Reikalavimai Darželio Auklėtojams: Iššūkiai, Lūkesčiai ir Profesinės Galimybės

Įvadas

Šiandieninėje visuomenėje, kur tėvai vis labiau siekia užtikrinti kokybišką vaikų ugdymą nuo pat mažens, darželio auklėtojo (-os) profesija tampa itin svarbi ir vertinama. Darželio auklėtojas (-a) ne tik prižiūri vaikus, bet ir formuoja jų asmenybę, skatina smalsumą, kūrybiškumą ir socialinius įgūdžius. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius reikalavimus ir lūkesčius, keliamus šiuolaikiniam darželio auklėtojui (-ai), remiantis įvairių darželių skelbiamais darbo pasiūlymais, teisės aktais ir ikimokyklinio ugdymo principais.

Bendrieji Reikalavimai ir Lūkesčiai

Šiuolaikiniai darželiai ieško ne tik kvalifikuotų, bet ir entuziastingų, kūrybingų bei mylinčių vaikus auklėtojų. Darbo skelbimuose dažnai pabrėžiama, kad ieškomas žmogus, kuris geba kryptingai organizuoti darželio veiklą, noriai ir kūrybiškai dalyvauja ugdymo procese, ir įkvepia komandą bei vaikus augti kartu!

Svarbu atsižvelgti į keletą aspektų:

  • Privatus vs. Valstybinis: Privačiuose darželiuose dažnai siūlomos geresnės darbo sąlygos, didesnis atlyginimas ir daugiau galimybių tobulėti.
  • Darželio dydis: Mažuose darželiuose, turinčiuose tik kelias grupes, auklėtojai dažnai turi daugiau galimybių individualiai dirbti su vaikais ir glaudžiau bendradarbiauti su kolegomis.
  • Aplinka: Darželiai, įsikūrę gamtos apsuptyje ar turintys didelius kiemus, gali pasiūlyti daugiau galimybių veikloms lauke.

Pavyzdžiai iš Darbo Skelbimų

Panagrinėkime keletą konkrečių pavyzdžių iš darbo skelbimų:

  • „Clever monkeys“: Ieško auklėtojos, puikiai kalbančios anglų kalba, kurios mėgsta ugdyti vaikus. Darbo valandos prekybos centre: 9.30 - 18.30 val.
  • Privatus vaikų darželis „Geniukas“ Vilniuje: Siūlo darbą pilnu etatu privačiame vaikų darželyje Vilniuje, Gineitiškėse.
  • Elfų slėnio minidarželis: Ieško mokytojo/os, kuris (-i) pirmiausia būtų draugas.

Reikalavimai Kandidatams

Be bendrųjų reikalavimų, tokių kaip meilė vaikams ir atsakomybės jausmas, darželiai dažnai kelia ir specifinius reikalavimus kandidatams:

Taip pat skaitykite: Šiuolaikiniai tėvų iššūkiai

  • Išsilavinimas: Dažniausiai reikalaujama ikimokyklinio ugdymo pedagogo (-ės) išsilavinimo. Auklėtojo kvalifikaciją galima įgyti kolegijose, vykdančiose studijas pagal ikimokyklinio ugdymo pedagogikos studijų programą. Norintiems siekti auklėtojo kvalifikacijos reikia turėti vidurinį išsilavinimą. Neformaliuoju arba savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti ikimokyklinio amžiaus vaikų auklėtoju nėra pripažįstami. Ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo mokymo programa yra valstybinė tęstinio mokymo programa. IV lygio programa (valstybinis kodas - T43092201) yra skirta turintiems vidurinį išsilavinimą ir trunka apie 4 mėnesius. Net 70 proc. programos laiko yra skirta praktiniam mokymui.
  • Patirtis: Privalumas - darbo patirtis su vaikais.
  • Asmeninės savybės: Ieškoma kūrybingų, iniciatyvių, komunikabilių ir gebančių dirbti komandoje asmenų. Asmuo, įgijęs auklėtojo kvalifikaciją, turi gebėti globoti ir ugdyti vaiką, kurti saugią, vaiko prigimtį atitinkančią ir fizines bei dvasines jo galias stimuliuojančią aplinką, saugoti ir stiprinti jo sveikatą, ugdyti sociokultūrinę vaikų kompetenciją, dirbti su vaikų grupe ir individualiai, kūrybiškai modeliuoti ikimokyklinio ugdymo turinį, būdus ir metodus, organizuoti ugdymą žaidimų forma, puoselėti bendražmogiškąsias ir tautines vertybes, skatinti vaikų savarankiškumą bei ugdyti kūrybinius gebėjimus, įvertinti ugdymo šeimoje tradicijas, vaikų įgytą patyrimą, įpročius, nuostatas.
  • Žinios ir gebėjimai: Žinoti esminius vaiko poreikius, jų tenkinimo ir poveikio būdus bei galimybes, vaiko amžiaus tarpsnių psichologiją ir pedagogiką, pedagoginės sąveikos principus, ikimokyklinės įstaigos gyvenimo organizavimo ir valdymo dėsningumus, pagrindines Lietuvos ir Europos Sąjungos švietimo politikos tendencijas bei švietimo naujoves, švietimo sritį reglamentuojančius dokumentus. Mokėti efektyviai bendrauti ir bendradarbiauti su tėvais, globėjais, kitais pedagogais ir įvairiomis institucijomis, vaizdinga, taisyklinga kalba nuosekliai reikšti mintis, lanksčiai spręsti problemas, valdyti konfliktines situacijas.

Kaip Sėkmingai Konkuruoti Dėl Darbo Vietos?

Norint sėkmingai konkuruoti dėl darželio auklėtojo (-os) darbo vietos, svarbu:

  • Pabrėžti savo meilę vaikams ir patirtį: Darbo pokalbio metu pasidalinkite savo patirtimi dirbant su vaikais, papasakokite apie sėkmingus projektus ir iniciatyvas.
  • Demonstruoti kūrybiškumą ir iniciatyvumą: Parodykite, kad esate pasiruošęs (-usi) įnešti naujų idėjų ir iniciatyvų į darželio veiklą.
  • Akcentuoti savo komunikacinius įgūdžius: Pabrėžkite, kad gebate bendrauti su vaikais, tėvais ir kolegomis.
  • Būti pasiruošusiam (-iai) atsakyti į klausimus apie ugdymo metodikas ir filosofijas: Parodykite, kad domitės naujovėmis ugdymo srityje ir esate pasiruošęs (-usi) tobulėti.

Darželio Auklėtojo (-os) Padėjėjas

Kai kurie darželiai ieško ne tik auklėtojų, bet ir auklėtojų padėjėjų. Auklėtojo (-os) padėjėjas padeda auklėtojui (-ai) prižiūrėti vaikus, organizuoti veiklas ir palaikyti tvarką grupėje. Tai puiki galimybė įgyti patirties ir pradėti karjerą ikimokyklinio ugdymo srityje. Auklėtojo (-os) padėjėjo atsakomybės apima vaikų priežiūrą, estetinio vaizdo patalpose palaikymą, ėjimą į lauką, pagalbą per ugdomąsias veiklas, šventes ir po jų, bei migdymą.

Įgyti šią profesiją reiškia būti pasirengus savarankiškai prižiūrėti ikimokyklinio ar priešmokyklinio amžiaus vaikus jų grupėje, patalpose ar lauke ir padėti su šio amžiaus vaikais dirbančiai auklėtojai atlikti ugdomąjį darbą:

  • Pasirūpinti individualia higiena
  • Tvarkyti asmeninius daiktus
  • Ugdytis bazinius įgūdžius
  • Bendrauti su tėvais ir kitais specialistais
  • Parengti ugdomąsias veiklas ir žaidimus
  • Organizuoti vaikų maitinimą

Suteikiame žinių ir įgūdžių dirbti su ikimokyklinio ar priešmokyklinio amžiaus vaikais ir padėti vaikų darželio auklėtojoms atlikti savo misiją.

Darbas Mažame Darželyje

Darbas mažame darželyje, turinčiame tik kelias grupes, gali būti labai patrauklus. Tokiuose darželiuose dažnai vyrauja jauki ir namus primenanti aplinka, o auklėtojai turi daugiau galimybių individualiai dirbti su vaikais ir glaudžiau bendradarbiauti su kolegomis.

Taip pat skaitykite: Kaip kurti gerus tėvų ir vaikų santykius

Darbas Privačiame Darželyje Netoli Kauno Centro

Privatūs darželiai netoli Kauno centro, kurie didelį dėmesį skiria vaikų gamtamoksliniam ugdymui, auginantys daržoves ir besirūpinantys darželio augintiniais, siūlo unikalią darbo aplinką. Daug laiko praleidžiant lauke, auklėtojai gali integruoti gamtą į ugdymo procesą ir skatinti vaikų meilę gamtai.

Ikimokyklinio Ugdymo Pedagogo (-ės) Darbas Su 4-6 Metų Vaikų Grupe

Darbas su 4-6 metų vaikų grupe reikalauja specifinių žinių ir įgūdžių. Svarbu turėti H1 - Higienos pažymėjimą, kuris būtinas visiems darbuotojams, dirbantiems su ikimokyklinio amžiaus vaikais. Šie mokymai padeda užtikrinti saugią ir higienišką aplinką vaikų ugdymo ir priežiūros įstaigose - lopšeliuose, darželiuose, vaikų dienos centruose.

Šis H1 kursas skirtas darbuotojams, dirbantiems:

  • Ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojams (valstybinėms ir privačioms)
  • Auklėtojams, jų padėjėjams, slaugytojams, virtuvės ir valymo personalui
  • Asmenims, atsakingiems už vaikų priežiūrą, ugdymą, maitinimą ir švarą

Kursų turinys apima:

  • Teisinius reikalavimus, reglamentuojančius vaikų priežiūros ir ugdymo veiklą
  • Patalpų higieną: vėdinimą, apšvietimą, šildymą, vandentvarką
  • Vaikų kasdienės higienos priežiūrą, asmens higienos svarbą
  • Užkrečiamųjų ligų profilaktiką, vaikų skiepus ir imuniteto palaikymą
  • Dienos režimo ir poilsio organizavimą
  • Maitinimo organizavimo ir maisto saugos principus mažamečių aplinkoje

Pagrindinės Auklėtojo Pareigos ir Funkcijos

Auklėtojo darbas darželyje yra labai svarbus ir atsakingas. Tai žmogus, kuris praleidžia daug laiko su vaikais, rūpinasi jų gerove ir ugdymu. Tėvai, leisdami savo atžalas į darželį, tikisi, kad auklėtojos užtikrins jų vaikų saugumą, sotumą ir švarą.

Taip pat skaitykite: Vaikų planavimas: tėvų teisės ir ribos

Darželio vedėja teigia, kad auklėtojos pareiga yra pasirūpinti darželinukų gerove: kad šie būtų saugūs, sotūs ir švarūs. Pastebėjusios, kad mažieji yra sušlapę, auklėtojos visuomet turėtų juos perrengti, jeigu tik yra kuo.

Kauno miesto savivaldybė teigia, kad pavyzdiniame auklėtojo pareigybių aprašyme įrašyta pareiga saugoti ir stiprinti vaikų sveikatą, užtikrinti jų fizinį ir psichinį saugumą grupėje, salėje, kitose įstaigos erdvėse, žaidimų aikštelėse ir kt.

Auklėtojo Funkcijos Pagal Aprašymą:

  • Organizuoti ir vykdyti ugdomąjį procesą.
  • Planuoti grupės ugdomąją veiklą.
  • Kurti grupės ugdomąją aplinką, parinkti priemones.
  • Ugdyti ir (ar) dalyvauti vaikų ugdymo(si) procese.
  • Prižiūrėti vaikų asmens higieną.
  • Sistemingai vertinti, fiksuoti vaikų daromą pažangą, apie vaikų pasiekimus informuoti tėvus (globėjus).
  • Teikti informaciją, pagal kompetenciją konsultuoti tėvus (globėjus), kitus įstaigoje dirbančius specialistus ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo klausimais.
  • Inicijuoti ir (ar) dalyvauti bendruose įstaigos renginiuose, projektuose ir kitose veiklose.

Auklėtojas Privalo:

  • Užtikrinti savo darbo kokybę.
  • Atsižvelgti į individualius vaikų ugdymosi poreikius ir amžių, įstaigos ikimokyklinio ugdymo programos tikslus, vadovautis Ikimokyklinio ugdymo įstaigos higienos normomis ir taisyklėmis.
  • Saugoti ir stiprinti vaikų sveikatą, garantuoti vaikų fizinį ir psichologinį saugumą grupėje, salėje, kitose įstaigos erdvėse, žaidimų aikštelėse ir kt.
  • Derinti tarpusavyje vaikų ugdymą, priežiūrą, globą.
  • Bendradarbiauti su šeima, skatinti tėvus (globėjus) dalyvauti grupės veikloje, derinti šeimos ir įstaigos interesus, didinti vaiko kokybiško ugdymo(-si) galimybes.
  • Bendradarbiauti su kitais grupėje, įstaigoje dirbančiais specialistais (meno pedagogu, specialiuoju pedagogu, logopedu ir kt.) vaikų ugdymo klausimais.
  • Sistemingai informuoti tėvus (globėjus) apie vaikų pasiekimus, ugdymo(-si) poreikius ar iškilusias problemas (sveikatos, prigimtinių, socialinių poreikių tenkinimo ir pan.).
  • Informuoti įstaigos administraciją apie vaiko turimas socialines ar sveikatos problemas, pastebėtą ar įtariamą vaiko teisių pažeidimą.

Tėvų Lūkesčiai ir Reikalavimai

Tėvai turi teisę tikėtis, kad auklėtoja pasirūpins, jog vaikas darželyje nevaikščiotų šlapias. Taip pat svarbu, kad auklėtojos padėjėjas padėtų grupėje tvarkyti buitį, darželinukams pavalgyti, pasirūpinti jų asmens higiena, susitvarkyti drabužius, avalynę. Auklėtojui padeda mažuosius išvesti pasivaikščioti į lauką, organizuoti žaidimus bei kitus užsiėmimus lauke, dalyvauja ugdant juos.

Bendradarbiavimas Tarp Tėvų Ir Darželio

Darželiuose vis dar trūksta bendradarbiavimo tarp tėvų ir įstaigos. Labai gražu, kai vieni kitus supranta ir vieni kitiems padeda. Kalbama nebūtinai apie pinigus. Galima prisidėti prie darželio aplinkos puoselėjimo ir savo darbu. Tokiu būdu ugdomas bendruomeniškumas, kurį mato ir jaučia vaikai.

Jeigu tėvai mano, kad auklėtojos piktnaudžiauja nuolat palikdamos darželinukus su padėjėjomis, visuomet gali apie tai pasikalbėti su pačiomis pedagogėmis, o jei šios problemos nepastebi - ir su darželio vadovu.

Finansiniai Klausimai

Tėvų parama darželiui gali būti tik savanoriška. O ją gavę darželių vadovai turi pateikti viešą ataskaitą, kam panaudojo pinigus. Jeigu jo patvirtintame sąraše minėtų mokesčių nėra, papildomų rinkliavų reikalavimas neturi teisinio pagrindo. Darželinukų tėvai neprivalo papildomai remti darželio, tai turi būti savanoriškas sprendimas, atsižvelgiant į šeimos finansinę padėtį.

Smurto Netoleravimas

Smurtaujantiems pedagogams darželyje ne vieta. Visuomet galima pasikalbėti su vaikais. Kartais padeda neilgas neklaužados pasodinimas ant kėdutės, kad šis galėtų ramiai pamąstyti, ką negero padarė. Tokiu būdu mažylis iš žaidimų erdvės pereina į apmąstymų erdvę. Tik svarbu, kad kėdė nebūtų atokiame grupės kampe.

Kvalifikacinės Kategorijos

Auklėtojai gali siekti įgyti kvalifikacines kategorijas, nuo kurių priklauso ir atlyginimas. Jų yra keturios: auklėtojo, vyresniojo auklėtojo, auklėtojo metodininko ir auklėtojo eksperto. Auklėtojas savo noru nuostatų nustatyta tvarka gali atestuotis ir siekti įgyti bet kurią kvalifikacinę kategoriją.

Ikimokyklinio Ugdymo Principai ir Gairės

Ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje grindžiamas tam tikrais principais, kurie užtikrina ugdymo kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo kokybę. Šios gairės yra parengtos vadovaujantis šiais principais, siekiant sukurti optimalias sąlygas vaikų ugdymui ir priežiūrai.

Pagrindiniai Ikimokyklinio Ugdymo Principai:

  • Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
  • Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
  • Žaismės principas.
  • Sociokultūrinio kryptingumo principas.
  • Integralumo principas.
  • Įtraukties principas: Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.
  • Kontekstualumo principas.
  • Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
  • Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
  • Reflektyvaus ugdymo(si) principas: Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis.

Ikimokyklinio Ugdymo Rezultatai

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Ikimokyklinio ugdymo(si) pagrindas yra visuminis ugdymas(is), universalus dizainas mokymuisi, vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla. Visuminis ugdymas(is) yra pagrindinė ikimokyklinio ugdymosi kryptis, kuri lemia vaikų emocinių, socialinių, fizinių, pažinimo, kalbos, kūrybos potencinių galių harmoningą plėtojimąsi. Universalus dizainas mokymuisi yra kiekvieno vaiko sėkmingą ugdymąsi laiduojanti įtraukaus ugdymo organizavimo prieiga. Vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla yra pagrindinės, viena kitą papildančios ugdomosios veiklos. Vaikų žaidimas yra paties vaiko kuriama ir valdoma veikla, kuomet sutelkiamos visos jau įgytos ir plėtojamos galios.

Mokykloje plėtojama visos bendruomenės žaidimo kultūra, skatinanti žaisti, kurti ir bendradarbiauti. Siekiama vaikų savarankiško žaidimo ir žaismingo ugdymo(si) vienovės bei darnos.

Mokykloje susitariama dėl pedagoginių strategijų bei ugdymo(si) metodų, orientuotų į vaiko asmenybės ir pasiekimų auginimą, taikymo. Programoje derinamos ugdymo(si) kontekstų kūrimo, spontaniško vaikų ugdymosi skatinimo, vaikų ir mokytojų kūrybinėmis sąveikomis grindžiamo bei organizuoto ugdymo pedagoginės strategijos. Susitariama dėl vaikų raidą ir ugdymosi būdus atitinkančių ugdymo(si) organizavimo formų taikymo, palaikoma jų įvairovė.

Ugdymo(si) Aplinkos

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Ugdymo(si) Kontekstai

  • Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas: Tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
  • Žaismės kontekstas: Jo paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius.
  • Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: Jo paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes.
  • Kultūrinių dialogų kontekstas: Vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
  • Kalbų įvairovės kontekstas: Jo paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
  • Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: Jo paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus.
  • Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: Jo paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
  • Kūrybinių dialogų kontekstas: Modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.

Visų vaikų dalyvavimą užtikrina įtraukus ugdymo(si) procesas, grindžiamas universalaus dizaino mokymuisi prieiga, apimantis įsitraukimo, gilėjančio supratimo ir įgytos patirties raiškos procesus. Tai sukuria prielaidas aktyviam, savarankiškam, sėkmingam kiekvieno vaiko ugdymuisi.

Ugdymosi srities „Mūsų sveikata ir gerovė“ ypatumai

Ugdymo(si) srities paskirtis yra plėtoti kasdienius gyvenimo įgūdžius, fizinį aktyvumą, savivoką ir savigarbą, savireguliaciją ir savikontrolę. Įgytos patirties raišką skatina mokykloje sukurti ugdymosi kontekstai, pasižymintys patirtinių veiklų įvairove, įvairiapusio judėjimo galimybėmis.

Fizinio aktyvumo skatinimas

Mokytojo kalbinami, žaidinami, įvairiais patraukliais žaislais ir daiktais motyvuojami vaikai iki 1 metų vartosi, ropoja, sėdasi, prisitraukia, atsistoja, siekia daiktų. 3-6 metų vaikai juda spontaniškai, atlieka veiksmus su skirtingo dydžio, svorio ar formos priemonėmis, žaidžia įvairius imitacinius bei judriuosius žaidimus, kuriuose lavinami visi pagrindiniai judesiai: šliaužimas, ropojimas, ėjimas, bėgimas, šuoliukai, laipiojimas, pralindimas, metimai, pusiausvyros pratimai. Vaikai judėjimo džiaugsmą patiria laisvai bėgiodami, landžiodami, šokinėdami, laipiodami karstynėmis, kopėtėlėmis, laipteliais, žaisdami su kamuoliais, važinėdami triratukais, dviratukais.

Nevaržomai judėdami ir eksperimentuodami vaikai išbando savo kūno judėjimo galimybes; lavina pagrindines fizines ypatybes (vikrumą, lankstumą, pusiausvyrą, koordinaciją, jėgą); mokosi saugiai keisti pradines kūno padėtis ir atlikti įvairius veiksmus rankomis, kojomis; išlaikyti kūną statinėje būsenoje; judėti (ne)persikeldami erdvėje; įgyja drąsos ir pasitikėjimo savimi. Veikdami ribotame plote pratinasi judėti saugodami save ir kitą.

Rankų judesių lavinimas

Pirmaisiais metais vaikai jiems siūlomų spalvingų, skambančių, judančių žaislų siekia vis geriau įvaldydami rankos judesius: ranka iš peties suduodami per žaislą; pratindamiesi nykščiu ir kitais pirštais suimti daiktą; laikyti daiktą per alkūnes sulenktomis rankomis ir purtyti, stuksenti, perimti iš rankos į ranką. Pirštų, plaštakos ir visos rankos judesius vaikai lavina mokytojo žaidinami, drauge su juo žaisdami pirštukų žaidimus, plodami, ką nors rinkdami, spaudydami.

3-6 metų vaikai lavina rankos judesių tikslumą, akies ir rankos koordinaciją ką nors dėliodami, konstruodami, verdami, piešdami ir kt.

#

tags: #ko #tevai #tikisi #is #darzelio #ugdytoju