Ar esate girdėję jau beveik bendriniu tarp vaikų tapusį žodį „mainkraftas“? Ar žinote, ką reiškia tokie sutrumpinimai kaip VR, PS4, „WiiU“, „Xbox“? Kompiuteriniai žaidimai jau seniai tapo neatsiejama daugelio vaikų ir paauglių gyvenimo dalimi, o pati vaizdo žaidimų industrija - viena sparčiausiai augančių pasaulyje. Tačiau ar žinojote, kad Lietuva taip pat turi ką pasiūlyti šioje srityje? Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip žaidimai kuriami Lietuvoje, kokie yra žaidimų kūrėjų pasiekimai ir kokios perspektyvos laukia šios industrijos ateityje.
Vaizdo žaidimų industrijos apžvalga Lietuvoje
Lietuvoje žaidimai kuriami beveik tiek pat laiko, kiek šalis džiaugiasi nepriklausomybe. Tiesa, ankstyvieji kūrėjai ir jų darbai yra nukeliavę užmarštin, tačiau ne viskas.
„Smarkiai išaugo IT galimybės, bet neigiamas visuomenės požiūris į žaidimus nesikeičia“, - sako Artūras Rumiancevas, ilgametis pasaulio ir Lietuvos vaizdo žaidimų industrijos apžvalgininkas ir kritikas, Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos (LŽKA) valdybos narys ir „Youtube“ internetiniame kanale veikiančios laidos „Žaismo DNR“ redaktorius.
Šiandien Lietuvoje žaidimus (ar sprendimus žaidimams) kuria gerokai daugiau nei tūkstantis žmonių. Tai viena sparčiausiai augančių industrijų šalyje, su ypač patrauklia atlyginimų mediana. Taip pat tai unikali industrija, vienijanti technologijų ir taikomųjų menų sferas. Ir nors mes vis dar mažai išmanome šią sritį, Lietuvos žaidimų kūrėjų pasiekimai jau senokai pranoksta kitų pramogų industrijų pasiekimus, vertinant tiek auditorijas, tiek ir finansinę reikalo pusę. Tai yra industrija, kuri atsirado, susiformavo ir subrendo pati, iš aistros, be apčiuopiamos valstybinių institucijų ar pačių Lietuvos žaidėjų paramos.
LŽKA šiuo metu vienija 15 vaizdo žaidimus kuriančių kompanijų. Vienuolika jų veikia Vilniuje („Okta Studios“, „Tag of Joy“, „On-5“, „Nordcurrent“, „Gluk Media“, „Iron Solutions“, „Necolt“, „Outlander Studios“, „Lucky Loot Studios“, „Melior Games“, „Pepi Play“). Trys Kaune („Apix“, „Sneaky Box“, „Pixel Punch) ir viena Klaipėdoje („A-steroids“).
Taip pat skaitykite: Inovacijos Rakausko veikloje
Kai kurioms jų sekasi puikiai. Pavyzdžiui, prieš 2 metus sukurtą „Nordcurrent“ maisto gaminimo žaidimą „Cooking Fever“ vartotojai parsisiuntė per 100 mln. Kitas sėkmingas projektas - startuolis „TutoTOONS“, platforma, skirta mobiliesiems edukaciniams žaidimams 3-10 metų mergaitėms kurti. Populiariausius jų - „Sweet Baby Girl Beauty Salon“, „Animal Hair Salon“ ir „Sweet Baby Girl Dream House“ - žaidžia apie 15 mln.
Neseniai MEDIA programos atstovas Lietuvoje, „Kūrybiškos Europos“ biuro skyrius, savo interneto svetainėje paskelbė, kad šiemet 2 lietuvių įmonės gavo ES paramą. Pirmajai, „Tag of Joy“, skirta 59.000 Eur. Už gautus pinigus ji įsipareigoja toliau kurti ir tobulinti žaidimą „Crowns and Pawns“. Anot „Žaismo DNR“ laidos rengėjų, ši įmonė jau buvo itin gerai įvertinta ir pernai, tačiau finansavimą užsitikrino tik šiemet.
Žaidimų kūrimo užkuliusiai: sėkmės istorijos ir iššūkiai
Viena didžiausių ir žinomiausių Lietuvoje veikiančių žaidimų kūrėjų studijų „Nordcurrent“ (anuomet „Ivolgamus“), galima būtų išsireikšti, pradėjo savo veiklą „ant durniaus“. Ne, ne dėl požiūrio, tiesiog vienas pirmųjų studijos kūrinių buvo kompiuterinė kortų žaidimo „Durnius“ versija. Netrukus po to Vilniuje įsikūrusi įmonė pradėjo dirbti su „Nintendo“ - šio tūkstantmečio pradžioje konsolei „Game Boy Advance“ buvo išleistas nuotykių žaidimas „Santa Claus Saves the Earth“.
„Nordcurrent“ yra viena tų retų Lietuviškų kompanijų, kuriems buvo patikėta dirbti su ypač garsiais pasauliniais prekių ženklais, kuriuos žinome ir atpažįstame - „Barbie“ ir „Shrek“.
Šiandien „Nordcurrent“ savo dėmesį yra sutelkusi į žaidimus išmaniesiems įrenginiams ir turi šimtais milijonų žaidėjų skaičiuojamą auditoriją. Lietuvoje sukurtus žaidimus kasdien žaidžia milijonai žmonių visame pasaulyje. Šis Lietuvoje pradėtas ir vystomas kūrybinių industrijų verslas turi globalias sutartis su tokiais gigantais kaip „Coca Cola“, jų žaidimus reklamuoja Kardašianų šeimos nariai, o futbolo klubo „FC Barcelona“ žaidėjai yra tapę jų žaidimų veikėjais.
Taip pat skaitykite: Konano Doilio gyvenimas ir kūryba
2020 metais „Nordcurrent“ žengė ir į žaidimų leidybos verslą, tapdama ne tik seniausia žaidimų kūrimo studija Lietuvoje, bet ir pirmąja žaidimų leidėja, spėjusia išleisti sėkmingą žaidimą asmeniniam kompiuteriui „Ocean‘s Heart“ ir besiruošianti dar kelių darbų startui.
„Niekas neprivalo garsiai skelbti apie uždirbtus milijonus. Jei gali nepasakoti, tai ir nepasakoja“, - šypteli p. Artūras. „Viskas prasidėjo nuo to, kad verslininkai anksčiau steigė pusiau fiktyvias įmones Jungtinėje Karalystėje, kad galėtų teisiškai išsigryninti savo uždarbį, nes Lietuvoje paprasčiausiai nebuvo galima užsidirbti iš prekybos žaidimais „Google“ ar „Apple“ virtualiosiose parduotuvėse“, - aiškina pašnekovas. Anot jo, šioje mitais apgaubtoje rinkoje vienintelis pagrįstas faktas yra tas, kad įmonės, pradėjusios veikti prieš 3-5 metus, iki šiol sėkmingai dirba, plečiasi ir savo darbuotojams moka konkurencingus atlyginimus.
Pasvarstykime: vidutinis žaidimo kūrėjo metinis atlyginimas JAV siekia 82.637-128.546 Eur, atitinkamai - 6.886-10.712 Eur per mėnesį. Žinoma, jis priklauso nuo darbuotojo patirties ir projekto dydžio.
Lietuvių indėlis į pasaulinę žaidimų industriją
Programinė įranga, kuri naudojama kuriant žaidimus, paprastai vadinama „varikliu“. O vienas geriausių, populiariausių, universaliausių ir labiausiai paplitusių variklių pasaulyje irgi iš dalies yra sukurtas lietuvių. Žinoma, kalbu apie Danijos kompaniją „Unity“ - šiandien milijardais vertinama korporacija, bet kažkada tai buvo nedidelis startuolis, siekęs pakeisti tai, kaip mes suvokiame ir vartojame 3D grafiką. Techninis šio startuolio branduolys buvo Lietuvos talentai. Tomis ankstyvomis dienomis, kai visa „Unity“ komanda tilpo viename kompiuterio ekrane, specialistai iš Lietuvos užėmė bene pusę to ploto. Šiandien „Unity Technologies“ padalinys Lietuvoje turi porą biurų ir pusantro šimto darbuotojų. Žaisdami, kurdami ar vartodami turinį, su „Unity“ kasdien susiduria daugiau nei pustrečio milijardo žmonių.
„Unity“ nėra vienintelis žaidimų variklis, prie kurio nagus prikišo lietuviai. Mūsų tautiečiai darbavosi ir prie „Frostbite“ variklio, to paties, kuriuo buvo varomi Lietuvoje taip pamėgti „Battlefield“ serijos žaidimai. Vėliau šis variklis buvo pritaikytas platesniam žaidimų spektrui, tad kas kartą įsijungę „FIFA“ ar „Need for Speed“ serijos žaidimą, atminkite, kažkada prie šių žaidimų varikliuko krapštėsi ir mūsiškiai.
Taip pat skaitykite: Lietuvos muzikos talentas: Artūro Žabo-Beissoul gyvenimas
Iš Lietuvos išvykę, o kai kurie į ją jau sugrįžę talentai istoriškai dirbo prie daugybės plačiai žinomų kūrinių. Lietuviškų pėdsakų galima rasti kone visur, pradedant tokiais, atrodytų kiekvienam žmogui žinomais studijų pavadinimais, kaip „Rovio“ ar „Supercell“, „Electronic Arts“, „Starbreeze“, „Creative Assembly“, „Codemasters“, „Paradox“ ir daugybe kitų. Ir tai ne tik IT specialistai, kalbu apie pasaulinėje žaidimų rinkoje žinomus ir vertinamus dailininkus, kompozitorius, modeliuotojus ir kitus specialistus.
Daugybę apdovanojimų už žaidimus, tiek žaismo, tiek meninės išraiškos prasme pelniusi studija „Playdead“ taip pat turėjo padalinį Lietuvoje. Kitoje už meninę išraišką ir žaismo gylį vertinamoje studijoje „The Chinese Room“ rinkodarai vadovauja Marijam Didžgalvytė, pasaulinėje žaidimų industrijoje vertinama ir kaip žurnalistė bei aktyvistė, ženkliai prisidėjusi prie žaidimų ir politikos sugretinimo Didžiojoje Britanijoje.
Dalis žaidimų kūrėjų savo talentą siūlo kaip paslaugą ar įsidarbindami studijose, bet kartais tautiečiai prie žaidimų kūrimo prisideda ir kitaip. Viena Lietuvoje veikusi 3D grafikos studija paslapčia dalyvavo kuriant tuo metu modernios grafikos fenomenu laikytą pirmąjį „Killzone“ serijos žaidimą.
Globaliu fenomenu tapęs „Human: Fall Flat“ žaidimas irgi sukurtas Lietuvoje. Kadaise tai buvo vieno žmogaus projektas, kurio sėkmė yra reikšminga ne tik jo kūrėjui. Dešimtimis milijonų kopijų pasaulyje išplatintas žaidimas yra ir vienas pelningiausių projektų jį pasirinkusių leidėjų portfeliuose. Nė nepaisant to, kad originaliam žaidimui jau suėjo penkeri metai, jis vis dar patenka į geriausiai parduodamų žaidimų topus įvairiose platformose ar valstybėse.
„Human Fall Flat“ sukūrė vienas žmogus? Tai ne pirma tokia istorija, o žaidimo kūrėjas Tomas Sakalauskas, ne vienintelis pasirinkęs žaidimus kurti vienas. Išmaniųjų įrenginių aušroje jau buvome patraukę pasaulio dėmesį neįpareigojančių ir įtraukiančiu „100 Balls“ žaidimu. Aurimas Garuolis kuriantis tik kiauliškus žaidimus su savuoju „Card Hog“, CEEGA apdovanojimuose Lietuvai pelno geriausio žaidimo išmaniesiems titulą. Metams baigiantis savo naują žaidimą „Craftlands Workshoppe“ išleido ir Arvydas Žemaitis. Taip pat sužinojome, kad anksčiau su puikiuoju „Factorio“ dirbęs Ernestas Norvaišas kartu su „Team 17“ išleis „Sweet Transit“ - čiūčiuojantį miestų statybos ir traukinukų žaidimą.
Klasikiniu žaidimo industrijos simboliu tapęs prekinis ženklas „Atari“ su Lietuva susijęs ne tik tuo, kad mums patinka rūbai su bendrovės logotipu. „Atari“ turi ilgą patirtį su Lietuva: dar prieš keletą metų ši bendrovė užsakinėjo žaidimus vienoje Vilniaus „On5“ studijoje, o šiandien „Atari“ masiškai prikėlinėja savo klasikinius žaidimus naujam gyvenimui ir dalis šių reinkarnacinių projektų yra patikėta Kaune veikiančiai studijai „SneakyBox“.
Vertinant žaidimų mažiausiems rinką, Lietuvos žaidimų kūrėjai yra pelnę visapusišką pripažinimą, ypač vertinant turinį patiems mažiausiems. Lietuvoje šiuo metu veikia net dvi studijos (TutoTOONS ir Pepi Play), bendrai taip pat pasiekiančios kelis šimtus milijonų šeimų visame pasaulyje, dažnai rekomenduojamos tiek „Apple“, tiek „Google“ prekyvietėse kaip saugaus ir kokybiško turinio kūrėjos.
Jei esate „PlayStation“ gerbėjas, tai tikrai girdėjote ir apie vieną pirmųjų naujos kartos konsolei skirtų žaidimų „Returnal“. Bet ar žinote, kad laivas, į kurį grįžtate mirę, taip pat buvo sukurtas lietuvių? Prie šio žaidimo darbavosi kompiuterinės grafikos specialistų įmonė „Fox3D“.
Mėgstate stalo žaidimus? Puiku, šioje temoje irgi turime puikių tradicijų. Určio Šulinsko žaidimai šeimai jau pelno ne vieną, prestižinį tarptautinį apdovanojimą. Tuo tarpu „Global Game Jam“ metu pradėtas kurti, o vėliau net ir papildomų leidimų sulaukęs žaidimas „Perekūpai“ tavo puikiu pavyzdžiu net keliose sferose. Tai vienas tų retų lietuviškų žaidimų, kuris dar iki išleidimo mobilizavo jo laukiančių fanų būrius, bei ypač talentingai žaisme užkodavo 90-ųjų Lietuvos atmosferą.
Kasmet organizuojamame pasauliniame žaidimų kūrimo hakatone „Global Game Jam“ Lietuva jau keletą metų iš eilės patenka į labai reikšmingą topą. Patenkame į penketuką šalių, kuriose sukuriama daugiausiai žaidimų vienam tūkstančiui gyventojų.
Renginiai ir bendruomenės
Lietuvoje žaidimų kūrėjų ir žaidėjų bendruomenė plati, tad ir renginių jiems apstu. Vienas žinomesnių - „LT game Jam“, pasaulinės „Global Game Jam“ dalis. Festivalio metu šimtai žmonių kuria kompiuterinius arba stalo žaidimus.
Vis dėlto daugiausia lankytojų neabejotinai sutraukia vos prieš metus pradėtas rengti „Game on“ festivalis, šiemet vyksiantis spalio 29 ir 30 d. Pernai jame apsilankė arti 8.000 žmonių. Renginio programoje: paskaitos, diskusijos, naujausių technologinių sprendimų pristatymas, e. skirtingų modernių įrenginių ekspoziciją. Be viso to, LŽKA organizuoja susiėjimus, kur kviečiami visi, bent kiek besidomintys e. sportu ir kompiuteriniais žaidimais. Spalio 29-30 d. nesusipažinusius lankytojus. veiklomis.
tags: #arturas #rumiancevas #vaikas #zaidzia