Artūras Paulauskas - žinomas Lietuvos politikas ir teisininkas, palikęs ryškų pėdsaką šalies istorijoje. Šiame straipsnyje apžvelgsime jo gyvenimo kelią, pradedant mokslo ir karjeros pradžia, per politinę veiklą ir iki šeimos gyvenimo, atskleidžiant asmenybę, kuri nuolat siekė teisingumo ir aktyviai dalyvavo visuomenės gyvenime.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Mokslas
Artūras Paulauskas gimė 1953 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje. Mokykliniai metai prabėgo Šiauliuose, kur jis baigė 2-ąją Šiaulių vidurinę mokyklą. Baigęs mokyklą, A. Paulauskas pasirinko teisininko profesiją, kuri, jo nuomone, atspindėjo jo nuolatinį siekį įtvirtinti teisingumo principus. 1971 m. jis įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto Teisės fakultetą, kurį baigė 1976 m., įgydamas teisininko specialybę.
Karjeros Pradžia Prokuratūroje
Baigęs studijas, A. Paulauskas gavo paskyrimą dirbti tardytoju Kaišiadoryse, o po kelerių metų buvo paskirtas Kaišiadorių prokuroro pavaduotoju.Nuo 1976 iki 1990 m. dirbo įvairiose prokuratūrose tardytoju, prokuroro pavaduotoju, prokuroru, generalinio prokuroro pavaduotoju.
1990-ieji metai buvo itin reikšmingi jo profesinei veiklai, nes jis buvo paskirtas atkurtosios nepriklausomos Lietuvos generaliniu prokuroru. Tai buvo sunkus darbas ir iššūkis, nes veikiant TSRS generalinei prokuratūrai Lietuvoje, vyko principinė kova siekiant savarankiškos generalinės prokuratūros pripažinimo.
1990-1995 m. A. Paulauskas sukūrė savarankišką Lietuvos Respublikos prokuratūros sistemą, įkūrė padalinius kovai su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija. Per gana trumpą laikotarpį buvo išaiškintos stambios nusikaltėlių grupuotės. 1993 m. Vilniuje buvo nušautas „Respublikos“ žurnalistas Vitas Lingys, o A. Paulauskas palaikė valstybinį kaltinimą prieš vieną „Vilniaus brigados“ lyderių, nužudymo organizatorių B. Dekanidzę ir jo parankinius.
Taip pat skaitykite: Inovacijos Rakausko veikloje
1995-1997 m. A. Paulauskas ėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo pareigas.
Politinė Karjera: Nuo Prezidento Rinkimų Iki Seimo Pirmininko
Norėdamas dar aktyviau įsitraukti į visuomenės gyvenimą ir siekdamas teisingumo principus maksimaliai įgyvendinti visose gyvenimo srityse, 1997 m. A. Paulauskas išmėgino jėgas rinkimuose į Lietuvos Respublikos Prezidento postą. Pirmajame ture jis surinko 44,73 proc. balsų ir žymiai pralenkė 27,56 proc. balsų surinkusį V. Adamkų. Tačiau antrajame ture sėkmė nusišypsojo V. Adamkui, kuris A. Paulauską nugalėjo 0,74 proc. skirtumu.
Po šių prezidento rinkimų A. Paulauskas visiškai pasuko į didžiąją politiką: 1998 m. balandžio 25 d. steigiamajame Naujosios sąjungos (socialliberalų) suvažiavime išrinktas šios sąjungos pirmininku. 2000 m. Seimo rinkimuose Naujoji sąjunga užėmė antrą vietą daugiamandatėje apygardoje.
Prezidento V. Adamkaus pastangomis A. Paulausko Naujoji sąjunga sudarė koaliciją su Rolando Pakso Lietuvos liberalų sąjunga, o pagrindiniai rinkimų laimėtojai - Algirdo Brazausko vardo socialdemokratinė koalicija liko už valdžios borto. A. Paulauskas tapo Seimo pirmininku, tačiau koalicija ilgai neišlaikė - Naujoji sąjunga perbėgo ir sudarė valdančią daugumą su A. Brazausko vadovaujamais socialdemokratais. A. Paulauskui buvo paliktos Seimo pirmininko pareigos, o buvęs jo koalicijos partneris R. Paksas 2002 m. pabaigoje tapo prezidentu.
2004 m. Lietuvoje buvo surengta apkalta R. Paksui ir prezidentas pašalintas iš pareigų. Jo pareigas tris mėnesius laikinai ėjo tuometinis Seimo pirmininkas A. Paulauskas. Tais pačiais metais vyko Seimo rinkimai, kuriuose triumfavo Darbo partija. A. Paulausko ir A. Brazausko koalicija atsidūrė antroje vietoje. Valdančią koaliciją suformavo „darbiečiai“, socialdemokratai, Naujoji sąjunga ir valstiečiai liaudininkai, vadovaujami Kazimiros Prunskienės. A. Paulauskui vėl teko Seimo pirmininko pareigos, bet 2006 m. daugiausia socialdemokratų, Darbo partijos ir opozicijos balsais buvo atstatydintas iš šių pareigų.
Taip pat skaitykite: Konano Doilio gyvenimas ir kūryba
Pažymėtina, kad būtent šis Seimas, kuriam vadovavo A. Paulauskas, užtikrino Lietuvos narystės Europos Sąjungoje ir NATO politines ir teisines prielaidas.
Po atstatydinimo A. Paulauskas nevyniojo žodžių į vatą ir pareiškė, kad tuometinis liberaldemokratų lyderis R. Paksas bei Darbo partijos pirmininkas V. Uspaskichas yra užsienio spectarnybų naudojami instrumentai.
Skandalams nurimus 2008 m. A. Paulauskas trumpai dirbo socialdemokrato Gedimino Kirkilo Vyriausybėje aplinkos ministru, tačiau tais pačiais metais įvykę Seimo rinkimai Naujajai sąjungai buvo pragaištingi. 2011 m. A. Paulausko Naujoji sąjunga susijungė su Darbo partija.
Politinės Pažiūros ir Pokyčiai
Aiškindamas savo pažiūrų kaitą A. Paulauskas yra sakęs, kad pavadindamas V. Uspaskichą Rusijos specialiųjų tarnybų agentu jis tiesiog keršijo už prarastą Seimo pirmininko postą. Dabar A. Paulauską rinkimuose kelia Darbo partija.
Po 1998 m. įkurtos Naujosios sąjungos (NS) ir Darbo partijos susijungimo 2012 m. Vienas Naujosios sąjungos įkūrėjų ir ilgametis A. Paulausko bendražygis, dabar socialdemokratas Eduardas Šablinskas prisiminė, jog NS paliko po to, kai joje apie 2008 m. „Man nepatiko, kad partijos vadovybė nesilaikė rinkėjams duotų pažadų. Prasidėjus Vilniaus „Žalgirio“ gamyklos bankrotui, tuometinis Seimo ir NS vadovas A. Paulauskas buvo prižadėjęs grąžinti darbuotojams prarastus pinigus.
Taip pat skaitykite: Žaidimų industrijos užkulisiai
Seimo narys Artūras Skardžius NS paliko dar anksčiau. „Tarėmės, kad 2004 m. partijos susijungs po to, kai bendru koalicijos sąrašu „Už darbą Lietuvai“ dalyvavo Seimo rinkimuose. Mes su kolega Gediminu Kirkilu vadovavome bendram rinkimų štabui. Tačiau partijos dėl ambicijų ir nepasidalijimo valdžia taip ir nesusijungė. Išėjau iš NS ir dvejus metus buvau nepartinis, o vėliau įstojau į socialdemokratų partiją“, - prisiminė savo politinę karjerą A.
Prieš 2012 m. Seimo rinkimus Darbo partija, susijungusi su NS ir „prarijusi“ marginalinę Krikščionių partiją su buvusiu premjeru ir konservatoriumi Gediminu Vagnoriumi priešakyje, bandė susitelkti. Tačiau papildytos partijos gretos ir net palankiai pasibaigusi partijos „juodosios buhalterijos“ byla kažkodėl netapo argumentais V. Uspaskichui ir toliau vadovauti savo kurtam dariniui.
Šeimos Gyvenimas
Artūras Paulauskas yra vedęs Jolantą Paulauskienę. Jolanta gimė 1972 m. liepos 13 d. Vilniuje. Dėl to, kad vyras nusprendė siekti prezidento posto ir grįžta į didžiąją politiką, Jolanta nesisieloja - jos kasdienybės šis sutuoktinio sprendimas nekeičia. Juolab kad A. Paulauskas niekada nebuvo atitolęs nuo politikos. „Mes su vaikais pripratę prie įtemptos Artūro darbotvarkės. Žinoma, anksčiau buvo kur kas ramiau“, - šypsosi moteris.
Visa šeima stengiasi derintis prie jo tempo, tačiau tuo pačiu metu Jolanta su Artūru stengiasi ne mažiau dėmesio skirti vaikams - 19-metei teisės mokslų studentei Aistei ir 13 metų Arnui. Kai atžaloms prasideda moksleivių arba studentų atostogos, Paulauskai stengiasi kuo daugiau laiko praleisti kartu. Neseniai šeima buvo išvykusi slidinėti į Italiją. „Nors slidinėjome visą savaitę, laikas prabėgo labai greitai. Dievinu slidinėjimą kalnų slidėmis! Ir dabar važiuodama pro Liepkalnio slidinėjimo trasą pajuntu sentimentus ir vis pagalvoju, kad būtų puiku rasti laiko čia praleisti savaitgalio popietę“, - pasakoja Jolanta.
J. Paulauskienė džiaugiasi, kad net darbų įkarštyje Artūras nepamiršo savo aistros - futbolo. Su sūnumi Arnu kamuolį jie spardo ne tik per treniruotes, bet ir kieme. Prie šeimos vyrų džiaugsmingai kieme prisideda ir augintinė - Vakarų Sibiro laika Leira. „Artūras su Arnu - aistringi futbolo gerbėjai, apie šį sportą gali kalbėtis valandų valandas. Jei per televiziją rodo rungtynes, mes su Aiste tampame nematomos! Kai leidžia sąlygos, kieme mūsų vyrai taip šėlsta, kad net baiminuosi dėl namo langų“, - juokiasi J. Paulauskienė.
Kieme specialiai palikta atvira erdvė - futbolo aikštė. Savaitgaliais kiekvieną rytą ir vakarą Leirą vedžioja visa šeima. Kol vyrai treniruojasi, Jolanta arba Aistė ruošia pietus. Turėdama laisvo laiko šeima mielai traukia į kiną.
Dabar, kai prasidėjo rinkimų kampanija, ir savaitgaliais A. Paulauskas vis rečiau būna namuose. Anksčiau vyrą į renginius Jolanta lydėdavo dažniau. Dabar ji turi derintis ir prie vyro, ir prie sūnaus Arno futbolo treniruočių grafiko - ji kartu vyksta į rungtynes.
Jolanta įsitikinusi, kad daugelis moterų namuose ant savo pečių laiko visus keturis kampus. Juk vyras grįžta vėlai vakare, tad kada jau besidalinsi darbus? Kai turi laisvo laiko, A. Paulauskas mielai prisideda prie buities. Sezoniniai darbai gražinant aplinką prie namo - taip pat jo pareiga. „Mano vyras labai šeimyniškas, gali pats savimi pasirūpinti. Tai nepatinka ir dukteriai Aistei. Vyrą moteris vadina Dievo dovana - jam patinka viskas, ką paruošia žmona.
Jolanta nesivaiko ekologiško maisto madų, tačiau džiaugiasi, kad daugelį daržovių užsiaugina savo darže ir šiltnamyje. Jų primarinuoja ir visai žiemai. Šviežių gėrybių moteris perka ir iš ūkininkų. „Augau mieste, visada buvau asfalto vaikas. Tačiau kaip auga daržovės, kad jas reikia pasodinti, nuravėti ir palaistyti, visada žinojau. Jei turi šeimą, tenka ir tokia veikla užsiimti. Kiekviena moteris taip elgiasi. Šeimininkauti prie puodų nėra mano aistra, bet sugebu ir duoną, ir tortą iškepti. Jeigu duonos nuperku turguje, visi atpažįsta, kad ji ne mano kepta.
Rinkdamasis drabužius A. Paulauskas visada kreipiasi į žmoną pagalbos. Moteris džiaugiasi, kad standartinio sudėjimo sutuoktinis tinkamą kostiumą randa parduotuvėje, jo nereikia siūdintis. Pačiai Jolantai dėl įvaizdžio dažnai pataria duktė Aistė. Mergina motiną dažnai lydi ir į renginius. „Lydėsiu vyrą į specialius oficialius renginius - tai mano pareiga. Per tiek metų jau įpratau. Spintos dėl to iš esmės neatnaujinsiu. Nematau nieko blogo patinkantį ir tinkantį drabužį vilkėti kelis kartus. Man svarbiausia gerai jaustis“, - teigia J. Paulauskienė.
Jolantos spintoje kabo ir keletas dizainerių sukurtų drabužių, tačiau rūbo etiketės ji nesureikšmina - moteriai kur kas svarbiau už prekės ženklą drabužio kokybė ir praktiškumas.
Kelioms savo įkurtoms įmonėms vadovaujanti J. Paulauskienė įsitikinusi, kad būdama tik namų šeimininkė nebūtų įdomi nei vyrui, nei vaikams. Ji žino, kad A. Paulauskui įdomi tokia moteris, kuri turi savo interesų, veiklos. Bet ji turi nepamiršti vaikų ir namų.
Jolanta Paulauskienė apie save
Jolanta Paulauskienė teigia, kad jau priprato prie kalbų apie galimas skyrybas su vyru. Ji sako, kad nuo pat jų bendro gyvenimo pradžios buvo tokių, kurie galvojo, kad jie greitai išsiskirs. Tačiau jie kaip gyveno kartu, taip ir gyvena. Kita vertus, jei žmonės apie juos kalba, vadinasi, jie vis dar yra įdomūs.
Jolanta ir Artūras mėgsta pažymėti savo vestuvių sukaktį. Praėjusiais metais juos ypač nustebino vaikų sugalvota staigmena. Jie nepamiršo 15-ųjų jų vestuvių metinių ir, grįžusius po darbų, pasveikino juos įteikdami savo rankomis pagamintas taures. Jolanta žavisi žmonėmis, kurie ilgai gyvena susituokę. Ji mano, kad išsiskirti galima labai greitai, bet reikia stengtis išsaugoti šeimą. Aišku, tai nėra lengva.
Jolanta taip pat dalyvavo projekte „Kviečiu šokti“. Ji džiaugiasi, kad jai ir jos partneriui jame sekasi.
Jolanta neįsivaizduoja savęs kaip politikės. Kadangi ji mato, kiek laiko ir jėgų šiai veiklai skiria Artūras, ji abejoja, kad spėtų būti ir gera mama, ir politike.
Mažai kas žino, kad Jolanta ne vienerius metus užsiima labdaringa veikla. Viskas prasidėjo vyrui pasukus į didžiąją politiką. Maždaug prieš penkerius metus ji įsteigė Širvintų vaikų dienos centrą. Tai labdaringa veikla, kuriai ji mielai skiria daug laiko.
Amžiaus Skirtumas Santykiuose
Artūro Paulausko ir Jolantos Paulauskienės amžiaus skirtumas yra 20 metų. Nors kai kurie psichologai teigia, kad santykiai sėkmingiausiai klostosi tuomet, kai partnerių amžiaus skirtumas poroje neviršija septynerių metų, A. Paulausko ir J. Paulauskienės santykiai rodo, kad amžius nėra lemiamas faktorius.
Lietuvoje yra ir daugiau pavyzdžių, kai poras sieja didelis amžiaus skirtumas. Pavyzdžiui, Nepriklausomybės akto signataras Aloyzas Sakalas ruošiasi vestuvėms su 37-eriais metais jaunesne žurnaliste Daiva Norkiene. Buvęs Seimo narys Andrius Šedžius vedė kone perpus už jį jaunesnę Moniką Kvietkutę. Politikas Gintaras Steponavičius susitikinėja su gerokai jaunesne Vaide Žygutyte. Verslininkas Antanas Bosas vedęs gerokai jaunesnę Dainą Bosas. Šie pavyzdžiai rodo, kad meilė ir santykiai gali klestėti nepaisant amžiaus skirtumo.
tags: #arturas #paulauskas #vaikai