Užkirsti Kelią Mėšlungiui Nėštumo Metu: Efektyvūs Būdai ir Patarimai

Turbūt daugelis bent kartą gyvenime esame pajutę, kai staiga sutraukia blauzdą, pėdą ar šlaunį. Tai staigus, nevalingas, skausmingas raumens įsitempimas. Palietus jaučiamas įsitempęs, kietas raumuo. Mėšlungio sukeltas skausmas gali užklupti bet kokio amžiaus žmogų, tiek miegant, tiek sportuojant, tiek esant ramybės būsenos ar maudantis. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl atsiranda mėšlungis nėštumo metu, jo simptomus, kaip gydomasis masažas gali padėti spręsti šią problemą ir kokios prevencinės priemonės yra veiksmingiausios.

Kas Yra Mėšlungis?

Mėšlungis - tai staigus nevalingas vieno ar kelių raumenų susitraukimas. Šis neretai labai skausmingas raumens susitraukimas gali pažadinti naktį, sutrikdyti kasdienę veiklą. Mėšlungis dažniausiai traukia blauzdų, šlaunų ir pėdų raumenis. Dažniausiai mėšlungis pasireiškia blauzdoje, rečiau pėdoje ar šlaunyje. Jis gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Po epizodo dažnai jaučiamas tempimas, diskomfortas, kuris gali varginti iki trijų parų.

Pagrindinės Mėšlungio Priežastys

Mėšlungio priežastys gali būti įvairios. Mėšlungio priežastys gali būti įvairios - stresas, didelis fizinis krūvis raumenims, temperatūros pokyčiai, todėl vasarą smarkiai įkaitus ir šokant į šaltą vandenį galite pajusti mėšlungio skausmą. Mėšlungis blauzdoje gali pasitaikyti moterims, kurios dažnai avi aukštakulnius, jis pasireiškia ir avint nepatogią avalynę. Nemalonūs raumenų spazmai blauzdoje ar šlaunyje ypač pasitaiko vasaros metu, nes tuo metu organizmui gali trūkti skysčių. Taip pat mėšlungio priežastis gali būti ir didelis kofeino ir nikotino vartojimas. Vis atsirandantys mėšlungio skausmai gali būti ir kitų sveikatos problemų ženklas - uždegimų, skydliaukės sutrikimų, cukrinio diabeto, išsėtinės sklerozės ar venų išsiplėtimo.

Pagrindinės mėšlungio priežastys:

Dehidratacija: Nepakankamas skysčių kiekis organizme sutrikdo raumenų funkciją ir padidina spazmų riziką.
Elektrolitų disbalansas: Kalio, magnio, kalcio ar natrio trūkumas gali sutrikdyti raumenų nervinių signalų perdavimą, dėl ko atsiranda spazmai.
Fizinis pervargimas: Per didelis fizinis aktyvumas, ypač nesusiruošus tinkamam apšilimui, gali sukelti raumenų pervargimą ir mėšlungį.
Netinkama kraujotaka: Jei raumenys negauna pakankamai deguonies dėl sutrikusios kraujotakos (pvz., ilgai sėdint), tai gali sukelti raumenų spazmus.
Ligos ir būklės: Diabetas, kuris gali pažeisti nervus. Nervų ar raumenų sutrikimai.
Netinkama laikysena ir įtampa: Ilgalaikis raumenų įtempimas dėl streso ar blogos laikysenos taip pat yra dažna mėšlungio priežastis.
Kraujotakos sutrikimai: kraujagyslių susiaurėjimas, aterosklerozė. Esant nepakankamai galūnių kraujotakai spazminis skausmas gali būti juntamas atliekant fizinius pratimus ar aktyviau fiziškai dirbant.
Nervo kompresija: Esant užspaustam nervui nugaroje spazminiai skausmai blauzdose ir pėdose gali atsirasti ilgiau vaikštant.
Mineralų disbalansas: Per su maistu gaunamo mažai kalio, kalcio ar magnio gali sukelti mėšlungį.
Vyresnis amžius: Dėl sumažėjusios raumenų masės likę raumenų skaidulos patiria didesnį apkrovimą ir dažniau kyla mėšlungis.
Atletai: Aktyvus sportas ypač šiltuoju metų laiku dažnai sukelia dehidrataciją ir mineralų disbalansą.
Nėštumas: Nėštumas, dėl kurio dažnai sumažėja mineralų kiekis organizme.

Kojų Mėšlungis Nėštumo Metu

Dažniausiai pasitaikanti kojų mėšlungio priežastis - tam tikrų mineralinių medžiagų, pagrinde kalio ir magnio, trūkumas organizme. Tai nutinka dėl nevisavertės mitybos, skysčių trūkumo organizme, gausaus prakaitavimo ar nėštumo metu, kuomet moteris mineralinėmis medžiagomis dalinasi su kūdikiu. Nėščios moters organizme mažėja mineralinių medžiagų, kurios labai svarbios normaliai organizmo veiklai. Ypač jaučiamas kalcio, natrio, kalio ir magnio stygius. Dėl šių mineralinių medžiagų, ypač dėl magnio, trūkumo gali kankinti kojų mėšlungis. Be to, nėščioms moterims blogėja venų kraujotaka. Kojų raumenys su krauju gauna mažiau deguonies.

Taip pat skaitykite: Pagalba esant kūdikių diegliams

Simptomai, Rodantys Mėšlungį

Staigus, intensyvus raumens skausmas.
Kietai susitraukęs raumuo, kuris gali būti matomas ar juntamas.
Sumažėjęs raumenų lankstumas ir judesių laisvė po mėšlungio epizodo.

Ką Daryti Staiga Užklupus Mėšlungiui?

Užklupus kojų mėšlungiui, reikėtų pasistengti atsipalaiduoti ir „ištempti“ sutrauktą raumenį. Reikia paimti koją už pirštų ir atsargiai, vengiant trūkčiojimų, patraukti aukštyn. Kitas būdas - staigiai atsistoti ir pakaitomis pažinksniuoti ant pirštų ir ant pėdos. Sutraukus mėšlungiui taip pat padeda, jei skaudamą vietą kiek pažnaibysite ir pamasažuosite. Po spazmų kamuojama koja padėjus pagalvę užtikrinsite reikiamą kraujotaką. Mėšlungis blauzdoje įveikiamas lengviau, jei prieš tempdami prie pakinklio kelias sekundes palaikysite gabalėlį ledo. Taip pat padeda šiltas dušas, atsargus masažas, raumenų pabaksnojimas. Jei kojų mėšlungis užklumpa naktį, reiktų atsikelti ir pavaikščioti stipriai remiantis pėda į grindis.

Pamažu įtempkite sutrauką raumenį ir palaikykite įtampą apie 30 sekundžių. Jeigu sutraukė blauzdą, kuo labiau ištieskite koją, kulną stumkite į priekį, o kojų pirštus lenkite į save. Spazmui atlėgstant, pamasažuokite susitraukusį raumenį.

Kaip Išvengti Mėšlungio?

Stenkitės dar labiau neįtempti kojų raumenų, tai tikrai nesumažins skausmo. Stenkitės, kad naudingos mineralinės medžiagos neišeitų iš organizmo. Labai svarbu organizme palaikyti pakankamą skysčių kiekį bei elektrolitų ir vitaminų balansą. Jam atstatyti kartais prireikia kalio, magnio, kalcio, geležies papildų, vitaminų B komplekso, vitamino E ar kitų medžiagų. Kad mėšlungio spazmai nesutrauktų kojų sėdimo darbo metu, darykite trumpas mankštas ar tiesiog neužsisėdėkite ir bent trumpam išeikite pasivaikščioti. Sumažinti mėšlungio pasikartojimus ar stiprumą gali padėti tinkamai atliekami tempimo pratimai mankštos metu. Pavyzdžiui, svarbu ištempti galinius kojos raumenis. Tempimo pratimus reikėtų kartoti kasdien po kelis kartus, ypač prieš naktį. Taip pat labai svarbu avėti patogią ir tvarkingą avalynę.

Vengti dehidratacijos. Priklausomai nuo veiklos aktyvumo gerti pakankamai vandens. Skysčiai padeda raumenims lengviau susitraukti ir atsipalaiduoti, sumažina raumeninių skaidulų dirglumą.
Atlikti tempimo pratimus. Prieš treniruotes, fizinį darbą ir po veiklos rekomenduojama atlikti tempimo pratimus.
Mankšta, judėjimas. Dažniau pasivaikščiokite, lankykite nėščiosioms skirtas mankštas, periodiškai atlikite tempimo pratimus.
Mityba. Laikykitės sveikos mitybos nėštumo metu taisyklių.
Tinkama avalynė.
Šilta vonia.
Vilnonės kojinės. Liaudies medicinos šalininkai kamuojant mėšlungiui nėščiosioms pataria miegoti su vilnonėmis kojinėmis.

Maisto Papildai Raumenims, Norint Išvengti Mėšlungio

Magnis: Magnis ypač svarbus, nes dalyvauja nervinių impulsų perdavimo raumenų ląstelėms procese. Natūralūs magnio šaltiniai: grūdiniai produktai (kviečių grūdų gemalai, avižiniai dribsniai, sėmenys, grikiai, duona), riešutai (migdolai, žemės, lazdyno), daržovės ir vaisiai (špinatai, kaliaropės, bananai), šokoladas, mineralinis vanduo. Ypač vasarą vertėtų profilaktiškai pavartoti magnio produktų ar šio elemento turinčių papildų. Juos reikėtų vartoti bent 2 savaites, rekomenduojama - visą mėnesį, o žmonėms, kurie ypač aktyviai sportuoja ir daug dirba, magnį galima vartoti ir kelis mėnesius iš eilės.
Kalis: Kalis, kaip ir magnis, yra atsakingas už nervinio impulso perdavimą raumenims. Šis elementas reikalingas valingiems skeleto raumenų susitraukimams, todėl jo trūkstant - kamuoja mėšlungis. Daug natūralaus kalio turi razinos, džiovinti abrikosai, žirniai, pupelės, bananai, špinatai, riešutai, petražolės, kopūstai.
Kiti Vitaminai: Be kalio ir magnio normaliai raumenų funkcijai palaikyti naudingi vitaminai yra B6 bei E. Vitaminas B6 lengvina magnio ir kitų mineralų absorbciją iš virškinimo trakto į kraują, jų prasiskverbimą per ląstelių membranas. Natūralūs vitamino B6 šaltiniai - kviečių gemalai, rupi duona, špinatai, žaliosios pupelės, bananai, alaus mielės, morkos, vištiena, kiaušiniai, saulėgrąžos. Verta žinoti, jog didelė vitamino B6 dalis suyra maistą veikiant ultravioletiniams spinduliams, t.y. kepant arba verdant. Vitaminas E žmogaus organizme veikia kaip antioksidantas, taip pat gerina skersaruožių raumenų darbą.

Gydomasis Masažas - Veiksmingas Būdas Palengvinti Mėšlungį

Gydomasis masažas yra viena iš efektyviausių priemonių, siekiant sumažinti mėšlungio poveikį ir užkirsti kelią jo atsiradimui.

Kaip Masažas Padeda?

Skatina kraujotaką: Masažuojant raumenis pagerėja kraujo tekėjimas, kuris padeda tiekti deguonį ir pašalinti atliekas, pavyzdžiui, pieno rūgštį, sukeliančią spazmus.
Atpalaiduoja raumenis: Masažas mažina raumenų įtampą ir skausmą, o tai ypač svarbu po fizinio krūvio ar streso.
Padeda atstatyti balansą: Gydomuoju masažu galima ištempti raumenis ir pagerinti jų elastingumą, mažinant pasikartojančių spazmų riziką.

Papildomos Prevencinės Priemonės:

Gerkite pakankamai vandens, ypač sportuodami.
Valgykite maistą, turtingą kaliu (bananai, bulvės), magniu (riešutai, sėklos) ir kalciu (pieno produktai).
Reguliariai mankštinkitės, atlikdami raumenų tempimo pratimus.
Išvenkite per didelio fizinio krūvio be tinkamo pasiruošimo.

Kada Kreiptis Į Gydytoją?

Kreiptis į gydytoją būtina kai:

Taip pat skaitykite: Kūdikio pečių traukymo tipai ir valdymas

Kartu su skausmu pasireiškia tinimas, paraudimas, odos pakitimai.
Pasireiškia raumenų silpnumas.
Mėšlungis labai dažnas ir būklė negerėja pavartojus kalio, kalcio, magnio maisto papildų.
Mėšlungis nesusijęs su aktyvia fizine veikla.

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei mėšlungis dažniau kartojasi, sukelia stiprų skausmą, kvėpavimo sutrikimus ar pastebimi tokie požymiai kaip paraudimas, patinimas, traškėjimas arba skausmas, plintantis į koją ar kitą galūnę. Ypač svarbu kreiptis į gydytoją, jei mėšlungis atsiranda be aiškios priežasties, dažnai užklumpa naktį ir trukdo miegoti ar atlikti kasdienes užduotis. Tokiais atvejais būtina ištirti, ar nėra rimtesnių sveikatos problemų, pavyzdžiui, elektrolitų disbalanso ar kraujotakos sutrikimų. Jei mėšlungis dažniau pasireiškia ant nugaros arba sutraukia koją kelis kartus per savaitę, tai signalas, kad reikia pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.

Kiti Nėštumo Sukeliami Diskomfortai

Nėštumo metu dėl augančio vaisiaus įvyksta daug pokyčių moters organizme. Ne visi pokyčiai yra malonūs, bet guodžia tai, kad jie neamžini. Šie nėštumo sukeliami nepatogumai yra dažniausiai pasireiškiantys, bet nebūtinai pasireikš visi iš karto. Taip pat, nėštumo metu padidėja kūno plaukuotumas, plaukai tampa storesni ir tamsesni bei ima dygti neįprastose vietose (ant veido), gali greičiau augti nagai. Pasitaiko, kad ant nagų prasčiau laikosi nagų lakas. Nėštumo pabaigoje suintensyvėja kvėpavimas, gali varginti dusulys.

Rėmuo: Didėjanti gimda kelia skrandį, todėl maistas ilgiau būna skrandyje. Išsiskiria daugiau skrandžio sulčių, kurios dėl sumažėjusio stemplės tonuso patenka į stemplę ir dirgina jautrią gleivinę. Svarbu valgyti reguliariai, laikantis sveikos mitybos piramidės principų. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet dažnai ir lėtai. Per dieną išgerti pakankamai skysčių, daugiau vaikščioti. Vartoti daugiau augalinės ląstelienos, kad neužkietėtų viduriai. Vengti labai karšto ir šalto maisto. Taip pat, aštrių, sūrių, riebių patiekalų, užkandžių prieš miegą. Stengtis daug nesilankstyti, nekilnoti sunkių daiktų, nenešioti varžančių rūbų. Vakarienę valgyti anksčiau ir neiti gulti iškart pavalgius (1-2 val. po valgio), pasikelti galvūgalį (aukštesnė pagalvė). Atkreipti dėmesį. Nevartoti vaistų savo nuožiūra.
Pykinimas: Pykina beveik iki 90 proc. nėščiųjų, o vemia apie 60 proc. Labiausiai šis diskomfortas kankina 4-12-tą nėštumo savaitėmis, dėl organizme vykstančių hormonų pokyčių. Taip pat, gali pradėti erzinti kvapai, kurie anksčiau nesukeldavo jokios reakcijos. Apie 14-16-tą nėštumo savaitę pykinti nustoja, o nėštumo pabaigoje gali vėl pykinti dėl to, kad gimda spaudžia skrandį. Esant jautrumui kvapams svarbu vėdinti patalpas, maisto gaminimą perduoti partneriui. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet lėtai ir dažnai (kas 2-3 val.). Vengti aštrių kvapų, riebaus maisto, stiprios arbatos ar kavos. Svarbu gerti pakankamai skysčių (1,5-2,8 l per parą). Namuose ir rankinėje visada turėkite užkandžių (džiūvėsiai, javainiai, jogurtas, vaisiai, daržovės ar riešutai). Pavalgius nesilankstyti, neiti iš karto gulti (valgyti likus 2 val. iki miego), dažniau gulėti ant dešiniojo šono. Stengtis nekilnoti sunkių daiktų. Rytais prieš keliantis iš lovos suvalgyti kokį nors sausą užkandį ir keltis lėtai be staigių judesių. Daugiau būti gryname ore ir išsivėdinti kambarį prieš miegą. Būklei palengvinti galima gerti imbiero arbatą, valgyti imbiero sausainius, pastiles, desertus arba šviežią imbierą. Jeigu krenta svoris, vemiama išgėrus skysčių, vemiama 3-4 kartus per dieną, pykinimas ir vėmimas tęsiasi ilgiau nei 14 savaičių nuo nėštumo pradžios, būtina kreiptis į gydytoją.
Nugaros skausmas: Nugaros skausmą nėštumo metu jaučia apie 50-80 proc. moterų. Šis diskomfortas aplanko maždaug tarp penkto ir septinto nėštumo mėnesio. Pakitusi kūno masė ir svorio centras nėštumo metu apkrauna kaulus, raumenis ir sąnarius. Nėštumo metu dėl augančio pilvo atsiranda netaisyklinga laikysena: moteris vaikšto atsilošusi, kad išlaikytų pusiausvyrą, todėl yra apkraunama apatinė stuburo dalis. Nekilnoti sunkių daiktų, avėti ortopedinę, patogią avalynę žema pakulne . Sėdint paremti nugarą pagalve. Esant skausmui, nugarą ir strėnas galite šildyti ar masažuoti. Svarbu reguliarus fizinis aktyvumas: mankštos, aerobika vandenyje, joga. Nugaros skausmui sumažinti gali būti efektyvūs šie būdai: Kėgelio pratimai, masažai, akupunktūra.
Kojų venų išsiplėtimas: Nėštumo metu dėl hormonų veiklos venos atsipalaiduoja, tampa elastingesnės. Be to, kraujui tekėti sunku dėl didėjančios gimdos spaudimo, todėl jis užsilaiko kojų venose. Svarbu judėjimas: pasivaikščiojimai, plaukimas, mankšta. Lengvas fizinis aktyvumas gerina kraujo cirkuliaciją kojose. Atkreipti dėmesį, kad avalynė turi būti patogi. Atsigulus palaikyti kojas pakėlus aukščiau. Vengti ankštų kelnių ir kitų veržiančių rūbų. Stengtis nesėdėti užsikėlus koją ant kojos. Prieš einant miegoti pasidaryti kojoms vonelę, pamasažuoti kojas (pėdas, blauzdas ir šlaunis) per visą ilgį.
Kojų tinimas: Dažniausiai tinsta pėdos. Jos gali tapti ilgesnės, (padidėti puse ar net vienu batų dydžiu), platesnės. Kartais pasikeičia pėdų, pirštų ir čiurnų forma. Paskui tinimas gali keliauti aukštyn: tinsta blauzdos, šlaunys, gali patinti pilvas, veidas ir rankos. Taip nutinka, nes nėštumo metu organizmas dėl hormonų pokyčių, kaupia skysčius. Truputį koreguoti mitybą: valgyti daugiau vaisių, daržovių (ypač agurkus), gerti arbatas, vietoje gazuotų gėrimų rinktis vandenį, vengti sūraus maisto. Lengvas fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių vartojimas. Vengti ilgalaikės sėdimos ar stovimos kūno padėties, dažnai ją keisti, pagulėti ant kairio šono pakėlus kojūgalį.
Hemorojus: Nėštumo metu auganti gimda užspaudžia venines kraujagysles, todėl dėl padidėjusio veninio spaudimo gali išsiplėsti tiesiosios žarnos ir išangės venos bei atsirasti mažesnių ar didesnių mazgų. Hemorojaus atsiradimą skatina dažnas vidurių užkietėjimas, pastovus stanginimasis tuštinimosi metu, sėdimas darbas. Vaistažolių (ramunėlių ar medetkų) vonios po tuštinimosi. Dieta turi būti tokia, kad kuo mažiau kietėtų viduriai (pakankamai vandens, sėklos, sėlenos, košės, kiviai, slyvos ir kt.). Norint tuštintis nekentėti. Po tuštinimosi apsiplauti vandeniu arba naudoti drėgnas vaikiškas servetėles. Vengti kieto ar kvepiančio tualetinio popieriaus. Dieną pagulinėti, kad gimda mažiau spaustų mažąjį dubenį. Vengti kietų kėdžių.
Dantenų kraujavimas: Dantenos nėštumo metu dėl hormonų pokyčių pasidaro jautresnės, paburksta, todėl dažniau kraujuoja. Burnos higiena vis tiek reikia rūpintis ir valyti dantis švelniu šepetėliu bei naudoti dantų pastas, kurios skirtos kraujuojančioms dantenoms. Mokytis taisyklingų dantų valymo judesių, vengti maisto, kuriame yra cukraus. Kamuojant vėmimui nevalyti dantų iškart po vėmimo, o praskalauti burną vandeniu. Taip dantys bus mažiau pažeisti.
Odos pokyčiai: Maždaug 12-tą nėštumo savaitę labiausiai keičiasi oda, nes placenta pati ima gaminti hormonus ir organizme susidaro hormonų perteklius. Dažniau beria tas moteris, kurias berdavo prieš mėnesines. Svarbu spuogų nespaudyti ir nekrapštyti, o dezinfekuoti. Krapštant spuogus pūliai išnešiojami po sveiką odą ir taip sukeliami nauji uždegimai.
Pigmentacija: Pigmentacijos pokyčiai būdingi apie 90 proc. nėščiųjų. Jie dažnesni tamsesnio gymio moterims, brunetėms. Padidėjusi hormonų koncentracija nėščiosios organizme lemia didesnį pigmentų aktyvumą ir pokyčius odoje. Gali susiformuoti antrinė areolė (areolė aplink spenelį tamsėja ir platėja) ir patamsėti pažastų, šlaunų vidinės pusės, tarpvietės ir išorinių lytinių organų oda. Kartais moterims patamsėja apgamai, strazdanos, turėtos pigmentinės dėmės ir vidurinė pilvo linija. Gali atsirasti ir naujų strazdanų, apgamų ir pigmentinių dėmių. Apie 50-70 proc. moterų atsiranda „nėštumo kaukė“ (vadinama melasma ar chloazma), kai ant veido simetriškai kaktos, skruostų ir smakro srityje pasireiškia įvairaus tamsumo rudos dėmės.
Gimdos spazmai: Nėštumo pabaigoje gimda gali spazmuoti, nes ji ima ruoštis gimdymui. Tai būna paruošiamieji sąrėmiai, kurie trunka apie 30 sekundžių ir užeina kelis kartus per dieną, dažniau vakarais ar naktį. Dažniausiai tokie sąrėmiai yra neryškūs, nereguliarūs ir neskausmingi. Pajutus pirmuosius spazmus nepanikuoti, o įvertinti kokie jie: kiek laiko trunka, kokie laiko tarpai tarp jų. Būklę palengvinti gali dušas, masažas, lengva mankšta, miegas, tam tikra patogi padėtis.
Dažnas šlapinimasis: Nėščiosioms pakinta šlapimo takų anatomija: šlapimtakiai išsiplečia ir jų raumenys atsipalaiduoja, inkstai didėja, šlapimo pūslės tonusas susilpnėja. Didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja šlapinimasis. Svarbu dar iki nėštumo stiprinti dubens dugno raumenis (Kėgelio pratimai, pilvo šokiai).
Vidurių užkietėjimas: Apie 40 proc. nėščiųjų turi vidurių užkietėjimą. Kai viduriai užkietėję moteris tuštinasi mažiau nei 3 kartus per savaitę. Tuštinimosi sutrikimą pirmoje nėštumo pusėje lemia hormoniniai pokyčiai, o antrojoje - gimdos spaudimas į storąją žarną. Esant vidurių užkietėjimui labai svarbi yra dieta: valgyti pusryčius, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto (rupių miltų duona, kviečių sėlenos ir kruopos, grikiai, avižos, ankštinės kultūros, riešutai, vaisiai (slyvos, razinos, figos, avokadai, datulės), daržovės (burokai, morkos), uogos, linų sėmenys), gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus), mažinti mėsos patiekalų, vengti pilvo pūtimą sukeliančio maisto (kopūstai, obuoliai, vynuogės) ir daržovių, kuriose daug eterinių aliejų (ridikėliai, svogūnai, česnakai). Vidurius laisvina vaisiai, žalios daržovės, slyvos, uogos, abrikosai, figos, datulės.
Strijos: Strijas dar vadina nėščiųjų drūžėmis. Tai yra odos patempimai, kurie gali būti ryškiai rausvos, rausvai-melsvos, vėliau pablyškusios ar net permatomos spalvos. Pasireiškia jos apie 90 proc. baltųjų moterų. Manoma, kad strijų atsiradimas yra paveldimas. Tačiau pagrindinė atsiradimo priežastis yra hormoninė organizmo veikla. Taip pat, įtakos turi ir svorio pokyčiai vykstantys nėštumo metu. Dažniausai strijų būna ant pilvo šonų, sėdmenų, krūtų, žastų, šlaunų ir kirkšnių srityse. Strijų profilaktikai ar jų kiekiui sumažinti galima naudoti specialius kremus, aliejus, masažą. Priemones naudoti po prausimosi (1-2 k. per parą) įtrinant gnaibomaisiais judesiais tose vietose, kuriose yra strijų.
Makšties pokyčiai: Taip nutinka, nes dėl hormonų poveikio pasikeičia makšties terpė. Stenkitės nešioti natūralaus pluošto apatinius drabužius. Intymiai higienai naudokite specialius prausiklius (pH 3,5-5,5). Jeigu dėl išskyrų reikia nešioti įklotus, tai dažnai juos keiskite. Nesiprauskite pernelyg dažnai, nes tai taip pat turi įtakos makšties sveikatai.
Odos jautrumas: Nėštumo metu oda jautriau reaguoja į šaltį, karštį, kosmetiką ir įvairių medžiagų kontaktą. Gali paūmėti lėtinės ligos (seborėjinis dermatitas, žvynelinė ir kt.). Odai reikia daugiau priežiūros: po prausimosi netrinkite rankšluosčiu odos, o sausinkite paspaudžiant jį prie odos. Visada po vandens procedūrų pasitepkite odą kremu, emulsija ar pieneliu.
Krūtų pokyčiai: Krūtys brinksta ir tampa jautrios, nes hormonai keičia krūtų audinį ir ruošia kūdikio maitinimui. Krūtinė gali padidėti keliais dydžiais. Svarbu patogi liemenėlė, kuri nespaustų krūtinės. Rinkitės natūralų audinį, kuris leistų odai kvėpuoti ir būtų be lankelių.
Nuovargis: Dažnai nuovargis pasireiškia kaip vienas pirmųjų nėštumo požymių. Pamėginti eiti anksčiau miegoti. Jeigu pavyksta, numigti dienos metu.
Padidėjęs apetitas: Nėščiosios organizmas ruošiasi gimdymui ir laktacijai, o tai yra didelis fizinis krūvis ir energijos sąnaudos. Nereikia valgyti “už du”, nes nėščios moters energijos poreikiai padidėja nedaug ir viršija nenėščios moters poreikius apie 15 proc. Didesnio energijos kiekio reikia mažesnio svorio nėščiajai, paauglei ar esant daugiavaisiam nėštumui. Taip pat, nešiojant berniuką energijos poreikis būna šiek tiek didesnis nei nešiojant mergaitę.
Nuotaikų kaita: Nuotaikų kaita yra besikeičiančių hormonų įtaka. Stipriau pasireiškianti toms, kurios turėjo išreikštą PMS. Stenkitės nepervargti, išsimiegoti, sveikai maitintis ir skirti laiko sau. Jeigu jaučiate, kad nesuvaldysite savo emocijų išeikite pasivaikščioti arba į kitą kambarį ir giliai pakvėpuokite, galite atsidaryti langą, kad įeitų gryno oro.

Taip pat skaitykite: Vaikų raumenų sandara

tags: #traukia #raumenis #nestumo #metu