Gimus naujagimiui, tėvai susiduria su daugybe klausimų ir iššūkių. Šis straipsnis skirtas padėti naujiems tėvams suprasti, ką daryti pirmosiomis dienomis po kūdikio gimimo, pradedant nuo registracijos Lietuvoje ir baigiant maitinimu bei dažniausiai pasitaikančiomis būklėmis.
Vaiko Registracija Lietuvoje
Nors gimimas Lietuvoje automatiškai nesuteikia pilietybės, kiekvienas čia gimęs vaikas turi būti užregistruotas. Tai būtina norint gauti asmens kodą Lietuvoje, kuris reikalingas norint gauti įvairias paslaugas ir išmokas. Apie vaiko gimimą turite pranešti per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos. Kuo greičiau įregistruosite, tuo greičiau galėsite gauti su vaiko gimimu susijusias paslaugas ir išmokas. Kartu su vaiko gimimo registracija registruojamas jo vardas ir pavardė.
Kaip Įregistruoti Vaiko Gimimą?
Yra du būdai, kaip įregistruoti vaiko gimimą:
- Asmeniškai: Apsilankykite vietiniame civilinės metrikacijos skyriuje.
- Internetu: Jei galite elektroniniu būdu patvirtinti savo tapatybę (naudodamiesi internetine bankininkyste ar elektroniniu parašu), galite pateikti prašymą per Registrų centro Klientų savitarnos portalą (Gyventojų registro paslauga „Naujagimio, gimusio Lietuvoje, gimimo registravimas“).
Dokumentai, Reikalingi Gimimo Registracijai
- Tėvų tapatybę patvirtinantys dokumentai: Abu tėvai turi pateikti dokumentus, įrodančius jų tapatybę ir teisėtą gyvenamąją vietą Lietuvoje (pasus, leidimus gyventi ir kt.)
- Gimimo patvirtinimas: Sveikatos priežiūros įstaigos ar medicinos konsultacinės komisijos išduota pažyma, patvirtinanti gimimą ir gimimo laiką, jei duomenys nėra prieinami elektroninėje sveikatos paslaugų informacinėje sistemoje (gimimo liudijimas)
- Jei vaikas gimė ne santuokoje - tėvystės pripažinimo pareiškimas
- Jei tėvai yra susituokę, dokumentus gali pateikti bet kuris iš tėvų. Jei tėvai nėra susituokę, abu turi dalyvauti registruojant gimimą.
Užsienyje Gimusio Vaiko Gimimo Įtraukimas Į Apskaitą Lietuvoje
Jeigu užsienyje gimusio vaiko bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, toks vaikas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Tai galima padaryti tiek LR ambasadoje vaiko gimimo šalyje, tiek internetu.
Vaiko Gimimo Liudijimas
Nuo 2017 metų popieriniai gimimo liudijimai Lietuvoje nebėra išduodami, juos pakeitė elektroniniai įrašai Gyventojų registre. Visos institucijos, kurioms reikėdavo pateikti gimimo liudijimą, reikiamus duomenis gaus iš šio gyventojų registro.
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti pienligę?
Pirmosios Valandos Po Gimimo
Tik ką gimęs naujagimis yra nušluostomas ir guldomas nuogas ant apnuogintos mamos krūtinės. Naujagimio būklė (raumenų tonusas, kvėpavimas ir spalva) įvertinama per pirmąsias 30 sek. ir sprendžiama, ar reikia gaivinti. Pagal Apgar skalę naujagimis vertinamas po 1 min. ir 5 min., bet gali būti vertinamas dar ir po 10 min.
Naujagimis ir mama susiglaudę oda turi būti ne trumpiau kaip 1 val., geriausia 2 val. Per šį laiką sveikas naujagimis, mamos ar akušerės padedamas, susiranda krūties spenelį ir pradeda žįsti. Virkštelė perkerpama ir tvarkoma steriliais instrumentais, dezinfekuojančių tirpalų naudoti nebūtina, uždėjus spaustuką virkštelės bigė paliekama atvira.
Naujagimio virkštelės tvarkymas, svėrimas ir matavimas (matuojamas ūgis ir galvos apimtis) turėtų įvykti po poros valandų, kai jis baigs žįsti. Praeinančios naujagimio būklės yra būklės, kurios reiškiasi ankstyvuoju naujagimystės laikotarpiu (t.y. pirmoji savaitė po gimimo), kai naujagimis prisitaiko prie naujų gyvenimo sąlygų.
Motinos Priežiūra Po Gimdymo
Po dviejų valandų moteris kartu su naujagimiu iškeliauja į palatą po gimdymo. Maždaug po 1,5 val. moteriai pasiūloma pačiai pasišlapinti, jei gerai jaučiasi, ji palydima iki tualeto, jeigu silpna, naudojamas basonas. Tuomet pagal situaciją galima apsiprausti lyties organus, persirengti marškinius, jeigu jie labai susitepė, užsidėti suaugusiųjų sauskelnes.
Gimdyvės priežiūrą palatoje po gimdymo sudaro bendroji ir akušerinė apžiūra. Priklauso nuo kiekvienos ligoninės tvarkos, bet dažniausiai būna 2-3 vizitacijos: ryte ir vakare. Kitu paros metu visada galite kreiptis į budintį personalą. Į bendrąją apžiūrą įeina moters nusiskundimai, kūno apžiūra, odos, gleivinių, bėrimo elementai, pulsas, kraujo spaudimas, kvėpavimo dažnio įvertinimas. Pirmąsias 24 val. po gimdymo gali padidėti moters kūno temperatūra. Ją sukelia staigus kraujagyslių ir limfagyslių prisipildymas. Moterį gali varginti silpnumas.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Apgar skalę
Akušerinė apžiūra įvertina moters krūtų būklę: ar jos minkštos, ar yra priešpienio, pieno, ar nėra sukietėjimų, krūtų odos spalva, spenelių forma, įtrūkimai. Taip pat svarbu įvertinti gimdos involiuciją. Gimdos dugno aukštis mažėja apie 2 cm per parą. Nepakankamas gimdos traukimasis yra gimdos subinvoliucija. Vertinant svarbu gimdos dugno aukštis (šlapimo pūslė turėtų būti tuščia), tonusas, skausmingumas. Taip pat svarbu lochijų kiekis, spalva, kvapas. Jei išskyros kaupiasi gimdos ertmėje (lochiometra), tai gimdos dugnas bus aukštai, o išskyrų mažai. Įtakos tam gali turėti kraujo krešulys gimdoje, gimdos kaklelio spazmas, silpni gimdos susitraukimai.
Tarpvietės apžiūrą apima paraudimo, patinimo ir skausmingumo vertinimas. Plyšusi ar kirpta ir po to siūta tarpvietė sugyja per 10-12 parų po gimdymo. Gali būti sutrikusi šlapimo pūslės funkcija - tada skausminga šlapintis arba apskritai neišeina. Žarnyno funkcija. Dažnai moteris vargina obstipacijos. Po gimdymo moteris gali jausti nereguliarius gimdos susitraukimus, panašius į menstruacinį skausmą. Jei buvo siūta tarpvietė, bus jaučiamas tos srities skausmingumas. Nereikia kentėti, o geriau pasisakyti akušerei, gausite vaistų nuo skausmo. Svarbu per pirmas 3 paras pasituštinti. Svarbu fizinis aktyvumas, pakankamas kiekis skysčių (2,5 l per dieną). Varginant vidurių pūtimui, užkietėjimui, nepavykus pasituštinti, pasisakykite personalui. Glauskite naujagimį prie krūties ir žindykite pagal poreikį.
Išskyroms po gimdymo sugerti pirmomis paromis naudokite suaugusiųjų sauskelnes, vėliau higieninius paketus. Juos keiskite reguliariai, maždaug kas 4 val. Nenaudokite tamponų ir nesimaudykite vonioje. Labai staigiai keliantis iš lovos gali apsvaigti galva, todėl kelkitės iš lėto. Esant reikalui galima dėvėti specialų diržą. Po gimdymo gali tinti kojos, nes vis dar veikia kraujagysles atpalaiduojantys hormonai. Dažnai moterys daugiau gulinėja, mažai juda. Taip pat tinimas gali kankinti dėl gimdymo metu sulašintų skysčių kiekio (pvz., jeigu buvo taikytas epidūrinis skausmo malšinimo būdas, atlikta cezario pjūvio operacija). Maitinant naujagimį iš krūties, mėnesinių gali nebūti, bet vis tiek išlieka galimybė pastoti. Lytiniais santykiais rekomenduojama užsiimti po 6-8 savaičių (kai nebebus kraujingų lochijų ir bus sugijusios tarpvietės žaizdos). Prieš tai geriausia apsilankyti pas ginekologą. Po 6 savaičių svarbu apsilankyti pas gydytoją.
Naujagimio Maitinimas
Naujagimio maitinimas - tai klausimas, kuris iškyla visoms besilaukiančioms ar nesenai vaikučio susilaukusioms šeimoms. Po gimimo vykstantys krūtų pokyčiai nulemti kintančios hormonų pusiausvyros. Paauglystėje krūtys padidėja, susiformuoja pieno latakėliai. Nėštumo metu krūtys didėja dar kartą, latakėliai šakojasi kaip medžio šakelės, išsivysto alveolės, ląstelės bręsta ir jau antrąjį nėštumo trimestrą moteris yra visiškai pasiruošusi išmaitinti gimsiantį kūdikį.
Pirmųjų priešpienio lašų pasigamina dar gerokai iki gimdymo, tačiau ne kiekviena nėščioji tai pastebi. Neretai mamas ligoninėje nustebina itin nedidelis priešpienio kiekis, apninka abejonės. Taip, jo pasigamina tik lašai, bet ir naujagimio skrandis yra labai mažas: vos vyšnios didumo pirmąją parą ir abrikoso dydžio po savaitės. Taigi tam, kad vaikutis būtų sotus ir priaugtų svorio, reikia žindyti labai dažnai: visuomet, kai jis to nori, bet ne rečiau kaip kas 2 - 3 valandas dieną ir 3 - 4 valandas naktį (skaičiuojant nuo vieno žindymo pradžios iki kito žindymo pradžios).
Taip pat skaitykite: Vaikų mezginiai
Antroji naktis po gimdymo neretai būna sunki. Iki šiol turėtos jėgos išsenka, mama pajaučia nuovargį (ji juk dirbo sunkų darbą - paleido į pasaulį naują gyvybę), o naujagimis supranta, kad mamos krūtis - tai saugumo, meilės ir šilumos uostas. Verkimas - būdas pasikviesti mamą ir paprašyti krūties 100-ąjį kartą per pastarąją valandą (taip, taip jaučiasi mama, kai jai tenka žindyti kas 30 - 40 min kiaurą naktį). Patikėkite, tai nesusiję su nepakankama pieno gamyba: taip elgiasi ir dirbtinai maitinami naujagimiai. Kiekvienas mažylis gimdamas atsineša poreikį būti mylimas, saugomas ir globojamas ir to siekia visomis išgalėmis: verkdamas, glausdamasis, žįsdamas. Tai yra natūralus ir normalus elgesys.
Trečią - ketvirtą parą moteris pajaučia, jog krūtys pasidaro šiltos, pilnos, kartais jos darosi kietos ir sunkios. Taip pradeda gamintis pereinamasis pienas, kurį dešimtą parą pakeičia subrendęs pienas. Kad būtų lengviau, žindykite kuo dažniau visą parą. Prieš žindymą galite pastovėti šiltame duše, apiplauti krūtis šiltu vandeniu - taip sužadinsite oksitocino refleksą, kad pienas bėgtų lengviau, o vaikutis galėtų geriau jį ištraukti. Po maitinimo ant krūtų dėkite šaltį - tai sumažins audinių patinimą, palengvins nemalonius pojūčius. Jeigu krūtis kieta ir mažyliui sunku apžioti, prieš maitinimą išsitraukite šiek tiek pieno rankomis.
Jau ne kartą skaitėte, jog naujagimį rekomenduojama žindyti pagal poreikį: taip dažnai ir ilgai, kiek jis to nori. Mamos pienas mažylio skrandyje išbūna vos 40 - 50 min. (tiek trunka ir vienas miego ciklas!) - trumpai pasnaudęs jis ir vėl gali norėti žįsti. Tai yra normalu. Jeigu mažylis išmiegojo 3 valandas dieną arba 4 valandas naktį, rekomenduojama jį pažadinti ir pažindyti. Tai padaryti ne visada paprasta: mamos pakeičia sauskelnes, nuplauna užpakaliuką, judina vaiko ausytes, glosto veiduką. Jeigu vaikutis įmigęs giliu miegu, tenka palaukti 10 - 15 minučių ir vėl bandyti. Kai vaikutis pradeda muistytis, suktis, čepsėti lūpytėmis, mažylį pažadinti lengviau.
Būdami oda prie odos kontakte kūdikiai taip pat būna budresni, aktyvesni ir dažniausiai patys susiranda krūtį net ne visai pabudę. Naujagimio gebėjimas žįsti yra įgimtas ir tik pats vaikutis sureguliuoja mamos pieno gamybą. Mums, suaugusiems žmonėms, belieka išmokti atpažinti mažylio siunčiamus ženklus, į juos atsiliepti ir prisitaikyti. Žindant pagal poreikį, vaikutis gauna pakankamai maisto, mokosi nusiraminti, užmezga artimą ryšį su mama. Bet koks bandymas įvesti režimą, prailginti tarpus tarp maitinimų, vietoj krūties pasiūlant čiulptuką, ilgainiui sutrikdo pieno gamybą.
Jeigu vaikutis vis dėlto labai neramus, pavalgęs neatrodo sotus ir laimingas, vėl ieško krūties ir nemiega, būtina kreiptis konsultacijos į žindymo konsultantę (ieškodami pagalbos paprašykite žindymo konsultanto sertifikato - visame pasaulyje pripažįstama Tarptautinė egzaminuotojų taryba (IBLCE) suteikdama šį vardą žmogui garantuoja, jog jis turi reikalingą išsilavinimą, praktinės patirties ir geba teikti pagalbą žindančioms moterims). Neretai po tariamomis „miego problemomis“ slepiasi žindymo nesklandumai: galbūt vaikutis per retai ir per trumpai žindomas, negali efektyviai ištuštinti krūties, galbūt per dažnai keičiamos krūtys. Žindymų retinimas, čiulptukas, „mokymas užmigti“ problemos neišsprendžia - galiausiai tokie bandymai pasibaigia nesėkme žindant.
Dažnos Naujagimių Būklės
Pirmosiomis gyvenimo dienomis po gimimo, naujagimio kūno temperatūra tiesiogiai priklauso nuo aplinkos temperatūros. 3-4 gyvenimo parą naujagimio kūno masė sumažėja iki 500g (t.y. pradinę kūno masę (t.y. gimimo svorį) naujagimis atgauna apie 10-12 gyvenimo dieną. naujagimių gelta pasireiškia iki 70 proc. gimusiųjų. Ji atsiranda kuomet bilirubino koncentracija viršija normą. suaktyvėja riebalinių liaukų funkcija, užsikemša kanalėliai, todėl ant nosies sparnelių, kaktos, smakro gali atsirasti mažų baltai gelsvų mazgelių (žr. pirmosios naujagimio išmatos vadinamos mekonijumi.
Termoreguliacijos Problemos
Naujagimio kūno temperatūra priklauso nuo aplinkos temperatūros, jis greit atšąla ar perkaista. Todėl turėsite būti atidūs rengdami ir apklodami naujagimį. Dėl perkaitimo ar dehidratacijos 3-5-ąją gyvenimo dieną gali prasidėti pereinamoji hipertermija. Kūno temperatūra gali pakilti iki +38,5-39,5 °C ir daugiau. Naujagimis pasidaro neramus, godžiai geria, gleivinė sausa, didėja deguonies poreikis. Toks naujagimis išvystomas, nurengiamas, oda patrinama šiltu vandeniu ar 50° spiritu, jam skiriama papildomai skysčių. Kai temperatūra nemažėja, skiriama paracetamolio 20 mg/kg (į vidų ar žvakutė į tiesiąją žarną).
Odos Pokyčiai
Naujagimiai gimsta raudoni, oda būna padengta riebiu į varškę panašiu tepalu. Odoje ant kaktos, viršutinių vokų, popakaušinėje duobutėje gali būti rausvų dėmių - „gandro žnybis“, „angelo pabučiavimas“.
Praeinanti Gelta
Po dienos kitos oda pasidaro rausva, o 3-4-ąją dieną pagelsta. Didžiausia bilirubino koncentracija išnešiotų naujagimių kraujo serume būna 3-5-ąją gyvenimo parą - 170-255 mcmol/l. Tai „fiziologinė“ naujagimių gelta, kuri po 2 savaičių negydoma išnyksta. Kartais gelta užsitęsia dėl motinos pieno geltos. Jos priežastys nėra tiksliai žinomos. Manoma, kad motinos piene esantis pregnandiolis, riebiosios rūgštys konkuruoja- su bilirubinu ir slopina jo apykaitą. Gelta gali tęstis keletą savaičių ir mėnesių. Bilirubino koncentracija padidėja 170-340 mcmol/l (10-20 mg/dl), pikas 10-15 d., koncentracija lėtai mažėja. Nutraukus maitinimą 24-48 val. - koncentracija greitai mažėja. Tačiau žindymo neatsisakoma, skiriama fototerapija 48 val., kai bilirubino kiekis >306 mcmol/l. Nėra duomenų apie encefalopatijos susiformavimą; esant motinos pieno geltai, 70 proc. Visada kreipkitės į gydytoją, jeigu naujagimio gelta tęsiasi ilgiau nei 14 dienų. Stebėkite naujagimio būklę, kaip jis žinda ir miega, atkreipkite dėmesį, kokia šlapimo ir išmatų spalva.
Toksinė Naujagimio Eritema
Kartais oda pleiskanoja, 2-3-ąją gyvenimo dieną veide, ant liemens, sėdmenų, galūnių tiesiamųjų paviršių gali atsirasti įvairaus dydžio rausvų dėmių su gelsvais mazgeliais.
Naujagimių Mastopatija
Ir berniukams, ir mergaitėms 7-8 d. padidėja krūtelės, gali skirtis į pieną panašaus skysčio („laumės pienas“). Tai naujagimių mastopatija, „fiziologinis mastitas“. Kitaip nei sergant pūliniu mastitu, krūtelės padidėja simetriškai, oda virš jų neparausta, neskauda.
Kitos Būklės
Pirmąją savaitę mergaitėms būna deskvamacinis vulvovaginitas (iš makšties skiriasi balkšvų gleivių), 5-8-ąją dieną gali prasidėti kraujavimas iš makšties (0,5-1 ml). Kraujingų išskyrų būna 1-3 dienas. Pirmosiomis savaitėmis būna aktyvi riebalinių liaukų sekrecija, liaukų kanalėliai užsikemša, todėl 60-80 proc. naujagimių ant nosies sparnelių, kaktos, smakro atsiranda 1-2 mm skersmens baltai gelsvų mazgelių.
Pereinamoji Inkstų Funkcija
Per pirmąsias 12 valandų šlapinasi tik 2/3 sveikų išnešiotų naujagimių, o 8-10 proc. pirmąkart pasišlapina tik antrąją parą. Pirmąją savaitę su šlapimu išsiskiria daug šlapimo rūgšties. Kartais 3-4-ąją dieną galima pastebėti, kad naujagimis šlapinasi drumstu, gelsvai rausvos spalvos šlapimu, ant vystyklo lieka oranžinių nuosėdų.
Karščiavimas
Karščiavimas, fiziologinis atsakas, kuriam būdingas kūno temperatūros pakilimas virš normalaus paros svyravimų, yra viena dažniausių vaikų medicininių konsultacijų priežasčių. Temperatūros pakilimas, kuris laikomas „nenormaliu“, priklauso nuo vaiko amžiaus ir temperatūros matavimo vietos. Normali kūno temperatūra skiriasi priklausomai nuo amžiaus, paros laiko, aktyvumo lygio ir kitų veiksnių. Paprastai karščiavimas reiškia aukštesnę nei 38 °C temperatūrą.
Karščiavimas yra neatsiejama uždegiminio atsako dalis, todėl gali turėti įtakos, kovojant su infekcija. Naujausi tyrimai rodo, kad karščiavimo mažinimo priežastis pirmiausia turėtų būti vaiko, patiriančio diskomfortą, nuraminimas. Karščiavimas nėra liga, o iš tikrųjų yra fiziologinis mechanizmas, turintis teigiamą poveikį, kovojant su infekcija.
Prieš pradedant karščiuojančio vaiko klinikinį tyrimą, reikėtų nepamiršti, kad normali kūno temperatūra gali svyruoti, priklausomai nuo vaiko amžiaus, paros laiko, kada temperatūra buvo matuojama, ir nuo paties vaiko fiziologijos. Dėl šios priežasties, pradedant vaiko tyrimą, svarbu susirinki iš- samią anamnezę iš tėvų, globėjų arba suaugusių, lydinčių vaiką. Siekiant diferencijuoti, ar karščiavimas patologinis, svarbu išsiaiškinti keletą aspektų. Tyrimai pradedami nuo vaiko aktyvumo: ar jis nėra labiau mieguistas nei įprastai, ar noriai užsiima kasdiene veikla, ar domina mėgstami žaidimai, knygos ir kitos mėgstamos veiklos, ar vaikas nėra irzlesnis, dirglesnis, galbūt daugiau verkia. Toliau renkama anamnezė apie mitybą: ar vaikas noriai valgo, vartoja skysčius, ar šlapinasi įprastai.
Apžiūrintis gydytojas klinikinio vertinimo metu tiria odos turgorą, gleivines, gali stebėti suskirdusias lūpas, sausą gleivinę, prailgėjusį kapiliarų prisipildymo laiką, vėsias galūnes, nustačius dehidrataciją. Apžiūros metu vertiname vaiko odos spalvą, kuri gali būti pablyškusi, pageltusi, cianotiška arba marmurinė. Vertinamas ir kvėpavimas: ar nėra tachipnėjos, ar negirdima švokštimo, prailgėjusio iškvėpimo. Patikrinamas SpO2 rodiklis. Atliekamas neurologinis tyrimas: tikrinamas kaklo rigidiškumas, ar nėra išsipūtęs ir įsitempęs momenėlis. Apžiūrima viso kūno oda, ieškant išbėrimų, petechijų, edemų. Jei nėra aiškios karščiavimo priežasties, derėtų nepamiršti paklausti apie neseniai buvusias keliones į užsienį, svarstant apie įvežtinės infekcijos galimybę.
Tolesnis laboratorinis tyrimas priklauso nuo vaiko amžiaus ir karščiavimo pobūdžio - diferencijuojama, ar tai lėtinis, ar ūminis karščiavimas. Ūminis karščiavimas laikomas tuomet, kai kūno temperatūra siekia 38 °C ir išlieka nuo 2 iki 14 d. Dažnu atveju karščiavimas yra pagrindinis ligos simptomas sąnarių skausmas, pykinimas, vėmimas, išbėrimai, petechijos, gelta. Tėvai dažnai kaltina dantų dygymą ir klaidingai galvoja, kad tai febrilios temperatūros priežastis, vis tik dantų dygymas karščiavimo nesukelia.
Pasireiškus ūminiam karščiavimui, pagrindiniai laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai vaikams: bendrasis kraujo tyrimas, uždegiminiai rodikliai, dažniausiai atliekamas ir vertinamas C reaktyvusis baltymas, teisingai paimtas šlapimo tyrimas, prireikus, krūtinės ląstos rentgenograma. Tačiau, jei vaikas yra vyresnis nei penkerių metų amžiaus ir buvo vakcinuojamas pagal skiepų kalendorių, vertinimas ir galima diagnozė nustatomi, surinkus pirminę anamnezę ir atlikus fizinę apžiūrą.
Lėtiniu karščiavimu laikomas toks, kuris tęsiasi ilgiau kaip dvi savaites. Tokiu atveju tikslingi laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai - bendrasis kraujos tyrimas, biocheminiai rodikliai, bendrasis šlapimo tyrimas, C reaktyvusis baltymas, eritrocitų nusėdimo greitis, tuberkulino mėginys, kraujo pasėlis, įtariant bakterinę infekciją, ŽIV serologija. Jautriausiai vertinama karščiuojančių pediatrinių pacientų grupė yra naujagimiai iki 28 parų amžiaus.
Naujagimio Priežiūra Namuose
Naujagimį išleidus iš gimdymo namų, tėveliai privalo pasirinkti gydymo įstaigą ir pranešti jos registratūrai apie naujagimio gyvenamąją vietą. Gydytoja ar slaugytoja aplanko naujagimį namuose per 3 darbo dienas. Šio vizito metu aptariami naujagimio priežiūros, slaugos ir maitinimo klausimai: bambutės, odos, akių, burnos priežiūra, migdymas, maudymas (jo dažnumas, kambario ir vandens temperatūra, laikas, trukmė), patalpų priežiūra ir vėdinimas, kūdikio grūdinimas, žindančios motinos dienos ir mitybos režimas, hipogalaktijos (nepakankamos pieno gamybos) profilaktikos priemonės, neigiamas tėvų ir aplinkinių žalingų įpročių poveikis vaikui.
Atsakymai Į Dažniausiai Užduodamus Klausimus
Rožinis Šlapimas
„Mano pirmagimė antrą parą po gimimo pradėjo šlapintis rožinės spalvos šlapimu. Išvydusi rausvą sauskelnių turinį, išsigandau - pamaniau, kad prasidėjo vidinis kraujavimas. Pasirodo, toks spalvotas šlapimas - nieko bloga, mat tai rodo, kad iš naujagimio inkstų valosi druskos. Ką apie tai reikėtų žinoti mamai?“ Vaiva
Tai yra pirmos savaitės reiškinys, kai naujagimis šlapinasi vadinamuoju „infarktiniu“ šlapimu, kuris yra drumstas, gelsvai rausvos spalvos. Tokiu atveju tėveliai sauskelnėse ar ant vystyklų pamato oranžinės spalvos nuosėdų. Tai su šlapimu išsiskiriantys šlapimo rūgšties kristalai. Pradėjus didėti mamos pieno kiekiui, didėjant šlapimo kiekiui, šlapimo kristalai išnyksta. Rožinės spalvos šlapimas iš tiesų nepavojingas. Kūdikis taip šlapintis gali nuo kelių kartų iki visos savaitės. Taip nutinka tikrai ne visiems naujagimiams, tačiau daugumos šlapimas būna labai koncentruotas dėl gausaus šlapimo rūgšties kristalų kiekio. Kai priešpienį pakeičia pienas, kitaip tariant, kai prasideda normali laktacija ir naujagimis ima gauti daugiau skysčių, šlapimas tampa skaidrus. Bet kuriuo atveju, esant abejonių ar įtariant, kad kūdikėlis šlapinasi ne taip, kaip turėtų, nebijokite pasikonsultuoti su gydytoju neonatologu.
Vėmimas Tamsiai
„Naujagimis sūnėnas pirmąją savo naktį kaskart, prieš pradėdamas žįsti, atpildavo kelis gurkšnius, kaip brolienė įvardijo, „nebešviežio“ kraujo spalvos skysčio. Toks vemiantis mažylis jau turinčią patirties mamą ne juokais išgąsdino - jos pirmagimis taip nesielgė. Apie ką mamą informuoja šokoladinės spalvos skrandžio turinys? Ar tai gali būti vaisiaus vandenų likučiai?“ Ieva
Taip, greičiausiai tai ir buvo vaisiaus vandenų likučiai. Paprastai naujagimis vaisiaus vandenimis (skaidriais, kruvinais, žalsvais, gelsvais) atpylinėja iki vienos paros. Tokia būklė nepavojinga, tačiau kūdikį mamai reikia atidžiai stebėti. Ir ne tik dėl to, kad nepražiūrėtų savijautos pokyčių, bet ir kad laiku pasuktų vemiantį mažylį ant šono ar palaikytų stačią, išvalytų burnytę, kitaip tariant, apsaugotų nuo galimo užspringimo. Sunerimti verta, jei naujagimis vaisiaus vandenimis atpylinėja ilgiau nei parą, jei, nuo gimimo praėjus daugiau nei 6 val., neima krūties, jei nesituština. Tai rodo, kad jam kažkas negerai. Bet kokiu atveju, naujagimiui atpylus vaisiaus vandenų, reikėtų pasikonsultuoti su akušere ar gydytoju neonatologu. Kodėl vaisiaus vandenimis vemia ne visi naujagimiai? Ogi ne visi gimdami jų prisiryja.
Fiziologinis Naujagimio Svorio Kritimas
„Mano dukrytė gimė nedidelio svorio - tik 2 900 g. Nors dar ligoninėje tas kelias paras kuo puikiausiai žindo, tačiau namo išvažiavome kažkur „pametę“ net 200 g. Ar tai normalu?“ Rūta
Nors daug kur literatūroje apie tai rašoma, dažna mamytė sunerimsta, kad jos naujagimis per pirmas paras „pametė“ svorio. Tai visiškai normali situacija, nes naujagimis valgo dar nedaug, o šlapinasi, tuštinasi daugiau. Normalus yra svorio kritimas 6-10 proc. ribose. O prarastą svorį naujagimis atgauna iki 10-14 paros.
#
tags: #naujagimio #praeinancios #bukles