Lietuvos ligoninių naujagimių skyriai yra vieta, kur susitinka trapumas ir stiprybė, nerimas ir viltis. Šiame straipsnyje apžvelgsime naujagimių skyrių veiklą, ypatingą dėmesį skirdami neišnešiotiems kūdikiams, jų priežiūrai ir iššūkiams, su kuriais susiduria tiek medicinos personalas, tiek šeimos.
Neišnešiotų naujagimių priežiūra
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Naujagimių skyriuje kasmet pasaulį išvysta apie 50 neišnešiotų naujagimių. Tai ne tik statistinis vienetas, bet ir gyvybės stebuklas, pradedantis savo kelionę anksčiau laiko. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet visame pasaulyje neišnešiotai gimsta apie 15 milijonų kūdikių - tai maždaug kas dešimtas gimimas. Lietuvoje šis rodiklis yra apie 5-6 proc. visų gimimų arba vidutiniškai apie 1500 kūdikių per metus. Nors šis skaičius atrodo didelis, Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje fiksuojami 2-3 procentai neišnešiotų gimimų rodo aukštą priežiūros lygį ir kruopštų nėštumų stebėjimą. Nepaisant to, kiekvienas toks atvejis - didžiulis išbandymas tiek šeimai, tiek medicinos personalui.
Neišnešiotais laikomi kūdikiai, gimę tarp 22 ir 36 nėštumo savaitės. Kuo anksčiau jie atkeliauja, tuo didesnis iššūkis laukia: nebrandūs plaučiai, neparuošta virškinimo sistema, nepakankamai išsivysčiusi širdis, jautri nervų sistema. Tai reiškia, kad vien tik šiluma inkubatoriuje nepadės - reikia labai kruopščios medicininės pagalbos, kur kiekvienas veiksmas svarbus. „Ankstukai“ dažnai susiduria su kvėpavimo, termoreguliacijos, maitinimo ir neurologinio vystymosi iššūkiais.
Technologijos - tai tik dalis sėkmės. Vienas stipriausių „vaistų“ ir geriausiai moksliškai pagrįstų metodų yra tėvų artumas. „Kengūros metodas“ - nuolatinis oda-oda kontaktas - daro stebuklus: padeda kūdikiui reguliuoti kvėpavimą, širdies ritmą, palaiko kūno temperatūrą, skatina žindymą ir stiprina emocinį ryšį. Dr. Rasa Garunkštienė pabrėžia, jog tėvų vaidmuo yra nepakeičiamas: „Mūsų skyriuje mes tikime, kad pažangiausia aparatūra yra tik įrankis. Tikrasis gydymas vyksta tada, kai sujungiamas mokslas ir begalinė širdis. Tėvų artumas, „kengūros metodas“ - tai ne tik moksliškai pagrįstas, bet ir emociškai gyvybiškai svarbus elementas, suteikiantis mažyliui saugumą ir skatinantis jo vystymąsi.
Vidutiniškai neišnešioti kūdikiai, priklausomai nuo būklės, Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje praleidžia nuo 5 iki 10 dienų. Kai kuriems naujagimiams gyvenimo pradžia būna kiek sudėtingesnė - jiems prireikia ilgalaikės ar itin specializuotos medicininės pagalbos. Tokiais atvejais jie atsakingai perduodami tęstiniam gydymui į kitas aukšto lygio gydymo įstaigas.
Taip pat skaitykite: Vaisiaus vystymosi etapai
Priežastys, kodėl kūdikiai gimsta anksčiau laiko
Priežasčių, kodėl mažyliai skuba, yra daugybė - nuo mamos sveikatos būklės (infekcijų, preeklampsijos (pavojinga būklė nėštumo metu, kai susiaurėjus kraujagyslėms pakyla kraujospūdis ir sutrinka organizmo kraujotaka), diabeto iki gyvenimo būdo ir nėštumo eigos niuansų, pavyzdžiui, daugiavaisio nėštumo ar trumpo tarpo tarp gimdymų. Kartais tai tiesiog gamtos paslaptis, kuriai nėra vienareikšmio atsakymo.
Akušerijos paslaugos Lietuvoje: LSMU Kauno ligoninės atvejis
Lietuvoje akušerijos paslaugos nuolat kinta, siekiant užtikrinti efektyvumą ir kokybę. LSMU Kauno ligoninėje taip pat vyksta permainos, reaguojant į demografinius pokyčius ir gimstamumo mažėjimą.
Gimstamumo mažėjimas ir jo įtaka
Akušerijos paslaugų pokyčius iliustruoja gimstamumo mažėjimas. Pernai Lietuvoje gimė mažiausia vaikų per visą nepriklausomybės istoriją. LSMU Kauno ligoninės akušerijos ginekologijos skyriuose gimdymų taip pat kasmet mažėja: 2024 m. jų priimta 136 mažiau, nei 2023 m. O lyginant su 2020 m., pernai gimdymų skaičius buvo beveik 500 mažesnis. Taip pat mažėjo ir ginekologinių operacijų skaičius.
LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovas prof. Mindaugas Kliučinskas apibendrina akušerijos ginekologijos paslaugų pokyčius visame Kauno regione: „Per pastaruosius penkerius metus, gimdymų skaičius Lietuvoje sumažėjo 20,8 proc. Be LSMU Kauno ligoninės trijų padalinių, akušerijos ginekologijos paslaugos taip pat teikiamos ir Kauno klinikose. Nežiūrint, kad ten gimdymų nežymiai didėjo, bendrai Kauno miesto ligoninėse jų sumažėjo beveik 17 proc. Mažėjant paslaugų poreikiui toks padalinių skaičius tampa neberacionalus, tad norint išlaikyti paslaugų kokybę, būtina koncentruoti veiklą.“
Infrastruktūros išlaikymo iššūkiai
Nors gimdymų per 5 metus reikšmingai sumažėjo, LSMU Kauno ligoninės infrastruktūra liko ta pati. Šiuo metu akušerijos ginekologijos paslaugos teikiamos trijuose ligoninės padaliniuose: Akušerijos ginekologijos skyriuje (Josvainių g. 2 padalinyje), LSMU Kauno ligoninės filiale P. Mažylio gimdymo namuose ir Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose.
Taip pat skaitykite: Gyvenimas ir kūryba
Kad būtų užtikrintas paslaugų teikimas, kiekviename padalinyje turi nepertraukiamai budėti medicinos personalo komanda, kurią sudaro du gydytojai akušeriai ginekologai, gydytojas anesteziologas-reanimatologas, gydytojas neonatologas, akušeriai, operacinės slaugytojas, anestezijos-intensyviosios terapijos slaugytojas ir slaugytojo padėjėjas. Taip pat reikalingi ir kiti darbuotojai: valytojai, pagalbiniai darbuotojai, vairuotojai. Tad infrastruktūros ir žmogiškųjų išteklių kaštai išties dideli.
Finansiniai nuostoliai ir pertvarkos
Nors LSMU Kauno ligoninė 2024 metais dirbo pelningai, akušerijos ginekologijos sritis generavo nuostolius. Jų per pastaruosius trejus metus šio profilio skyriai patyrė 5,5 milijono eurų. Visuose trijuose ligoninės padaliniuose per parą priimama tik apie 6 gimdymus, t. y. apie 2 gimdymus kiekviename padalinyje. Net ir pridėjus ginekologinių operacijų, dienos stacionaro ir ambulatorinių konsultacijų paslaugas, tai nepadengia kaštų ir padalinių veikla yra neefektyvi.
Dėl šių priežasčių nuspręsta ligoninėje pertvarkyti akušerijos ginekologijos paslaugas, koncentruojant jas dviejuose padaliniuose: Akušerijos ginekologijos skyriuje (Josvainių g. 2) ir Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose, į juos integruojant P. Mažylio gimdymo namų veiklą.
Pasak LSMU Kauno ligoninės generalinės direktorės prof. dr. Dianos Žaliaduonytės, svarstymai dėl filialo veiklos paslaugų integravimo į kitus ligoninės padalinius vyksta jau dešimtmetį: „Imamės ligoninės veiklos efektyvumui būtino sprendimo. Lietuvos demografinė situacija yra tokia, kad visuose trijuose padaliniuose negalime užtikrinti reikiamo pacientų srauto. Bandymas išlaikyti padalinius mažinant etatus, neleistų pasiekti reikšmingo rezultato ir svarbiausia - išlaikyti bei gerinti paslaugų kokybės.“
Priežastys, nulėmusios pasirinkimą
Atsisakyti veiklos P. Mažylio gimdymo namuose pasirinkta dėl kelių svarbių priežasčių. „Pirmiausia, tai nuo ligoninės pagrindinių padalinių nutolęs pastatas, kuriam prižiūrėti reikalinga atskira komanda. Šiuo metu ligoninė stengiasi koncentruoti paslaugas pagrindiniuose padaliniuose Šilainiuose ir Aukštuosiuose Šančiuose. Girdime ligoninės darbuotojų lūkesčius dėl patogesnės darbo aplinkos, mažesnio darbo krūvio, atlyginimų klausimų, bet jų negalėsime įgyvendinti, kol nesusitvarkysime savo neefektyviai veikiančių sričių“, - teigia generalinė direktorė.
Taip pat skaitykite: Naujagimių patikros tvarkos įsakymas
Sprendimą lėmė ir tai, kad taip pat miesto centre esantys Krikščioniškųjų gimdymo namų pastatai priklauso ligoninei ir yra iš pagrindų suremontuoti, o P. Mažylio gimdymo namai priklauso Kauno miesto savivaldybei. Pastatu ligoninė naudojasi pagal panaudos sutartį, kuri greitu metu baigsis.
Pokyčių tikslas - paslaugų kokybė
LSMU Kauno ligoninės filialo P. Mažylio gimdymo namų vadovas doc. Tomas Biržietis tikina, kad Kauno regiono nėščiosios ir gimdyvės be paslaugų neliks.
„Vertindami gimdymų statistiką, matome, kad ligoninės Akušerijos ginekologijos skyrius, esantis ligoninės Josvainių g. 2 padalinyje, bei Krikščioniškieji gimdymo namai yra visiškai pajėgūs suteikti reikiamą paslaugų skaičių. Abu padaliniai yra šiuolaikiškai ir jaukiai įrengti, turi modernią įrangą. Jiems suteiktas naujagimiui palankios ligoninės statusas. Filialo veiklą integruoti į kitus du padalinius planuojama iki 2025 m. spalio. Sutelkus specialistus ir resursus dvejuose LSMU Kauno ligoninės padaliniuose ir koncentruojantis į dar didesnį paslaugų spektrą bei multidisciplininės komandos pagalbą bus galima siekti kokybiškesnių ir saugesnių paslaugų“, - teigia T. Biržietis.
D. Žaliaduonytė pabrėžia, kad šie gimdymo namai nemažai daliai kauniečių siejasi su vienu svarbiausių gyvenimo įvykių, tad bus siekiama įprasminti P. Mažylio gimdymo namų atminimą.
Naujagimio priežiūra iškart po gimimo
Naujagimių skyriuose didelis dėmesys skiriamas priežiūrai iškart po gimimo. Tai apima ne tik medicinines procedūras, bet ir emocinį ryšį su mama.
Pirmosios akimirkos
Užgimusį vaikelį priima patikimos akušerės rankos. Gimimo metu vaiko nosis ir burna būna užpildyti vaisiaus vandenimis, kuriuos kartais reikia išsiurbti, kad jis galėtų normaliai kvėpuoti. Akušerė tai daro pasitelkusi guminę kriaušę, ir po poros sekundžių mažylis pradeda kvėpuoti pats. Kartais jis gali pradėti kvėpuoti ir anksčiau, labai retais atvejais - netgi iškart užgimus galvutei, kai kūnas dar yra gimimo kanale.
Tuomet vaikelis kruopščiai nušluostomas šiltu vystyklu ir iškart nuogas paguldomas mamai ant apnuogintos krūtinės ir pilvo. Tas laikas - nepaprastai svarbus. Kontaktas oda prie odos turi tęstis ne trumpiau kaip 30 min. Tuo metu kūdikėlis ilsisi, sušyla, jaučiasi saugus, apsisėja mamos mikroflora, dažnas pats susiranda krūtį ir pradeda žįsti. Per pirmąsias mažylio gyvenimo minutes tarp jo ir mamos užsimezga stiprus psichologinis kontaktas, intensyviai stimuliuojama hormono prolaktino, reikalingo sklandžiai žindymo pradžiai, gamyba.
Virkštelė užspaudžiama Kocherio spaustuku, kai nustoja pulsuoti. Pirmąkart įkvėpęs naujagimis apsirūpina deguonimi, o per pulsuojančią virkštelę jis dar kurį laiką gauna deguonį iš motinos ir tai palengvina jo adaptaciją, be to, svarbu pogimdyminės naujagimių mažakraujystės profilaktikai. Virkštelę gali perkirpti ir šalia esantis tėtis (jeigu tik nori).
Pirmosios apžiūros ir procedūros
Maždaug po 10-15 min. Per pirmąsias dvi valandas vaikelio atvyksta apžiūrėti gydytojas neonatologas. Tiesa, jeigu yra tam tikrų nėštumo ar gimdymo sunkumų ar manoma, kad naujagimiui gali prireikti pagalbos iškart gimus, gydytojas neonatologas būna šalia jam gimstant ir suteikia pagalbą, apžiūri naujagimį ir dalijasi informacija iškart šiam gimus.
Praėjus dviem valandoms, iš gimdyklos vaikelį su mama pasiima palatos akušerė. Mamai su naujagimiu persikėlus į pogimdyminę palatą, akušerė keliskart užeina pas juos, parodo, kaip taisyklingai naujagimį pridėti prie krūties, ir gelbsti susidūrus su žindymo sunkumais, padeda pirmąkart apiprausti vaikelį, atsako į mamos klausimus. Akušerė taip pat bent kartą pasveria mažylį, padeda pasirūpinti naujagimiu: apvalo bambutę ir pamoko mamą tai daryti.
Pirmąją parą po gimimo vaikeliui atliekamas pirmasis skiepas nuo hepatito B (jei tėvai sutinka). Dar ši para reikšminga ir dėl to, kad naujagimis paprastai pirmąkart pasituština. Naujagimį ryte ir vakare aplanko akušerė (pasveria, nuvalo bambutę), rytinės vizitacijos metu ateina gydytojai akušeris ginekologas ir neonatologas.
Praėjus 48 val. po pirmojo maitinimo, imamas kraujas iš mažylio kulniuko, kuris siunčiamas į genetikos laboratoriją ir tiriamas dėl įgimtos hipotirozės ir fenilketonurijos. Atliekama klausos patikra otoakustiniu metodu bei akių dugno raudonojo reflekso tyrimas oftalmoskopu. Tai naujagimiui visiškai neskausmingos procedūros, suteikiančios galimybę laiku diagnozuoti galimus klausos bei regos sutrikimus ir planuoti gydomą bei reabilitaciją.
Antrą parą 70-90 proc. naujagimių išryškėja fiziologinė gelta. Ji dažniausiai yra nepavojinga ir praeinanti - tik tada, kai bilirubino kiekis kraujyje viršija saugias ribas, tai tampa pavojinga vaikučiui. Todėl prieš išrašant mamą su naujagimiu iš ligoninės namo, atliekamas bilirubino kiekio matavimas per naujagimio odą, vaikučiui nesukeliant jokio skausmo. Tuomet naudojamas modernus prietaisas: aparatas kelioms sekundėms priglaudžiamas prie kaktos ar krūtinės ir taip įvertinamas bilirubino kiekis naujagimio organizme.
Svarbu: Taip, kaip aprašyta straipsnyje, vyksta tik tuomet, jei gimdoma be komplikacijų ir mažylis gimsta sveikas.
Pagalba ir patarimai po gimdymo
Neretai grįžusioms namo po gimdymo moterims, net ir gimdžiusioms ne pirmą kartą, kyla daugybė klausimų, susijusių su kūdikėlio priežiūra. Tinkama kūdikio mityba yra labai svarbi, norint užtikrinti jo gerą sveikatą ateityje. Motinos pienas - pagrindinis ir tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas. Kūdikis turėtų būti maitinamas tik motinos pienu iki 4 mėn. (17 sav.), pageidautina iki 6 mėnesių. Mamos pienas, kaip pagrindinis maistas, kūdikiams yra iki 1 metų.
Darbuotojų atsidavimas ir pacientų atsiliepimai
Atsiliepimai apie ligoninių darbuotojus dažnai pabrėžia jų profesionalumą, atsidavimą ir rūpestį. Pavyzdžiui, Mažeikių ligoninės personalas sulaukė nuoširdžių padėkų už profesionalumą ir atsidavimą savo darbui. Pacientai dėkojo už tai, kad su kiekvienu elgiamasi kaip su savu vaiku, už nuraminimą ir visokeriopą pagalbą.
tags: #mazylis #naujagimiu #skyrius