ir dėl to, kad apsaugotume savo vaikus nuo pavojingų ligų.
tags: #priesmokyklinio #ugdymodarzeliai #priesmokyklinis #aukle