Įvadas
Neišnešiotas naujagimis - tai kūdikis, gimęs nuo 22 iki 37 nėštumo savaitės. Šie mažyliai reikalauja ypatingos priežiūros ir dėmesio, nes jų organų sistemos dar nėra visiškai išsivysčiusios. Straipsnyje aptarsime neišnešiotų kūdikių ypatumus, priežiūros aspektus ir unikalius medicininius atvejus, susijusius su šia grupe naujagimių.
Neišnešiotų naujagimių ypatumai
Neišnešioti naujagimiai skiriasi nuo išnešiotų kūdikių keliais požymiais:
- Mažas kūno svoris: Anksti gimęs kūdikis gali sverti vos 500 gramų - kaip nedidelis cukraus pakelis.
- Nestabili kūno temperatūra: Neišnešiotukai nesugeba tinkamai reguliuoti kūno temperatūros.
- Itin plona ir sausa oda: Ankstuko odelė yra plona, tarsi permatoma, ir labai jautri.
- Neritmiškas kvėpavimas: Dėl nepakankamai išsivysčiusių plaučių gali pasireikšti kvėpavimo sutrikimai.
- Nesusiformavęs rijimo ir čiulpimo refleksas: Dėl to gali būti sunku maitinti kūdikį.
- Infekcijos: Neišnešioti naujagimiai yra labiau imlūs infekcijoms.
- Raukšlėtumas.
Visi šie požymiai yra normalūs neišnešiotam kūdikiui, todėl tėvams nereikėtų nerimauti, jei jų vaikelis atrodo kitaip nei išnešioti naujagimiai.
Neišnešiotų naujagimių priežiūra
Temperatūros palaikymas
Vienas svarbiausių dalykų, kurį reikia užtikrinti neišnešiotam kūdikiui, yra tinkama aplinkos temperatūra. Iki maždaug 35 nėštumo savaitės kūdikis paprastai laikomas inkubatoriuje, kuriame palaikoma 36-37 laipsnių temperatūra. Vėliau, kai kūdikis sustiprėja, jis perkeliamas į skyrių, kur juo rūpinasi mama. Namuose rekomenduojama palaikyti 23-25 laipsnių temperatūrą.
Maitinimas
Neišnešiotus kūdikius rekomenduojama maitinti dažnai, bet po nedaug. Jei kūdikis žindo krūtį, reikia turėti kantrybės, nes neišnešiotukai traukia pieną ne taip aktyviai ir užtrunka ilgiau, kol pasisotina. Jei kūdikis pavargsta, reikia leisti jam pailsėti. Prireikus, galima pasikonsultuoti su gydytoju dėl papildomo primaitinimo mišiniais, praturtintais mikroelementais, aminorūgštimis ir vitaminais.
Taip pat skaitykite: Neišnešiotų kūdikių raida
Ankstukams mamos pienas - gyvybiškai svarbus ir padedantis mažyliams greičiau užaugti. Pagimdžiusios mamos krūtys gamins priešlaikinį pieną, kuris yra specialiai pritaikytas jos anksčiau gimusiam vaikeliui maitinti. Šiame piene yra daugiau baltymų negu išnešioto kūdikio motinos piene, jis turi antiinfekcinių savybių. Jeigu kūdikis gimė iki 30-32 savaičių, jis dar negali žįsti ir turi būti maitinamas per zondą, tačiau bet koks jo motinos pieno kiekis jam bus labai naudingas.
Jei maitinsite iš buteliuko, suvyniokite naujagimį į antklodę, tačiau paliekant kūdikio rankas laisvas, kad jis galėtų įsikibti į buteliuką arba į pirštą. Maitinti iš buteliuko bus lengviau, jei naujagimį paguldysite ant pagalvės šonu, kad galvytė būtų kiek aukščiau, o kojos - žemiau. Maitinant iš buteliuko patogu kūdikį švelniai apglėbti prilaikant nugarą.
Higiena
Kaip ir auginant bet kurį kitą naujagimį, taip ir prižiūrint ankstuką, labai svarbi tiek namų, tiek jo asmeninės aplinkos higiena - nepamirškite sterilizuoti buteliukų, čiulptukų, pientraukio. Neišnešiotukui tai itin svarbu, nes jo atsparumas infekcijoms ypatingai žemas, o bet kokia, net ir iš pirmo žvilgsnio „nekalta“ liga gali būti pavojinga.
Dėl šios priežasties labai svarbu stebėti ir kitus, su mažyliu kontaktą turinčius žmones. Jeigu seneliams, dėdėms, tetoms ar kitiems giminaičiams bei draugams pasireiškia nors menkiausi peršalimo simptomai, neleiskite jiems matytis su vaiku. t. Ankstukui, priešingai nei vyresnio amžiaus ar pilnai išnešiotam vaikui, net ir tokie lengvi negalavimai gali kelti rimtą pavojų. Todėl nebijokite įžeisti aplinkinių, atsisakydami juos priimti į svečius.
Maudymas
Pirmosios ankstukų maudynės vyksta dar ligoninėje. Net ir tais atvejais, kai ankstukui dar suteikiamas papildomas deguonis, jis yra greitai atjungiamas nuo aparatų ir išmaudomas vonelėje. Kai mažylis yra perkeliamas į naujagimių ligų skyrių, maudyti pradedama reguliariai - maždaug 1 kartą per savaitę. Vanduo vonelėje laikomas kūno temperatūros ir jo turi būti pakankamai, kad naujagimis nesušaltų. Pirmiausia į vandenį yra kišamos kūdikio pėdutės ir stebima, kaip jis reaguoja į vandenį.
Taip pat skaitykite: Pagalba neišnešiotiems kūdikiams
Sugrįžus iš ligoninės ateis laikas ir savarankiškoms maudynėms, be slaugytojų pagalbos. Patogiausia maudyti ankstuką vaikiškoje vonelėje, pastatytoje ant lygaus paviršiaus. Rekomenduojame iš anksto susidėlioti visas priemones, reikalingas maudynėms, kad vėliau nereiktų lakstyti ieškant drabužėlių, rankšluosčių ir pan. Į pagalbą pasikvieskite ankstuko tėtį ar kitus šeimos narius. Prie vandens ankstuką ir namie reiktų pratinti palengva - pirmiausia pamerkite pėdutes, vandeniu apšlakstyti kitas kūnelio dalis, stebėkite vaiko reakciją į vandenį. Prausimo metu naudokite drungną vandenį, suvilgytą marlės arba vatos gabalėlį. Atkreipkite dėmesį vietas už ausyčių, raukšleles, kumštukus, vietas, kur odelė sausesnė. Pirmųjų maudynių metu muilas nėra būtinas - pakaks kūdikį pripratinti prie vandens, tačiau kitų maudynių metu į procesą pristatykite ir muilą. Muilą reiktų rinktis skirtą vaikams, be kvapiklių ar cheminių priedų, nesausinančio odos. Po maudynių mažylį susukite į švelnų rankšluostį, kuris gerai sugeria vandenį. Pirmosios maudynės neturi būti ilgos - užteks vos keleto minučių.
Miego režimas
Sparčiai stiprėjantiems, kelis naujus gramus kasdien priaugantiems ir tyro oro įkvėpti besimokantiems ankstukams be galo svarbus poilsis. Miegas ankstukams - gyvybiškai svarbus ir suteikiantis jėgų užaugti, tad tėvelių pareiga užtikrinti, kad ankstuko miegas būtų kuo kokybiškesnis. Į saldų miegą mažuosius lydi švelnūs tėvelių žodžiai, glostymas, sūpavimas ir raminančios lopšinės.
Kengūravimas
Kai ankstukas sustiprėja ir jį galima paimti ant rankų, labai svarbus „oda prie odos“ arba vadinamasis „kengūravimo“ metodas. Jo metu išrengtas naujagimis (likęs tik su sauskelnėmis, kepure ir kojinėmis) yra guldomas ant apnuogintos mamos arba tėčio krūtinės ir apjuosiamas švelniu audiniu. Odos kontaktas padeda sukurti artimą ryšį su kūdikiu, leidžia mažyliui nurimti, užmigti, gerina laktaciją.
Aplinkosauga
Tėveliams, prieš prisiglaudžiant prie naujagimio, rekomenduojama gerai nusiplauti rankas ir jas dezinfekuoti, nepamiršti nusiplauti rankų kaskart keičiant naujagimiui sauskelnes. Tėveliams rekomenduojama kasdien nusiprausti po dušu ar vonioje, kasdien apsirengti švariais drabužiais. Taip pat svarbu nepamiršti, jog prie Naujagimių intensyvios terapijos skyriuje laikomo ankstuko neleidžiama liestis su lakuotais nagais.
Pasivaikščiojimai lauke
Į lauką su kūdikiu galima išeiti jau pirmosiomis dienomis grįžus į namus. Pirmieji kartai gali būti visai neilgi ir trukti iki 10 minučių. Vasarą svarbiausia vengti tiesioginių saulės spindulių ir į lauką naujagimio nevežti kaitriausiu dienos metu - tarp 11 ir 15 val. Žiemą nepatariama eiti į lauką esant labai žemai temperatūrai. Atkreipkite dėmesį ir į vėjuotumą bei vadinamąją jutiminę temperatūrą.
Taip pat skaitykite: Kraujavimas akyje: simptomai ir gydymas
Kontaktai su aplinkiniais
Kadangi ankstukai yra itin imlūs infekcijoms, nereiktų labai skubėti supažindinti jų su draugais ar artimaisiais. Patariama lankytojus priimti praėjus 1 mėnesiui po grįžimo iš ligoninės.
Vizitai pas gydytoją
Nors galiausiai grįžus su ankstuku namo iš ligoninės, norisi daugiau niekada į ją nebesugrįžti, tačiau, kad mažylis augtų sveikas ir stiprus, pas gydytojus dar teks apsilankyti. Su ankstuku sugrįžus namo, jo sveikata toliau rūpinsis šeimos gydytojas arba pediatras. Pas juos prisirašyti turite per 3 dienas nuo grįžimo namo arba tai galite padaryti dar būnant ligoninėje. Mažylį prižiūrintis gydytojas įvertina ankstuko būklę ir nusprendžia, kaip dažnai reikėtų lankytis sveikatos priežiūros įstaigoje ankstuko vystymosi eigoje.
Skiepai
Visi kūdikiai valstybės lėšomis yra skiepijami pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintą vaikų profilaktinių skiepų kalendorių. Per pirmąsias 12 gyvenimo valandų ankstukas yra paskiepijamas nuo hepatito B. Skiepijimas nuo tuberkuliozės BCG vakcina anksčiau gimusiems kūdikiams gali būti atidedamas ir atliekamas prieš mažyliui sugrįžtant į namus.
Galimos sveikatos problemos
Nors anksčiau pasirodę naujagimiai stipriai kovoja už savo gyvybę, tačiau yra trapūs ir imlesni įvairioms ligoms bei sveikatos iššūkiams. Žemiau išvardintos ligos aplanko ankstukus, tačiau tai nebūtinai reiškia, jog su jomis teks susidurti ir jūsų mažyliui.
- Kvėpavimo sutrikimų sindromas: Tai kvėpavimo sutrikimas, pasireiškiantis anksčiau gimusiems kūdikiams dėl nesubrendusių plaučių. Kuo anksčiau gimęs ankstukas, tuo didesnė tikimybė, jog šis sutrikimas pasireikš.
- Apnėja: Tai ilgesnė, 15-20 sekundžių kvėpavimo sutrikimo pauzė. Kvėpavimo apnėjos priežastys anksčiau laiko gimusiems naujagimiams yra kelios - dėl smegenų kvėpavimo centrų nebrandumo, dėl kvėpavimo takų susiaurėjimo arba kvėpavimo sistemos patologijos, širdies ir kraujagyslių sistemos patologijų arba kitos, ankstukus kamuojančios ligos - anemija, virškinimo sutrikimai ir kt.
- Bradikardija: Ankstukų pulsas įprastai siekia 120-160 tvinksnių per minutę, tačiau, kai širdutė sulėtėja iki 100 tvinksnių per minutę, tai laikoma bradikardija. Šie kvėpavimo sutrikimai gali atsirasti nuo 2 dienų po gimimo ir tęstis iki 2-3 mėnesių. Ją dažniausiai sukelia apnėjos.
- Gelta: Gelta dažnai pasireiškia ne tik ankstukams, bet ir laiku gimusius naujagimius. Ši liga pasireiškia dėl kūdikio kraujyje besikaupiančios cheminės medžiagos, vadinamos bilirubinu. Dėl jo pagelsta naujagimių oda ir akių obuoliai.
- Nekrozinis enterokolitas: Tai viena sunkesnių ankstukų patiriamų žarnyno ligų. Nekrozinis enterokolitas pasireiškia, nykstant žarnų gleivinei ir išopėjant jų sienelei.
- Atviras arterinis latakas: Tai širdies yda, kai jungtis tarp aortos ir plaučių arterijos po gimimo išlieka atvira, nors turėtų užsiverti.
- Bronchinė plaučių displazija: Tai lėtinė ankstukų plaučių liga, galinti atsirasti dėl neišsivysčiusių plaučių su paviršiaus aktyvios medžiagos trūkumu.
- Sepsis: Tai bakterinė infekcija kraujyje, skirstoma į ankstyvąjį ir vėlyvąjį sepsį.
- Cianozė: Tai odos ir gleivinių pamėlynavimas. Atsiranda, kai kraujyje padaugėja redukuoto hemoglobino.
Finansinė parama šeimoms
Gimus ankstukui, šeima gali pretenduoti į įvairias išmokas, kurios yra skirtos tiek bendrai visoms šeimoms, auginančioms vaikus, tiek ir kompensuoti netektas pajamas dirbusiai mamai ar tėčiui dėl anksčiau pasirodžiusio naujagimio.
- Vaiko pinigai: Kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką yra skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio (nuo 2024 m. sausio 1 d.
- Vienkartinė išmoka vaikui: Kiekvienam gimusiam vaikui Lietuvoje išmokama vienkartinė 605 eurų dydžio išmoka.
- Motinystės išmoka: Minimali motinystės išmoka, įgijus teisę ją gauti 2024 m. sausio mėnesį, negali būti mažesnė nei 392 eurai (neatskaičius mokesčių), o įgijus teisę ją gauti 2024 m.
- Tėvystės išmoka: Tėvystės išmokų dydis siekia 77,58 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.
Unikalūs medicininiai atvejai
Santaros klinikos informuoja apie pirmą kartą Lietuvoje atliktą unikalią procedūrą neišnešiotam naujagimiui, kuriam diagnozuota įgimta širdies yda - aortos susiaurėjimas (mediciniškai - aortos koarktacija). Norint atlikti minėtą operaciją, kūdikį reikėtų auginti iki 2800 g svorio, tęsiant nuolatinę vaistų infuziją ir visą tą laiką gyvenant ligoninėje. Tačiau esant nepakankamai kraujotakai tai užtrunka keletą mėnesių ir yra didelė infekcijos bei negrįžtamų kardiovaskulinių komplikacijų, tokių kaip plautinė hipertenzija, rizika.
Dėl blogėjančios būklės buvo nutarta kreiptis į intervencines operacijas atliekančius specialistus. Operacijos metu kraujagyslės skersmuo tebuvo apie 1,5 mm - kaip spagečio. O aortos skersmuo - stambiausios žmogaus kraujagyslės - 4 mm, net pieštukas yra storesnis. Procedūros metu reikėjo atsižvelgti ir į dar vieną aplinkybę - neišnešiotiems naujagimiams, kurie iš esmės neturi apsauginio riebalinio sluoksnio, būtina aukštesnė aplinkos temperatūra.
Per kolegų kraujagyslių chirurgų paruoštą šlaunies arteriją įkišome kateterius, per juos į aortos susiaurėjusią vietą įvedėme stentą (metalinį cilindro formos tinklelį), kuris išplėtė kraujagyslę ir padarė tokio diametro, koks būna pas sveikus tokio amžiaus vaikus. Po procedūros praėjo jau 28 dienos ir vilties procedūra pasiteisino.
Šis atvejis parodė, kad bendradarbiaujant ir susitelkiant galima lanksčiau aptarinėti įgimtų širdies ydų gydymą.
Kiti rekordai
- Jauniausia pasaulyje mama: 2010 metais Kinijoje 9 metų moksleivė pagimdė sveiką berniuką.
- Vyriausia visų laikų motina: 2016 metais 72 metų moteris iš Indijos susilaukė sūnaus po IVF procedūros.
- Sunkiausias visų laikų naujagimis: 1879 metais Kanada gimė berniukas, sveriantis 9,98 kg, tačiau jis mirė praėjus 11 val. po gimimo.
- Mažiausias išgyvenęs naujagimis: 2010 metais Vokietijoje gimė kūdikis, kuris svėrė 275 g.
- Ilgiausias tarpas tarp dvynių gimimo: 2013 metais Airijoje dvynės gimė su 87 dienų pertrauka.
tags: #neisnesiotas #kudikio #matmenys