Įvadas
Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kuriam reikia ypatingo dėmesio ir apsaugos. Norvegijos įstatymai numato nėščiosioms ir pagimdžiusioms moterims specialias garantijas ir išmokas. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius nėštumo metu galiojančius Norvegijos įstatymus, įskaitant sveikatos priežiūrą, pinigines išmokas, motinystės atostogas ir kitus svarbius aspektus.
I skyrius. Socialinio draudimo sistema ir jos organizavimas
Norvegijos socialinio draudimo sistema (Folketrygden) yra pagrindas, suteikiantis teisę į daugelį socialinių išmokų, įskaitant tas, kurios susijusios su nėštumu ir gimdymu.
Draudimas ir bazinis dydis
Privalomuoju socialiniu draudimu Norvegijoje apdrausti visi samdomi darbuotojai, gyvenantys ar dirbantys Norvegijoje arba Norvegijos žemyninio šelfo stacionariuose ar judančiuose įrenginiuose. Daugelis išmokų apskaičiuojamos pagal bazinį dydį - grunnbeløp (G). Šis dydis kasmet nuo gegužės 1 d. peržiūrimas. Nuo 2025 m. gegužės 1 d. bazinis dydis yra 130 160 NOK, tai yra 4,94 proc. daugiau nei 2024 m.
Atsakingos institucijos
Už socialinių išmokų skyrimą (išskyrus sveikatos apsaugą) atsakinga Darbo ir socialinių reikalų tarnyba (NAV - Arbeids- og velferdsetaten). Regioniniu lygiu veikia 15 NAV apskričių skyrių (NAV fylkeskontorer), kurių tikslas - mažinti nedarbingumą dėl ligos ir skatinti vyresnio amžiaus bei neįgaliųjų įtraukimą į darbo rinką. NAV Internasjonalt - Nacionalinė socialinio draudimo užsienyje tarnyba - tvarko bylas, susijusias su išmokomis ir apdraustaisiais, gyvenančiais užsienyje.
Sveikatos priežiūros išlaidas kompensuoja Sveikatos apsaugos direktoratas (Helsedirektoratet), veikiantis prie Sveikatos ir priežiūros paslaugų ministerijos (Helse- og omsorgsdepartementet). Sveikatos ekonomikos tarnyba (HELFO) sprendžia su sveikatos priežiūra susijusius klausimus. HELFO sudaro centrinė tarnyba ir šeši regioniniai padaliniai.
Taip pat skaitykite: Biuletenis darželiui: svarbi informacija
Už bendrą NAV veiklą ir daugumą socialinės apsaugos sričių atsakinga Darbo ir įtraukties ministerija (Arbeids- og inkluderingsdepartementet). Ambulatorinę (pirminio lygio) sveikatos priežiūrą organizuoja savivaldybės, o stacionarinį gydymą - valstybė per keturias regionines sveikatos priežiūros įmones.
Svarbu pažymėti, kad socialinė parama nėra socialinio draudimo dalis. Ją finansuoja savivaldybės, o koordinuoja Darbo ir įtraukties ministerija. Darbdaviai paprastai moka 14,1 % nuo darbuotojui išmokėto darbo užmokesčio.
II skyrius. Nėščiųjų sveikatos priežiūra Norvegijoje
Nėštumo metu moterims Norvegijoje suteikiama kokybiška ir prieinama sveikatos priežiūra.
Teisė į sveikatos priežiūrą
Narystė Folketrygden sistemoje suteikia teisę į sveikatos priežiūros paslaugas bei kompensacijas dėl prarastų darbo pajamų ligos, nėštumo ar gimdymo metu. Visos Norvegijoje gyvenančios nėščiosios turi teisę į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas nėštumo ir gimdymo metu. Už šias paslaugas papildomai mokėti nereikia.
Pacientai moka naudotojo mokestį (egenandel) įprastoms paslaugoms (šeimos gydytojas, specialistai, laboratorija, vaistai, fizioterapija). Tačiau vaikai iki 16 metų yra atleisti nuo daugumos naudotojo mokesčių, įskaitant psichikos sveikatos paslaugas iki 18 m. amžiaus. Dantų gydymas iki 18 m. taip pat yra nemokamas. Skolehelsetjenesten suteikia nemokamas mokyklos sveikatos, vakcinacijos, sveikatos konsultacijas bei slaugos paslaugas.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo pažymėjimai Lietuvoje
Artimiesiems, kurie rūpinasi ligoniu, galimi trumpalaikiai atokvėpio priežiūros sprendimai ir finansinė parama (omsorgsstønad) iš savivaldybių.
III skyrius. Piniginės ligos išmokos nėštumo metu
Nėštumo metu moteris gali susidurti su sveikatos problemomis, dėl kurių gali prireikti nedarbingumo.
Teisė į ligos išmokas
Asmenys, gyvenantys Norvegijoje ir apdrausti Norvegijos nacionaliniu draudimu (Folketrygden), turi teisę į pinigines ligos išmokas, jei jų metinės pajamos yra ne mažesnės nei pusė bazinio dydžio (½ G), t. y. apie 65 080 NOK per metus (2025 m.).
Darbdavys yra atsakingas už ligos išmokų mokėjimą pirmąsias 16 kalendorinių dienų nuo nedarbingumo pradžios. Šiuo laikotarpiu darbuotojui mokama 100 % jo atlyginimo. Po šio laikotarpio išmokų mokėjimą perima Norvegijos darbo ir socialinės gerovės tarnyba (NAV).
Ligos išmokos siekia 100 % vidutinio darbo užmokesčio, tačiau tik iki 6 bazinių dydžių (6 G), tai yra iki maždaug 780 960 NOK per metus. Pajamos, viršijančios šią ribą, neįtraukiamos į išmokų skaičiavimą.
Taip pat skaitykite: Biuletenis nėštumo metu: ką svarbu žinoti
Savarankiškai dirbančių asmenų ligos išmokos
Savarankiškai dirbantys asmenys taip pat turi teisę į ligos išmokas, jei jie yra apdrausti Folketrygden, dirbo ne mažiau kaip 4 savaites iki ligos pradžios ir jų pajamos viršija ½ G per metus. Tačiau jiems taikomas laukimo laikotarpis - 16 kalendorinių dienų be kompensacijos.
Savarankiškai dirbantys asmenys gali sudaryti savanorišką papildomą draudimo sutartį su NAV, kuri leidžia gauti išmokas jau nuo pirmos dienos arba padidina kompensacijos dydį iki 100 %.
Specialios išimtys
Tam tikroms profesijoms taikomos specialios išimtys. Pavyzdžiui, jūrininkai, registruoti žvejų registre (B forma), turi teisę į 100 % ligos išmokas jau nuo pirmosios ligos dienos, nepriklausomai nuo to, kiek laiko jie dirbo iki ligos pradžios. Vyresni nei 67 metų, bet jaunesni nei 70 metų asmenys taip pat gali gauti ligos išmokas, tačiau tik iki 60 kalendorinių dienų.
Reikalavimai
Norint gauti ligos išmokas, būtina pateikti gydytojo išduotą nedarbingumo pažymėjimą (sykmelding). Savarankiškai dirbantys asmenys, priešingai nei samdomi darbuotojai, negali naudotis savarankišku ligos deklaravimu (egenmelding).
IV skyrius. Motinystės ir tėvystės išmokos (Foreldrepenger)
Norvegijoje tėvai turi galimybę gauti išmokas, kad galėtų prižiūrėti savo naujagimius.
Teisė į išmokas
Visi Norvegijoje gyvenantys tėvai turi teisę į motinystės arba tėvystės išmokas, jei per pastaruosius 10 mėnesių iki mokamų atostogų pradžios turėjo apdraustas pajamas mažiausiai 6 mėnesius. Pajamos turi būti bent 0,5 G (grunnbeløp), t. y. 65 080 NOK per metus (2025 m.).
Jei motina pradeda dirbti ar studijuoti, tėvas gali perimti likusį išmokų laikotarpį, jeigu jis asmeniškai rūpinasi vaiku. Jei motina dėl sveikatos negali rūpintis vaiku, tėvas taip pat gali gauti išmokas, nepriklausomai nuo motinos situacijos.
Jeigu dėl pavojingų darbo sąlygų nėščioji privalo nutraukti darbą ir darbdavys negali pasiūlyti saugesnių sąlygų, ji turi teisę į išmoką nėštumo metu.
Vienkartinė išmoka motinystei (Engangsstønad)
Jei motina neturi teisės į tėvystės išmoką (foreldrepenger), ji gali gauti vienkartinę išmoką motinystei. Ši išmoka 2025 m. sudaro 92 648 NOK.
Įvaikinimas
Tėvai, įvaikinę vaiką iki 15 metų, turi teisę į tokias pačias tėvystės išmokas kaip ir biologiniai tėvai - 49 savaitės (100 %) arba 59 savaitės (80 %).
Išmokų derinimas su darbu
Tėvams leidžiama derinti dalinį darbo grafiką su dalinėmis išmokomis.
Prašymų teikimas
Prašymai teikiami NAV skyriui pagal gyvenamąją ar darbo vietą. Prašymą dėl foreldrepenger galima pateikti nuo 22 nėštumo savaitės. Terminas - ne vėliau kaip per 3 mėnesius po mėnesio, už kurį norima gauti išmoką.
V skyrius. Kitos galimos išmokos
Nėštumo metu ir po gimdymo moterys Norvegijoje gali turėti teisę į kitas išmokas, priklausomai nuo individualios situacijos.
Reabilitacijos pašalpa (Arbeidsavklaringspenger)
Pašalpa mokama siekiant kompensuoti prarastas pajamas reabilitacijos laikotarpiu, kai baigiasi teisė į ligos išmokas. Ji skiriama intensyviai gydomiems arba profesinę reabilitaciją atliekantiems asmenims, taip pat laukimo laikotarpiu iki gydymo arba po jo.
Pagalba (Hjelpestønad)
Skiriama papildomoms išlaidoms, susijusioms su ilgalaike liga, sužalojimu ar neįgalumu, padengti.
Priežiūros pašalpa (Omsorgsstønad)
Skiriama neformaliai priežiūrai ar slaugai. Įprasta suma - 16 152 NOK per metus.
Pensija (Pensjon)
Atsižvelgiama į būsimus draudimo laikotarpius ir pensijų balus iki 66 metų. Jei asmuo dalį gyvenimo praleido užsienyje, pensija gali būti mažinama. Asmenims, gimusiems su negalia arba tapusiems neįgaliais iki 26 metų, taikomos palankesnės apskaičiavimo taisyklės.
Pagal Nacionalinę draudimo sistemą (alderspensjon), pensiją galima pradėti gauti nuo 62 metų, jei sukaupta pakankama pensijos balų suma. Nuo 2025 m. galioja nauja pensinio amžiaus standartizavimo sistema: asmenys, gimę 1964 m. ir vėliau, turi dirbti vienu mėnesiu ilgiau už kiekvienus gimimo metus, lyginant su 67 metais.
Nuo 62 metų galima pasirinkti visą pensiją arba jos dalį (20 %, 40 %, 50 %, 60 % arba 80 %). Dirbant ir tuo pačiu gaunant pensiją, jos dydis nesikeičia. Norint gauti visą bazinę pensiją, reikia turėti ne trumpesnį nei 40 metų draudimo laikotarpį (nuo 16 iki 66 metų). Jei laikotarpis trumpesnis, pensija proporcingai mažinama. Visa papildomoji pensija skiriama tiems, kurie turi bent 40 metų pensijos balų kaupimo laikotarpį. Nuo 2021 m. reikalaujamas minimalus kaupimo laikotarpis yra 5 metai (anksčiau buvo 3 metai). Pensija kaupiama nuo 17 iki 75 metų.
Mažiausia pensija (minstepensjon) taikoma gimusiems iki 1953 m., turintiems nedidelę arba jokios papildomos pensijos. Norint gauti visą šią pensiją, reikia 40 metų draudimo laikotarpio. Garantinė pensija (garantipensjon) taikoma gimusiems 1963 m.
Nuo 2025 m. gegužės 1 d. metinė minstepensjon vienišam asmeniui sudaro 279 933 NOK, o garantinė pensija - 242 418 NOK. Vienišiems minstepensijos gavėjams papildomai skiriamas 6 000 NOK per metus priedas, jei jie neturi arba turi labai mažą papildomą pensiją. Tai aktualu gimusiems iki 1954 m., tačiau gali būti taikoma ir gimusiems 1954-1962 m.
Bazinė pensija nustatoma pagal socialinio draudimo bazinį dydį (G) ir gyvenimo trukmės korekcijas. Papildomoji pensija kaupiama pagal 18,1 % metinių pajamų modelį iki 7,1 G.
Prašymą rekomenduojama pateikti likus keturiems mėnesiams iki norimos pensijos pradžios NAV skyriuje pagal gyvenamąją vietą arba darbo vietą.
Išmokos netekus maitintojo (Gjenlevendepensjon og Barnepensjon)
Pagal Norvegijos nacionalinės draudimo sistemos (folketrygden) nuostatas, nuo 2024 m. sausio 1 d. naujiems gavėjams nebetaikoma tradicinė našlių pensijos (gjenlevendepensjon) schema. Teisę į šią išmoką turi išgyvenęs sutuoktinis, sugyventinis arba registruotas partneris, jeigu jis yra jaunesnis nei 67 metų, su mirusiuoju buvo susituokęs arba kartu gyveno ne trumpiau kaip penkerius metus, arba kartu turėjo vaikų. Taip pat teisę į išmoką gali turėti išsiskyręs sutuoktinis, jei nuo skyrybų praėjo ne daugiau kaip penkeri metai, o santuoka truko bent 25 metus. Jei pora turėjo vaikų, pakanka, kad santuoka būtų trūkusi ne mažiau kaip 15 metų. Ši išmoka skiriama laikotarpiui iki trejų metų. Ji gali būti pratęsta iki penkerių metų, jei gavėjas mokosi visą darbo dieną arba aktyviai ieško darbo.
Viso dydžio pereinamoji išmoka sudaro 2,25 bazinio dydžio (G) per metus. Nuo 2025 m. gegužės 1 d. Jei gavėjo metinės pajamos viršija 0,5 G, tai yra 65 080 NOK, išmoka mažinama. Iš išmokos atimama 40 proc. tos sumos, kuri viršija 65 080 NOK. Viso dydžio išmoka mokama tik tuo atveju, jei asmuo buvo apdraustas 40 metų.
Našlaičių pašalpa (barnepensjon) mokama vaikams iki 20 metų amžiaus, jei mirusysis buvo apdraustas Norvegijos nacionaliniu draudimu ne trumpiau kaip penkerius metus arba gyveno Norvegijoje 20 metų ar ilgiau. Jei mirė vienas iš tėvų, pirmam vaikui mokama 1 G dydžio pašalpa, tai yra 130 160 NOK per metus. Jeigu mirė abu tėvai, pirmam vaikui skiriama pašalpa, lygi buvusios pensijos dydžiui, kurią būtų gavęs vienas iš tėvų. Antram vaikui mokama 1 G dydžio pašalpa, o kiekvienam kitam - po 0,25 G, tai yra 32 540 NOK.
Laidojimo pašalpa - tai vienkartinė išmoka laidotuvių išlaidoms padengti. Didžiausia galima suma - 20 652 NOK.
Prašymai dėl visų išmokų teikiami NAV skyriuje pagal gyvenamąją vietą. Juos galima pateikti elektroniniu būdu arba raštu.
Kompensacijos už nelaimingus atsitikimus darbe (Yrkesskade)
Visi samdomi darbuotojai turi teisę į kompensacijas, jei dėl darbo metu patirtos nelaimės ar profesinės ligos neteko sveikatos ar pajamų. Darbdaviai privalo turėti draudimą nuo nelaimingų atsitikimų darbe. Ménerstatning išmokama tik tuo atveju, jei medicininis invalidumo lygis siekia ne mažiau kaip 15 procentų. Jei žala prilyginama daugiau kaip 100 proc. Ši išmoka papildo NAV mokamą ménerstatning. Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais nereikalaujama draudimo stažo, o 30 proc. Gydymo, medikamentų, techninių priemonių bei transporto išlaidos kompensuojamos per HELFO, visiškai, be savų išlaidų dalies.
Darbdavys privalo nedelsiant pranešti NAV apie nelaimingą įvykį darbe. Jei atvejis sunkus - taip pat pranešti Darbo inspekcijai.
Šeimos išmokos (Familieytelser)
Teisę į šeimos išmokas turi asmenys, gyvenantys ir (arba) dirbantys Norvegijoje, kurie yra apdrausti pagal nacionalinę socialinio draudimo sistemą (folketrygden). Šios išmokos skiriamos tėvams, auginantiems vaikus, jei vaikai gyvena Norvegijoje ir yra tinkamai registruoti.
Vaiko pašalpa (barnetrygd) mokama už visus vaikus iki 18 metų. Nuo 2025 m. gegužės 1 d. Išplėstinė vaiko pašalpa (utvidet barnetrygd) skiriama vienišiems tėvams ir siekia 2 516 NOK per mėnesį. Mažamečių vaikų priedas (småbarnstillegg) gali būti skiriamas vienišiems tėvams, kurie augina vaikus iki trejų metų amžiaus. Išmokos dydis priklauso nuo to, kiek laiko vaikas praleidžia darželyje per savaitę. Jei vaikas jo nelanko visai, mokama visa suma - 7 500 NOK per mėnesį. Jeigu darželis lankomas ne daugiau kaip 8 valandas per savaitę, skiriama 6 000 NOK. Lankant nuo 9 iki 16 valandų, skiriama 4 500 NOK, nuo 17 iki 24 valandų - 3 000 NOK, o nuo 25 iki 32 valandų - 1 500 NOK. Jeigu darželis lankomas ilgiau nei 33 valandas per savaitę, išmoka neskiriama.
Ši kompensacija sudaro iki 64 procentų faktinių priežiūros išlaidų, neviršijant valstybės nustatytų maksimalių sumų. Teisė į šią išmoką taikoma, jeigu vienišo tėvo ar motinos metinės pajamos neviršija šešiskart bazinio dydžio (grunnbeløp), kuris 2025 m. sudaro apie 130 160 NOK.
Paraiškos dėl šeimos išmokų teikiamos NAV skyriuje pagal gyvenamąją ar darbo vietą. Dauguma išmokų, pavyzdžiui, vaiko pašalpa, skiriamos automatiškai, kai vaikas gimsta Norvegijoje.
Nedarbo išmokos (Dagpenger)
Nedarbo išmokos (dagpenger) gali būti skiriamos, jei jūsų darbo laikas sumažėjo ne mažiau kaip 50 procentų, palyginti su ankstesniu darbo grafiku. Be to, jūsų pajamos per paskutinius 12 mėnesių turi sudaryti bent 1,5 bazinio dydžio (grunnbeløp), tai yra mažiausiai 195 240 Norvegijos kronų, skaičiuojant laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d.
Norėdami gauti dagpenger, privalote būti registruotas NAV sistemoje kaip darbo ieškantis asmuo. Taip pat turite būti darbingas bent 50 procentų ir pasirengęs priimti darbą bet kurioje Norvegijos vietoje.
tags: #biuletenis #nestumo #metu #norvegijoje