Švietimo sistemoje priešmokyklinis ugdymas užima ypatingą vietą, nes būtent šiuo laikotarpiu vaikai įgyja esminių kompetencijų, kurios formuoja jų tolimesnį mokymosi kelią. Šiame straipsnyje nagrinėjamos metodikos ir strategijos, skirtos priešmokyklinio amžiaus vaikų kompetencijų ugdymui, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius ir raidos ypatumus.
Įvadas
„Ar girdėjote, kad vaikas sudarytas iš šimto? Vaikas turi šimtą kalbų, šimtą rankų, šimtą minčių, šimtą būdų galvoti, žaisti ir kalbėti, šimtą, visuomet šimtą būdų girdėti, žavėtis ir mylėti, šimtą džiaugsmų dainuoti ir suprasti, šimtą pasaulių atrasti, šimtą pasaulių išrasti, šimtą pasaulių įsivaizduoti.“ Ši citata puikiai iliustruoja priešmokyklinio amžiaus vaiko potencialą ir beribes galimybes. Priešmokyklinis ugdymas turėtų būti orientuotas į šio potencialo atskleidimą, skatinant vaiko smalsumą, kūrybiškumą ir norą pažinti pasaulį.
Priešmokyklinio Ugdymo Tikslai Ir Uždaviniai
Priešmokyklinio ugdymo paskirtis - padėti vaikui sėkmingai augti, bręsti, tobulėti ir mokytis. Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa apibrėžia priešmokyklinio ugdymo paskirtį, tikslą ir uždavinius, ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis, ugdymo(si) turinio gaires, pasiekimų lygių požymius ir vaikų pasiekimų vertinimą.
Įstaigoje priešmokyklinis ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrąja priešmokyklinio ugdymo programa.
Kompetencijų Ugdymas Priešmokykliniame Amžiuje
Priešmokyklinio amžiaus vaikai jau turi stiprų mokymosi poreikį, tačiau dar nėra mokiniai, tad vaiko pasiekimai socialinės kompetencijos aspektu priklausys ir nuo to, kokius ugdymo/-si metodus taikys pedagogas, kaip sužadins vaiko norą pažinti: ar skatins natūralią vaiko brandą, ar vaiko kompetencijas ugdys atsižvelgdamas į kiekvieno individualumą, polinkius, poreikius ar, paprasčiausiai, vaiko pasaulį pavers organizuotu rengimu mokyklai. Priešmokyklinio ugdymo procese taikytini vaikui patrauklūs ugdymo/-si metodai, kurie stiprina vaiko mokymosi motyvaciją, skatina smalsumą, plėtoja mąstymo, kūrybiškumo gebėjimus, ugdo vaiko charakterį, atitinka vaiko raidos ypatumus, išlaisvina vaiką nuo priklausomybės suaugusiems ir sudaro palankias sąlygas ugdyti/-s kompetencijoms.
Taip pat skaitykite: Metodikos apžvalga
Bendrųjų programų mokymo(si) turiniu ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė ir socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Visos kompetencijos tarpusavyje susijusios, jos ugdomos integraliai. Jų ugdymo rezultatai nurodyti dalykų pasiekimų raidos aprašymuose.
Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Visos ugdymo sritys yra lygiavertės ir ugdomos integralia su kompetencijomis.
Socialinė Kompetencija
Social maturity is selfcontrol, adequate self-perception and self-esteem of children, the ability to achieve goals, communicate, cooperate, and adapt, and it is child’s desire to be a learner (Glebuvienė, 2002; Monkevičienė, 2013). According to Šeibokienė (2002), the development of pre-school children’s social competence should respond to the specifics of this age, promote natural maturity of a child, and should not turn it into organized preparation for school which can frighten children.
Pažinimo Kompetencija
Natūraliai smalsaudami, dalyvaudami organizuotose veiklose, vaikai tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, kartu su kitais skiria, lygina, grupuoja, analizuoja gamtamokslinio ugdymo, kalbinio ugdymo, matematinio ugdymo, meninio ugdymo, visuomeninio ugdymo, sveikatos ir fizinio ugdymo daiktus ir reiškinius pagal jiems būdingus lengvai pastebimus požymius, mokosi juos apibūdinti.
Komunikavimo Kompetencija
Kasdienėse situacijose (grupėje, namie, išvykose ir kt.), naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones (žodžius, garsus, vaizdus, skaitmenines priemones ir kt.), vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją. Visose ugdymo srityse vaikai plėtoja savo žodyną; kuria trumpą nuoseklų pasakojimą bei išklauso kitų pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius, analizuoja informacijos tikrumą. Bendraudami, tardamiesi vaikai dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija savo mėgstamas veiklas, pratimus, žaidimus, kelia klausimus ir išsako savo pastebėjimus, nuomonę apie lankytus renginius (pvz., koncertus, spektaklius, parodas, pavienius kūrinius), bendraamžių raišką ar kitomis aktualiomis temomis. Stengiasi išlaikyti dėmesį, išklausyti pašnekovą, reaguoja, supranta gaunamus paprastus verbalinius ir neverbalinius pranešimus. Apibūdina savo jausmus ir emocijas, kylančias įvairių veiklų metu.
Taip pat skaitykite: Kaip lavinti priešmokyklinukus?
Kultūrinė Kompetencija
Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą, šiais atradimais pasinaudoja žaidimo, mokymosi situacijose ar atlikdami projektines veiklas (pvz., susipažįsta su tautinių raštų ornamentais, valstybių vėliavų spalvomis, išradimais, monetomis, banknotais ir pan.). Žaisdami, tyrinėdami, dalyvaudami kultūriniuose renginiuose, vaikai suvokia etninę kultūrą, perima pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas, jas pritaiko ir puoselėja artimoje aplinkoje. Susipažinę su kai kurių Lietuvos kūrėjų bei atlikėjų kūryba, dalijasi savo įspūdžiais apie kūrinių įvairovę.
Kūrybiškumo Kompetencija
Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, žinojimu, talentais įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas, siužetus ar pasakojimus. Dalyvaudami generuojant ir įgyvendinant jiems aktualias idėjas, skirtingais būdais išbandydami kūrybinės veiklos priemones vaikai tyrinėja artimosios aplinkos objektus bei reiškinius, sukaupta patirtimi dalinasi su kitais. Kurdami, koreguodami savo sumanymus išbando įvairias dailės priemones, muzikos instrumentus ir kitus garso šaltinius, judesius bei vaidybinius elementus, kurie skatina improvizuoti, akomponuoti ir komponuoti; kelia klausimus, dalinasi savo meniniais sumanymais artimoje aplinkoje, švietimo įstaigoje ir svarsto, kaip įgytą meninę patirtį panaudoti už jos ribų. Vadovaudami žaidimui ar veiklai, siūlo taisyklių pakeitimus.
Pilietiškumo Kompetencija
Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Bendradarbiauja su kitais bendrose veiklose, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę, ieško visiems tinkamo sprendimo, puoselėja vertybes (pagarbą, draugystę ir pan.). Kartu su kitais ruošiasi ir dalyvauja kūrybiniuose projektuose, koncertuose, Lietuvos valstybinių švenčių renginiuose ir atlieka juose pasirinktą vaidmenį (groja, dainuoja, vaidina, šoka ar pan.). Atpažįsta ir pritaiko pagrindinius kalendorinių švenčių, valstybinių švenčių, įstaigos tradicinių švenčių simbolius (herbą, vėliavą, himną, tautinius rūbus ir pan.), susipažįsta su tautinės kultūros raiškos požymiais, domisi tautosaka, etnokultūros tradicijomis, kalba, tarmėmis, tariasi dėl bendrų sprendimų, siekia savo tautos ir kitų Lietuvoje gyvenančių tautų sutarimo. Savo žodžiais nusako, ką žino apie savo tautos tradicijas ir kuo jos skiriasi nuo kitų tautų tradicijų, su kuriomis yra susidūrę. Ugdosi pagarbą visų žmonių laisvėms ir teisėms. Dalyvaudami bendruomenėje, ugdosi savo pilietinę atsakomybę, kuria asmeninį santykį su šalies istorijos įvykiais. Pastebi žmonių veiklos poveikį gamtai, jos ištekliams ir ugdosi suvokimą bei nuostatas juos tausoti, imasi iniciatyvos dalyvauti įstaigos bendruomenės veikloje, skirtoje saugoti gamtą ir taupiai vartoti jos išteklius.
Skaitmeninė Kompetencija
Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Naudodamiesi prieinamomis skaitmeninėmis technologijomis (planšetiniu kompiuteriu, išmaniuoju telefonu, interaktyviu ekranu, programėlėmis ir pan.), vaikai peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, piešia, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja (pvz., žemėlapį, artimosios aplinkos objektus ir reiškinius) arba naudodami įrašymo technologijas pradeda kurti paprasčiausią skaitmeninį turinį (pvz. muziką, vaizdo įrašus), išbando technologijas bendravimui, bendradarbiavimui, dalinasi bendravimo patirtimi.
Emocinė Ir Sveikos Gyvensenos Kompetencija
Žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus, emocijas. Reflektuoja savo pomėgius, nusakydami, ką daryti patinka, o ko - nepatinka, suvokia savo augimą bei vietą šeimoje, ugdymo įstaigos bendruomenėje, pasaulyje. Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius su grupės draugais ir ugdytojais bei stengiasi laikytis grupės susitarimų ir taisyklių, plėtoja socialinės atsakomybės įgūdžius. Atpažįsta patyčias ir mokosi tinkamai reaguoti į jas. Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijose, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai. Samprotaudami apie atsakingą ir saugų elgesį artimojoje aplinkoje, gamtoje, paaiškina, ko reikia žmogui, kad jis gyventų, gerai jaustųsi, būtų sveikas; mokosi tausoti išteklius, pasitikėti savo pažinimo galiomis; atlieka bendras tyrimų veiklas, dalinasi turima patirtimi.
Taip pat skaitykite: Vaiko kompetencijų ugdymas
Ugdymo Metodikos Ir Būdai
Priešmokyklinio ugdymo pedagogai renkasi įvairius socialinės kompetencijos ugdymo/-si būdus ir metodus. Svarbu, kad ugdymo metodai stiprintų vaiko mokymosi motyvaciją, skatintų smalsumą, plėtotų mąstymo ir kūrybiškumo gebėjimus, ugdytų vaiko charakterį, atitiktų vaiko raidos ypatumus ir išlaisvintų vaiką nuo priklausomybės suaugusiems.
Patirtinis Ugdymas
Education via research, experiments and discoveries is an active practice, which is particularly important for the development of a broad range of preschoolers’ competences. When the child is exploring, experimenting and discovering, he/she accumulates experience, discusses, and learns to concentrate, think critically and justify, develop physical skills and senses. Many scientists argue that children develop best when they themselves choose the way of accumulating experience and the most reliable knowledge is that which the child receives from the environment by him/herself because it comes directly and it is checked.
Šis ugdymo metodas yra naudingas priešmokyklinuko socialinės kompetencijos ir socialinei brandai. Eksperimentai, tyrinėjimai ir atradimai skatina vaiko mokymosi motyvaciją, smalsumą, plėtoja mąstymo, kūrybiškumo gebėjimus, ugdo vaiko charakterį, atitinka vaiko raidos ypatumus, išlaisvina vaiką nuo priklausomybės suaugusiems ir sudaro palankias sąlygas ugdyti/-s kompetencijoms.
Aplinkos Pažinimas Per Pojūčius
Pažįsta aplinką per pojūčius (skonis, kvapas, rega, klausa, lyta) ir atlieka priešmokyklinuko amžių, jo gebėjimus atitinkančius gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų ir kūrybiškumo (STEAM - angl.
Augalų Stebėjimas
Bendradarbiaudamas, tyrinėdamas, dalyvaudamas bendrose veiklose stebi ir fiksuoja (fotografuodamas ar pažymėdamas skalėje) pasirinktą augalą skirtingais metų laikais. Atpažįsta ir pavadina keletą artimiausioje aplinkoje augančių medžių, krūmų, žolių. Žaisdamas, įgydamas patyrimo susipažįsta su augalo poreikiais (vanduo, šviesa, dirvožemis). Skiria dažniausiai sutinkamas daržoves, vaisius, nusako, kaip juos naudoti maistui. Tyrinėdamas susipažįsta su augalo gyvenimu nuo sėklos iki sėklos.
Gyvūnų Pažinimas
Žaisdamas, tyrinėdamas paveikslėliuose ir natūroje atpažįsta ir įvardija naminius ir kai kuriuos laukinius gyvūnus. Dalyvaudamas bendrose veiklose, aptarimuose samprotauja apie naminių ir laukinių gyvūnų gyvenimo skirtumus, gyvūnų poreikius. Tyrinėdamas artimą aplinką atranda, kaip žiemoja gyvūnai, aiškinasi, kodėl kai kurie paukščiai migruoja.
Dangaus Kūnų Stebėjimas
Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas artimą aplinką domisi dangaus kūnais, atpažįsta Žemės planetą, Saulę, Mėnulį, savaip juos apibūdina.
Gamtos Reiškinių Stebėjimas
Tyrinėdamas, stebėdamas, dalyvaudamas bendrose veiklose pastebi ir pavadina savo aplinkoje daugumą gamtos reiškinių (rasa, vaivorykštė, vėjas, šlapdriba, šerkšnas, šalna, atodrėkis, šešėliai, sniegas). Kartu su kitais stebi orus, juos sutartiniais ženklais fiksuoja kalendoriuje. Tyrinėja vėją, jį apibūdina (šaltas, šiltas, stiprus).
Daiktų Ir Medžiagų Pažinimas
Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas atpažįsta, pavadina artimos aplinkos daiktus, juos apibūdina, palygina, pagal paskirtį naudoja, grupuoja pagal požymius (gyvas, negyvas), tekstūrą, spalvą, formą, dydį, ilgį (ilgas, trumpas), temperatūrą (šiltas, šaltas), svorį (lengvas, sunkus).
Priešmokyklinio Ugdymo Individualizavimas
Svarbu atsižvelgti į individualius vaiko poreikius, polinkius ir interesus. Priešmokyklinio ugdymo individualizavimas yra būtinas, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas vaikas gautų jam tinkamą ugdymą ir galėtų sėkmingai ugdyti savo kompetencijas.
Ugdymo Priemonės Ir Jų Panaudojimo Galimybės
Priešmokyklinio ugdymo(si) priemonės ir jų panaudojimo galimybės yra labai svarbios. Ugdymo priemonės turėtų būti patrauklios vaikams, skatinti jų smalsumą ir kūrybiškumą. Taip pat svarbu, kad ugdymo priemonės būtų saugios ir atitiktų vaikų amžių bei raidos ypatumus. Netradicinių ugdymo priemonių, gamtinės medžiagos panaudojimas skatinant ir aktyvinant meninę raišką.
Ugdymo Ir Ugdymosi Aplinkų Kūrimas
Emociškai palankios ir meniškai estetiškai vertingos aplinkos kūrimas yra labai svarbus. Aplinka turėtų būti saugi, jauki ir skatinanti vaikus tyrinėti, eksperimentuoti ir kurti. Taip pat svarbu, kad aplinka būtų pritaikyta vaikų poreikiams ir atitiktų jų amžių bei raidos ypatumus.
Vaikų Pasiekimų Ir Pažangos Vertinimas
Priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai ir pažanga vertinami ir analizuojami, siekiant padėti vaikui sėkmingai augti, bręsti, tobulėti, mokytis. Vertinami konkretaus vaiko pasiekimai ir jo daroma pažanga, lyginant ankstesnius vaiko pasiekimus su dabartiniais. Vaikų pasiekimai viešai tarpusavyje nelyginami. Pirmasis vertinimas atliekamas per 4 savaites nuo programos vykdymo pradžios, o galutinis vertinimas atliekamas pasibaigus priešmokyklinio ugdymo programai. Vertinimui atlikti naudojami vertinimo būdai ir metodai: stebėjimas, pokalbis, diskusija, vaiko pasakojimai, jo darbelių ir veiklos analizė, garso, vaizdo įrašai ir kt.
Vaiko pasiekimų vertinimas, tai nuolatinis informacijos apie vaiko, jo ugdymo(si) ypatumus bei daromą pažangą atskirais amžiaus tarpsniais kaupimas ir apibendrinimas.
tags: #priesmokyklinio #amziaus #vaiku #kompetenciju #ugdymas