Šis straipsnis skirtas supažindinti vaikus su Baltijos jūros paukščiais, jų gyvenimo būdu ir svarba gamtai. Sužinosime, kur jie gyvena, ką valgo ir kodėl svarbu juos saugoti.
Ventės ragas - paukščių namai
Spalio 1 dieną priešmokyklinės „Žiniukų“ grupės vaikai lankėsi ypatingoje Lietuvos vietoje - Ventės rage, pusiasalyje prie Kuršių marių, visai netoli Nemuno upės žiočių. Tai vieta, kur paukščiai sustoja pailsėti ir pasistiprinti keliaudami iš vienos vietos į kitą. Ventės ragas - vienas didžiausių taškų, kurį aplanko paukščiai Baltijos jūros migraciniame kelyje.
Čia įsikūrusi paukščių žiedavimo stotis, kurioje mokslininkai žymi paukščius specialiais žiedais, kad galėtų sekti jų keliones ir sužinoti daugiau apie jų gyvenimą. Stotyje sukonstruota didžiausia pasaulyje paukščių gaudyklė.
Vaikai lankėsi žiedavimo stotyje ir sužinojo, kad Ventės ragas yra svarbi vieta paukščiams, keliaujantiems Baltijos jūros pakrante. Žiedavimo stotyje veikia ekspozicija, kurioje vaikai susipažino ne tik su migruojančiais bei žiemojančiais paukščiais, bet ir paukščių žiedavimo istorija. Lankydamiesi muziejuje vaikai turėjo atlikti užduotį: surasti 3 dažniausiai aplinkoje matomų paukščių iškamšas.
Klaipėdos krašto paukščiai
Klaipėdos kraštas yra turtingas paukščių įvairove. Čia galima pamatyti įvairių rūšių paukščių, pradedant mažais žvirbliais ir baigiant dideliais ereliais. Kai kurie iš jų yra labai reti ir saugomi.
Taip pat skaitykite: Realybė ir lūkesčiai gimdant
Į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyti Klaipėdos krašto paukščiai:
Balinės pelėdos aptiktos Pleinės pelkėse, pievose netoli Sausgalvių ir Svencelės aukštapelkėje.
Dirviniai sėjikai aptikti Aukštumalos ir Svencelės aukštapelkėse.
Didžiosios kuolingos gyvena Aukštumalos ir Svencelės aukštapelkėse, Krokų Lankos ežero pakraščiuose.
Juodakakliai narai gyvena Baltijos jūroje prie Kuršių nerijos, prie Drevernos.
Taip pat skaitykite: Baltijos šalių vaikų finalas
Peslių 2 rūšys: rudieji ir juodieji gyvena tarp Aukštumalos ir Šyšos upių, Tyrų pelkėse, prie Krokų ežero Kniaupės įlankoje, Atmatos ir Skirvytės upių pakrantėse.
Karveliai uldukai gyvena Kintų miške, Ventės Rage, Kliošių miške, Kuršių nerijoje.
Geltongalvės kielės aptiktos tarp Tyrų pelkės ir Kuršmarių.
Kukučiai gyvena Ventės Rage, Šilutės, apylinėse, Katyčiuose, Nemirsetoje.
Lututės pastebėtos Ventės Rage bei Kliošių miške.
Taip pat skaitykite: Kūrybiškumas ir šokis vaikams
Putpelės gyvena prie Kniaupos įlankos, Alkos, Petrelių, Kintų, Ermalėnų, Miniotų, Natkiškių apylinkėse.
Liepsnotosios pelėdos gyvena Stankiškių apylinkėse.
Kirai
Kirai - tai vieni iš labiausiai paplitusių Baltijos jūros paukščių. Jie yra puikūs skraidytojai ir žvejai. Stebėtos 4 kirų rūšys: sidabriniai, rudagalviai, paprastieji ir mažieji.
Sidabriniai kirai gyvena Nemuno deltoje, Kuršmarių ir Baltijos jūros pakraščiuose bei Kiaulės nugaros saloje.
Rudagalviai kirai, Klaipėdos krašte dažni paukščiai; jų kolonijos buvo Kiaulės nugaros saloje, Senosios Rusnės ežere, Tyro durpyne.
Paprastieji kirai, krašte reti paukščiai, gyvena Nemuno deltoje, Kuršmarių ir Baltijos jūros pakraščiuose.
Mažieji kirai aptikti prie Kuršmarių ties Atmatos žiotimis, prie Rusnės, Kniaupės įlankoje, Nemuno senvagės ežere, apsemtose Rupkalvių pievose.
Kiti Baltijos jūros paukščiai
Be kirų, Baltijos jūroje galima pamatyti ir kitų įdomių paukščių. Štai keletas iš jų:
Jūriniai kirlikai, reti pakrančių paukščiai, gyvena Kniaupės įlankoje, Juodkrantės, Klaipėdos apylinkėse, Rupkalvių pievose bei Skirvytės upės žiočių smėlio salose.
Nendrinukės meldinės, palšosios bei sodinės gyvena Nemuno deltoje, krašte retos.
Laukinės antys parskrisdavo atsiradus pirmoms ledo properšoms ir įsikurdavo Kuršmarių pakraščiuose.
Laukinės gulbės, praskrendantys paukščiai, Kuršmarėse sustodavo poilsio (apie 14 dienų). Čia poruodavosi ir tolimesnę kelionę į Rytus, kur perėdavo, tęsdavo poromis. Anksčiau Karklės apylinkėse būdavo apie 1870 gulbių lizdų.
Klykuolės, pakrančių paukščiai, gyvena Krokų Lankos ežere, prie Ventės Rago, mariose prie Kuršių nerijos, Rusnės bei Kintų apylinkėse.
Laukinės žąsys įsikurdavo dideliais būriais pievose toli nuo gyvenviečių. Jos ypač rūpindavosi savo saugumu - apie gresiantį pavojų garsiu klyksmu pranešdavo sargybinės, kurios tupėdavo atokiau prie kiekvieno būrio. Pavasarį pasėjus avižas dieną jos atskrisdavo į laukus (padarydamos didelius nuostolius ūkininkams), o nakvodavo mariose. Atšilus orams rikiuodavosi trikampiu ir traukdavo į Rytus perėti.
Gervės įsikurdavo pelkėtuose alksnynuose, kur sukdavo lizdus ir perėdavo. Poravimosi metu į trimito garsą panašūs klyksmai tarsi skelbdavę pavasario pradžią.
Urvinės kregždės krašte dažnos, peri kolonijomis upių pakrančių skardžiuose. Kintų, Rusnės apylinkėse, Ventės Rage, Kuršmarių pakraščiuose.
Mėlynieji žuvininkai, tulžiai, spalvingi paupių paukščiai, stebėti Vėluvos apskrityje, prie Ašvinio ežero, Ameitos ir Alnos upių. Vadinti skraidančiais vandenų brangakmeniais, iš pagautų darytos iškamšos namams puošti.
Pilkosios musinukės, dažni paukščiai, peri gyvenvietėse, rečiau miškuose.
Šiaurinės pečialindos gyvena drėgnuose mišriuose ir lapuočių miškuose, upių ir kitų vandens telkinių pakraščiuose: Ventės Rage, Rusnės saloje, Atmatos pakrantėse, Juodkrantės apylinkėse, Svencelės pelkėje.
Pilkieji garniai (genšiai, geišiai) paupiuose ir pamaryje gaudė žuvis, dažnai įsitaisę ant venterinių tinklų. Jų didelę koloniją piečiau Juodkrantės XIX a. aprašė Schumannas.
Kaip žmonės seniau žiūrėjo į paukščius
XX a. pradžioje Klaipėdos apskrityje būrai žinojo svarbiausius ir prie namų gyvenusius paukščius, kitus vadino bendru paukščių vardu. Mėgti gandrai. Varnų (taip vadino visus varninius paukščius) nemėgo, nes jos grobdavo vištyčius. Su jomis kovodami naikindavo jau išperėtus varnų lizdus. Sodybose gyveno blezdingos (kregždės). Labai gudrūs buvo žvirbliai, taisę lizdus šiaudiniuose stoguose. Labai mylėti strazdai, jie tauškėję, melavę, žmones moniję. Daug jų gyvendavo stogų pakraigėse, po čerpėmis susisukę lizdus. Žemdirbiams mielas buvo cyrulis (vieversys). Vaikai, brėždami ant delno, žaisdavo: cyrulis, svyrulis, keli tavo vaikai. Žvejai pajūryje ir pamaryje žinojo mėvę (žuvėdrą, kirą). Šlapiose vietose buvo daug pempių. Vaikai surinkdavo jų kiaušinius ir valgydavo. Gyveno daug kurapkų. Nedaug buvo lakštingalų ir gegučių - žinoti tik jų balsai. Klaipėdos aps. pūce (pelėda) vadinta nešvari moteris su išsisklaidžiusiais, nešukuotais plaukais.
Klaipėdos apskrities ūkininkai augindavo įvairius naminius paukščius. Po kiemą vaikščiojo vištos, gaidys ir vištyčiai. Pylėms (antims) reikėdavo daug vandens. Ne visi mėgo gužes (žąsis) - ūkyje jos padarydavo žalos, nugnybdavo daigus. Vaikams žosins (žąsinas) skaudžiai gnybdavo. Kiaušinių perinimui laikė kurą (kalakutę).
Baltijos jūros paukščių apsauga
Lietuvos Baltijos jūros vandenyse migruodami apsistoja bei žiemoja virš 30 paukščių rūšių. Dauguma šių paukščių rūšių pirmenybę teikia seklesniems priekrantės vandenims, kur jau daugelį metų vykdoma jų stebėsena nuo kranto, kuri gerai atspindi šių paukščių rūšių pasiskirstymą išilgai kranto, jų gausumo pokyčius, jiems kylančias grėsmes. Tačiau yra keletas jūros paukščių rūšių (pvz., ledinė antis (Clangula hyemalis), nuodėgulė (Melanitta fusca)), nevengiančių žiemoti gilesnėse ir tolimesnėse nuo kranto akvatorijose. Yra duomenų, kad ledinių ančių bei nuodėgulių populiacijos sumažėjo daugiau kaip 50 % nuo 1992-1993 iki 2007-2009 m.
Vykdant valstybinį aplinkos monitoringą, Aplinkos apsaugos agentūra su Gamtos tyrimų centro mokslininkais atliko Baltijos jūroje žiemojančių vandens paukščių tyrimus. Tyrimų metu paukščių stebėsena (apskaitos) laivu buvo vykdyta 2021 m. vasario-kovo mėn. visoje Lietuvos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje - Sambijos plynaukštėje ir Klaipėdos-Ventspilio plynaukštėje. Iki šiol paukščiai atviroje jūroje buvo tirti tik atskirų mokslinių tyrimų ir projektų metu, duomenys nebuvo sistemingai kaupiami. Tyrimų metu taip buvo apibendrinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vykdomų žiemojančių jūros paukščių stebėsenos nuo kranto duomenys.
Iš laivo atliktų apskaitų metu transektose viso buvo stebėta beveik 25 000 paukščių. Apskaitų metu užregistruoti 32 rūšių paukščiai, kurių tarpe pasitaikė ir keletas nebūdingų atvirai jūrai sausumos/šlapynių paukščių rūšių - stebėta po vieną jūršarkę, paprastąją pempę ir varnėną. Apskaitų metu transektose stebėta ir 12 ruonių.
Gausiausiai visų apskaitų metu transektose stebėtos rūšys: ledinė antis (10 583 individai), nuodėgulė (6 854 individai), alka (597 individai), sidabrinis kiras (328 individai), narai (325 individai), juodosios antys (300 individų).
Atlikus penkių rūšių - nuodėgulės, ledinės anties, alkos bei rudakaklių ir juodakaklių narų - pasiskirstymo tankių prognozę visoje stebėtoje Lietuvos Baltijos jūros akvatorijoje, buvo įvertintas bendras šių rūšių gausumas. Įvertintas nuodėgulės gausumas siekė 127 350 individų (vid. 48,15 ind./km²), ledinės anties - 48 900 individų (vid. 18,52 ind./km²), alkos - 6 600 individų (vid. 2,69 ind/km²), bei rudakaklio ir juodakaklio narų (vertintų kartu) - 4 130 individų (vid.
Baltijos jūros aplinkos būklė vertinama atsižvelgiant į 11 Baltijos jūroje žiemojančių paukščių rūšių gausumo priekrantėje duomenis, šias rūšis priskiriant dviem mitybos atžvilgiu išskirtoms funkcinėms grupėms (vandens storymėje besimaitinantys ir dugno bestuburiais besimaitinantys). 2021 m. žiemojančių paukščių stebėsenos priekrantėje duomenys rodo, kad abiejų vertintų funkcinių jūros paukščių rūšių grupių būklė buvo bloga. Tačiau 2021 m. paukščių stebėsenos duomenys rodo, kad pagerėjo didžiojo dančiasnapio, klykuolės būklė, net ir blogos būklės rūšių (pvz., narų, ledinės anties, juodosios anties) gausumas ženkliai išaugo lyginant su ankstesniais laikotarpiais. Reikia atkreipti dėmesį, kad lyginami vienų metų duomenys su vidutiniais periodų duomenimis, tačiau 2021 m.
Žiemojančių jūros paukščių gausumo rodiklio vertinimo 2021 m. rezultatai bei jų palyginimas su 2006-2011 m. ir 2012-2017 m. laikotarpių vertinimu. GAB - siektinos geros aplinkos būklės vertės (1. atskirų paukščių rūšių gausumas ir 2. Baltijos jūroje žiemojančių vandens paukščių monitoringas buvo atliekamas įgyvendinant sutartį „Skirtingų žiemojančių jūroje vandens paukščių rūšių gausumo ir pasiskirstymo 2020/2021 m. dinamikos nustatymas ir gautų rezultatų įvertinimas“. Monitoringas buvo vykdomas 2021 m.vasario-kovo mėn.
Baltijos jūros gyvūnai
Baltijos jūroje dar gyvena žieduotieji ruoniai ir slapukė jūros kiaulė. Lietuvos jūrų muziejuje kasmet išgydoma dešimtys sužeistų, išsekusių, sergančių ruonių, kurie sustiprėję yra paleidžiami atgal į Baltiją. Jie - viena agresyviausių ausytųjų ruonių šeimos rūšių. Šiaurės jūrų liūtai - nykstanti žinduolių rūšis. Labiausiai paplitę Beringo ir Ochotsko jūrų vandenyse, sutinkami prie Aliaskos krantų ir Japonijos jūroje. Jūrų liūtai tokį pavadinimą gavo dėl ilgų, aplink kaklą augančių plaukų, kurie užauga net iki 25 centimetrų ir primena sausumos liūtų karčius. Patinai užauga iki 3,4 metro, o sverti gali net apie toną. Patelės gerokai smulkesnės. Maitinasi žuvimis ir galvakojais moliuskais.
Yra žinoma 17 rūšių pingvinų. Visi jie paplitę pietų pusrutulyje - nuo Antarktidos pakrančių iki šiauriausios pingvinų buveinės Galapagų salose prie pusiaujo. Prieš milijonus metų pingvinų buvo gerokai daugiau, tačiau evoliucijos metu išnyko 30-40 rūšių. Didžiausias iš dabartinių atstovų - imperatoriškasis pingvinas, gyvenantis Antarktidoje. Šie pingvinai užauga iki 130 cm dydžio ir sveria apie 30-40 kilogramų. Mažiausias - mėlynasis arba mažasis pingvinas, užaugantis iki 30-45 cm dydžio ir sveriantis vos 1-2 kilogramus.
Paukščių sugrįžimas pavasarį
Ne veltui pirmas pavasario mėnuo pavadintas kovo vardu - gimtinėn grįžta paukščiai. Pirmieji iš šiltųjų kraštų parskrenda vieversiai, kurie nuo seno laikomi pavasario šaukliais. Tačiau vadinamųjų vyturėlių balsas palyginti silpnas, lyriškas, o ir miesto centre šio mažo paukštelio neišvysi, jis - laukų padanges čirpina. Kas kita miesto nevengiančio kovo balsas: skardus, stiprus, labiau tinkantis tinginiams, slunkiams pabudinti, pavasario darbams paraginti. Po vieversių ir kovų grįžta varnėnai, pempės, gervės. Kovo mėnesį Nemuno deltoje būriuojasi tūkstančiai gulbių, žąsų, ančių. Tiesa, yra tokių paukščių, kurie žiemoja Lietuvoje. Kiti sparnuočiai yra netolimi migrantai - išskrenda į kaimynines šalis, iš kur per dieną gali grįžti į gimtinę apsižvalgyti.
Kartą gyveno trys seserys. Augo didelio turto nematydamos. Buvo geros ir dailios, tik viena šiek tiek tinginė. Tėvas, norėdamas už tinkamų jaunikių jas išleisti, mokė dabštumo ir ragino kraitį krautis. Paaugusios mergelės įniko vieną žiemą verpti. Vis verpia vakarais, vis dūzgia, o viena jų daugiau dainuoja, nei ratelį mina. Ėmė mama ją gėdinti: „Skubėk verpti, o tai atlėks vieversys ir susisuks lizdą iš tavo vilnų“. Seserys vilnelę jau baigia suverpti, o trečioji tik dainuoja, tik šoka ir ratelio nemina. Ėmė pamažėle ir sniegai tirpti, vis dažniau saulės spindulys per langelį kyšteli, o vilnelė dar nebaigta. Pakilusi vieną rytą jau norėjo trečioji prie ratelio sėsti, tik žiūri - vilnos nebėra! Įdienojus tėvas iš laukų sugrįžo ir pasakoja, kad jau vieversys jį beariantį pasveikino. Suprato mergelė, kad vieversėlis bus vilną nunešęs ir sau lizdą susisukęs.
Vieversys vadinamas lietuvių artojų draugu bei nuolatiniu palydovu. Senoliai manė, kad jei šis paukštis parskrenda anksčiau nei vasario 24 d., dar ilgokai bus šalta. Jei parskrenda vėliau nei vasario 24 d., pavasaris bus ankstyvas. Netrukus po vieversių grįžta ir kitų rūšių paukščiai. Kovo 10 - oji minima kaip 40 - ties paukščių diena, nes apytikriai tiek paukščių rūšių iš Lietuvos išskrenda žiemoti į svetimas šalis, o pavasarį sugrįžta į gimtinę. Kovo 25 -ąją minima Gandro diena, nes tądien apytikriai grįžta gandrai.
Kodėl paukščiai migruoja?
Pasak ornitologo Vytauto Jusio, pagrindinė priežastis, kodėl migruoja Lietuvoje gyvenantys paukščiai, yra ta, kad atšalus jie nebeturi kuo maitintis. Todėl išgyventi šaltąjį sezoną jie skrenda į šiltesnius kraštus.
„Jau daug metų stebiu paukščius. Vieversiai yra grįžę ir vasario 10 dieną, ir 11 dieną. Žinoma, išskrenda ne visi sparnuočiai, vis daugiau jų lieka žiemoti. Per paskutinius 100 metų nors vieną kartą Lietuvoje žiemojo 222 paukščių rūšys. Vien paskutinį dešimtmetį atsirado 30 naujų rūšių, kurios žiemą praleido Lietuvoje. Dažniausia Lietuvoje sutinkama paukščių rūšis - paprastasis kikilis, kurių kasmet Lietuvoje peri apie porą milijonų porų. Kitas dažnai sutinkamas paukštis - didžioji zylė. Visgi yra paukščių rūšių, kurios prie kintančių sąlygų prisitaikė ir jų populiacija ženkliai padidėjo. Didysis baltasis garnys Lietuvoje pirmą kartą pamatytas buvo praeito amžiaus viduryje, šio amžiaus pradžioje tvenkiniuose fiksuoti jų būriai po 100. Baltabruvis nykštukas buvo retas svečias, tačiau paskutiniuosius 5 metus ornitologai jų pagauna daugiau kaip po 100. Vis dažniau atskrenda ir geltongalvė kielė. Vieni paukščiai prisitaiko, kiti nesugeba to padaryti. Lietuvoje daug paukščių nyksta dėl miškų kirtimų, taip pat įvairių chemikalų naudojimo žemės ūkyje: žūva ne tik kenkėjai, bet ir naudingi vabzdžiai, paukščiai. Dėl kraštovaizdžio pokyčio itin nyksta laukų paukščiai, mažėja visa bioįvairovė.