Baltijos jūra, skalaujanti Lietuvos krantus, yra ne tik populiari poilsio vieta, bet ir unikalus gamtos objektas, slepiantis daugybę įdomių faktų. Ši jūra, turinti gilią istoriją ir svarbią reikšmę regionui, gali nustebinti tiek mažuosius, tiek suaugusius.
Baltijos jūra - Lietuvos pasididžiavimas
Didžioji dalis lietuvių bent kartą per metus nuvyksta prie Baltijos jūros, vienintelės jūros, kuri skalauja Lietuvos krantus. Nors mūsų šalies krantus skalaujanti jūra neatrodo labai audringa ar gili, tačiau jos dugne yra tūkstančiai nuskendusių laivų, o krantai apipinti įdomiais faktais.
Geografija ir hidrografija
Báltijos jra, arba Báltija, yra Atlanto vandenyno dalis, giliai įsiterpusi į Europos šiaurę; vidinė jūra. Vakaruose Zundo (Eresuno), Didžiojo Belto ir Mažojo Belto sąsiauriais Baltijos jūra jungiasi su Kategatu, o šis - su Skageraku (priskiriamu Šiaurės jūrai). Jos vakarinė riba (sutartinė) eina tarp Kategato ir Skagerako išilgai linijos, jungiančios Jutlandijos pusiasalio (Danija) Skageno (Greneno) kyšulį su Tjörno sala (Švedija). Kitais šaltiniais, Baltijos jūros vakarinė riba laikomas Zundo sąsiauris ir povandeninis Darsso slenkstis (18-20 m gylio) nuo Falsterio salos (Danija) Gedserio kyšulio iki Vokietijos krante esančio Darsso kyšulio.
Prie Baltijos jūros yra Danijos, Švedijos, Suomijos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos krantai. Generalizuotas Baltijos jūros kranto linijos ilgis 7080 kilometrų. Lietuvos krantas 90,66 km ilgio; 51,03 km jo tenka Kuršių nerijai (jos šiauriniai daliai), nuo Baltijos jūros skiriančiai Kuršių marias. Didžiausios įlankos: Botnijos įlanka, Suomijos įlanka, Rygos įlanka, Gdansko įlanka, Meklenburgo; Kuršių marios, Aismarės. Yra apie 6500 salų. Didžiausios salos: Zelandija (Danija), Gotlandas (Švedija), Saaremaa (Estija), Ölandas (Švedija), Hiiumaa (Estija), Rügenas (Vokietija), Alandas (Suomija), Bornholmas (Danija).
Į Baltijos jūrą įteka apie 250 upių; didžiausios: Dalälvenas, Ångermanälvenas, Luleälvenas, Neva, Dauguva, Nemunas (į Kuršių marias), Prieglius, Vysla, Oderis. Per metus jos atplukdo apie 440 km3 vandens. Baltijos jūros dugno reljefas yra erozinės ir akumuliacinės kilmės; jį nulėmė prekvarterinės peneplenos morfostruktūra. Dugno reljefo formos: įdubos, jų šlaitai, moreniniai gūbriai, palaidoti upių įrėžiai, senieji krantiniai dariniai. Įdubos: Landsorto įduba (463 m), Botteno (294 m), Gotlando (249 m), Pietų Kvarkeno (233 m), Arkonos, Bornholmo, Šiaurės Baltijos. Bankos (seklumos): Oderio (mažiausias gylis virš jos 6 m), Słupsko (8 m), Pietinė vidurio (10 m), Šiaurinė vidurio (9 m), Hoburgo (10 m), Klintso (25 m), Klaipėdos (47 m), Fingrundeto (7 metrai).
Taip pat skaitykite: Vaikams apie Baltijos jūros paukščius
Geologinė istorija ir raida
Baltijos jūros geologinė ir tektoninė sandara panaši į ją supančios sausumos sandarą. Apima kelis Žemės plutos struktūrinius elementus: Rytų Europos platformos Baltijos skydo pietinį šlaitą, Baltijos sineklizę, Teisseyro-Tornquisto lūžių zoną ir Vidurio Europos epikaledoninės platformos šiaurrytinį pakraštį. Nuosėdinė danga prasideda neoproterozojumi (rifėjus), aukščiau jo slūgso vendo, paleozojaus, mezozojaus ir kainozojaus jūrinės, lagūninės ir kontinentinės nuogulos. Prekvartero uolienų paviršiuje (prekvarterinėje peneplenoje) yra įdubų, seklumų, palaidotų įrėžių. Kvartero sistemos uolienos (nuo 1,6 mln. metų amžiaus) paplitusios visoje Baltijos jūroje; jų sluoksnių storis šiaurėje 10-30 m, viduryje ir pietuose 40-60 m, įrėžiuose kai kur iki 300 metrų.
Baltijos jūros geologinėje raidoje skiriamas archėjaus-paleoproterozojaus etapas (jam pasibaigus susidarė raukšlėtasis kristalinis pamatas) ir neoproterozojaus-fanerozojaus platforminis (jo metu susidarė nuosėdinė danga ir jos struktūra) etapas. Dubuma pradėjo formuotis dėl Rytų Europos platformos šiaurės vakarinio pakraščio diferencijuoto kilimo (nuo oligoceno epochos) ir smarkių erozijos procesų Baltijos skydo ir Rusijos plokštės sandūroje (ši sandūros juosta eina per Baltijos jūrą, Ladogos, Onegos ežerus ir Baltąją jūrą), dėl to manoma, kad Baltijos jūros dubuma yra denudacinės kilmės. Lietuvos tyrėjai teigia, kad Baltijos jūros dubumos susidarymui labai didelės įtakos turėjo tektoniniai grimzdimai, ir tai įrodo jūros dugne esantys senųjų krantų dariniai.
Pleistocene Baltijos jūros dubumą dengė ledas. Vėlyvajame pleistocene atsitraukus ledynams jūros baseinas galėjo susidaryti dėl Baltijos skydo centrinės dalies glacioizostazinio grimzdimo ir dėl Pasaulinio vandenyno lygio kilimo. Dabartinė jūra susiformavo biolingo laikotarpiu (maždaug prieš 13-12 tūkst. metų) traukiantis ledynams iki Pietų Suomijos ir Švedijos krantų. Vėlyvajame pleistocene ir holocene buvo kelios Baltijos jūros raidos stadijos: Baltijos ledyninis ežeras, Joldijos jūra, Anciliaus ežeras, Litorinos jūra ir Limnėjos jūra. Dėl klimato ir Pasaulinio vandenyno lygio pokyčių tų stadijų jūros lygis ir vandens druskingumas labai kito. Dabartiniai Baltijos jūros kontūrai (su įlankomis) susidarė maždaug prieš 4500 metų, Litorinos jūros stadijos pabaigoje.
Klimatas ir vandens savybės
Klimatas drėgnas, jūrinis; nešaltos žiemos, vidutiniškai šiltos vasaros. Vidutinė oro temperatūra sausį: nuo -1 °C pietuose iki -5 °C Suomijos įlankoje ir -8 °C Botnijos įlankoje, liepą - nuo 17-18 °C pietuose iki 15 °C šiaurėje. Kritulių iškrinta 500-1000 mm per metus. Vėjai dažniausiai pietų ir pietvakarių. Vandens temperatūra rugpjūtį: pietvakariuose 18-20 °C (prie krantų iki 23-24 °C), vidurinėje dalyje 15-17 °C (prie krantų 21-23 °C), šiaurėje 12-14 °C, vasarį - atviroje jūroje 2,5 °C, šiaurės rytuose 1 °C, prie krantų 0 °C. Žiemą Botnijos įlanka ir didesnė Suomijos bei Rygos įlankų dalis užšąla. Dėl šiltos Šiaurės Atlanto srovės įtakos, Baltijos jūra užšąla ne visa ir ne visada. Ilgomis ir šaltomis žiemomis užšąla Botnijos įlanka, Danijos sąsiauriai bei pietvakarinė jūros dalis.
Vandens druskingumas paviršiuje: Baltijos jūros pietvakariuose 11 ‰, centrinėje dalyje (ir prie Lietuvos krantų) 6-8 ‰, šiaurėje 2,5 ‰, prie dugno - pietvakariuose 17-19 ‰, centrinėje dalyje 12 ‰. Vidutinis druskingumas 7,8 ‰. Baltijos jūros vandens lygis šiek tiek aukštesnis už Atlanto. Į jūrą patekęs kritulių ir upių gėlas vanduo sudaro paviršinį mažesnio tankio sluoksnį ir beveik nesimaišo su druskingesniu ir tankesniu giluminiu vandeniu. Dėl vandens lygių skirtumo gėlesnis paviršinis vanduo sąsiauriais srūva į Šiaurės jūrą, o iš ten druskingesnis, tankesnis, deguonimi labiau prisotintas vanduo - priedugniu į Baltijos jūrą (daugiausia jo priplūsta per labai smarkias audras). Visa priedugninė vandens masė retai atsinaujina. Druskingo vandens didžiausi kiekiai įplaukia į Baltijos jūrą maždaug kas 11 metų. Potvyniai ir atoslūgiai Baltijos jūrai nebūdingi; jų aukštis ties Klaipėda 4 cm. Vandens lygio didžiausi svyravimai priekrantėse būna dėl vėjo sukeltos patvankos ir nuotvankos; svyravimo amplitudė prie Lietuvos krantų daugiau kaip 2 m.
Taip pat skaitykite: Realybė ir lūkesčiai gimdant
Gyvūnija ir augalija
Baltijos jūros biota (gyvieji organizmai) susideda iš ledynmečio reliktų (išlikusių per visas Baltijos jūros raidos stadijas) ir rūšių, kurios vėliau pateko iš gretimų vandens telkinių. Dėl antropogeninės veiklos organizmų imigracija tebevyksta. Svarbiausios Baltijos jūros augalų rūšys: iš rudadumblių - pūslėtasis guveinis (Fucus vesiculosus), iš raudondumblių - banguolis (Furcellaria lumbricalis), iš žiedinių augalų - jūrinis andras (Zostera marina). Dėl mažo druskingumo Baltijos jūros faunos ir floros rūšių daug mažiau negu druskingų jūrų; rūšių mažėja nuo vakarinių sąsiaurių vidinių jūros plotų link. Lietuvos priekrantėje yra 422 rūšys fitoplanktono, 38 makrofitų, apie 60 rūšių makrofaunos, iš jų 31 rūšis žuvų. Gausiausios Baltijos jūros gyvūnų rūšys: dvigeldžiai moliuskai (makomos, midijos, mijos, širdukės), daugiašerės kirmėlės (nereidės ir kitos), vėžiagyviai (jūrų tarakonas, šoniplaukos). Vandenyje gyvenantys delfinai yra vieni mažiausių banginių būrio atstovai. Jie siekia 120-225 cm ilgio. Vandenilio sulfidu užterštose giliausiose įdubų vietose gyvena tik anaerobinės bakterijos.
Jūroje sugaunama iki 0,7 mln. t žuvų per metus. Svarbiausios verslinės žuvys: bretlingiai, strimelės, menkės; kitų verslininių žuvų (plekšnių, otų, stintų, sterkų, lašišų) sugaunama mažiau. Baltijos jūros pakrantėse gyvena apie 340 paukščių rūšių; žiemoja arktinių sričių vandens paukščiai. Yra 3 rūšys ruonių: pilkasis, arba ilgasnukis, žieduotasis ir paprastasis. Rytinėje Baltijos jūros dalyje yra daug ypatingų žuvų - nėgių. Nuo seno Klaipėdoje ir Pamario krašte buvo ypatingai ruošiami nėgiai.
Gintaro lobiai
Vieninteliame Baltijos jūros gintaro sudėtyje nėra sunkiųjų metalų priemaišų, dėl ko jis yra itin tinkamas naudoti medicinoje bei kosmetikoje. 80% viso pasaulio gintaro yra randama būtent Baltijos jūros regione. Šiuo metu yra žinoma apie 100 gintaro telkinių, o jų daugiausiai yra Baltijos jūroje.
Ekologinės problemos
Deja, Baltijos jūra yra viena iš labiausiai kenčiančių jūrų pasaulyje. 20 a. Baltijos jūros ekosistemai didelę grėsmę kelia antropogeninė eutrofikacija (biologinio produktyvumo didėjimas dėl biogeninių elementų kaupimosi), dėl to vyksta vadinamasis vandens žydėjimas (jį sukelia mikroskopiniai fitoplanktono dumbliai), mažėja vandens skaidrumas, giluminiuose vandens sluoksniuose trūksta deguonies. Be to, Baltijos jūrai kenkia užterštumas naftos produktais, kenksmingomis cheminėmis medžiagomis. Aplinkosaugininkai skelbia tyrimo išvadas, kokios Baltijos jūros ir Kuršių marių vietos labiausiai užterštos. Anot specialistų, net 7 cheminių medžiagų kiekiai viršija normas. Tai ir sunkieji metalai, ir nafta. Aplinkosaugininkai pastebi, kad spalvingiausia teršalų paletė yra netoli uosto vartų. Tai patvirtina teoriją, jog Baltija ir Kuršių marios vis dar neatsikrato praeities kartų teršalų, o ant jų viršaus dar pilami šiandieniniai. Mariose ties Klaipėda teršalų ribos standartus viršija nuolat jau kelerius metus.
1974 Baltijos valstybės Helsinkyje pasirašė Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos konvenciją ir sudarė Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisiją (HELCOM); komisijos nuostatos, turinčios įstatymų galią, reglamentuoja Baltijos jūros ekologinę būklę. 1990 pasirašyta Baltijos jūros apsaugos deklaracija. 1981 11 21 įvyko viena didžiausių ekologinių katastrofų Lietuvos pajūryje - prie Klaipėdos uosto šiaurinio molo per audrą sudužo Gibraltaro bendrovei priklausantis tanklaivis Globe Assimi; išsiliejo apie 17 000 t.
Taip pat skaitykite: Baltijos šalių vaikų finalas
Baltijos jūra ir žmogus
Baltijos jūra padalyta į 9 išskirtines ekonomines zonas; Lietuvos ekonominės zonos ir teritorinių vandenų plotas apie 6440 km2. Baltijos pakrančių šalims tenka apie 10 % pasaulinės prekybos laivyno tonažo. Svarbiausi laivybos keliai iš Baltijos jūros į Atlantą eina Didžiuoju Beltu ir Kylio kanalu; mažesni laivai plaukia per Zundą. Kylio kanalu ir Danijos sąsiauriais per metus perplaukia apie 75 000 laivų. Tarp daugelio Baltijos jūros uostų kursuoja geležinkelio ir automobilių keltai. Per Zundo sąsiaurį nutiestas tiltas. Yra daugiau kaip 30 uostų, kurių krovinių apyvarta daugiau kaip 1 mln. t per metus. Didžiausi uostai ir uostų kompleksai: Göteborgas, Gdanskas-Gdynė, Ventspilis, Szczecinas-Świnoujście, Sankt Peterburgas, Talinas, Klaipėda, Rostockas, Ryga, Stokholmas, Helsinkis.
1913 metais Vokietijoje į Baltijos jūrą buvo išmestas butelis su rašteliu jo viduje. Jį įmetė 20-metis kepėjo sūnus Richard Platz. Vienas žvejys 2014 metais ištraukė butelį iš Baltijos jūros netoli Kylio. Vienas genealogijos žinovas iš Berlyno surado siuntėjo anūkę - A. Erdmann, kuri niekada nematė savo senelio iš motinos pusės - R. Platzo.
20 a. 2013 Baltijos jūrą per 45 d. 2016 Baltijos jūros užšalusią Botnijos įlanką slidėmis kirto S. Damulevičius, Algimantas Kuras ir Vytenis Dapkevičius (per 9 d.
Kuršių nerija - unikalus gamtos kampelis
Kuršių Nerija, į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta teritorija, yra ypatinga Lietuvos dalis. Šios vietovės puošmena yra pustomo smėlio kopos, kurių aukštis siekia net iki 60 metrų. Smėlynai nerijoje užima 12% teritorijos, o miškai net 70%, dėl to tai yra miškingiausia vieta Lietuvoje. Šiai vietovei yra būdingas savitas klimatas, tam įtakos turi jūra, marios bei kopų barjeras.
Baltijos jūra: įdomūs faktai
- Baltijos jūros ilgis siekia 1600 kilometrus, o plačiausia vieta yra 193 kilometrų ilgio. Norėdami apvažiuoti šią jūra aplink - tektų nuvykti net 8000 kilometrų, būtent tiek užima jūros pakrantės.
- Nors vidutinis jūros gylis yra 180 metrai žemiau jūros lygio, giliausia jūros vieta gerokai viršija šį skaičių. Skaičiuojama kad vietomis jūra siekia 459 metrus žemiau jūros lygio.
- Druskingumas priklauso nuo vietos, pavyzdžiui: kuo arčiau Šiaurės jūros, tuo vanduo sūresnis; tuo tarpu Suomijos įlankoje jis beveik gėlas.
- Per pastaruosius 3 amžius, toks reiškinys užfiksuotas 20 kartų. Paskutinis toks atvejis buvo užfiksuotas prieš kelis dešimtmečius.
- Dėl mažo druskingumo, šioje jūroje galima rasti ir gėlavandenių ir jūrinių žuvų rūšių.
- Visai šalia Šiaurės jūros, kur vanduo sūresnis, gyvena apie 30 skirtingų rūšių ryklių ir rajų rūšių.
- Viduramžiais jūroje karaliavo Vikingai.
- Baltijos jūra buvo vienas pagrindinių kelių jungiantis prekybininkų įkurtos Hanzos sąjungos narius.
- Dalis Pirmojo pasaulinio karo mūšių vyko jūroje. Karinė technika ir cheminiai ginklai labai pakenkė Baltijos jūros ekosistemai.
- Baltijos jūra patenka į labiausiai užterštų pasaulio jūrų dešimtuką.
- Apie 250 upių kasmet į Baltijos jūrą atplukdo maždaug 440 km3 gėlo vandens, su kuriuo gauname daugybę miestų paviršinio vandens nuotekų.
- Po Antrojo pasaulinio karo Baltijos jūroje nuskandinta milžiniški kiekiai amunicijos.