Įvadas
Dailės terapija - tai kūrybinės raiškos priemonė, padedanti vaikams, ypač tiems, kurie patiria riziką ar turi specialiųjų poreikių, išreikšti savo jausmus, mintis ir potyrius. Ši terapijos forma suteikia galimybę atsiverti, pažinti save ir kūrybiškai prisitaikyti prie aplinkos. Straipsnyje aptariama dailės terapijos nauda rizikos vaikams, jos metodai ir tikslai, siekiant atskleisti šios terapijos svarbą psichologinei gerovei.
Dailės Terapijos Esmė Ir Tikslai
Dailės terapijos krypčiai priklauso vizualinis menas - piešinys, visos tapybos rūšys, mozaika, koliažas, makiažas, kūno menas, kaukės, visos modeliavimo rūšys, lėlės, fotografija ir dar daugiau. Beveik viską, kas išreiškiama per dailės terapiją, būtų galima priskirti metaforai. Piešiantysis gali savo situaciją pavaizduoti tokiais vaizdais kaip jam nuo kaklo svyrantys sunkūs svarsčiai, gali pavaizduoti save uždengtą stiklo gaubtu, lyg siūbuojantį ant jūros bangų kamštį, tarsi nereikšmingą taškelį peizaže, apsuptą užrakintų durų arba plevenantį viršum visko lyg drugelis.
Pagrindinis dailės terapijos tikslas yra įžvelgti vaiko problemas, kada reikia pagalbos; pažadinti vaiko emocijas, jas išreikšti, įvardyti verbalizuoti. Dažnai kūriniai padeda vaikams išsiaiškinti savo savijautą, būseną, sveikimo stadiją, prioritetus. Tai sąlygoja iš pasąmonės iškylančių vaizdinių, darbų siužeto, plastinių savybių analizė, vadovaujama specialisto. Dailinės veiklos metu reikia nukreipti dėmesį į vaiko būseną, aptarti jo darbą, tai padeda suvokti vaikui savo išgyvenimus, akcentuoti pozityvų problemos sprendimo būdą. Vaikui reikia kalbėti rūpimomis temomis, apie įvykius, reiškinius, kreipiamas dėmesys į emocines temas, reiškinio ar įvykio aspektus.
Dailė - geras būdas išsakyti sumišusius, ne iki galo suvoktus jausmus, siekiant suteikti jiems aiškumo ir tvarkos. Kai vaikas turi sunkumų mokydamasis, bendraudamas, žaisdamas, jam sunku suprasti ir išreikšti savo mintis, adekvačiai elgtis. Dailė tampa priemone leidžiančia išreikšti mintis ir jausmus simboliais. Dailės terapijos metu vaikas užmezga dialogą su pačiu savimi. Jausmai ir išgyvenimai pateikiami sau ir kitiems suprantama forma. Vaikas pamažu ir jam nekeliančiu įtampos būdu prisitaiko prie aplinkos ir joje kūrybiškai gyvena.
Tikslinė Auditorija Ir Jos Poreikiai
Dailės terapija skirta įvairioms vaikų grupėms, įskaitant:
Taip pat skaitykite: Įkvėpimas kūrybiškam augimui
- Vaikai turintys negalią (autizmo spektro ir kitų raidos sutrikimų turintys vaikai) ir esantys jautresnėje socialinėje situacijoje (vaikai iš socialinės rizikos šeimų; vaikai iš šeimų, kurios gauna socialinę paramą, daugiavaikių šeimų ir (arba) minimalias pajamas gaunančių šeimų vaikai (pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą); vaikai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių; vaikai, turintys negalią (iki 21 metų); vaikai, esantys sunkioje situacijoje, pagal ugdymo įstaigos vaiko gerovės komisijos rekomendaciją).
Šių vaikų poreikiai gali būti gydantis, ugdantis, atpalaiduojantis. Kurdamas vaikas gali išreikšti savo jausmus, atsiverti, atpažinti savo poreikius ir siekius.
Užsiėmimų Metu Lavinami Įgūdžiai
Užsiėmimų metu vaikai mokysis:
- Bendrauti - pasisveikinti, atsisveikinti, išklausyti, nepertraukti kito, reikšti savo mintis, kūrybiškai ieškoti išeičių iš sudėtingų situacijų.
- Suvokti jausmus - vardinti savo jausmus, išgirsti apie kito jausmus, atpažinti sunkius jausmus ir mokytis juos išveikti.
- Suvokti savo elgesio priežastį ir pasekmę.
Dailės Terapijos Veiklos Ir Metodai
Kūrybinio ugdymo užsiėmimai vaikams orientuoti į kūrybiškumą, problemų sprendimą, emocinį intelektą, bet ne konkrečių dailės įgūdžių ugdymą. Projekto veiklos gydančios, ugdančios ir atpalaiduojančios.
Psichoterapeutas, dirbdamas su grupės nariais ir jų piešiniais visuomet turi galimybę terapiškai įtakoti kiekvieno grupės nario savęs ir kitų pažinimo erdvės išplėtimą, sąlygoti didesnį šio pažinimo realumą. Meno terapija visuomet skatina ir didina saviraiškos galimybes. Bendravimas piešinių pagalba - tai labai gyvas ir subtilus bendravimas, kuriame atskleidžia gilios žmogaus egzistencijos paslaptys, kurias paprastai taip nelengva atverti. Dailės terapija visuomet padeda geriau ir tiksliau suvokti visko kas vyksta ir atsitinka prasmingumą, žmogaus rezervus, kurie slypi jo vidinio pasaulio erdvėje, ir kuriuos iš išorės taip nelengva pamatyti.
Dailės Terapijos Etapai
Pirmas etapas - tamsūs piešiniai. Šis etapas vaikams yra sunkiausias ir ilgiausias, bet geriausiai atspindi vaikų vidinę būseną: sumaištį, nerimą, baimę, nepasitenkinimą ir t.t. Pasak Polukordienės (2003), menas, kaip viena seniausių žmogaus kūrybinės, emocinės, jausmų ir minčių saviraiškos priemonių, leidžia atskleisti suvokiamą ir nesuvokiamą žmogaus vidinę ir išorinę realybę. Šis etapas svarbus yra tuo, kad vaikai turi galimybę „išsipiešti“, t.y. sublimuoti visus negatyvius suvoktus ir nesuvoktus jausmus ir taip išsivaduoja iš slegiančios vidinės įtampos, kuri jiems kėlė baimę ir nerimą. Tai galima pamatyti iš vaikų elgesio, kaip jie piešia savo pirmuosius piešinius: labai skuba, ima kuo didesnį popieriaus lapą, dengia jį iš pradžių šviesiom paskui ryškiom, galiausiai tamsiom spalvom. Piešinys tada išeina niūrus ir „piktas“. Vaikai tada gali greitai suplėšyti arba suglamžyti ir skubėti imti kitą popieriaus lapą ir piešia toliau, tarsi nejausdami, kad „išsipiešę“ jie pasieks savo - gerą ir gražų piešinį, kuris atspindės jo vidinę harmoniją, ir, jau matydamas tokį piešinį, galės juo džiaugtis. Per pirmuosius 3 užsiėmimus vaikai gali nupiešti daugiausia 5 - 9 piešinių. Po tokio “kūrybinio proceso” vaikai būna tarsi išsidūkę.
Taip pat skaitykite: Dailės terapija vaikams su dėmesio sutrikimu
Šviesesni vaikų piešiniai patvirtina tai, kas vyko pirmame etape. Subjektyvios pastabos apie vaikų neverbalinį elgesį, bylojantį apie vaiko pozityvius vaikų pokyčius, pasitvirtina tolesniais jų piešiniais antrame etape. Šio etapo piešinius vaikai jau priima: rodo vadovui, draugams. Taip prasideda verbalinis bendravimas tarp grupės narių ir vadovo. Vaikai pradeda po truputį kalbėti, paprašo pagalbos arba pasisiūlo padėti. Šis etapas laiko atžvilgiu kiekvienam vaikui yra skirtingas (1 - 2 mėnesiai). Jis svarbus tuo, kad yra tarsi švelnus perėjimas, kuris vaiką išveda iš “nesuvokiamo” į “suvokiamą”. Vaikai šiems piešiniams sugalvoja pavadinimus, iš kurių taip pat galima spęsti apie jų problemas.
Kūrybinis procesas padeda išlaikyti psichologinį atstumą su konfliktiniu objektu. Iš pasąmonės iškilusios problemos, įgavusios simbolių formą, tampa ne tokios grėsmingos. Be to, kūrybinis procesas padeda formuoti civilizuotą elgesį. Būtent dabar vaikai pradeda įvardyti savo problemas ir daugiausia kalba apie tai, kas jiems yra skaudu. Prisimena skaudžiausias savo gyvenimo įvykius ir išdrįsta apie juos kalbėti garsiai su vadovu per individualų piešinių aptarimą. Piešinių aptarimo metu išryškėja įvairios problemos, susijusios su vaiku ir jo artimiausia aplinka - šeima. Tai atsiranda galimybė padėti ne tik vaikui, bet ir jo šeimai. Šio etapo pabaigoje visi vaikai “atranda save” ir pradeda galvoti apie alternatyvią veiklą pagal savo gebėjimus, džiaugiasi savo pasiekimais, noriai dalyvauja saviraiškos darbų parodoje ir tuo didžiuojasi t.y. išauga savivertė.
Šiame etape užsiėmimus vainikuoja vaikų pergalė, išreikšta piešiniais , dedikuojama konkrečiam asmeniui, dažniausiai tam, kurio nekentė.
Dailės Terapijos Nauda Autistiškiems Vaikams
Ar dailės terapija veiksminga vaikams?Pirmasis tikslas, kurio siekia terapeutė, - kad autistiški vaikai išbūtų procese, užsiimtų kūrybine veikla nustatytą laiko tarpą: „Vienam viena minutė yra per daug, kitas gali sėdėti keturias valandas - taigi man svarbus laiko organizavimas. Kitas tikslas - kad jie pajustų motyvaciją kūrybiškumui. Pažadinę savyje šią kompetenciją tokie vaikai ateityje turės daugiau galimybių savirealizacijai, įsigalinimui. Šiuo klausimu taip pat visi labai skirtingi: vienas puola ir padaro gausybę piešinių, o kitas negali pieštuko pasirinkti, nors prieš jį padėta visa dėžutė.“
Pasak V. Virbalaitės-Šablevičienės, dailės terapija taip pat gali padėti emocijų savireguliacijai. Po mokyklos vaikai grįžta su įvairiausiomis emocijomis, nes būdami tarp kitų, struktūruotame formalaus ugdymo procese, pavargsta ir sudirgsta. Terapijos metu svarbi savireguliacija, vėliau einama savęs pažinimo link. Kai kuriems vaikams pavyksta eiti tokiu keliu - kartu piešiant pamatomos problemos, galima kurti sprendimų strategijas. Vaikai ateina iš įvairių šeimų, atsinešdami ir tam tikrą problematiką, tad svarbu pajusti, ar tai suvokia, ar galima kažkaip padėti.
Taip pat skaitykite: Vaikų dailės terapijos metodai
„Pavyzdžiui, vieno Panevėžio autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ projekto metu, taikiau tokį metodą: nupiešdavau apskritimą ir prašydavau kurti piešinį apskritime. Tai nebuvo mandalų kūrimas. Procesas labai įdomus, mačiau, kaip daroma pažanga. Esant nuolatinei intervencijai, kartojant tą pačią užduotį kūrybiškumui, vaikai išmoksta susikaupti, susitelkti. Atsiranda gebėjimas reflektuoti, kaip jie jaučiasi. Piešiniuose matyti, kad iš pradžių vaikas sukuria tik erdvinę struktūrą, vėliau atsiranda centras, spalvos, rėmai - vaikas yra tarsi savęs kūrimo procese“, - apie metodą pasakoja V. Virbalaitė-Šablevičienė.
Psichinės Sveikatos Stiprinimas
Pasak specialistės, dailės terapija remiasi šia pagrindine hipoteze: žmogus kuria apie save, jis mene transliuoja save, vaizduoja informaciją, kuo ir kaip jis gyvena. Po kūrybinio proceso piešiniai ar kiti meno dirbiniai aptariami - tokiu būdu atrakinama daug naujos informacijos apie žmogų, kuri padeda jam pažinti ir priimti save, o autistiškų vaikų tėvams - nuosekliai dirbant pasiekti susitaikymą su vaiko diagnoze. Refleksija užima didelę viso terapijos laiko dalį. Žmogus pasakoja, ką jis jaučia, kaip mato savo kūrinį. Aš apibendrinu, matydama detales, formaliuosius elementus, kurių jis nepastebi. Refleksijos grupėje metu žmogus pamato, kaip kiti jį jaučia, supranta. Ar kaip jis jaučiasi, žiūrėdamas į kitų piešinius, kokias emocijas jie sužadina.
Buvimas bendrystėje, kalbėjimas - ką matau, kaip jaučiuosi, klausimų uždavimas, atsakymų reflektavimas padeda gimti tiesai ir suvokimui. Būna, kai jau pirmieji terapijos kartai parodo, kas žmogui skaudžiausia ir, kad su tais skauduliais susitikti tuo metu tiesiog jam per sunku. Tada žmonės atsitraukia. Tie, kurie drąsūs - pasilieka. Tokiai terapijai pats žmogus turi būti pasiruošęs, turi būti motyvuotas, kitu atveju, sėkmės nesulauks“, - dalijasi V. Virbalaitė-Šablevičienė.
„Praėjusių metų pabaigos Vaidos vedami dailės terapijos užsiėmimai parodė, kad mūsų bendruomenės senbuviai nariai yra gerokai psichologiškai sustiprėję - reflektuoja, ką jaučia, daro tai drąsiai ir drąsina naujai prisijungusius tėvus, kurie dar tik kelio pradžioje. Nors psichologinio stiprėjimo kelias reikalauja daug laiko ir kūrybiškumo organizuojant veiklas, matant akivaizdų pokytį tampa aišku, kad tai svarbu tęsti, nes nauji tėvai prisijungia kas mėnesį“, - sako Sandra Lopetaitė, Panevėžio autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ vadovė.
S. Lopetaitė atkreipia dėmesį, kad pagalba tėvams yra būtina, o šiuo metu svarstomi įsakymų projektai dėl specializuoto psichologinio konsultavimo paslaugų teikimo tėvams, kai jų vaikai patiria sudėtingas medicinines būkles ir raidos sutrikimų kaip indikacijos nėra įrašyta, bet darbo su autistiškus vaikus auginančių tėvų bendruomene patirtis rodo, kad tai būtinai turėtų atsirasti sąraše ir Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ teiks pasiūlymus, kad ir į mūsų tėvų psichologinio stiprinimo poreikius būtų atsižvelgta.
Požiūrio Į Vaiką Pakeitimas
Pasak V. Virbalaitės-Šablevičienės, požiūrio į vaiką pakeitimas yra didžiausia dovana ne tik vaikui, bet ir tėvams: „Esame įpratę gyventi turėdami lūkesčių idealiai, aiškiai apibrėžtai būčiai. Tarsi savaime suprantama, kad einame į darželį, mokyklą, tada universitetą, renkamės profesiją, tada - santykiai, šeima - taip gyvena didžioji dauguma žmonių. Tačiau autistiški vaikai dar darželio metais susiduria su sunkumais - kažko nepadaro, kažkurie jo bruožai neatitinka normų, sistemos reikmių. Atsiranda signalai, kad vaikas ne toks, elgiasi ne taip, kad kažko nesugeba. Ant tėvų pečių užkraunamas neišsipildančių lūkesčių maišas. Kaip jį nusimesti? Tada dėmesys ir visa energija nukrypsta ne į vaiką, bet į sistemą: kaip jai pritaikyti vaiką, o ne atvirkščiai.“
„Tai neteisingas kelias. Norint užtikrinti autistiškam vaikui mokymosi ir gyvenimo kokybę, reikia liautis jį lyginti su kitais, būtina telkti dėmesį į jo stiprybes. O svarbiausia - kelti klausimus sau: kaip aš turiu pasikeisti, ką turiu išmokti, kad išlaikyčiau emocinį balansą, o ir vaikas su manimi jaustųsi komfortiškai? Patys vaikai sau yra pakankami. Net jei yra matomi intelekto sutrikimai, vaikai, jei jiems yra sukurta saugi aplinka, būna laimingi, moka džiaugtis, lengviau adaptuojasi“, - sako specialistė.
„Aš kartais pagalvoju, kad autistiški vaikai - tarsi tolimesnis žmonijos evoliucijos etapas: jie jaučia kitaip, ko nejaučiame mes, neurotipiški žmonės. Tie vaikai mums suteikia galimybę pamatyti, kas mūsų visuomenėje iš esmės yra blogai, kas supuvę ar turėtų būti pergalvota ir keičiama. Jie sudaro mums galimybę pasimatuoti save pačius, kaip žmones: savo vertybes, požiūrį į save ir kitus, toleranciją, kantrybę, vidinę konstituciją. Tuomet atsiranda nuolankumas, gebėjimas susitelkti į akimirką, ramybė, patirti vidinį balansą“, - mano V.
Dailės Terapijos Taikymas Socialiai Uždariems Vaikams
Vaikams lankytis pas psichologą yra labai sunku, ypač socialiai uždariems vaikams. Jiems „nieko netrūksta“, „viskas yra gerai“, nors pagalba akivaizdžiai reikalinga. Tokiu atveju psichologas gali pasinaudoti dailės terapija, nes vaikui ji yra patraukli ir jie noriai ateina piešti.
Projektai Ir Iniciatyvos
Projektas “Dailės terapija vaikams turintiems negalią ir esantiems jautresnėje socialinėje situacijoje” paskelbtas Aukok.lt puslapyje. Šio projekto pagrindinis tikslas užtikrinti vaikų užimtumą dienos centruose, per dailės terapiją, taip išreiškiant mintis, jausmus ir potyrius piešiant, tapant, lipdant ar naudojant kitas meninės raiškos priemones su tikslu atrasti sveikesnį, priimtinesnį vaikui gyvenimo būdą. Kitas tikslas per dailės užsiėmimus suteikti ir psichologijos, psichoterapijos žinias vaikams turintiems negalią ir esantiems jautresnėje socialinėje situacijoje. Projekto veiklos vyksta: Vaikų dienos centruose: „Šypsena“ (Birutės g. 29A, Kaunas), „Meilės lašelis“ (Europos pr. 89, Kaunas), „Santara“ (Baltų pr. Veiklas vykdys dailės terapijos specialistas. finansuojamos nepakankamai.
Seminarai Ir Mokymai
Seminaras vyks balandžio mėn. 7 d. Kviečiame Jus atvykti ir susipažinti su dailės terapiniu aspektu iš arčiau. Seminaras skirtas susipažinti su dailės terapijos metodu. Seminaro lektorė: Dainora Skrabulienė - edukologė, dailės didaktikos specialistė, dailės pedagogė, kvalifikuota dailės terapijos ir geštalt terapijos praktikė, dailės saviraiškos ir dailės terapijos užsiėmimų vadovė, baigusi specialiąją programą Lietuvoje „Dailės terapijos metodų taikymo galimybės“ bei Maskvos pozityviųjų technologijų institute įgijusi kvalifikaciją „Meno terapijos metodai psichologinio konsultavimo, socialinio - pedagoginio darbo ir sveikatos priežiūros srityse“ . Taip pat - šios kvalifikacijos kėlimo programos organizatorė Lietuvoje. Dainora jau 15 metų dirba pedagoginį darbą, veda dailės saviraiškos ir dailės terapijos užsiėmimus vaikams bei suaugusiems. Taip pat - viena iš VšĮ „Savęs pažinimo ir saviraiškos studijos” įkūrėjų, nuolat besidominti savęs pažinimu bei asmeniniu augimu, visas įgytas žinias praktiškai taikanti savo darbe ir asmeniniame gyvenime.