Dažnai suaugę žmonės prisimena vaikystės nuoskaudas ir kaltina tėvus dėl jų auklėjimo metodų. Tačiau retai susimąstome, kodėl tėvai elgiasi vienaip ar kitaip. Kodėl toje pačioje šeimoje užauga skirtingi vaikai? Kas daro didžiausią įtaką vaikams - tėvų pavyzdys ar auklėjimas? Iš pirmo žvilgsnio paprasta tema iš tiesų yra sudėtinga ir daugialypė. Auklėjimas skirtingus žmones veikia skirtingai, nes tiek auklėtojai, tiek auklėtiniai yra unikalūs, o auklėjimo kryptys ir sistemos - įvairios.
Kas Yra Auklėjimas?
Auklėjimas - tai kryptingas poveikis asmenybės vystymuisi, ugdymas, kuris formuoja tam tikrus bruožus ir sistemingai keičia auklėjamojo elgesį. Auklėjimo procese formuojasi arba keičiasi individo gyvenimo suvokimas, vertybės, taisyklės, elgesio manieros, įgūdžiai ir įpročiai. Perauklėjimas dažnai išskiriamas kaip atskiras auklėjimo procesas, kuris skiriasi tuo, kad auklėjimas yra pradinis procesas, o perauklėjimas - jau išugdytos asmenybės tam tikrų bruožų keitimas.
Auklėjimo Būdai: Tradicijos Ir Laisvė
Auklėjimo būdų įvairovė yra didelė: tradicinis, laisvas, vyriškas ir moteriškas, vaikų ir suaugusiųjų auklėjimas ir kt. Tradicinis auklėjimas remiasi visuomenėje priimtomis normomis. Vakarų pasaulyje per kelis šimtmečius susiformavo tradicija, kad suaugusieji privalo atlikti viską, kas būtina vaikų atžvilgiu. Sėkmingo tradicinio auklėjimo kriterijus - kad suaugusieji neturėtų jokių priekaištų dėl auklėjimo.
Laisvas auklėjimas pasižymi didesniu sąmoningumu, humaniškumu ir pagarba vaikui. Juo siekiama ugdyti vaiko savarankiškumą ir pasirinkimo laisvę, nenaudojant prievartos. Tiek tradicinis, tiek laisvas auklėjimas turi savų privalumų ir trūkumų. Tradicinis auklėjimas gali pernelyg varžyti asmenybę, būti konservatyvus ir nekūrybingas, o laisvas auklėjimas gali nesuformuoti tam tikrų elgesio šablonų ir paklusnumo, kurie vis dar vertinami visuomenėje.
Vyriškas Ir Moteriškas Auklėjimas: Skirtingi Požiūriai
Be pagrindinių auklėjimo krypčių, egzistuoja ir vyriškas bei moteriškas auklėjimas, kurie skiriasi savo esme. Moterims svarbiausias yra pats gyvenimo procesas - vaiko aprūpinimas, priežiūra ir meilė. Vyrai dažniausiai orientuojasi į konkretų auklėjimo rezultatą, siekdami išugdyti tam tikras savybes.
Taip pat skaitykite: Kaip kurti gerus tėvų ir vaikų santykius
Kinų Auklėjimo Ypatumai: „Motinos Tigrės“ Metodas
Šiuolaikiniai kinų tėvai kritikuoja savo šalies švietimo sistemą, teigdami, kad ji yra pasenusi, nemoko vaikų mąstyti, o verčia mokytis atmintinai. Vietoj to, jie siekia, kad vaikai gautų tarptautinį išsilavinimą, kuris, jų nuomone, yra geresnis.
Diskusijas sukėlė Amy Chua knyga „Motinos tigrės kovos himnas“, kurioje teigiama, kad kinų tėvų auklėjimo metodai yra pranašesni už vakarietiškus. Autorė, kinų kilmės amerikietė, aprašo savo vaikų „treniravimo“ metodus, siekdama įrodyti, kad net vidutinių gebėjimų vaikus galima paversti genijais.
Chua teigia, kad yra trys pagrindiniai skirtumai tarp kinų ir vakariečių tėvų požiūrio į vaikų auklėjimą:
- Vakariečiai per daug rūpinasi vaiko savigarba ir vertės pojūčiu, skirdami daug dėmesio vaiko psichikai ir nuolat morališkai palaikydami. Kinų tėvai vaiko emocijų nepaiso, nes jos asocijuojasi su silpnumu.
- Kinų tėvai tiki, kad vaikai jiems už viską skolingi, todėl turi paklusti ir gyventi taip, kad tėvai galėtų didžiuotis. Jie gali paaukoti viską dėl geresnės vaikų ateities ir išsilavinimo.
- Kinų tėvai mano, kad tik jie žino, kas geriausia jų vaikams, todėl nepaiso jų nuomonės, jausmų ir norų.
Kinų tėvai dažnai grindžia santykius su vaikais materialiniu išskaičiavimu - už gerus rezultatus dovanojamos dovanos, už blogus - bausmės. Vaikai turi būti ne tik pirmūnai, bet ir dalyvauti įvairiose veiklose.
Nors šis auklėjimo metodas leidžia pasiekti gerų akademinių rezultatų, jis gali neigiamai paveikti vaiko emocinę būklę ir socialinius įgūdžius.
Taip pat skaitykite: Vaikų planavimas: tėvų teisės ir ribos
Tėvystės Stiliai Pagal Dianą Baumrind
Psichologė Diana Baumrind išskyrė keturis pagrindinius tėvystės stilius:
- Diktatoriškas stilius: Tėvai tikisi, kad vaikai griežtai laikysis taisyklių, ir baudžia už jų nesilaikymą. Jie nėra jautrūs vaikų poreikiams ir nesuteikia paaiškinimų dėl savo reikalavimų.
- Autoritetinis stilius: Tėvai taip pat turi taisykles, tačiau yra demokratiškesni ir atsižvelgia į vaikų poreikius. Jie suteikia paramą ir šilumą, o už nesėkmes labiau globojantys nei baudžiantys.
- Viską leidžiantis stilius: Tėvai kelia mažai reikalavimų vaikams ir retai juos drausmina. Jų lūkesčiai vaikų savikontrolei ar brandumui yra labai žemi.
- Neįsitraukiantis stilius: Tėvai kelia mažai reikalavimų, nesupranta vaiko poreikių ir mažai bendrauja. Jie patenkina tik bazinius vaiko poreikius, bet nesuteikia jokios paramos ar nuorodų.
Kraštutinumai Auklėjime: Griežtumas Ir Nuolaidžiavimas
Auklėjant vaikus, svarbu vengti kraštutinumų - tiek per didelio griežtumo, tiek per didelio nuolaidžiavimo. Žiaurus elgesys su vaikais gali sukelti fizinę ir psichologinę žalą, o per didelis nuolaidžiavimas gali išlepinti ir nesuformuoti tvirto charakterio.
Disciplina Ir Bausmė: Skirtumai Ir Tikslai
Svarbu atskirti discipliną nuo bausmės. Disciplina yra lavinimas, kuris koreguoja, praturtina, sustiprina ir patobulina, o bausmė yra pažeidėjo nubaudimas siekiant atpildo. Disciplinos tikslas yra ugdyti savivertę ir savikontrolę, o bausmės - sukelti skausmą už padarytą blogį.
Vaikams reikia taisyklių ir jie nori joms paklusti. Jiems reikia žinoti, kas yra bloga ir kas yra gera, kaip daryti vienus ar kitus dalykus. Tėvai turėtų būti nuoseklūs reikalaudami, kalbėti aiškiai ir lėtai, kartoti, aiškinti ir įrodyti.
Tėvų Sutarimas Ir Kompromisai
Auklėjant vaikus, labai svarbu, kad tėvai sutartų dėl pagrindinių principų ir laikytųsi bendros linijos. Jei tėvai taiko skirtingas elgesio normas, vaikas gali patirti vidinį konfliktą. Jei išsiskiria tėvų nuomonė dėl svarbaus klausimo, vertėtų sugrįžti prie šios temos ir aptarti ją vienumoje.
Taip pat skaitykite: Vaiko gimimo registravimo tvarka
Kaip Pasiekti Sutarimą?
Jei tėvai nesutaria dėl vaikų auklėjimo, svarbu:
- Nustoti nervintis ir siekti savo tiesos.
- Pripažinti, kad antroji pusė turi teisę turėti kitokią nuomonę.
- Džiaugtis, kad vaikas auga tolerantiškas įvairiam pasauliui.
- Nesiaiškinti santykių vaikui girdint.
- Paskirti laiką pokalbiui ir aptarti nesutarimus.
- Įvardinti tai, dėl ko sutariama.
- Išsakyti savo viltis ir reikalavimus.
- Priimti antrosios pusės reikalavimus.
- Pasižadėti, kad vienas iš tėvų tylės, jei nepritars kito sprendimui.
- Modeluoti, kokį žmogų norima užauginti.
- Ieškoti informacijos ir literatūros konkrečiu klausimu.
Pagyrimas Kaip Auklėjimo Priemonė
Pagyrimas yra didžiulė jėga vaikų auklėjime. Vienas nuoširdaus pagyrimo sakinys yra vertesnis už toną barimo. Svarbu rūpintis gerais vaikų atliktais darbais, o ne tik blogais.
Auklėjimas Ir Laimė
Svarbu parodyti jaunimui, kas sudaro gyvenimo džiaugsmą. Jeigu tėvai bus laimingi, vaikui nereikės aiškinti, kaip būti laimingam. Jis tą matys ir žinos.