Gimdymo takų plyšimai, dar vadinami gimdymo traumatizmu, yra dažna komplikacija gimdymo metu. Šiame straipsnyje aptariami gimdymo plyšimų tipai, priežastys, rizikos veiksniai, diagnostika ir gydymo būdai, siekiant suteikti išsamią informaciją moterims ir sveikatos priežiūros specialistams.
Gimdymo Būdai ir Jų Įtaka Plyšimams
Šiuolaikinė medicina siūlo įvairius gimdymo būdus, tačiau ne visi jie yra laisvai pasirenkami. Kiekvienas iš jų turi savų ypatumų, kurie gali turėti įtakos plyšimų rizikai:
- Natūralus vaginalinis gimdymas: Tai vienas dažniausiai pasirenkamų gimdymo būdų, kai kūdikis gimsta per moters gimdymo takus be chirurginės intervencijos.
- Gimdymo su epidurine nejautra: Vaistai suleidžiami į stuburo sritį, todėl apatinė kūno dalis tampa nejautri skausmui, tačiau moteris išlieka sąmoninga ir gali aktyviai dalyvauti gimdyme. Vis dėlto, epidurinė nejautra netinka visoms.
- Gimdymo vandenyje: Tai alternatyvus vaginalinis gimdymo būdas, kai moteris dalį arba visą gimdymo procesą praleidžia šilto vandens vonioje. Šiluma padeda atpalaiduoti raumenis, sumažina skausmą ir sukuria jaukesnę aplinką tiek mamai, tiek kūdikiui.
- Gimdymas namuose: Gimdyti namuose leidžiama tik labai mažos rizikos atvejais - kai nėštumas vystėsi sklandžiai, nėra komplikacijų, o vaisius taisyklingoje padėtyje.
- Cezario pjūvis: Tai chirurginė gimdymo procedūra, kurios metu kūdikis išimamas per pjūvį moters pilvo sienoje ir gimdoje. Operacija dažniausiai atliekama tuomet, kai kūdikis yra netinkamoje padėtyje, nustatyti placentos sutrikimai, anksčiau buvęs sudėtingas gimdymas, arba moters sveikatos būklė neleidžia gimdyti natūraliai.
- Asistuotas gimdymas: Tai vaginalinis gimdymo būdas, kurio metu gydytojas naudoja specialius instrumentus, kad padėtų kūdikiui gimti per natūralius gimdymo takus. Yra du pagrindiniai asistuoto gimdymo būdai: vakuuminė ekstrakcija ir gimdymo žnyplės.
Gimdymo būdai - nuo natūralaus vaginalinio gimdymo iki cezario pjūvio ar gimdymo namuose - skiriasi ne tik eiga, bet ir rizikomis, atsistatymo trukme, skausmo kontrole bei emocine patirtimi. Cezario pjūvis atliekamas tik esant medicininėms indikacijoms. VBAC - tai vaginalinis gimdymas po ankstesnio cezario pjūvio, leidžiamas tik mažos rizikos atvejais.
Kas Yra Gimdymo Takų Plyšimai?
Gimdymo takų plyšimai gimdant vadinami gimdymo traumatizmu. Gimdos kaklelio, makšties ir tarpvietės plyšimai gimdymo metu priskiriami mažajam gimdymo traumatizmui. Tarpvietės plyšimas gimdant yra trauma, kuri gali įvykti gimdymo metu, kai vaikas praeina per gimdymo kanalą. Ši trauma gali būti skirtingo laipsnio - nuo paviršinių odos įtrūkimų iki gilesnių raumenų ir audinių plyšimų. Tarpvietė sudaro svarbią struktūrą, palaikančią gimdą ir kitus reprodukcinius organus. Ši sritis yra sudaryta iš raumenų, jungiamojo audinio ir odos, todėl jos vientisumo pažeidimas gali turėti įtakos ne tik fizinei sveikatai, bet ir funkcionalumui, pvz., makšties ir šlapimo sistemos veikimui.
Dažniausiai Pažeidžiamos Vietos
Gimdymo metu dažniausiai plyšta tarpvietė, kartu su ja gali įplyšti makštis ir išoriniai lytiniai organai.
Taip pat skaitykite: Saugus sportas po gimdymo
Tarpvietės Plyšimų Priežastys Ir Rizikos Veiksniai
Pagrindinės tarpvietės plyšimo priežastys yra susijusios su gimdymo procesu. Galimi mechanizmai, kurie gali sukelti šią traumą, apima vaiko dydį ir padėtį, motinos gimdymo kanalą, raumenų tonusą ir elastingumą. Be to, skubus arba netinkamas gimdymo metodas, pavyzdžiui, pernelyg greitas arba sunkus gimdymas, taip pat gali prisidėti prie plyšimo.
Svarbu atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius, kurie lemia didelio laipsnio tarpvietės plyšimus. Rizikos veiksniai gali būti suskirstyti į: susijusius su motina, vaisiumi ir gimdymu. Tai gali būti didelis vaisiaus svoris, instrumentinis gimdymas, užsitęsęs antrasis gimdymo etapas (> 60 min.), epidūrinės nejautros taikymas ir kt. priemonės, taikomos gimdymui užbaigti (akušerinės replės, vakuuminis ekstraktorius).
Simptomai Ir Požymiai
Pagrindiniai simptomai gali apimti skausmą tarpvietėje, kraujavimą iš makšties, patinimą ir diskomfortą sėdint ar vaikštant. Taip pat gali pasireikšti šlapinimosi ir tuštinimosi sunkumai. Gydytojas, apžiūrėjęs gimdymo takus, įvertina kraujavimo priežastį.
Diagnostika
Tarpvietės plyšimo diagnozė dažniausiai nustatoma klinikiniu būdu, apžiūrint pacientę po gimdymo. Gydytojas vertina plyšimo laipsnį ir gali atlikti vizualinį patikrinimą. Be to, gali būti naudojami ultragarso tyrimai, siekiant įvertinti vidinius audinius ir išsiaiškinti galimus sužalojimus.
Gimdymo Plyšimų Gydymas
Tarpvietės plyšimo gydymas priklauso nuo plyšimo laipsnio.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
- Lengvi plyšimai: Gali būti gydomi konservatyviai, naudojant skausmą malšinančius vaistus ir rekomenduojant poilsį.
- Sunkesni plyšimai: Gali reikalauti chirurginės intervencijos, kad būtų atkurta audinių vientisumas. Pažeistų audinių vientisumas atstatomas po gimdymo. Be to, svarbu užtikrinti tinkamą higieną, kad būtų išvengta infekcijų.
Po gydymo leistina sėdėti po 10 dienų. Taip pat svarbu reguliuoti mitybą ir žarnyno funkciją (skysčių ne mažiau 2 l per parą).
Gimdos Pokyčiai Po Gimdymo
Iš karto po placentos atsidalijimo gimda susitraukia ir įgauna apvalią formą. Po gimdymo ji sveria apie 1 kilogramą. Praėjus savaitei, šis svoris sumažėja perpus ir lieka tik 500 gramų. Pogimdyvinio laikotarpio pabaigoje gimda atgauna prieš nėštumą buvusį dydį ir svorį - apie 50 gramų. Pogimdyviniai gimdos pakitimai nepraeina nepastebėti: jauna mama pilvo apačioje jaučia maudžiantį skausmą, kuris būna stipresnis maitinant kūdikį krūtimi.
Gimdos Kaklelio Pokyčiai
Gimdos kaklelio grįžtamieji pokyčiai vyksta lėtai. Pagimdžius gimdos kaklelio išorinė anga yra plačiai prasivėrusi, po 12 val. ji yra prasivėrusi 4-6 cm, po trijų parų - 2 cm. Šis organas galutinai atsistato maždaug 13-tą savaitę po gimdymo. Netgi praėjus šiam laikui, gimdos kaklelis neatgauna prieš gimdymą buvusios formos, išskyrus tų moterų, kurioms buvo atliktas cezario pjūvis. Nors gimdos kaklelis po gimdymo lieka kiek pakitusios (cilindro) formos, tai niekaip neįtakoja moters sveikatos.
Makšties Išskyros (Lochijos)
Pogimdyviniu periodu iš lytinių organų teka kraujingos išskyros, kurios vadinamos lochijomis. Jos yra gausesnės nei įprastos mėnesinės ir turi specifinį kvapą. Laikui bėgant, lochijos keičiasi, tampa vis skaidresnės, kol maždaug šeštą pogimdyvinio laikotarpio savaitę išskyros tampa tokios, kokios ir prieš nėštumą.
Per pirmąsias šešias savaites po gimdymo, kol gimda ir gimdos kaklelis dar nėra visiškai susitraukę, į gimdą gali patekti mikroorganizmų, galinčių sukelti infekcijas, todėl šiuo laikotarpiu reikia laikytis skrupulingos išorinių lytinių organų higienos. Patartina naudoti specialius pagimdžiusioms moterims skirtus įklotus. Juos, nepriklausomai nuo to, kiek intensyviai išsiskiria lochijos, privalu keisti kas dvi valandas.
Taip pat skaitykite: JK gimdymo namai
Kiaušidžių Veikla Po Gimdymo
Iš karto po gimdymo, jei nežindomas kūdikis, atsinaujina kiaušidžių veikla, pradeda bręsti folikulai. Kūdikio žindymas stabdo kiaušidžių veiklą, todėl apie 70 proc. žindyvių mėnesinių nebūna. Krūtimi nemaitinančioms moterims mėnesinės dažniausiai atsiranda 6-8 savaitę po gimdymo. Žindančioms moterims mėnesinės gali prasidėti praėjus šešiems mėnesiams po gimdymo ir vėliau. Pirmaisiais mėnesinių ciklais ovuliacijos gali nebūti.
Makštis Ir Išoriniai Lytiniai Organai
Makštis po gimdymo būna išplatėjusi, lytinis plyšys praviras. Makšties sienelių ir tarpvietės raumenys galutinai susitraukia per 10-12 parų, jei nebuvo plyšę. Lytinis plyšys susiglaudžia, bet nevisiškai - gimdžiusios moters jis daugiau ar mažiau lieka praviras. Negilūs makšties ir išorinių lytinių organų plyšimai sugyja per 7-10 dienų po gimdymo. Jei gimdant įvyko gilus tarpvietės plyšimas arba tarpvietė buvo įkirpta (epiziotomija), gijimas užtrunka vidutiniškai 14 dienų. Šios srities pokyčiai, deja, neišvengiami.
Kitos Dažnos Problemos Po Gimdymo
- Hemorojus: Jei gimdėte natūraliai ir nėštumo metu jus kankino dažnai užkietėjantys viduriai, didelė tikimybė, kad po gimdymo gausite nemalonią „dovanėlę“ - hemorojų.
- Vidurių užkietėjimas: Tai labai dažna problema po gimdymo. Norint jos išvengti, pirmiausia reikėtų subalansuoti mitybą - valgyti daugiau ląstelienos turinčių maisto produktų, gerti daugiau vandens (ne mažiau kaip 2 litrus per dieną).
- Nuotaikos svyravimai: Po gimdymo dažnai apima ne tik palengvėjimas, bet ir kitos emocijos: nerimas, jaudulys dėl suvoktos atsakomybės už kūdikį.
- Plaukų slinkimas: Tai dar vienas išbandymas, skirtas daliai kūdikį pagimdžiusių moterų. Plaukai gali pradėti slinkti dėl estrogenų pokyčių organizme.
- Šlapimo nelaikymas: Tokie nemalonumai dažniausiai nutinka moterims, gimdžiusioms natūraliai. Guodžia tai, kad nemalonūs šlapimo pūslės pokyčiai yra grįžtamieji.
- Kūno patinimas: Dėl nėštumo metu susikaupusių skysčių ir organizme vykstančių hormoninių pokyčių po gimdymo kurį laiką vargina kūno patinimas.
Lytiniai Santykiai Po Gimdymo
Lytinius santykius po gimdymo patariama turėti ne anksčiau kaip po 6-8 savaičių (tiek, kiek trunka laikotarpis po gimdymo). Prieš tai rekomenduotina apsilankyti pas gydytoją akušerį-ginekologą, kuris turėtų įvertinti moters lytinių organų būklę. Po cezario pjūvio operacijos, kaip ir po natūralaus gimdymo, lytinius santykius rekomenduojama atnaujinti ne anksčiau kaip po 8 savaičių.
Kaip Sumažinti Tarpvietės Plyšimo Riziką?
Nors makšties ir tarpvietės plyšimų gimdant visiškai išvengti ne visada įmanoma, bet jų riziką galima sumažinti taikant tam tikras priemones. Svarbiausia yra tinkamas gimdymo valdymas - akušerės ar gydytojo pagalba reguliuojant stūmimą ir vaisiaus galvutės išėjimą. Naudinga tarpvietės masažas nėštumo metu, kuris padidina audinių elastingumą. Gimdymo metu padeda šiltos kompresijos ant tarpvietės, mažinančios audinių įtempimą. Svarbu pasirinkti tinkamą gimdymo padėtį, kuri sumažina spaudimą tarpvietei.
Gydytojas, pastebėjęs gresiančio tarpvietės plyšimo požymius, paprastai ją įkerpa (epiziotomija). Tačiau anksčiau ji buvo įprasta gimdymo dalis, dabar epiziotomija rekomenduojama tik tam tikrais atvejais.
Patarimai, Kaip Sumažinti Tarpvietės Plyšimo Riziką
- Masažuokite tarpvietę nėštumo metu.
- Gimdymo metu naudokite šiltus kompresus.
- Gimdymo metu rinkitės tinkamą pozą.
Dubens Dugno Traumos, Susijusios Su Nėštumu/Gimdymu
Dubens dugnas tai raumenys, fascijos, raiščiai bei juos inervuojantys nervai ir maitinančios kraujagyslės, poodinis audinys, oda, kurie uždaro apatinę dubens angą. Visos šios struktūros moters kūne suteikia atramą šlapimo pūslei, gimdai, makščiai, tiesiajai žarnai, užtikrina tinkamas šalinimo (šlapinimosi ir tuštinimosi), seksualines funkcijas.
Šiame straipsnyje aptariamos su nėštumu/gimdymu susijusios dubens dugno traumos, suprantamos kaip bet kokie audinių pažeidimai, kurie įvyksta dėl nėštumo ir jo metu ir/ar gimdymo metu. Nėštumo/gimdymo metu patiriamos dubens dugno traumos gali būti lydimos (bet nebūtinai) reikšmingų dubens dugno (šlapinimos, tuštinimosi, seksualinių) funkcijų sutrikimų, kurie savo ruožtu gali sutrikdyti asmens funkcionavimą, tai yra: galimybę dirbti ir/ar mokytis ir/ar atlikti kasdienines veiklas ir/ar palaikyti kokybiškus santykius ir/ar intymius ryšius su svarbiais asmenimis ir/ar užsiimti mėgiama laisvalaikio veikla ir/ar tenkinti kitus savo poreikius. Šioms traumoms įvykti ne visada svarbią reikšmę vaidina nėštumo trukmė ar gimdymo trukmė.
Su Nėštumu Susijusios Dubens Dugno Traumos
Nėštumo metu vyksta daug fiziologinių, hormoninių pokyčių moters kūne, dėl kurių, artėjant gimdymui, - mažėja dubens dugno raumenų tonusas, didėja jungiamojo audinio elastingumas - taip kūnas ruošiasi gimdymui. Tačiau šie pokyčiai iš dalies silpnina dubens dugno raumenų, fascijų, raiščių, kaip atraminių vidaus organams ir stabilizuojančių dubens kaulus struktūrų, funkciją. Turint omeny, kad tuo pačiu metu auga (didėja) vaisius, daugėja vaisiaus vandenų, didėja slėgis pilve, moteris priauga papildomai svorio, tad spaudimas/tempimas į dubens žiedą, dubens dugną didėja.
Dubens Dugno Traumų Tipai
- Mechaniniai jungiamojo audinio (fascijų, raiščių), sąnarių, raumenų, odos pažeidimai: Tokios traumos dažniausiai įvyksta, kai vaisiaus galva spaudžia, stipriai tempia dubens dugno raumenis, jungiamojo audinio struktūras, slinkdama gimdymo kanalu. Tokių traumų rizika didėja, esant tam tikriems anatominiams dubens variantams ir/ar dideliam vaisiui, nėštumo metu išsivysčiusioms ir/ar prieš nėštumą jau buvusioms įvairioms dubens srities sąnarių, raumenų disfunkcijoms. Mechaninės traumos gali įvykti ir tais atvejais, kai prireikia atlikti chirurgines (instrumentines) intervencijas gimdymo metu. Audiniai gali būti pertempiami, gali reikšmingai sutrikti jų kraujotaka dėl ilgalaikio spaudimo, įvykti struktūrų plyšimai, kryžmens-stuburgalio sąnario pažeidimai, sąvaržos prasiskyrimas, kryžmeninio-klubakaulio sąnario traumos.
- Nervų pažeidimai: Dėl gimdymo metu susiklostančių situacijų, kartais pažeidžiami dubens srities nervai. Jie ar smulkesnės jų šakos gali būti pertemptos ar suspaustos. Nervas, ar jo šakos, gali būti dirginamos šalia vykstančių uždegiminių procesų, būdingų ankstyvajam potrauminiam gijimo laikotarpiui dėl raumenų, fascijų pažeidimų. Pažeidžiamiausias yra gaktinis (pudendinis) dubens nervas. Šio nervo šakos užtikrina jutimus iš tarpvietės, lytinių organų, šlaunies vidinės, sėdmenų apatinės dalies, jis taip pat turi ir motorinių skaidulų, - tai yra inervuoja dubens dugno raumenis, užtikrina jų funkcijas.
Svarbu pabrėžti, kad nėštumas ir gimdymas, yra natūralus ir fiziologinis reiškinys, moters kūne vyksta daug adaptacinių pokyčių, kurie per devynis mėnesius parengia dubens dugno audinius, dubens srities sąnarius gimdymui natūraliais takais. Tačiau taip pat svarbu suprasti, kad nėštumo ir gimdymo metu gali susidaryti sąlygos, dėl kurių gali įvykti dubens dugno traumos, susijusios su nėštumu/gimdymu. Priklausomai nuo traumos sunkumo, pažeistų audinių kiekio ir patirtos traumos pobūdžio - galimos įvarios pasekmės.
Galimos Dubens Dugno Traumų Pasekmės
- Dubens organų slinkimas/nusileidimas/iškritimas per makštį - prolapsai: Gali būti besimptomiai ir kai kurių moterų pastebimi tik esant didesniam nusileidimui, kai, pavyzdžiui, prausiantis, pastebimas darinys išlendantis iš makšties.
- Lėtinis dubens dugno raumenų hiperaktyvumo (“didesnio tonuso”, “raumenų sutrumpėjimo”) sindromas: Šis sindromas kartais išsivysto dėl patirtų tarpvietės plyšimų, randų, sąaugų, pudendinio nervo pažeidimų, komplikuoto gijimo ankstyvuoju potrauminiu laikotarpiu. Neretai šį dubens dugno raumenų funkcijos sutrikimą lydi ir lėtinio dubens srities skausmo sindromas (būdingi kryžmens, tarpvietės, lytinių organų, sėdmenų, vidinių šlaunų paviršių skausmai). Skausmas gali būti tiek situacinis, tai yra išprovokuojamas tam tikrų veiksnių, pvz., lytinių santykių, ilgo sėdėjimo, važiavimo dviračiu, tuštinimosi, tiek, ypač komplikuotais atvejais, pastovus ir sunkiai numalšinamas. Esant dubens dugno raumenų lėtiniam hiperaktyvumui neretai sutrinka ir šalinimo funkcijos (gali pasireikšti tiek šlapimo nelaikymas, tiek ir susilaikymas, apsunkintas šlapinimasis, vidurių užkietėjimai ir/ar apsunkintas tuštinimasis) bei seksualinės disfunkcijos - būdinga skausmas įsiskverbimo į makštį metu (vaginizmas), skausmas lytinių santykių metu (dispareunija) ir kt.
- Judėjimo ir kvėpavimo funkcijos sutrikimai: Dėl dubens dugno raumenų, dubens kaulų stabilizavimo funkcijos susilpnėjimo galimi įvairaus laipsnio judėjimo funkcijos sutrikimai: paprastėjusi apatinių galūnių judesių koordinacija, pusiausvyros sutrikimai, skausmas judant, sportuojant, keičiant kūno padėtis, sutrikusi/prastesnė kryžkaulio-klubakaulio, klubo sąnario stabilizacija judėjimo metu, kai kada sąlygojanti geitesnę šių sąnarių degeneraciją (dėvėjimąsi), dažnesnes traumas. O dėl sutrikusio/paprastėjusio dubens dugno raumenų dalyvavimo kvėpavime (dėl greitesnio jų nuovargio ir/ar išsekimo ir/ar tonuoso pokyčių) gali pasireikšti prastesnė atsikosėjimo, kvėpavimo, kalbėjimo ir/ar dainavimo kokybė.
Ar Įmanoma Išvengti Dubens Dugno/Tarpvietės Traumų Nėštumo/Gimdymo Metu?
Nors Lietuvoje šiuo metu nėra visuotinai valstybiniu lygmeniu gydymo įstaigose funkcionuojančio idealaus koordinuoto moterų dubens dugno sveikatos prežiūros modelio, kuris sudarytų palankiausias ir labiausiai tausojančias sąlygas nėščiosioms ir gimdyvėms, tačiau situacija nėra beviltiška. Nemažai savipagalbos priemonių, po nesudėtingo pradinio apmokymo, sveika moteris, planuojanti nėštumą, ar būdama jau nėščia ir ruošdamasi gimdymui, gali atlikti pati. Svarbu žinoti, kad dalyje didesnių šeimos klinikų jau dirba kineziterapeutai šeimos gydytojo komandos sudėtyje, kurie yra kompetentingi suteikti moterims pradinio apmokymo paslaugas dubens dugno raumenų ir su jais funkciškai susijusių raumenų stiprinimui. Pirminėje (su šeimos gydytoju) ar antrinėje (su gyd. akušeriu-ginekologu) grandyje dirbančios akušerės gali suteikti reikiamą informaciją dėl tarpvietės paruošimo gimdymui.
Dubens Dugno Traumų Gydymo Strategijos
Priklausomai nuo patirtos dubens dugno traumos, nėščiosios patiriamų sunkumų, simptomų - gydymas parenkamas individualiai. Pagrindinės gydymo strategijos:
- Nėštumo metu: Skausmo valdymas (prioritetas saugioms nemedikamentinio gydymo priemonėms (kineziterapija, masažas, šiluma, stabilizavimas kinezioteipais, ortopediniais diržais ir kt.).
- Po gimdymo: Sveikatos paslaugų apimtys ir priežiūra teikiama priklausomai nuo patirtos traumos sunkumo. Lengvų, kliniškai nereikšmingų traumų atveju, gali pakakti paprastų savipagalbos priemonių, tokių kaip: tinkama tarpvietės priežiūra, palaipsnis dubens dugno ir su jais funckiškai susijusių raumenų stiprinimas po gimdymo, vidurių užkietėjimo vengimo strategijos po gimdymo ir kt., kurias moteris sėkmingai gali pati sau taikyti namuose. Sudėtingesnių, bet nekomplikuotų traumų atvejais - būtinas moters stebėjimas po gimdymo dėl galimų dubens dugno disfunkcijų ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu ar kitų komplikacijų, o joms pasireiškus, - savalaikis gydymas.
Todėl svarbu, kad moteris, patyrusi dubens dugno traumą gimdymo metu, net ir nelabai sudėtingą, nedelstų ir kreiptųsi pagalbos į šeimos gydytoją, pasitartų dėl varginačių simptomų, jų gydymo taktikos, tuomet šeimos gydytojas galės laiku priimti sprendimą, kokios pagalbos pacientei reikia pirmiausia, nusiųs konsultacijai kitiems specialistams (esant indikacijoms). Net tada, kai po gimdymo gijimas nekomplikuotas ir savalaikis, nevargina jokie ryškūs funkcionavimą reikšmingai bloginantys klinikiniai simptomai, - būtų idealu, kad vis tiek maždaug po 3 - 6 mėn. po gimdymo, moterys, patyrusios bet kokias traumas nėštumo/gimdymo metu,- būtų tiriamos dėl dubens dugno raumenų liekamųjų disfunkcijų, lėtinių dubens disfunkcijų išsivystymo rizikos.
Reabilitacija Po Dubens Dugno Traumų
Jeigu šeimos gydytojo komandoje kineziterapeutas nedirba, tada kineziterapijos paslaugos teikiamos pradinės reabilitacijos metu, kurias paskiria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai, todėl, esant indikacijoms,- tikslingas kuo ankstyvesnis gimdyvės siuntimas FMRG konsultacijai dėl pradinės reabilitacijos. Ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu, jei tik yra galimybė moteriai lankytis į reabilitacijos procedūras ambulatoriškai, tuomet pradinės reabilitacijos metu gali būti taikoma: kintamo magnetinio lauko terapija, diatermija, nuskausminančios, patinimus mažinančios, raumenų tonusą, jėgą gerinančios elektrosrovės, ultragarso, lazerio terapija, kineziterapija ir kt., kurios paspartina audinių gijimą, lengvina simptomus ir mažina dubens dugno raumenų disfunkcijų sunkumą, skatina greitesnį dubens dugno raumenų funkcijų atsikūrimą.
Kineziterapija po sunkių dubens dugno traumų yra ypač svarbi ne tik tiesiogiai greitesniam dubens dugno raumenų funkcijų atkūrimui, raumenų stiprinimui, bet ir judėjimo, kvėpavimo funkcijų gerinimui, siekiant išvengti galimų įvairių nepageidaujamų ankstyvojo laikotarpio komplikacijų tokių, kaip - hipodinamija (fizinio aktyvumo, judėjimo trūkumas), tromboembolija (kraujo krešulių sukeltas kraujagyslių užsikimšimas), fizinio krūvio tolerancijos praradimai, diastazės (pilvo sienos raumenų fascijos prasiskyrimo) progresavimas ir pan.