Gliukozės Tolerancijos Testas Nėštumo Metu: Svarba, Eiga ir Rezultatų Interpretavimas

Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas džiaugsmo ir pokyčių. Tačiau kartu tai ir metas, kai moteris turi prisiimti papildomą atsakomybę už savo ir būsimo kūdikio sveikatą. Vienas iš svarbių tyrimų, atliekamų nėštumo metu, yra gliukozės tolerancijos testas (GTT). Šis testas padeda nustatyti gestacinį diabetą - angliavandenių apykaitos sutrikimą, kuris pirmą kartą diagnozuojamas nėštumo metu. Straipsnyje aptarsime, kas yra gliukozės tolerancijos testas, kodėl jis atliekamas, kaip jam pasiruošti ir ką reiškia jo rezultatai.

Kas yra Gestacinis Diabetas?

Gestacinis diabetas (G. D.) - tai angliavandenių apykaitos sutrikimas, kuris išsivysto nėštumo metu. Ši būklė atsiranda dėl nėštumo metu gaminamų hormonų, kurie veikia priešingai nei insulinas. Insulinas - tai hormonas, kuris padeda gliukozei patekti į ląsteles ir būti panaudojamai kaip energija. Nėštumo metu, dėl hormonų poveikio, gliukozė nebegali efektyviai patekti į ląsteles, todėl kraujyje susidaro per didelis gliukozės kiekis (hiperglikemija).

Kodėl Svarbu Nustatyti Gestacinį Diabetą?

Nediagnozuotas ir negydomas gestacinis diabetas gali sukelti įvairių komplikacijų tiek motinai, tiek vaisiui.

Komplikacijos motinai:

  • Preeklampsija: Tai pavojinga būklė, pasireiškianti aukštu kraujospūdžiu ir kitais organų pažeidimais.
  • Gimdymo traumos: Dėl didelio vaisiaus svorio gali būti apsunkintas gimdymas, didėja cezario pjūvio operacijos tikimybė.
  • Padidėjusi rizika susirgti 2 tipo cukriniu diabetu ateityje: Moterims, kurioms buvo nustatytas gestacinis diabetas, rizika susirgti 2 tipo cukriniu diabetu yra apie 7 kartus didesnė. Net apie 40-60 proc. moterų per artimiausius 5-15 metų gali išryškėti 2 tipo cukrinis diabetas. Taip pat didėja širdies ir kraujagyslių ligų bei metabolinio sindromo rizika, ypač turinčioms antsvorio ar nutukusioms moterims.

Komplikacijos vaisiui:

  • Makrosomija (didelis vaisiaus svoris): Jei laiku neskiriamas insulinas, gliukozė iš mamos kraujo per placentą patenka į vaisiaus kraują ir stimuliuoja jo kasą. Kasa ima sparčiai gaminti insuliną, kuris vaisiaus organizmą veikia kaip augimo hormonas ir skatina tiek jo paties bendro svorio augimą, tiek tam tikrų organų didėjimą. Dėl per didelio vaisiaus svorio gali būti apsunkintas gimdymas.
  • Hipoglikemija naujagimiui: Vaisiaus, kuris gamina daugiau insulino, kraujyje po gimimo gali būti mažas gliukozės kiekis ir yra didesnė tikimybė, kad naujagimiui reikės papildomos priežiūros.
  • Priešlaikinis gimdymas.
  • Padidėjusi nutukimo ir 2 tipo cukrinio diabeto rizika ateityje.

Laiku diagnozavus ir gydant gestacinį diabetą, šių komplikacijų riziką galima žymiai sumažinti.

Kada ir Kaip Atliekamas Gliukozės Tolerancijos Testas?

Diagnostika gali būti atliekama dvejais nėštumo laikotarpiais:

Taip pat skaitykite: Naujagimių hipoglikemijos priežastys

  • Nėštumo pradžioje (iki 13-14 savaičių): Atliekami visi tyrimai, reikalingi nėščiosioms. Tokiu atveju tiriama glikemija nevalgius. Jei šis rodiklis yra per aukštas, t. y. 5,1 mmol/l arba daugiau, diagnozuojamas nėščiųjų diabetas. Taip pat nėštumo pradžioje, pirmo apsilankymo pas šeimos gydytoją ar gydytoją akušerį ginekologą metu (iki 13-14 sav.), atliekamas gliukozės kraujo plazmoje (ar serume) tyrimas, ir, jei reikia, papildomai skiriama atlikti dviejų taškų gliukozės toleravimo mėginį, įvertinus gestacinio diabeto rizikos veiksnius (amžius, antsvoris, šeimos anamnezė, persirgtas gestacinis diabetas ankstesnio nėštumo metu, policistinių kiaušidžių sindromas ir kt.) ar nustačius gliukozės kiekį 6,1-6,9 mmol/l.
  • 24-28 nėštumo savaitę: Jei rodiklis po pirmojo tyrimo yra normalus, dėl nėščiųjų diabeto moterys tiriamos 24-28 nėštumo savaitę. Daugelis tarptautinių gairių rekomenduoja atlikti universalią patikrą visoms nėščiosioms, kurioms nebuvo nustatytas gestacinis diabetas pirmojo ištyrimo metu ar nėščioji neserga cukriniu diabetu, atliekamas trijų taškų gliukozės toleravimo mėginys. Testo metu tiriamos ir vertinamos trys glikemijos - nevalgius, 1 val. po pirmojo gurkšnio ir 2 val. po pirmojo gurkšnio.

Kaip Pasiruošti Gliukozės Tolerancijos Testui?

Norint, kad gliukozės tolerancijos testo rezultatai būtų tikslūs, svarbu tinkamai pasiruošti:

  • Mityba: Norime atkreipti dėmesį, kad testas turi būtų atliktas esant įprastinei nėščiosios mitybai. Tai reiškia, kad pacientė kelias pastarąsias paras iki testo atlikimo neturėtų valgyti daugiau angliavandenių turinčio ar riebesnio maisto nei įprastai. Prieš tyrimą nėščioji turi bent 3 paras normaliai maitintis, neribodama angliavandenių. Taip pat, įprastai maitintis, t. y. 24 val.
  • Pasninkavimas: Prieš tyrimą pacientė turėtų būti 8-14 valandų nevalgiusi ir atvykti ryte kraujo paėmimui. 14-8 val. iki tyrimo nevalgyti.
  • Vaistai: Pasitarkite su gydytoju, ar reikia nutraukti kokių nors vaistų vartojimą prieš testą.
  • Kiti apribojimai: Apie 10 dienų negalima badauti; Moteris turi būti sveika (nesirgti infekcine liga apie 2 sav.); 3 dienas vengti didelio fizinio krūvio; 3 paras iki tyrimo maitintis įprastai, neribojant angliavandenių; 24 val. iki tyrimo nevartoti alkoholio; 8-14 val. iki tyrimo nevalgyti, pailsėti; 12 val. prieš tyrimą negerti kavos, arbatos ar kitų gaivinančių gėrimų, nebent vandenį; nerūkyti mažiausiai 8 val. iki tyrimo; ryte prieš tyrimą nesimankštinti, nerūkyti, nedaryti jokių kitų procedūrų.

Gliukozės Tolerancijos Testo Eiga

  1. Kraujo paėmimas nevalgius: Pirmiausia paimamas kraujas iš venos gliukozės kiekiui nustatyti nevalgius. Kraujas imamas ryte nevalgiusiai nėščiajai (8-14 val.). Kraują rekomenduojama imti sėdinčiai nėščiajai.
  2. Gliukozės tirpalo išgėrimas: Po to duodama išgerti 75 g gliukozės, ištirpintos 200 ml vandens (skoniui pagerinti leidžiama į tirpalą įlašinti citrinos sulčių); Apie 1 val. turėti su savimi 75 g gliukozės miltelių (galima įsigyti vaistinėje). 200 ml vandenyje ištirpinta 75g gliukozės.
  3. Pakartotini kraujo paėmimai: Po 1 val. ir 2 val. vėl bus paimama veninio kraujo gliukozės kiekiui nustatyti, t.y. įvertinti, kaip nėščiosios organizmas sureagavo į tokį gliukozės kiekį. Kraujas imamas tris kartus iš venos. Viso proceso metu negalima rūkyti.

Tyrimas užtrunka apie 2,5 valandos. Tai ilgiausiai trunkantis tyrimas nėštumo metu.

Ką Galima Jausti Tyrimo Metu?

Per pirmą pusvalandį vaisius gali intensyviau judėti. Tirpalas saldaus skonio. Kartais nėščiosios blogai jį toleruoja. Gali būti bendras silpnumas, pykinimas, prakaitavimas ar net dusulys. Jei išgėrus tirpalą apsivėmėte, tyrimą kartoti kitą dieną. Galima skonį pakeisti įspausta citrina. Citrinos sultys netinka.

Gliukozės Tolerancijos Testo Rezultatų Interpretavimas

Jei nustatoma kritinė daugiau nei 5,1 mmol/l riba arba ji atitinka gliukozės tolerancijos mėginio rezultatus ir viršija bent vieną reikšmę, tada patvirtiname nėščiųjų diabeto diagnozę.

Nustačius nėščiųjų diabetą, pradedama dirbti kartu su gydytojais endokrinologais. Gydytojo akušerio ginekologo užduotis yra stebėti moterį viso nėštumo metu, vertinti vaisiaus būklę, jo augimą, vaisiaus vandenų kiekį, galimas komplikacijas, susijusias su nėščiųjų diabetu.

Taip pat skaitykite: Nėštumo diabeto patikra

Ką Daryti Nustačius Gestacinį Diabetą?

Nėščiajai neliekant vienai. Pirmas žmogus, kuris praneša šią diagnozę, žinoma, yra ją prižiūrintis ginekologas, kuris nukreipia moterį pas endokrinologą. Kartu su dietologu jis nėščiajai sudaro gydymo planą. Nėščioji pamokoma, kaip naudotis gliukometru ir kaip dažnai tikrinti kraują savarankiškai, kokiu metu, pvz. ar ryte pavalgius, o gal praėjus dviems valandoms po pusryčių ir pan. Nėščioji būtinai turi vesti gliukozės dienyną, kad pakartotinės konsultacijos metu endokrinologas galėtų įvertinti, kada gliukozė padidėdavo, pvz. kokius produktus vartojant labiau, kuriuos mažiau ir pan. Tačiau, jei endokrinologo ir dietologo skiriamos dietos ir adekvataus fizinio krūvio nepakanka ir nėščioji vis tiek turi padidėjusį gliukozės kiekį, tuomet gestacinis diabeto gydymui skiriamas insulinas. Moteriai paaiškinama, kaip, kiek ir kada jo reikės leistis.

Gydymo būdai:

  • Mitybos korekcija: Pacientes supažindiname su tuo, kas yra diabetas ir kokios jo priežastys. Neretai nėščiosios pas gydytoją endokrinologą atvyksta jau pasiskaičiusios, išsigandę ir susidarę išankstinę nuomonę. Gydytojo endokrinologo pareiga nėščiąją nuraminti ir leisti suprasti, kad tai yra nėščiosios būklė - ne liga, kuri tęsis iki nėštumo pabaigos. Tai būklė, atsirandanti dėl placentos išskiriamų hormonų, veikiančių priešingai nei insulinas. Nėščiajai rekomenduojamas tolesnis stebėjimas, paaiškinama fizinio aktyvumo reikšmė, pacientė nukreipiama slaugytojos diabetologės konsultacijai, kurios metu paaiškinami mitybos principai ir išduodama savikontrolės priemonė. Tai neturėtų būti tik dieta nėštumo metu, tai turėtų tapti gyvenimo būdu. Tai nėra labai griežta dieta, kurios metu įvedama daug apribojimų. Rekomenduojami sveikos mitybos principai, kurių laikantis galima normalizuoti ir glikemijos lygius.

    • Kokių maisto produktų patariama vengti, sergant gestaciniu diabetu? Kiekvienai pacientei sudaromas individualus mitybos planas. Tačiau yra ir bendros rekomendacijos: Pirmiausia patariama vengti džiovintų vaisių, ypač vakare, prieš miegą. Daugelis besilaukiančių galvoja, kad štai atsisakys šokolado ar kitų saldumynų, o vietoj jų vartos džiovintus vaisius. Griežtas maisto ribojimas nerekomenduojamas, kadangi gali skatinti hiperglikemiją po angliavandenių suvartojimo. Rekomenduojama daugiau vartoti žemą glikeminį indeksą turinčius maisto produktus.
  • Fizinis aktyvumas: Moteriai po nėštumo rekomenduojama būti fiziškai aktyviai, palaikyti normalų kūno svorį. Riziką galima sumažinti visiems prieinamomis profilaktinėmis priemonėmis: fizinis aktyvumas 30-60 minučių per dieną, 3-7 kartus per savaitę. Taip pat svorio korekcija, sveika mityba.

  • Insulino terapija: Tiek diabeto diagnozė yra gąsdinanti, tiek ir vaisto insulino naudojimas kelia nerimą. Insulinas yra geras vaistas tuo, kad nepraeina placentos barjero ir veikia tik motinos organizme esančią glikemiją. Gydytojai endokrinologai insuliną skiria ypač atsakingai. Prieš paskirdami konsultuojasi su gydytojais akušeriais ginekologais, kurie įvertina vaisiaus būklę. Insulinas neskiriamas nustačius vienkartinai padidėjusią motinos glikemiją.

Stebėjimas Po Gimdymo

Tai nėra liga, o būklė, susijusi su nėštumu. Po gimdymo glikemija turėtų susitvarkyti ir grįžti į normos ribas. Vis dėlto, kai diagnozuojamas nėščiųjų diabetas, tai vertinama kaip angliavandenių apykaitos sutrikimas. Nėra žinoma, ar angliavandenių apykaitos sutrikimas buvo jau iki nėštumo ir nustatytas tik nėštumo metu, ar tai yra tiesiog būklė, susijusi su nėštumu. Kai po gimdymo moters organizmas grįžta į ankstesnes vėžes, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pakartoti gliukozės toleravimo tyrimą. Jei tyrimo rezultatai geri, vadinasi, būklė buvo susijusi su nėštumu ir daugiau nieko daryti nereikia. Tačiau rizika dėl angliavandenių apykaitos sutrikimo išlieka visam gyvenimui. Todėl būtų tikslinga kas metus kreiptis į šeimos gydytoją ir atlikti reikalingus tyrimus. Visos moterys, kurios turėjo nėščiųjų diabeto diagnozę, praėjus 6-12 savaitėms po gimdymo, turi apsilankyti pas savo šeimos gydytoją.

Taip pat skaitykite: Gliukozės tyrimo svarba vaikams

Gliukozės Reikšmė Organizmui

Gliukozė - pagrindinis organizmo energijos šaltinis ir svarbiausias angliavandenis, į kurį virškinimo metu suskaidomi visi kiti angliavandeniai. Suaugusio žmogaus smegenys per dieną sunaudoja apie 120 g gliukozės. Gliukozės atsargos kaupiamos kepenyse glikogeno pavidalu. Nepavalgius, glikogeno atsargos išsenka per 12-20 valandų. Gliukozės patekimą į ląsteles skatina insulinas - kasos išskiriamas hormonas. Be insulino daugumos audinių ląstelės negali įsisavinti gliukozės. Gliukozės kiekį kraujyje taip pat reguliuoja hormonai - adrenalinas, augimo hormonas ir gliukokortikoidai, kurie didina gliukozės koncentraciją.

Gliukozės Sutrikimai

  • Hiperglikemija - gliukozės koncentracijos kraujyje padidėjimas. Hiperglikemija yra svarbiausias cukrinio diabeto požymis, tačiau ji taip pat gali būti susijusi su Kušingo sindromu, nutukimu, akromegalija ar laikinais veiksniais, tokiais kaip emocinis stresas, fizinė įtampa, šokas, ūminės ligos ar organų funkcijų sutrikimai (pvz., kasos uždegimas, lėtinės kepenų ligos, ūminis miokardo infarktas).
  • Hipoglikemija - gliukozės koncentracijos kraujyje sumažėjimas. Hipoglikemija nustatoma, kai gliukozės kiekis sumažėja iki 2,5 mmol/l ar mažiau. Tai ne liga, o simptomas, susijęs su tam tikromis patologinėmis būklėmis. Sumažėjus gliukozės koncentracijai iki 1,39 mmol/l, gali įvykti kvėpavimo centro paralyžius. Pagrindinės hipoglikemijos priežastys diabetikams - per didelės insulino dozės, badas, fizinė įtampa ar per didelis alkoholio vartojimas. Kitais atvejais hipoglikemiją gali sukelti navikai (pvz., insulinoma, kiti hormoniniai navikai), hormoninis hipofizės ar antinkščių nepakankamumas, badavimas, kepenų pažeidimai ar vaistų poveikis.

Gliukozės Tyrimai

  • Vienkartinis gliukozės tyrimas: Atliekamas ryte, po nakties nevalgius, iš kraujo plazmos arba serumo. Šis tyrimas padeda diagnozuoti cukrinį diabetą, GTS ar SGN. Jei vienkartinio gliukozės tyrimo rezultatai nėra aiškūs arba gliukozės koncentracija yra „pilkojoje zonoje“, galutinei diagnozei patvirtinti rekomenduojamas gliukozės tolerancijos tyrimas (GTM). Tyrimas taip pat svarbus nėštumo metu, kai siekiama nustatyti gestacinį diabetą.
  • Gliukozės tolerancijos tyrimas (GTM): Tai išsamesnis tyrimas, kurio metu vertinama organizmo reakcija į gliukozės krūvį. Atliekami šie žingsniai: Gliukozės tyrimas nevalgius. Išgeriamas 75 g gliukozės tirpalas. Gliukozės tyrimai po 2 valandų (nėščiosioms gliukozės koncentracija vertinama po 1 ir 2 valandų). Šis tyrimas būtinas, jei vienkartinio gliukozės tyrimo metu gauti rezultatai reikalauja papildomo patvirtinimo. Nėščiosioms GTM atliekamas 24-28 savaitę, jei pirmo trimestro metu diabetas nebuvo diagnozuotas.
  • Glikozilinto hemoglobino (HbA1c) tyrimas: Atliekamas nevalgius. Glikozilintas hemoglobinas tai hemoglobino glikozilinta forma. Gliukozė negrįžtamu ryšiu jungiasi prie hemoglobino (Hb) ir lieka prisitvirtinusi prie baltymo visą jo gyvavimo laikotarpį. Hemoglobino glikolizacijos laipsnis priklauso nuo gliukozės koncentracijos ir nuo kontakto tarp gliukozės ir hemoglobino trukmės. Glikuotas hemoglobinas rodo vidutinę kraujo gliukozės koncentraciją per paskutines 4-8 savaites (Hb gyvavimo puslaikis). Pakilus gliukozei (hiperglikemija), per eritrocitų gyvavimo laiką (120 dienų) glikozilinto hemoglobino koncentracija didėja. Diagnozavus CD, svarbu kuo greičiau pradėti gydymą. Tam reikia atlikti glikozilinto hemoglobino tyrimą. Šis tyrimas atspindi vidutinę gliukozės koncentraciją kraujyje per 1,5 mėnesio iki jos matavimo.

tags: #gliukozes #toleravimo #testas #nestumo #metu #atliekamas