Įvadas
Dvylikapirštės žarnos stenozė - tai būklė, kai dvylikapirštė žarna, pirmasis plonosios žarnos segmentas, susiaurėja. Dvylikapirštė žarna yra svarbi maisto virškinimui, nes čia patenka tulžis ir kasos sultys, kurios padeda skaidyti riebalus, baltymus ir angliavandenius. Stenozė gali būti įgimta arba įgyta, o jos priežastys skiriasi priklausomai nuo amžiaus grupės. Ši liga reikalauja skubios medicininės pagalbos, nes ilgalaikis obstrukcijos nepaisymas gali sukelti rimtas komplikacijas, tokias kaip audinių pažeidimai, mitybos nepakankamumas ar infekcija.
Dvylikapirštės žarnos anatomija ir funkcija
Dvylikapirštė žarna yra pirmasis plonosios žarnos segmentas, esantis tarp skrandžio ir jejunumo. Ji yra maždaug 25-30 centimetrų ilgio ir turi C formą, apgaubiančią kasą. Dvylikapirštė žarna yra svarbi maisto virškinimui, nes čia į ją patenka tulžis ir kasos sultys, kurios padeda skaidyti riebalus, baltymus ir angliavandenius.
Dvylikapirštės žarnos stenozės priežastys
Dvylikapirštės žarnos obstrukcija gali atsirasti dėl įvairių veiksnių, priklausomai nuo paciento amžiaus, anatominių sąlygų ar ankstesnių ligų.
- Įgimtos priežastys: Tai dažniausia dvylikapirštės žarnos obstrukcijos priežastis vaikams. Dvylikapirštės žarnos atrezija ar stenozė yra dažniausios įgimtos formos. Dar vaisiaus vystymosi metu, penktą-šeštą nėštumo savaitę, dvylikapirštė žarna natūraliai trumpam tampa kietu ruoželiu. Vėliau žuvus vidinėms ląstelėms suformuojamas laisvas žarnos vamzdis. Jei šis procesas nutrūksta, žarna gali likti visai užsivėrusi (atrezija) arba dalinai susiaurėjusi (stenozė). Šią ligą dažniau turi kūdikiai, kuriems būdingos tam tikros genetinės ydos - pavyzdžiui, sergantieji Dauno sindromu.
- Įgytos priežastys: Suaugusiesiems dažnai sukelia vėžiniai navikai, išoriniai augliai, kurie spaudžia žarnyną, randai po operacijų ar lėtinis uždegimas.
- Volvulus (žarnos pasisukimas): Tai būklė, kai žarnynas susisuka, sutrikdydamas maisto judėjimą ir kraujotaką.
- Pepsinės opos: Gali sukelti randų susidarymą ir dvylikapirštės žarnos susiaurėjimą. Opa - tai gleivinės pažeidimas, kuris gali sukelti skausmą ir kitus nemalonius simptomus. Dažniausiai dvylikapirštės žarnos opaligė atsiranda dėl Helicobacter pylori bakterijos infekcijos arba dėl ilgalaikio nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) vartojimo.
- Helicobacter pylori infekcija: Ši bakterija yra pagrindinė opaligės priežastis, nes ji pažeidžia žarnyno gleivinę, skatindama opų formavimąsi.
- Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) vartojimas: Ilgalaikis tokių vaistų kaip aspirinas, ibuprofenas ar naproksenas vartojimas gali pažeisti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinę, skatindamas opų susidarymą.
- Padidėjusi rūgšties gamyba: Dėl streso, rūkymo ar kai kurių maisto produktų gali padidėti skrandžio rūgšties gamyba, o tai gali prisidėti prie opaligės išsivystymo.
- Genetiniai veiksniai: Kai kuriems žmonėms yra genetinė polinkio į opaligę rizika.
- Kiti veiksniai: Alkoholis, rūkymas, netinkama mityba ir stresas taip pat gali prisidėti prie dvylikapirštės žarnos opaligės išsivystymo.
Dvylikapirštės žarnos stenozės simptomai
Simptomų intensyvumas ir pobūdis gali skirtis priklausomai nuo obstrukcijos vietos ir sunkumo. Dažniausiai simptomai pasireiškia staiga, tačiau kai kuriais atvejais jie gali vystytis palaipsniui.
- Vėmimas: Paprastai būdingas dažnas vėmimas, kuris gali būti žalias dėl tulžies buvimo. Dažniausia atrezijos išraiška - greitas vėmimas vos per pirmąsias gimimo valandas. Vėmalų spalva gali būti gelsva, žalsva ar rusva. Kūdikiai, kurių dvylikapirštė žarna tik dalinai užsikimšusi ar susiaurėjusi, taip pat gali vemti, tačiau simptomai kartais atsiranda vėliau arba išlieka lengvesni.
- Pilvo pūtimas ir skausmas: Dažnas simptomas, kuris atsiranda dėl nepraeinančio maisto kaupimosi žarnyne. Pilvo skausmas: Dažniausiai pasireiškia viršutinėje pilvo dalyje, gali būti deginantis arba kramtantis.
- Sumažėjusi ar visiškai sustojusi žarnyno veikla: Pacientai gali nepastebėti išmatų ar dujų judėjimo.
- Dehidratacija ir svorio kritimas: Dėl ilgalaikio vėmimo ir skysčių praradimo.
- Kiti simptomai:
- Opa - tai gleivinės pažeidimas, kuris gali sukelti skausmą ir kitus nemalonius simptomus.
Dvylikapirštės žarnos stenozės klasifikacija
Dvylikapirštės žarnos obstrukcija gali būti klasifikuojama pagal kilmę, mechanizmą ir laipsnį.
Taip pat skaitykite: Lietuvos naujagimių skyriai
- Dalinis ar visiškas užsikimšimas: Dalinis užsikimšimas leidžia mažam maisto ar skysčių kiekiui judėti per žarnyną, tačiau visiškas užsikimšimas sustabdo bet kokį virškinimo procesą.
- Mechaninė ir funkcinė obstrukcija: Mechaninė obstrukcija atsiranda dėl fizinio bloko (pvz., auglio), o funkcinė - kai žarnos raumenų judėjimas sutrinka, nors fizinio bloko nėra.
- Ūmi ir lėtinė forma: Ūmi obstrukcija pasireiškia staiga, o lėtinė vystosi palaipsniui ir gali būti mažiau akivaizdi pradžioje.
Dvylikapirštės žarnos stenozės diagnostika
Dvylikapirštės žarnos obstrukcijos diagnostika reikalauja kruopštaus fizinio ištyrimo, anamnezės surinkimo bei papildomų tyrimų, kad būtų galima tiksliai nustatyti obstrukcijos vietą ir sunkumą.
- Fizinė apžiūra ir anamnezė: Gydytojas įvertina paciento simptomus, atlikdamas pilvo palpacijos testą ir vertindamas pilvo pūtimą.
- Rentgenografija ir kontrastinė tomografija: Naudojami siekiant nustatyti obstrukcijos vietą ir pobūdį. Vaisiaus ultragarsinis tyrimas: gydytojas ypatingą dėmesį atkreipia į „dvigubą burbulą“ - dvi skysčio kupinas ertmes, atitinkančias skrandį ir dvylikapirštę žarną (ar padidėjusią jų sritį). Pilvo rentgeno nuotrauka: dažniausiai matomas išsiplėtęs skrandis ir dvylikapirštė žarna be dujų toliau žarnyne - tai vadinamas „dvigubo burbulo“ požymis. Rentgenokontrastinis tyrimas (bario rentgenograma): leidžia tiksliai nustatyti žarnos nepralaidumo lygį ir atmesti kitus galimus simptomų šaltinius.
- Endoskopija: Tai tyrimas, kurio metu gydytojas įveda vamzdelį su kamera per burną, kad tiesiogiai apžiūrėtų dvylikapirštę žarną ir aptiktų kliūtį.
- Kraujo tyrimai: Atliekami norint įvertinti uždegimo, dehidratacijos ar mitybos nepakankamumo požymius.
Dvylikapirštės žarnos stenozės gydymas
Dvylikapirštės žarnos obstrukcijos gydymas priklauso nuo obstrukcijos priežasties ir sunkumo. Gydymo tikslas yra pašalinti obstrukciją ir atkurti normalią žarnyno funkciją.
- Konservatyvus gydymas: Priklausomai nuo situacijos, gali būti taikomas konservatyvus gydymas, įskaitant skysčių infuziją ir maisto vartojimo ribojimą.
- Parenterinė mityba: Prieš operaciją kūdikiams gali būti skiriama intraveninė mityba (parenterinė mityba), kad būtų užtikrintas tinkamas skysčių ir maistinių medžiagų tiekimas.
- Chirurginė korekcija: Jei obstrukcija yra mechaninė ir sukelia rimtų simptomų, gali prireikti chirurginės intervencijos, kad būtų pašalinta kliūtis. Dvylikapirštės žarnos atrezija gydoma chirurginiu būdu. Prieš operaciją vertinamos visos gretutinės problemos, kad būtų sudarytas saugiausias gydymo planas.
- Anastomozė: Dažniausiai atliekama operacija, kurios metu pašalinamas užsikimšęs žarnyno segmentas, o likusieji žarnos galai sujungiami (anastomozuojami), kad būtų atkurta normali virškinimo trakto funkcija. Dažniausia operacijos rūšis - dvylikapirštės žarnos sujungimas „apeinant“ užsikimšusią vietą (duodeno-duodenostomija arba duodeno-jejunostomija). Retesniais atvejais, jei užsikimšimas nepilnas, galima atlikti gydymą endoskopu praplečiant susiaurėjusią vietą.
- Stomos sukūrimas: Kai kuriais atvejais, ypač kai yra daugybinės atrezijos ar sunki žarnyno nekrozė, gali būti sukurta laikina ar nuolatinė stoma, siekiant apeiti pažeistą žarnos dalį ir leisti žarnynui gyti.
- Pooperacinė priežiūra: Po operacijos kūdikiai gali būti laikomi intensyviosios terapijos skyriuje, kad būtų užtikrintas tinkamas atsigavimas ir stebėjimas dėl galimų komplikacijų, tokių kaip infekcija, žarnyno nutekėjimas ar mitybos problemos.Po operacijos kūdikiai stebimi naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Kol žarnos atsinaujina, gali praeiti savaitė ar daugiau. Tuo metu išlieka skrandžio zondas, per kurį šalinamas oras ir skysčiai. Į namus kūdikiai išleidžiami, kai visiškai toleruoja maitinimą per burną ir pradeda priaugti svorio.
- Naujausios terapijos galimybės: Apima minimaliai invazinius chirurginius metodus, tokius kaip laparoskopija.
Liaudiškos priemonės
Kadangi plonosios žarnos atrezija yra rimta įgimta būklė, kuriai reikia skubios medicininės intervencijos, liaudiškos priemonės negali būti taikomos šiai ligai gydyti. Labai svarbu kreiptis į gydytojus specialistus ir užtikrinti tinkamą chirurginį ir medicininį gydymą, siekiant išvengti sunkių komplikacijų ar mirties.
Prevencija
Kadangi plonosios žarnos atrezija yra įgimta būklė, specifinių prevencinių priemonių nėra. Kol kūdikis negimęs, gydyti dvylikapirštės žarnos atrezijos galimybių nėra. Vis dėlto, jei liga nustatoma nėštumo metu, imamasi priemonių, kurios padeda sumažinti komplikacijų tikimybę: pavyzdžiui, esant gausiam vaisiaus vandenų kiekiui, gali būti atliekama amnioredakcija - dalies skysčio pašalinimas. Šiuo metu nėra žinomo būdo, kaip apsisaugoti nuo dvylikapirštės žarnos atrezijos.
Prognozė
Negydant ši būklė yra pavojinga gyvybei - tačiau šiuolaikinis gydymas suteikia puikią galimybę pasveikti. Kuo anksčiau diagnozuojama ir pradedamas gydymas, tuo geresni galutiniai rezultatai.
Taip pat skaitykite: Naujagimių patikros tvarkos įsakymas
Prievarčio stenozė
Prievarčio stenozė yra liga, susijusi su žarnyno anatomija, ypač su skrandžio ir dvylikapirštės žarnos sritimi. Ši liga pasireiškia, kai prievarčio (pylorus) srityje, kuri jungia skrandį su dvylikapirštine žarna, atsiranda susiaurėjimas. Prievarčio stenozė gali sukelti maisto praeinamumo sutrikimus, dėl ko gali pasireikšti įvairūs virškinimo problemos. Prievarčio stenozė yra būklė, kurią apibūdina prievarčio raumenų susiaurėjimas, dėl kurio maistas sunkiai praeina iš skrandžio į žarnyną. Tai gali sukelti rimtų virškinimo sutrikimų, o sunkiais atvejais net ir chirurginę intervenciją. Pagrindinės prievarčio stenozės priežastys apima genetinius veiksnius, uždegimines ligas, tokias kaip peptinė opa, ir tam tikras infekcijas. Taip pat gali būti, kad ilgalaikis skrandžio rūgšties poveikis gali prisidėti prie raumenų sustorėjimo ir susiaurėjimo. Pagrindiniai simptomai apima vėmimą (ypač po valgio), pilvo skausmą, pilvo pūtimą, svorio netekimą ir dehidratacijos požymius. Prievarčio stenozė diagnozuojama naudojant kelis tyrimus. Dažniausiai atliekami endoskopiniai tyrimai, kurie leidžia gydytojui tiesiogiai apžiūrėti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos būklę. Taip pat gali būti atliekami radiologiniai tyrimai, tokie kaip rentgeno nuotraukos su kontrasto medžiaga, kad būtų galima įvertinti maisto praeinamumą. Prievarčio stenozės gydymas gali būti tiek medicininis, tiek chirurginis. Medicininiai sprendimai apima vaistus, kurie mažina skrandžio rūgštingumą ir uždegimą. Tačiau sunkiais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos, kad būtų galima išplėsti susiaurėjusią sritį arba pašalinti pažeistą audinį.
Išvados
Dvylikapirštės žarnos stenozė yra rimta būklė, kuri gali sukelti įvairių komplikacijų. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas yra labai svarbūs siekiant užtikrinti gerą paciento prognozę. Jei pastebėjote simptomus, būtinai kreipkitės į gydytoją.
Taip pat skaitykite: Apie naujagimystės periodą
tags: #naujagimiu #dvylikapirstes #zarnos #stenoze