Dėmesio ir aktyvumo sutrikimas (ADS), dar žinomas kaip ADHD (Attention Deficit Hyperactivity Disorder), yra neuropsichiatrinis sutrikimas, dažniausiai diagnozuojamas vaikystėje, tačiau neretai išliekantis ir suaugus. Šis sutrikimas pasireiškia trimis pagrindinėmis sritimis: padidėjusiu aktyvumu (hiperaktyvumu), dėmesio stoka ir impulsyvumu. ADS gali turėti didelės įtakos vaiko mokymuisi, socialiniams santykiams ir emocinei būklei. Šiame straipsnyje aptariamas ADS, dailės terapijos nauda vaikams, turintiems ADS, bei įvairūs gydymo ir pagalbos būdai.
Kas yra dėmesio ir aktyvumo sutrikimas (ADS)?
ADS yra įgimtas sutrikimas, lydintis žmogų visą gyvenimą. Tyrimai rodo, kad nemažai vaikų gimsta jau būdami padidėjusio judrumo, aktyvumo ir impulsyvesni. Pagal tarptautinę ligų ir sutrikimų klasifikaciją (TLK-10), Lietuvoje ir Europoje šis sutrikimas vadinamas aktyvumo ir dėmesio sutrikimu (ADS). Jungtinėse Amerikos Valstijose šis sutrikimas pagal simptomų raišką skirstomas į tris tipus: nedėmesingumo, hiperaktyvumo (padidėjusio aktyvumo) ir mišrusis. Europoje ADS diagnozuojamas tik tais atvejais, kai simptomai yra trejopo pobūdžio.
Svarbu pabrėžti, kad ne visais atvejais, kai vaikas yra pernelyg judrus, nenustygstantis vietoje ar išsiblaškęs, galima kalbėti apie hiperaktyvumą kaip sutrikimą. ADS požymiai laikomi sutrikimu tada, kai jie reiškiasi ganėtinai stipriai ir gerokai kliudo vaikui adaptuotis ir funkcionuoti socialinėje kultūrinėje aplinkoje, lyginant su kitais tokio amžiaus vaikais.
ADS požymiai ir simptomai
Pagrindiniai ADS požymiai reiškiasi trijose srityse:
- Padidėjęs aktyvumas (hiperaktyvumas): Nuolatinis judėjimas, nesugebėjimas ramiai sėdėti, nuolatinis kalbėjimas.
- Sutrikęs dėmesys: Sunku susikaupti, išlaikyti dėmesį, lengvai blaškomas dėmesys, užmaršumas.
- Impulsyvumas: Nekantrumas, nesugebėjimas laukti savo eilės, neapgalvoti veiksmai, kalbėjimas ne pagal eilę.
Šie požymiai skirtingai reiškiasi skirtingais vaiko raidos periodais ir gali būti lengvo, vidutinio ar sunkaus laipsnio.
Taip pat skaitykite: Įkvėpimas kūrybiškam augimui
ADS priežastys ir rizikos veiksniai
ADS atsiradimui ir sutrikimo išreikštumo laipsniui turi įtakos ne tik genetiniai, bet ir aplinkos veiksniai, ypač motinos rūkymas nėštumo metu ir visos priežastys, sumažinančios kraujo pritekėjimą į vaisiaus smegenis nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu. Pastebėta, kad vaikai, kuriems diagnozuotas ADS, jau motinos įsčiose labiau juda ir gydytojai registruoja aktyvesnius vaisiaus judesius.
Kiti galimi rizikos veiksniai:
- Priešlaikinis gimimas.
- Mažas svoris gimus.
- Kenksmingų medžiagų poveikis ankstyvoje vaikystėje.
- Patirtos galvos traumos.
ADS ir gretutiniai sutrikimai
ADS tik retais atvejais pasireiškia kaip vienas sutrikimas. Dažniausiai ADS turintiems vaikams diagnozuojami ir gretutiniai (komorbidiniai) kartu pasireiškiantys sutrikimai:
- Autizmo spektro sutrikimai.
- Specifiniai mokymosi raidos sutrikimai (disleksija, disgrafija, diskalkulija ir kt.).
- Tikai.
- Emocijų ir elgesio sutrikimai.
- Nuotaikos svyravimai.
Šie gretutiniai sutrikimai dar labiau apsunkina tokių vaikų mokymąsi ir socialinę adaptaciją.
Dailės terapija kaip pagalbos priemonė vaikams su ADS
Dailės terapija - tai psichoterapijos forma, kurioje naudojamos įvairios dailės priemonės (piešimas, tapyba, lipdymas ir kt.) siekiant padėti vaikams išreikšti savo emocijas, mintis ir jausmus. Tai ypač naudinga vaikams, turintiems ADS, nes jiems gali būti sunku verbalizuoti savo išgyvenimus. Dailės terapija gali būti veiksminga priemonė, padedanti vaikams su ADS:
Taip pat skaitykite: Vaikų dailės terapijos metodai
- Išreikšti emocijas: Dailės terapija suteikia vaikams galimybę išreikšti savo jausmus, tokius kaip pyktis, liūdesys, nerimas ar baimė, net jei jiems sunku tai padaryti žodžiais.
- Sumažinti stresą ir nerimą: Kūrybinis procesas gali padėti vaikams atsipalaiduoti, sumažinti įtampą ir nerimą.
- Gerinti savivoką ir savivertę: Dailės terapija gali padėti vaikams geriau suprasti save, savo stipriąsias ir silpnąsias puses, bei didinti pasitikėjimą savimi.
- Lavinti savireguliacijos įgūdžius: Kūrybinė veikla gali padėti vaikams išmokti kontroliuoti savo impulsus, susikaupti ir užbaigti užduotis.
- Gerinti socialinius įgūdžius: Grupinės dailės terapijos sesijos gali padėti vaikams bendrauti su kitais, bendradarbiauti ir spręsti konfliktus.
Kaip dailės terapija veikia?
Dailės terapijos sesija paprastai turi tam tikrą struktūrą. Pradžioje rekomenduojamas trumpas atsipalaidavimo užsiėmimas, kad vaikas pajaustų save čia ir dabar. Vėliau vyksta pats kūrybinis procesas ir po jo labai svarbi dailės terapijos dalis - refleksija, tai piešinio aptarimas. Jei tai individualus užsiėmimas, piešinys aptariamas su jo autoriumi. Jei grupinė terapija - tuomet apie kūrinį po jo autoriaus pasisako ir kiti grupės nariai.
Dailės terapijoje nevertinama, ar gražu, negražu, teisinga, neteisinga. Dailės terapijoje visi piešiniai yra didelė vertybė. Svarbu, kad vaikas žinotų, jog tai - laisvas kūrybinis procesas, kuriame jis gali išreikšti save be jokių apribojimų.
Dailės terapijos metodai ir technikos
Dailės terapijoje naudojami įvairūs metodai ir technikos, pritaikyti vaikų poreikiams ir galimybėms:
- Piešimas: Piešimas pieštukais, kreidelėmis, flomasteriais ar kitomis priemonėmis gali padėti vaikams išreikšti savo mintis ir jausmus.
- Tapyba: Tapyba akvarele, guašu, aliejiniais dažais ar kitomis priemonėmis suteikia vaikams galimybę eksperimentuoti su spalvomis ir tekstūromis.
- Lipdymas: Lipdymas iš molio, plastilino ar kitų medžiagų gali padėti vaikams išreikšti savo emocijas ir kurti trimačius objektus.
- Kolazas: Koliažas iš įvairių medžiagų (popieriaus, audinių, nuotraukų ir kt.) gali padėti vaikams kurti savo unikalias kompozicijas.
- Karakulinis piešimas: Tai toks dailės raiškos būdas, kuris nėra pavaldus technikos išmanymui.
Tyrimai apie dailės terapijos efektyvumą
Tyrimai rodo, kad dailės terapija gali būti veiksminga priemonė, padedanti vaikams su ADS. Vienas tyrimas, kuriame dalyvavo 22 vaikai su ADS, parodė, kad dailės terapija reikšmingai pagerino vaikų dėmesį, sumažino hiperaktyvumą ir impulsyvumą. Kitas tyrimas parodė, kad dailės terapija padėjo vaikams su ADS geriau suprasti savo emocijas ir pagerinti socialinius įgūdžius.
Kiti ADS gydymo ir pagalbos būdai
Be dailės terapijos, yra ir kitų gydymo ir pagalbos būdų, kurie gali būti veiksmingi vaikams su ADS:
Taip pat skaitykite: Dailė ir vaiko vystymasis
- Elgesio terapija: Elgesio terapija padeda vaikams išmokti kontroliuoti savo elgesį, susidoroti su staiga iškilusiomis problemomis ir emocijomis.
- Kognityvinė elgesio terapija: Kognityvinė elgesio terapija paremta kalbėjimu ir savo jausmų analizavimu.
- Psichoedukacija: Psichoedukacija apima šnekėjimą su vaiku apie ADS, jam suteikiama žinių apie tai, kas su juo vyksta.
- Medikamentinis gydymas: Medikamentinis gydymas stimuliantais gali padėti sumažinti ADS simptomus, gerinti dėmesį ir koncentraciją. Tačiau svarbu atsiminti, kad šie vaistai gali sukelti šalutinių poveikių, todėl būtina pasitarti su gydytoju.
- Mitybos ir gyvenimo būdo korekcija: Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir tinkamas miego režimas gali padėti sumažinti ADS simptomus.
- Šeimos konsultacijos: Šeimos konsultacijos gali padėti tėvams suprasti vaiko poreikius, išmokti efektyviai bendrauti ir spręsti problemas.
Patarimai tėvams, auginantiems vaiką su ADS
Auginti vaiką su ADS gali būti iššūkis, tačiau yra keletas patarimų, kurie gali padėti:
- Būkite kantrūs ir supratingi: Atminkite, kad vaiko elgesys yra susijęs su sutrikimu, o ne su blogu charakteriu.
- Sukurkite struktūruotą aplinką: Vaikams su ADS svarbu turėti aiškią dienotvarkę, taisykles ir ribas.
- Būkite nuoseklūs: Laikykitės nustatytų taisyklių ir ribų, kad vaikas žinotų, ko iš jo tikimasi.
- Skatinkite teigiamą elgesį: Girkite ir apdovanokite vaiką už gerą elgesį, kad jis jaustųsi motyvuotas.
- Mokykitės atsipalaidavimo technikų: Išmokite atsipalaidavimo ir kvėpavimo technikų, kad galėtumėte valdyti stresą ir nerimą.
- Rūpinkitės savo sveikata: Pasirūpinkite savo fizine ir emocine sveikata, kad galėtumėte geriau pasirūpinti vaiku.
- Ieškokite pagalbos: Kreipkitės į specialistus (psichologus, psichoterapeutus, gydytojus), kad gautumėte tinkamą pagalbą ir paramą.