Neišnešiotų Naujagimių Problemos: Iššūkiai, Priežiūra ir Pagalba

Neišnešioti naujagimiai, gimę per anksti, susiduria su daugybe unikalių iššūkių. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias neišnešiotų naujagimių problemas, jų priežastis, diagnostiką, gydymo būdus ir ilgalaikes pasekmes. Taip pat pateiksime patarimų tėvams, kaip prižiūrėti savo mažylius ir kokios pagalbos jie gali tikėtis.

Kas Yra Neišnešiotumas?

Neišnešiotu laikomas naujagimis, gimęs tarp 22-os ir 37-os nėštumo savaitės arba sveriantis nuo 500 iki 2500 gramų. Lietuvoje neišnešioti naujagimiai sudaro apie 5-6% visų gimusių kūdikių.

Priežastys ir Rizikos Veiksniai

Priešlaikinio gimdymo priežastys gali būti įvairios:

• Motinos ligos iki nėštumo ir jo metu. Svarbu planuoti nėštumą, laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti ligas.
• Apsigimęs vaisius.
• Žalingi įpročiai nėštumo metu. Nėštumo metu būtina atsikratyti žalingų įpročių, tinkamai maitintis, nepervargti, nedirbti kenksmingomis sąlygomis.
• Socialiniai ir ekonominiai veiksniai.

Apsigimimo profilaktikai patartina bent vieną mėnesį iki nėštumo ir pirmus tris nėštumo mėnesius naudoti folinę rūgštį.

Neišnešioto Naujagimio Požymiai

Neišnešioti naujagimiai turi specifinių požymių, kurie rodo jų nebrandumą:

Taip pat skaitykite: Unikalūs neišnešiotų kūdikių atvejai

• Plonas poodinių riebalų sluoksnis.
• Mažas raumenų tonusas.
• Tylus, silpnas verksmas.
• Didžiąją paros dalį miega.
• Mažylis gimė 16-21 savaite anksčiau. Palyginti su kūnu, jo galva gana didelė. Dažniausiai gimsta su plaukais, antakiais, blakstienomis. Visą kūną ir veidą dengia švelnūs lyg pūkeliai gyvaplaukiai. Jie atsiranda 17-20 nėštumo savaitę. Šie plaukeliai išnyks patys - iškris po keliolikos savaičių, tuo laiku, kai mažylis turėjo gimti (apie 37 savaitę).
• Poodinis riebalų sluoksnis dar ne susiformavęs, todėl vaikas atrodo liesas ir susiraukšlėjęs. Oda plonytė, skaidri, permatoma, per ją persišviečia kraujagyslės. Pereinamuoju laikotarpiu po gimimo oda atrodo tamsia raudona.
• Naujagimio akių vokai tarsi ką tik gimusio kačiuko - sulipę. Į garso ir vibracijos dirgiklius vaikutis reaguoja akių obuoliais, sumirksi sulipusiais vokais. Apie 26 nėštumo savaitę akių vokai atsiveria patys ir akys ima reaguoti į šviesą, atsiranda veido mimika.
• Ausytės ir jų kaušeliai yra minkšti. Kadangi dar nėra susiformavusios ausų kremzlės, palenkti ausų kaušeliai negrįžta į pradinę padėtį. Rankų ir kojų nagai nesiekia pirštukų galiukų, o kojų pėdutės yra beveik be raukšlelių - lygios. Lytiniai organai irgi dar nėra susiformavę.
• Vaikutis visiškai neturi jėgų judėti. Jis miegos net 80 proc. paros laiko. Aktyvus būna ypač trumpai. Rankos, kojos yra silpnos, bet kartais gali pabandyti išsitempti ir išsitiesti pats. Visi galimi vaiko judesiai primena tuos, kuriuos jis darė būdamas gimdoje. Kartais gali pakelti rankytę ir mėginti čiulpti nykštį. Gali sugniaužti kumštuką arba pirštus išskėsti, gal net pasukti galvą. Atsimerkęs paprastai mato tik baltus ir juodus šešėlius. Tačiau ausytės jau girdi. Klausa susiformuoja iki 24 nėštumo savaitės. Mažylis priima visą informaciją, todėl mamos balsas, kalbinimas ar net muzikos garsai jam gali patikti. Nesvarbu, kokio dydžio gimė, jaučia skausmą. Tik ne visada turi jėgų tai parodyti. Kartais galima numanyti pagal įsitempusią ar besikeičiančią veido mimiką.
• Iki 26 savaitės ankstukas netoleruoja jokių prisilietimų - jam tereikia ramybės.

Gydytojas neišnešiotumą diagnozuoja išsiaiškinęs, kurią nėštumo savaitę naujagimis gimė, jį apžiūrėjęs, išmatavęs, pasvėręs, ištyręs refleksus.

Dažniausios Neišnešiotų Naujagimių Problemos

Neišnešioti naujagimiai yra nebrandūs, todėl juos greičiau pažeidžia įvairūs aplinkos veiksniai, dažniau kyla komplikacijos, didesnis mirties ir sunkių centrinės nervų sistemos pažeidimo pavojus.

Kvėpavimo Sutrikimų Sindromas (KSS)

Tai dažniausia neišnešiotų naujagimių plaučių liga, kurią sąlygoja plaučių nesubrendimas ir nepakankamas jų susiformavimas. Kuo labiau neišnešiotas naujagimis, tuo labiau tikėtina, kad jis sirgs KSS. Tam, kad naujagimis galėtų savarankiškai kvėpuoti, jo plaučiai turi būti ne tik pakankamai išsivystę, bet ir subrendę. Kvėpavimo funkciją plaučiai gali atlikti jau nuo 22-24 nėštumo savaitės, tačiau tuo metu dar nebūna iki galo susiformavę smulkūs kvėpavimo takai ir alveolės (alveolės - plonasienės oro pūslelės, į kurias patenka įkvepiamas oras).

Maža to, kvėpavimo takų epitelio ląstelės nepagamina specialios medžiagos - surfaktanto (tai riebalų ir baltymų kompleksas), neleidžiančio plaučių alveolėms subliūkšti. Surfaktanto ankstuko organizme pakankamai būna tik apie 34-35 nėštumo savaitę.

Jei neišnešiotas naujagimis gimsta anksčiau - iki 32-34 nėštumo savaitės - dėl nesusiformavusių plaučių ir surfaktanto trūkumo, jam suteikiama kvėpuojamoji pagalba. Naujagimis bando kvėpuoti pats, tačiau labai dažnai ir apsunkintai, įtraukdamas krūtinkaulį ir tarpšonkaulinius raumenis. Mažylis dejuoja, jam juda nosies sparneliai.

Taip pat skaitykite: Neišnešiotų kūdikių raida

• Gydymas: Papildomas deguonis (į inkubatorių, per kaukę, per nosies kaniules), nuolatinis teigiamas slėgis kvėpavimo takuose (CPAP), dirbtinis kvėpavimas (kai į trachėją įkišamas specialus vamzdelis), dirbtinis surfaktantas (sušvirkščiamas į plaučius).

Apnėja

Apnėjos dažniausiai atsiranda 1-2 gyvenimo savaitę ir gali tęstis net 2-3 mėnesius po gimimo. O galiausiai išnyksta. Kuo labiau neišnešiotas naujagimis, tuo apnėjos dažnesnės. Žmogaus kvėpavimą reguliuoja galvos smegenų kvėpavimo centras, kuris neišnešiotiems naujagimiams nėra visiškai susiformavęs ir subrendęs. Todėl būdingas nereguliarus kvėpavimas: kartais jie kvėpuoja greičiau, kartais - lėčiau. Tarp kvėpavimo judesių gali būti trumpalaikiai (trunkantys keletą sekundžių) kvėpavimo sustojimai. Tai yra normalu.

Tačiau, jei kvėpavimo sustojimai užtrunka ilgiau nei 15-20 sekundžių, gali sumažėti kraujo įsotinimas deguonimi ar net suretėti širdies ritmas (bradikardija). Tokia būklė ir yra vadinama neišnešiotų naujagimių apnėja. Apnėjos, atsiradusios dėl kvėpavimo centro nesubrendimo, vadinamos centrinėmis. Tačiau nustoti kvėpuoti mažylis gali ir dėl minkštų bei nestabilių neišnešioto naujagimio kvėpavimo takų užsivėrimo (užsikišimo). Įvykus apnėjai vaiko kūnas tampa blyškus ir suglebęs, aplink lūpas oda tampa melsva.

• Gydymas: Kvėpavimo skatinimas (paglostyti nugarą, paplekšnoti per padukus, pajudinti lovelę), medikamentai (kofeinas), teigiamas slėgis kvėpavimo takuose (CPAP), dirbtinis kvėpavimas (kai apnėjos gilios ir dažnos). Apnėjų profilaktikai rekomenduojamas kengūros metodas, naudojami specialūs čiužinėliai, padedantys apsaugoti nuo kvėpavimo sustojimo (nustojus kvėpuoti, įsijungia garsinis signalas).

Bradikardija

Daugelio neišnešiotų kūdikių širdelė plaka nuo 120 iki 160 kartų per minutę (apytikriai dukart greičiau nei suaugusiojo). Jei kūdikio širdelė sulėtėja iki mažiau nei 100 dūžių per minutę, tai laikoma bradikardija. Šį laikiną širdies sulėtėjimą dažniausiai sukelia apnėjos. Tačiau retai tai signalizuoja apie pačios širdies problemas.

• Gydymas: Švelniai, bet tvirtai patrins vaikučio pėdutę, duos papildomo deguonies, paskirs kofeino.

Cianozė

Ankstukų oda pirmosiomis valandomis po gimimo atrodo mėlyno atspalvio, ypač jei jiems šalta. Jei vaiko rankų ir kojų pirštai yra švelniai melsvos spalvos, gydytojai tai vadina periferine cianoze, kurią sukelia nebrandi kraujotakos kontrolės sistema. Ji (periferinė cianozė) dėl lėtos kraujotakos gali būti įgimta. Paprastai tai nėra problema. Visai kitaip, jei kūdikio oda yra melsvo atspalvio aplink burną, melsvas liežuvis, lūpos arba apskritai visa odos spalva yra melsvai rožinė, kitaip vadinama „sutemų”. Tada galimai mažylis turi sunkesnę problemą - centrinę cianozę.

• Gydymas: Paskatinti kvėpavimą (švelniai patrins kūdikio pėdas), duoti papildomai deguonies, patikrinti, ar mažyliui pakankamai šilta (paliesdami odą sprando ar nugaros srityje).

Infekcijos

Naujagimių infekcija dažniausiai neturi būdingos klinikos, gali būti įvairiausių negalavimo požymių: pilkšva ar tarsi marmuras odos spalva, padažnėjęs, apsunkintas kvėpavimas arba kvėpavimo sustojimai (apnėja), dažnas pulsas, padidėjusios kepenys ir blužnis, išsipūtęs pilvas, maisto atpylinėjimas ar vėmimas, neramumas arba vangumas, traukuliai ir kt.

Taip pat skaitykite: Kaip gydyti pienligę?

Infekcijos skirstomos į dvi grupes: ankstyvąją ir vėlyvąją. Ankstyvosios, kuriomis užsikrečiama mamos įsčiose ar gimstant, požymiai išryškėja per pirmąsias 48-72 gyvenimo valandas. Jeigu infekcijos požymiai pasireiškia anksti, būklė vadinama ankstyvuoju naujagimių sepsiu. Tokios naujagimio infekcijos šaltinis yra pati mama ir dažniausios bakterijos - žarnyno lazdelė (E. Coli), beta grupės streptokokas (BGS).

Neišnešiotų Naujagimių Retinopatija (NNR)

Neišnešiotų naujagimių retinopatija (NNR) yra liga, susijusi su regos organų, ypač tinklainės, vystymusi. Tinklainė yra plona membrana, esanti akies gale, kuri transformuoja šviesos signalus į nervinius impulsus, siunčiamus į smegenis. NNR atsiranda, kai kraujagyslių augimas tinklainėje nutrūksta, o tada atsiranda nenormalūs kraujagyslių dariniai, kurie gali sukelti tinklainės atsisluoksniavimą, randėjimą ir net aklumą.

Ši liga dažniausiai pasireiškia kūdikiams, gimusiems prieš 31 nėštumo savaitę arba sveriantiems mažiau nei 1500 gramų. Nors visi neišnešioti kūdikiai yra rizikos grupėje, NNR išsivystymo rizika yra didesnė tiems, kurie patiria ilgalaikį deguonies terapiją, nes deguonis gali skatinti nenormalų kraujagyslių augimą tinklainėje.

• Gydymas: Stebėjimas (ankstyvose stadijose), lazerinė terapija, cryoterapija, anti-VEGF injekcijos, chirurgija (vėlesnėse stadijose).

Naujagimių Gelta

Net 80-90 proc. visų naujagimių trečią ketvirtą gyvenimo parą pagelsta, o apie 70 proc. mažylių nustatoma vadinamoji naujagimių gelta. Tik gimęs vaikutis pradeda kvėpuoti plaučiais, todėl jo organizmui nereikia gausybės eritrocitų, kurie motinos įsčiose aprūpindavo jį deguonimi. Eritrocitai pradeda greitai irti. Viena iš irimo medžiagų yra geltonoji medžiaga bilirubinas, kurį organizmas turi pašalinti.

Kuo labiau naujagimis yra neišnešiotas, tuo fermentai nebrandesni. Kepenys dar negali nukenksminti viso bilirubino ir pašalinti jo iš organizmo. Todėl dalis nusėda audiniuose, suteikdama jiems gelsvą atspalvį. Vaikučiui pagelsta oda ir akių obuoliai. Ši būklė vadinama fiziologine naujagimių gelta, ji neišnešiotam mažyliui labiausiai išryškėja 3-5 gyvenimo dieną. Dažniausiai dėl geltos baimintis nereikia, nes tai yra ne liga, o tranzityvioji, kitaip tariant, praeinamoji naujagimių būklė, kurių būna ne viena.

• Gydymas: Mėlynosios šviesos spinduliai (fototerapija), pakeičiamasis kraujas (kai bilirubino kiekis kraujyje ypač didelis).

Svorio Augimas

Natūralu, kad iškart po gimimo naujagimiai netenka svorio, nes džiūsta oda, iš jos pasišalina vandens ir druskų perteklius. Kuo mažesni ar labiau neišnešioti mažyliai, tuo daugiau praranda svorio. Išnešioti vaikučiai - apie 5-10 procentų savo gimimo svorio, prieš laiką gimusieji - apie 15-20 procentų. Net jei ankstukas pradeda priaugti svorio, iš pradžių augimas gali būti nestabilus. Neišnešiotukams reikia daugiau kalorijų ir energijos, nes jų būklė reikalauja daugiau pastangų bei resursų. Be to, jie turi mažyčius skrandukus ir vienu metu gali priimti nedaug maisto. Todėl maitinami ne rečiau, kaip kas 2-4 valandas.

• Priežiūra: Tinkamas maitinimo režimas ir normos (nustato slaugantis personalas), reguliarus kūdikio svorio matavimas ir stebėjimas, pakankamas skysčių kiekis, šiluma, rami ir patogi aplinka.

Šilumos Palaikymas

Ankstukai gimsta nespėję sukaupti pakankamai riebalų poodyje, todėl neturi natūralios apsaugos nuo šalčio. Neišnešioti mažyliai dar negali drebėti, todėl vietoj to, kaip kraštutinį energijos šaltinį, ima deginti kūno riebalus, kurių turi sukaupę itin mažai.

• Priežiūra: Šilti inkubatoriai, kasdienės atsargumo priemonės (pašildyti visi daiktai, kurie bus naudojami), šiltas apklotas prieš guldant ant vėsių paviršių.

Odos Priežiūra

Neišnešiotų kūdikių oda yra labai gležna. Ji turi gerokai plonesnį poodį, nei išnešiotų kūdikių. Viršutinis odos sluoksnis yra toks plonas, kad nepajėgus tinkamai apsaugoti viduriniojo augančio odos sluoksnio. Taip pat yra labiau linkusi išsausėti bei gerai sugerti viską, kas ant jos patenka.

• Priežiūra: Specialūs medicininiai pleistrai, minkšti barjerai tarp odos ir intraveninių kateterių bei tvarsčių, specialios temperatūros šiltas vanduo prausimuisi, drėkinimas (inkubatoriuje nuolat palaikoma tinkama oro drėgmė), švelnus ir atsargus prisilietimas.

Kitos Galimos Problemos

• Atviras arterinis latakas (AAL): Širdies yda, kuomet po gimimo užsitraukti turėjusi kraujagyslė lieka atvira.
• Klausos problemos: Dažnesni klausos sutrikimai nei išnešiotų vaikų.
• Dantų problemos: Dažnesnės dantų ligos ir problemos augant.
• Vėluojanti raida, raidos sutrikimai: Įvairios raidos problemos ir sutrikimai, kurių rimtumas priklauso nuo vaikelio neišnešiotumo, sveikatos būklės, buvusių infekcijų ir pan.

Priežiūra ir Slauga

Neišnešiotiems naujagimiams reikalinga ypatinga slauga.

• Koreguojama šarmų-rūgščių, elektrolitų pusiausvyra.
• Slaugantis personalas nustatys tinkamą maitinimo režimą ir normas, reguliariai (kasdien) matuos kūdikio svorį bei stebės augimą.
• Užtikrins, kad vaikas gautų pakankamai skysčių.
• Ankstukai linkę prarasti ir išgarinti skysčius per ploną, trapią kūno odą, todėl inkubatoriuje gali būti padidinama drėgmė.
• Taip pat, kad vaikutis nešvaistytų kalorijų, užtikrinama šiluma.
• Būtina stengtis, jog ankstukas jaustųsi ramiai ir patogiai.
• Stebėdami vaikutį, tėvai turėtų stengtis užtikrinti komfortą ir ramybę. Kuo patogiau vaikas jaučiasi, tuo daugiau kalorijų sutaupo augti.
• Svarbu - neprarasti vilties. Net, jei stabiliai augęs ankstukas, staiga meta svorį dvi dienas iš eilės. Tai normalu.
• Kiekvienas kūdikis yra unikalus ir kiekvienas turi savo specifinius svorio augimo būdus. Gali būti taip, kad kelias dienas auga, po to - dvi stovi vietoje, ir dar porą dienų svoris krinta. Stebėkite savo vaikutį, - kaip jis atrodo, kokia odos spalva, ar pakankamai ramus, ar jam patogu?

Tėvų Patirtys ir Patarimai

• Sužinoję mažylio diagnozę, pirmiausia išsiaiškinkite viską apie jo būklę ir gydymą. Nebijokite klausti personalo tiek kartų, kiek jums reikia.
• "Kasdien klausdavome „Ar ji priaugo?“ ir jaudindavomės, kad ne, arba nerimaudavome, jog numetė svorio."
• "Kiekvieną kartą, kai ji nustodavo kvėpuoti netgi kelioms sekundėms, atrodydavo, kad mano pačios širdis sustodavo."
• "Gimdymą anksčiau laiko priimkite kaip išbandymą, o ne nuosprendį. Manau, tokia nuostata ypač svarbi tiems tėvams, kurių ankstukų sveikatos būklė gėrėja lėtai arba jie turi vystymosi sutrikimų. Vieną popietę į palatą užėjo magistrantė, atlikusi tyrimą apie ankstukų mamų emocinę savijautą. Ji negalėjo patikėti, jog aš sėkmingai susidorojau su patirtu sukrėtimu, nes visą laiką tikėjau, kad Dievas apsaugos mane ir mano vaiką. Anot jos, taip kalbėjau, nes stengiausi nuslopinti patirtą stresą ir anksčiau ar vėliau tikrieji jausmai prasiverš."
• Tėvams teks pasitelkti kantrybę ir kiekvieną valandą, dieną (jei leidžiama) būti šalia. Šeima turi pasiruošti laukiantiems sunkumams.

Ilgalaikės Pasekmės ir Prognozės

Vaiko sveikata ir galimos problemos nulemtos vos gimus. Viskas priklauso nuo mažylio išsivystymo ir organizmo brandos. Kalbant apie ateitį, medikai ją skirsto į trumpalaikę ir ilgalaikę. Kuo vaikutis gimsta anksčiau, tuo didesnių sutrikimų gali būti ne tik dabar, kai kovojama dėl jo išgyvenimo, tačiau, reikia žinoti, kad ir ateityje. Ypač mažo svorio ankstukai ateityje būna smulkesni, gali turėti tam tikrų negalavimų, elgesio sutrikimų, gali būti sunkiau mokykloje.

Ankstyvas naujagimių sepsis yra viena dažniausių naujagimio sergamumo ir mirštamumo priežasčių. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis kasmet nuo sepsio pasaulyje miršta daugiau nei 1 milijonas naujagimių, 42% iš jų per pirmą gyvenimo savaitę. Anemija (mažakraujystė) tai būklė, kai kraujyje yra per mažai raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų). Anemija išsivysto, kai kaulų čiulpai gamina per mažai eritrocitų ir/ar hemoglobino, kai eritrocitai kraujagyslėse per greitai suyra arba nukraujavus.

Tačiau per pirmąsias dvi tris savaites gydytojai, stebėdami pokyčius ir įvertindami organizmo sistemų brandumą bei jų pažeidimo laipsnį, gali numatyti, kas laukia, ir tėvus įspėti, patarti.

tags: #neisnesiotas #naujagimio #nepatogumai