Neišnešiotumas - tai iššūkis, su kuriuo susiduria tūkstančiai šeimų visame pasaulyje. Lietuvoje kasmet gimsta 5-6% neišnešiotų naujagimių, todėl svarbu suprasti, kas yra neišnešiotumas, kokios jo priežastys, kokios galimos pasekmės užaugus ir kaip tinkamai prižiūrėti tokį kūdikį. Šiame straipsnyje aptarsime neišnešiotumo apibrėžimą ir priežastis, neišnešiotų kūdikių ypatumus, ankstyvos diagnostikos ir stebėjimo svarbą, tėvų vaidmenį raidos skatinime, galimus raidos sutrikimus ir specialistų pagalbą, taip pat dažniausias neišnešiotų kūdikių ligas ir jų gydymą.
Neišnešiotumas: Apibrėžimas ir Priežastys
Neišnešiotu laikomas naujagimis, gimęs tarp 22-os ir 37-os nėštumo savaitės arba sveriantis nuo 500 iki 2500 gramų. Normalus nėštumas trunka apie 40 savaičių. Neišnešiotas naujagimis gimsta, kai gimdymas įvyksta prieš laiką.
Priežastys, dėl kurių kūdikis gali gimti neišnešiotas, yra įvairios. Paprastai prieš laiką pagimdo moterys, kurios:
- Sirgo įvairiomis ligomis iki nėštumo ir jo metu.
- Nešioja apsigimusį vaisių.
- Neatsikrato žalingų įpročių.
Neišnešiotų Kūdikių Ypatumai
Neišnešioti naujagimiai yra nebrandūs ir turi keletą ypatumų:
- Plonas poodinių riebalų sluoksnis, dėl kurio jie greičiau praranda šilumą.
- Mažas raumenų tonusas.
- Silpnas verksmas.
- Didžiąją paros dalį miega.
Dėl savo nebrandumo neišnešiotus naujagimius greičiau pažeidžia įvairūs aplinkos veiksniai, jiems dažniau kyla komplikacijos, didesnis mirties ir sunkių centrinės nervų sistemos pažeidimo pavojus. Neišnešiotiems naujagimiams dažniau pažeidžiami plaučiai, akys, nustatomos kraujosruvos smegenų skilveliuose, diagnozuojami psichinės ir fizinės raidos sutrikimai.
Taip pat skaitykite: Unikalūs neišnešiotų kūdikių atvejai
Ankstyva Diagnostika ir Stebėjimas
Kiekvieną neišnešiotą kūdikį specialistai turi apžiūrėti apie 3 mėnesius. Įprastai kūdikiai stebimi diagnostikos centruose, esančiuose didžiuosiuose miestuose. Pirmasis vizitas į raidos centrą turėtų būti sulaukus trijų mėnesių (koreguoto amžiaus).
Vertinant raidą, neišnešioto kūdikio mėnesiai skaičiuojami pagal koreguotą amžių. Pavyzdžiui, jei kūdikio biologinis amžius yra 8 mėnesiai, bet jis gimė 32 savaičių, jo raidą reikėtų vertinti kaip 6 mėnesių.
Apžiūros metu atkreipiamas dėmesys į:
- Vaiko kūno ir judesių simetriją. Iki dvejų metų mažylių abiejų rankų ir kojų judesiai turi būti vienodi.
- Akių kontaktą, kaip mažylis stebi žmogų, kaip reaguoja į judantį daiktą, ar seka jį akimis.
- Klausą.
Atliekant apžiūrą apklausiami tėvai apie vaikučio elgesį namuose, be to, patys neretai turi nerimą keliančių klausimų. Jei įtariama, kad vaikučio raida vėluoja, pirmiausia būtina patikrinti klausą ir regą.
Tėvų Vaidmuo Raidos Skatinime
Svarbu, kad tėveliai suprastų, jog ir sveiko, ir raidos sutrikimo požymių turinčio mažylio raidą reikia stimuliuoti, t. y. mokyti vaiką ropoti, šliaužti, sėdėti, eiti, kalbėti ir kt. Tėvai gali ir turi dalyvauti patys.
Taip pat skaitykite: Pagalba neišnešiotiems kūdikiams
Raidos Sutrikimai ir Specialistų Pagalba
Raidos sutrikimas gali būti susijęs su liga, bet gali būti susijęs tiesiog su lėtesne smegenų branda. Tais atvejais, kai raidos sutrikimas susijęs su liga, gali būti skiriami vaistai.
Vaikų neurologas vertina tėvų skundus, nėštumo ir gimdymo aplinkybes, giminės ligas, vertina neurologinę kūdikio būklę, psichomotorinę raidą, nustato raidos sutrikimo priežastis, diagnozę. Logopedas rūpinasi kalbos raida, padeda gydyti valgymo sutrikimus.
Kada Kreiptis į Specialistus?
Ką daryti pastebėjus šiuos ar kitus požymius? Pirmiausia savo nerimu pasidalyti su šeimos gydytoju, toliau - pas raidos specialistus. Ilgiau nei 6 mėn. - nesėdi. Tvirtai nesėdi 9 mėn.
Smegenų Formavimasis ir Stimuliacija
Smegenyse nuo pat gimimo gaminasi daug neuronų. Ryšiai tarp jų susiformuoja tada, kai yra stimuliacija iš išorės. Kitaip atsakingi neuronai neaktyvinami sunyksta. Yra žinoma, kad iki šešerių metų susiformuoja žmogaus eisena.
Tėvų Rolė Priežiūroje
Pirmiausia - tėvai. Gydytojas gali diagnozuoti ligą, skirti gydymą, vaistus. Tačiau priežiūra yra tėvų rankose. Ypač pasakytina apie raidos sutrikimų šalinimą. Australijoje vykdyta programa parodė, kad namuose teikiama pagalba yra efektyvesnė nei raidos centre. Tačiau būtina įspėti apie kraštutinumą, kai mamos stengiasi viską padaryti už vaiką: maitina šaukšteliu, aprengia, nurengia, sutvarko žaislus ir t. t. iki paauglystės. Tai žalinga.
Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais
Hiperaktyvumas
Ankstyvajame amžiuje lengviausia pražiūrėti vaiko hiperaktyvumą. Hiperaktyvumas - nelengvas išbandymas ir pačiam mažyliui, todėl reikėtų jį diagnozuoti anksčiau bei gydyti. Pirmieji ženklai: jei mažylis būdamas metų dvejų negali ilgiau sutelkti dėmesio prie vieno žaidimo. Pradeda žaisti ir staiga viską metęs bėga prie kito, prie trečio.
Pasak specialistės, jei dėmesio sutrikimas yra gilus, gali būti, kad vaikas nesugebės žiūrėti ir filmo: „Mano įsitikinimu, kompiuteriai ir televizorius pirmuosius dvejus trejus gyvenimo metus neturėtų būti šalia vaiko.
Neišnešiotų Kūdikių Ligos ir Gydymas
Daliai neišnešiotų kūdikių tenka kovoti su sunkiomis ligomis, kurios gali kartotis augant. Svarbu suprasti naujagimio būklę ir užduoti specifinius klausimus gydytojams.
Naujagimių Gelta
Net 80-90 proc. visų naujagimių trečią ketvirtą gyvenimo parą pagelsta, o apie 70 proc. mažylių nustatoma vadinamoji naujagimių gelta. Kuo labiau naujagimis yra neišnešiotas, tuo fermentai nebrandesni. Kepenys dar negali nukenksminti viso bilirubino ir pašalinti jo iš organizmo. Todėl dalis nusėda audiniuose, suteikdama jiems gelsvą atspalvį. Ši būklė vadinama fiziologine naujagimių gelta, ji neišnešiotam mažyliui labiausiai išryškėja 3-5 gyvenimo dieną. Naujagimių gelta gydoma mėlynosios šviesos spinduliais - vadinamąja fototerapija. Kartais, kai bilirubino kiekis kraujyje ypač didelis, gali būti perpilamas pakeičiamasis kraujas, kai dalis naujagimio kraujo (su jame esančiu bilirubinu) pakeičiama donoro krauju.
Svorio Augimas
Natūralu, kad iškart po gimimo naujagimiai netenka svorio, nes džiūsta oda, iš jos pasišalina vandens ir druskų perteklius. Kuo mažesni ar labiau neišnešioti mažyliai, tuo daugiau praranda svorio. Išnešioti vaikučiai - apie 5-10 procentų savo gimimo svorio, prieš laiką gimusieji - apie 15-20 procentų. Neišnešiotukams reikia daugiau kalorijų ir energijos, nes jų būklė reikalauja daugiau pastangų bei resursų. Todėl maitinami ne rečiau, kaip kas 2-4 valandas.
Šilumos Palaikymas
Ankstukai gimsta nespėję sukaupti pakankamai riebalų poodyje, todėl neturi natūralios apsaugos nuo šalčio. Todėl visiems neišnešiotiems naujagimiams būtina pagalba. Ankstukai gyvena šiltuose inkubatoriuose, o visi naujagimių skyriai yra pačios šilčiausios vietos. Visi daiktai, kurie bus naudojami, turi būti pašildyti - rankos, inkubatorius, apklotai, patalynė, drabužiai, čiužinys, vanduo prausti, rankšluosčiai džiovinti, inkubatorius arba vaikiška lovelė, net papildomas deguonis.
Odos Priežiūra
Neišnešiotų kūdikių oda yra labai gležna. Ji turi gerokai plonesnį poodį, nei išnešiotų kūdikių. Viršutinis odos sluoksnis yra toks plonas, kad nepajėgus tinkamai apsaugoti viduriniojo augančio odos sluoksnio. Taip pat yra labiau linkusi išsausėti bei gerai sugerti viską, kas ant jos patenka. Kadangi Intensyvios terapijos skyriuje šilta ir sausa, gyvybiškai svarbu kūdikio odą drėkinti.
Kvėpavimo Sutrikimo Sindromas (KSS)
Kvėpavimo sutrikimo sindromas (KSS) - tai dažniausia neišnešiotų naujagimių plaučių liga, kurią sąlygoja plaučių nesubrendimas ir nepakankamas jų susiformavimas. Kuo labiau neišnešiotas naujagimis, tuo labiau tikėtina, kad jis sirgs KSS. Jei neišnešiotas naujagimis gimsta anksčiau - iki 32-34 nėštumo savaitės - dėl nesusiformavusių plaučių ir surfaktanto trūkumo, jam suteikiama kvėpuojamoji pagalba.
Kvėpavimo sutrikimo sindromu sergančiam naujagimiui papildomai skiriama deguonies, kuris, sumaišytas su kambario oru, gali būti tiekiamas įvairiais būdais: tiesiog į inkubatorių, pro kaukę, pro nosies kaniules (mažyčius ūsiukus). Jei papildomo deguonies nepakanka, kvėpavimo takuose sudaromas nuolatinis teigiamas slėgis. Tai daroma per nosį įkišus specialias kaniules (ūsiukus). Jei mažylio kvėpavimas yra ypač apsunkintas ir CPAP gydymas neefektyvus, tada į vaikučio trachėją įkišamas specialus vamzdelis. Tai - dirbtinis kvėpavimas.
Apnėjos
Apnėjos dažniausiai atsiranda 1-2 gyvenimo savaitę ir gali tęstis net 2-3 mėnesius po gimimo. Kuo labiau neišnešiotas naujagimis, tuo apnėjos dažnesnės. Žmogaus kvėpavimą reguliuoja galvos smegenų kvėpavimo centras, kuris neišnešiotiems naujagimiams nėra visiškai susiformavęs ir subrendęs. Įvykus apnėjai vaiko kūnas tampa blyškus ir suglebęs, aplink lūpas oda tampa melsva. Apnėjoms gydyti, skatinant naujagimio kvėpavimo centrą, skiriamas medikamentas kofeinas, kuris gali būti vartojamas per burną arba suleidžiant į veną.
Bradikardija
Daugelio neišnešiotų kūdikių širdelė plaka nuo 120 iki 160 kartų per minutę (apytikriai dukart greičiau nei suaugusiojo). Jei kūdikio širdelė sulėtėja iki mažiau nei 100 dūžių per minutę, tai laikoma bradikardija. Šį laikiną širdies sulėtėjimą dažniausiai sukelia apnėjos. Personalo atsakas į bradikardiją iš esmės panašus į apnėjos gydymą. Švelniai, bet tvirtai patrins vaikučio pėdutę.
Cianozė
Ankstukų oda pirmosiomis valandomis po gimimo atrodo mėlyno atspalvio, ypač jei jiems šalta. Jei vaiko rankų ir kojų pirštai yra švelniai melsvos spalvos, gydytojai tai vadina periferine cianoze, kurią sukelia nebrandi kraujotakos kontrolės sistema. Visai kitaip, jei kūdikio oda yra melsvo atspalvio aplink burną, melsvas liežuvis, lūpos arba apskritai visa odos spalva yra melsvai rožinė, kitaip vadinama „sutemų”. Tada galimai mažylis turi sunkesnę problemą - centrinę cianozę.
Naujagimių Infekcija
Naujagimių infekcija dažniausiai neturi būdingos klinikos, gali būti įvairiausių negalavimo požymių: pilkšva ar tarsi marmuras odos spalva, padažnėjęs, apsunkintas kvėpavimas arba kvėpavimo sustojimai (apnėja), dažnas pulsas, padidėjusios kepenys ir blužnis, išsipūtęs pilvas, maisto atpylinėjimas ar vėmimas, neramumas arba vangumas, traukuliai ir kt. Infekcijos skirstomos į dvi grupes: ankstyvąją ir vėlyvąją. Ankstyvosios, kuriomis užsikrečiama mamos įsčiose ar gimstant, požymiai išryškėja per pirmąsias 48-72 gyvenimo valandas.
Fizinė Raida
Sveikam neišnešiotukui būdingas greitas fizinio vystymosi tempas. Mažiausias svorio augimas pastebimas pirmąjį mėnesį, didžiausias - 3-4 mėnesį. Neišnešiotukų ūgis per pirmuosius metus padidėja 27-38 cm; 2-aisiais metais - 2-3 cm kas mėnesį. Vaiko galvytės apimtis per pirmąjį pusmetį kas mėnesį padidėja 1-4 cm, per kitą pusmetį 0,5-1 cm.
Emocinis Ryšys ir Prisirišimas
Lietuvos neišnešiotų naujagimių asociacija „Neišnešiotukas“ atkreipia dėmesį į emocinio ryšio svarbą. Asociacijos prezidentė Asta Speičytė-Radzevičienė teigia, kad visi naujagimiai, kurie gimsta anksčiau laiko, yra iškart atskiriami nuo tėvų, būtent nuo mamos.
N. Matiukienė pabrėžia, kad tėvams netekus galimybės kuo anksčiau prisiliesti prie naujagimio, ateityje gali pasireikšti pasekmės. Prisirišimas yra esminis išlikimo, evoliucijos veiksnys, kaip mes funkcionuojame. Be prieraišumo užaugęs naujagimis gali patirti ir nerimo sutrikimų, vaikai gali būti daug jautresni.
Svarbi Patirtis
Akvilė, mama, kurios sūnus gimė būdamas 32 savaičių, pasakoja: „Ligoninėje gulėjau savaitę, nes kūdikiui norėjo subrandinti plaučius. Tačiau vaikas gimė, iš pradžių pats nekvėpavo, jam buvo labai prastai. Aš jaučiausi gerai, nes gimdžiau pati, tad neramu buvo tik dėl vaikučio. Bet apie mėnesį pragulėjome klinikose ir šiai dienai jis yra užaugęs stiprus vyrukas“.
tags: #neisnesiotas #kudikis #uzauges