Gimdymo skausmas yra vienas intensyviausių skausmų, kuriuos moteris gali patirti. Vis dėlto, kiekviena moteris šį skausmą jaučia individualiai. Kai kurios moterys teigia, kad skausmas yra silpnas arba jo visai nejaučia, kitos - kad skausmas nepakeliamas. Laimei, yra įvairių būdų, kaip sumažinti gimdymo skausmą natūraliais būdais.
Nuskausminimo metodai gimdymo metu
Visų pirma, svarbu pabrėžti, kad bet kokie nuskausminamieji taikomi tik pačiai gimdyvei pareikalavus. Tiek epidūrinė nejautra, tiek visi kiti metodai yra tinkami, jei to pageidauja pati moteris.
Epidūrinė nejautra
Epidūrinė nejautra yra efektyviausia nuskausminimo priemonė. Ji nuskausmina praktiškai visiškai, išimtys yra nebent kokie nors sveikatos sutrikimai, kurie buvo ir prieš nėštumą. Pavyzdžiui, jei yra stuburo išvarža, viena pusė gali nenusiskausminti.
Bene svarbiausia, kad viskas vyktų sklandžiai, epidūrinę nejautrą padaryti laiku. Epidūrinė nejautra derinama su akušeriu ginekologu. Kai sąrėmiai prasidėjo, bet gimdos kaklelis dar neatsivėręs, taikyti epidūrinės nejautros negalima, kad nebūtų sustabdytas gimdymas. Kada gimdos kaklelis pasiruošęs, išlygintas ir prasivėręs apie 3-4 cm, jau galima. Padarius ją per anksti, arba per vėlai, galima sukelti nepageidaujamų situacijų.
Kūdikiui epidūrinė nejautra yra visiškai saugi. Moters sveikatai - taip pat. Būna, kad kartais nutirpsta viena koja, bet labai greitai atsistato. Kartais moterims būna sunku vaikščioti, judėti po palatą, bet gimdymui besibaigiant, kai vyksta išvalymo periodas, dažniausiai jau pradeda viską jausti. Poveikis visiškai pasibaigia po dvejų valandų. Po epidūrinės nejautros bene vienintelis galimas pašalinis efektas gimdyvei - galvos skausmai. Bet jie, anot medikės, yra pagydomi. Nugaras dažniausiai skauda toms, kurioms skaudėjo ir iki tol, todėl nereikia dėl to kaltinti epidūrinės nejautros. O kūdikiui šis nuskausminimo būdas neturi jokios įtakos.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Epidūrinę nejautrą dažniausiai renkasi pirmą kartą gimdančios. Jei tai jau yra antras gimdymas, dažniausiai jos nereikia. Yra moterų, kurios iškenčia ir nieko nepasako, o yra tų, kurios vos įėjusios į gimdyklą ima aukštą oktavos natą. Anot jos, neigiamai į epidūrinę nejautrą gali žiūrėti tos moterys, kurios jau yra pagimdžiusios be nuskausminamųjų arba tos, kurios dar negimdė. Jei gimdyme dalyvauja vyresnės kartos moterys, jos dažnai sako, kad pačios gimdė, pagimdė ir nereikia išsigalvoti jokių nuskausminamųjų, nes paskui stuburą skaudės, galvą skaudės ir dar vaikui pakenksi. Tai yra neteisinga nuomonė. Reikia pabrėžti, kad gimdymo skausmas yra pirmoje eilėje skausmo skalėje.
Alternatyvūs medikamentiniai nuskausminimo būdai
Be epidūrinės nejautros, yra ir kiti nuskausminimo būdai. Vienas tokių, kai į veną arba raumenis leidžiami opioidai, liaudyje dar vadinami „šampanu“. Jie nuima skausmą ir šiek tiek atpalaiduoja. Veikia apie valandą laiko, po to moteris gali ir vaikščioti, ir gulėti. Jų negalima leisti prieš pat gimstant vaikui, nes kūdikis bus mieguistas. Bet suleidus iki gimdymo likus 4-5 valandos, iš organizmo spėja pasišalinti.
Dar vienas būdas - linksminančios dujos. Tiesa, reta moteris dabar jų pageidauja. Jos nepatinka nei gimdyvėms, nei medikams. Moteris, jų prisikvėpavusi tampa neadekvati, galima prarasti su ja kontaktą. Be to, dažnai jų prisiuosto ir vyrai, tuomet abu tampa tokie „bekontakčiai“.
Natūralūs nuskausminamieji
Kitos moterys renkasi natūralius gimdymo skausmo malšinimo būdus. Labai svarbu pasirinkti tinkamą pozą: sėdėti ant kamuolio, stovėti, gulėti, nueiti į dušą, tupinėti. Viskas tas priklauso nuo gimdyvės. Galima klausytis specialios gimdymui pritaikytos muzikos. Užsiimti meditacija. Labai svarbus kvėpavimas. Jei yra sąrėmis, normaliai iškvėpiant/įkvėpiant galima sumažinti skausmą.
Kitas būdas - masažas, kurį dažniausiai atlieka vyrai. Galima masažuoti nugarą, tą dažniausiai atlieka vyrai. Galima masažuoti pėdas, rankas. Tie vyrai, kurie ėjo su žmonėmis kartu į pamokas, visa tai žino. Nugaroje yra tam tikri taškai, kuriuos galima spausti ir sumažinti skausmą.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Dar vienas būdas - šilta vonia. Nebūtina ten gimdyti, galima tiesiog pasėdėti. Vonioje pas mus gimdo tik tos, kurios yra nusiteikusios gimdyti visiškai natūraliai. Tiesa, turėjome ir tokių atvejų, kai moteris įlipa į vonią, pradeda kojomis rankomis maskatuoti, tada būna ne tik vonia, bet ir visa gimdymo palata šlapia. Dabar gimdymą vonioje renkasi reta kuri moteris.
Kiti nemedikamentiniai skausmo malšinimo būdai
Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) gimdymo metu nerekomenduoja vartoti medikamentinių nuskausminimo būdų, jeigu juntamas skausmas yra silpnas arba vidutinis. Judėjimas su gimdymo kamuoliais, masažas, hidroterapija, kvėpavimo pratimai, muzikos terapija, aromaterapija ir akupresūra - tai nemedikamentiniai skausmo malšinimo būdai, kurie gali padėti sumažinti gimdymo skausmą.
Judėjimas su gimdymo kamuoliais
Vieni populiariausių būdų - vaikščiojimas, klūpėjimas, tupėjimas, siūbavimas klubais, taip pat šokis ir judėjimas, naudojant gimdymo kamuolius. Pasirinkus judėjimą, naudojant gimdymo kamuolius, akušerė rekomenduoja gimdyvei, kokius judesius atlikti arba kokioje pozicijoje likti, kad skausmas būtų kuo mažesnis. Šio būdo pagalba moteris gali pasirinkti gimdymo poziciją, taip pat dažniausiai sutrumpėja gimdymo trukmė, mažesnė tikimybė, kad pacientei prireiks medikamentinių skausmo malšinimo būdų, pavyzdžiui, epidūrinės nejautros. Aktyviai judant gimdymo metu, vaisius lengviau slenka gimdymo takais antrojo gimdymo ciklo metu.
Masažas
Kitas nemedikamentinis skausmo malšinimo būdas - pečių, nugaros, juosmens kryžmens srities, kojų ar pėdų masažai. Moteris, atpažinusi skausmo vietą, gali identifikuoti, kur skausmą reikėtų malšinti stipriausiai. Pavyzdžiui, jeigu moteris jaučia skausmą nugaros srityje, rekomenduojamas juosmens kryžmens masažas, padėsiantis numalšinti skausmą šioje srityje. Siekiant efektyvesnio masažo, nemedikamentinio skausmo malšinimo būdo metu naudojami natūralūs aliejai ir sričių, kuriose juntamas skausmas, įvairaus intensyvumo spaudimas.
Hidroterapija
Nėščiosioms galima taikyti hidroterapiją - aktyvų įvairių kūno sričių masažą kintančio intensyvumo vandens srove arba gulėjimą šilto vandens vonioje. Šis nuskausminimo būdas gali būti naudojamas pakankamai ilgą laiką, jeigu moteris jaučia, kad skausmas mažėja. Naudojant šį būdą, pacientė lengviau ir greičiau atsipalaiduoja sąrėmių metu, sutrumpėja gimdymo laikas.
Taip pat skaitykite: Kalbos raidos patarimai
Kvėpavimo technikos
Gimdymo metu taip pat yra taikomos įvairios kvėpavimo technikos. Pirmojo gimdymo ciklo metu, kai skausmas yra silpnas arba vidutinio stiprumo, naudojama lėto kvėpavimo technika - kvėpuojama 14-16 kartų per minutę greičiu, atkreipiant dėmesį į sąrėmių dažnį. Vėliau taikoma intensyvaus kvėpavimo technika, kurios metu kvėpavimas vyksta 30-60 kartų per minutę greičiu. Kvėpavimo pratimai padeda moterims susikoncentruoti ir atsipalaiduoti, gimdyvei mažėja stresas, gerėja kraujo įsotinimas deguonimi.
Gimdymo šukos
Gimdymo šukos - tai pastarųjų metų naujovė. Tai tiesiog (dažniausiai) medinės šukos, kurias patogu spausti delne. Teigiama, kad toks spaudimas padeda sumažinti sąrėmių skausmą gimdymo metu. Skausmas tarsi nukreipiamas.
Gimdymo šukų veiksmingumą malšinant gimdymo skausmą galima paaiškinti remiantis vadinamąja Vartų kontrolės teorija. Ji paaiškina, kaip ir kodėl galime atitraukti dėmesį nuo skausmo. Laikant gimdymo šukas, iš esmės galima atitraukti dėmesį nuo skausmingų sąrėmių ir skausmą „perkelti“ į delnus.
Yra ir dar viena teorija, paaiškinanti gimdymo šukų galią: tai akupresūra - tam tikrų jautrių taškų stimuliavimas siekiant išlaisvinti energijos srautą. Spaudžiant šukas delne veikiamas Lao Gongas - svarbus akupresūros taškas. Tai vieta, kur sugniaužus kumštį vidurinysis pirštas liečia delną. Šio taško spaudymas atpalaiduoja ir turėtų padėti tęsti varginantį gimdymą.
Sąrėmiams prasidėjus, delne spauskite šukas. Prieš prasidedant kitam sąrėmiui šukas paimkite į kitą ranką. Jau gimdžiusios mamos teigia, kad šukas laikyti patogiau abiejose rankose. Sąrėmiams prasidėjus, šukas jos ritmiškai spausdavo pirmyn atgal iki pat sąrėmio pabaigos. Šukos labai naudingos aktyviosios gimdymo fazės metu, kai sąrėmiai stiprėja, tampa skausmingesni ir dažnesni, o gimdos kaklelis ir toliau po truputį veriasi.
Pasiruošimas gimdymui
Ne vienai būsimai mamytei, ypatingai nėštumo pabaigoje, gimdymas kelia daug nerimo ir baimių. Ką daryti, kad šios baimės mūsų neužvaldytų? Dažniausiai nerimaujame dėl to, ko nežinome. Todėl labai svarbu išankstinis pasiruošimas. Susirinkite informaciją apie gimdymo eigą, etapus, galimus pojūčius. Sumažinti nerimą padės ir tikslus žinojimas, kur vyksite prasidėjus gimdymui bei kokią transporto priemonę rinksitės - automobilį, greitąją pagalbą ar taksi. Be to, prieš gimdymą galite nuvykti apžiūrėti pasirinktus gimdymo namus, apžiūrėti patalpas, susipažinti su personalu.
Nors nėštumas vidutiniškai trunka 40 savaičių, tačiau tiksli data nėra aiški - jis gali prasidėti tiek anksčiau, tiek vėliau. Todėl geriau jam pasiruošti iš anksto, ramiai susikrauti reikiamus daiktus. Bene dažniausiai pasitaikanti gimdymo baimė - skausmas. Šią baimę lengviau įveiksite jei žinosite priemones, padedančias palengvinti skausmą. Pasidomėkite natūraliais skausmo malšinimo būdais bei galimomis medikamentinėmis priemonėmis. Be to, nors paprastai gimdyvės jaučia skausmą, tačiau pasitaiko atvejų, kai gimdymas būna beveik neskausmingas. Mūsų vaizduotė kartais tampa pernelyg laki - prisigalvojame galimų ir negalimų dalykų. Neleiskime jai įsišėlti!
Bendravimas yra puikus vaistas, padedantis įveikti nerimą. Kalbėkitės su kitomis besilaukiančiomis ar neseniai pagimdžiusiomis mamomis apie savo nerimą ir baimes. Galbūt nerasite visų atsakymų, tačiau išsikalbėjus visuomet palengvėja. Besilaukdama neužsidarykite namuose.
Kineziterapija nėštumo metu
Nėštumas - ypatingas gyvenimo laikotarpis, reikalaujantis ne tik emocinio, bet ir fizinio pasiruošimo. Reguliarūs kineziterapijos užsiėmimai padeda būsimai mamai ne tik stiprinti kūną, bet ir išmokti svarbių įgūdžių, palengvinančių nėštumo bei gimdymo procesą. Užsiėmimų metu ji mokėsi tinkamai kvėpuoti, atpalaiduoti raumenis ir stiprinti dubens dugno sritį. Tinkamas judesys gali sutrumpinti gimdymo trukmę ir padėti išvengti streso. Mūsų tikslas - ne tik sustiprinti kūną, bet ir suteikti būsimoms mamoms daugiau pasitikėjimo savimi. Kai moteris jaučiasi stipri ir pasiruošusi, ji lengviau įveikia gimdymo iššūkius ir greičiau atsigauna po jo.
Dubens dugno traumos
Nėštumo metu vyksta daug fiziologinių, hormoninių pokyčių moters kūne, dėl kurių, artėjant gimdymui, - mažėja dubens dugno raumenų tonusas, didėja jungiamojo audinio elastingumas - taip kūnas ruošiasi gimdymui. Tačiau šie pokyčiai iš dalies silpnina dubens dugno raumenų, fascijų, raiščių, kaip atraminių vidaus organams ir stabilizuojančių dubens kaulus struktūrų, funkciją. Turint omeny, kad tuo pačiu metu auga (didėja) vaisius, daugėja vaisiaus vandenų, didėja slėgis pilve, moteris priauga papildomai svorio, tad spaudimas/tempimas į dubens žiedą, dubens dugną didėja.
Mechaniniai jungiamojo audinio (fascijų, raiščių), sąnarių, raumenų, odos pažeidimai - tokios traumos dažniausiai įvyksta, kai vaisiaus galva spaudžia, stipriai tempia dubens dugno raumenis, jungiamojo audinio struktūras, slinkdama gimdymo kanalu. Tokių traumų rizika didėja, esant tam tikriems anatominiams dubens variantams ir/ar dideliam vaisiui, nėštumo metu išsivysčiusioms ir/ar prieš nėštumą jau buvusioms įvairioms dubens srities sąnarių, raumenų disfunkcijoms. Mechaninės traumos gali įvykti ir tais atvejais, kai prireikia atlikti chirurgines (instrumentines) intervencijas gimdymo metu. Audiniai gali būti pertempiami, gali reikšmingai sutrikti jų kraujotaka dėl ilgalaikio spaudimo, įvykti struktūrų plyšimai, kryžmens-stuburgalio sąnario pažeidimai, sąvaržos prasiskyrimas, kryžmeninio-klubakaulio sąnario traumos.
Dėl gimdymo metu susiklostančių situacijų, kartais pažeidžiami dubens srities nervai. Jie ar smulkesnės jų šakos gali būti pertemptos ar suspaustos. Nervas, ar jo šakos, gali būti dirginamos šalia vykstančių uždegimininių procesų, būdingų ankstyvajam potrauminiam gijimo laikotarpiui dėl raumenų, fascijų pažeidimų. Pažeidžiamiausias yra gaktinis (pudendinis) dubens nervas. Šio nervo šakos užtikrina jutimus iš tarpvietės, lytinių organų, šlaunies vidinės, sėdmenų apatinės dalies, jis taip pat turi ir motorinių skaidulų, - tai yra inervuoja dubens dugno raumenis, užtikrina jų funkcijas.
Nėštumas ir gimdymas, yra natūralus ir fiziolologinis reiškinys, moters kūne vyksta daug adaptacinių pokyčių, kurie per devynis mėnesius parengia dubens dugno audinius, dubens srities sąnarius gimdymui natūraliais takais. Tačiau taip pat svarbu suprasti, kad nėštumo ir gimdymo metu gali susidaryti sąlygos, dėl kurių gali įvykti dubens dugno traumos, susijusios su nėštumu/gimdymu.
Priklausomai nuo traumos sunkumo, pažeistų audinių kiekio ir patirtos traumos pobūdžio - galimos įvarios pasekmės. Lengvos audinių traumos, nesant gretutinių sunkinančių veiksnių, komplikacijų, sugyja greitai, nesukeldamos jokių (ar tik nedidelius, trumpalaikius nepatogumus) nėštumo metu ar anksyvuoju pogimdyminiu laiktarpiu ir neturi jokių ilgalaikių nepalankių pasekmių moteriai. Jų gijimui nereikia didelės pagalbos iš specialistų. Tokios traumos laikomos kliniškai nereikšmingomis. Kitaip yra su sudėtingomis nėštumo/gimdymo metu patiriamomis dubens dugno traumomis, jos reikalauja specializuotos pagalbos moteriai ir dažniausiai sukelia įvairius reikšmingus sunkumus tiek anstyvuoju traumų gijimo laikotarpiu, tiek ir vėliau.
Gali būti besimptomiai ir kai kurių moterų pastebimi tik esant didesniam nusileidimui, kai, pavyzdžiui, prausiantis, pastebimas darinys išlendantis iš makšties. Lėtinis dubens dugno raumenų hiperaktyvumo (“didesnio tonuso”, “raumenų sutrumpėjimo”) sindromas. Šis sindromas kartais išsivysto dėl patirtų tarpvietės plyšimų, randų, sąaugų, pudendinio nervo pažeidimų, komplikuoto gijimo ankstyvuoju potrauminiu laikotarpiu. Neretai šį dubens dugno raumenų funkcijos sutrikimą lydi ir lėtinio dubens srities skausmo sindromas (būdingi kryžmens, tarpvietės, lytinių organų, sėdmenų, vidinių šlaunų paviršių skausmai). Skausmas gali būti tiek situacinis, tai yra išprovokuojamas tam tikrų veiksnių, pvz., lytinių santykių, ilgo sėdėjimo, važiavimo dviračiu, tuštinimosi, tiek, ypač komplikuotais atvejais, pastovus ir sunkiai numalšinamas. Esant dubens dugno raumenų lėtiniam hiperaktyvumui neretai sutrinka ir šalinimo funkcijos (gali pasireikšti tiek šlapimo nelaikymas, tiek ir susilaikymas, apsunkintas šlapinimasis, vidurių užkietėjimai ir/ar apsunkintas tuštinimasis) bei seksualinės disfunkcijos - būdinga skausmas įsiskverbimo į makštį metu (vaginizmas), skausmas lytinių santykių metu (dispareunija) ir kt.
Dėl dubens dugno raumenų, dubens kaulų stabilizavimo funkcijos susilpnėjimo galimi įvairaus laipsnio judėjimo funkcijos sutrikimai: paprastėjusi apatinių galūnių judesių koordinacija, pusiausvyros sutrikimai, skausmas judant, sportuojant, keičiant kūno padėtis, sutrikusi/prastesnė kryžkaulio-klubakaulio, klubo sąnario stabilizacija judėjimo metu, kai kada sąlygojanti geitesnę šių sąnarių degeneraciją (dėvėjimąsi), dažnesnes traumas. O dėl sutrikusio/paprastėjusio dubens dugno raumenų dalyvavimo kvėpavime (dėl greitesnio jų nuovargio ir/ar išsekimo ir/ar tonuoso pokyčių) gali pasireikšti prastesnė atsikosėjimo, kvėpavimo, kalbėjimo ir/ar dainavimo kokybė.
Kaip išvengti dubens dugno/tarpvietės traumų nėštumo/gimdymo metu?
Nemažai savipagalbos priemonių, po nesudėtingo pradinio apmokymo, sveika moteris, planuojanti nėštumą, ar būdama jau nėščia ir ruošdamasi gimdymui, gali atlikti pati. Svarbu žinoti, kad dalyje didesnių šeimos klinikų jau dirba kineziterapeutai šeimos gydytojo komandos sudėtyje, kurie yra kompetentingi suteikti moterims pradinio apmokymo paslaugas dubens dugno raumenų ir su jais funkciškai susijusių raumenų stiprinimui. Pirminėje (su šeimos gydytoju) ar antrinėje (su gyd. akušeriu-ginekologu) grandyje dirbančios akušerės gali suteikti reikiamą informaciją dėl tarpvietės paruošimo gimdymui.
Priklausomai nuo patirtos dubens dugno traumos, nėščiosios patiriamų sunkumų, simptomų - gydymas parenkamas individualiai. Pagrindinės gydymo strategijos: skausmo valdymas (prioritetas saugioms nemedikamentinio gydymo priemonėms (kineziterapija, masažas, šiluma, stabilizavimas kinezioteipais, ortopediniais diržais ir kt.
Sveikatos paslaugų apimtys ir priežiūra teikiama priklausomai nuo patirtos traumos sunkumo. Lengvų, kliniškai nereikšmingų traumų atveju, gali pakakti paprastų savipagalbos priemonių, tokių kaip: tinkama tarpvietės priežiūra, palaipsnis dubens dugno ir su jais funckiškai susijusių raumenų stiprinimas po gimdymo, vidurių užkietėjimo vengimo strategijos po gimdymo ir kt., kurias moteris sėkmingai gali pati sau taikyti namuose. Pradinę pagalbą tai įgyvendinti moterims Lietuvoje gali suteikti skyriaus akušerės, vėliau (išvykus iš stacionaro) gimdyvės priežiūrą ambulatoriškai tęsiantis šeimos gydytojas su savo komandos nariais (kineziterapeutu, akušere) ar, esant poreikiui, papildomai nusiuntus, - gyd.
Sudėtingesnių, bet nekomplikuotų traumų atvejais - būtinas moters stebėjimas po gimdymo dėl galimų dubens dugno disfunkcijų ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu ar kitų komplikacijų, o joms pasireiškus, - savalaikis gydymas. Todėl svarbu, kad moteris, patyrusi dubens dugno traumą gimdymo metu, net ir nelabai sudėtingą, nedelstų ir kreiptųsi pagalbos į šeimos gydytoją, pasitartų dėl varginačių simptomų, jų gydymo taktikos, tuomet šeimos gydytojas galės laiku priimti sprendimą, kokios pagalbos pacientei reikia pirmiausia, nusiųs konsultacijai kitiems specialistams (esant indikacijoms). Priklausomai nuo traumos pobūdžio, klinikinių simptomų išreikštumo, gali būti reikalinga pacientę nusiųsti skubesnei gydytojo akušerio ginekologo, traumatologo (pvz., kartu esant sąvaržos prasiskyrimui), neurologo (pvz., įtariant dubens nervų pažeidimus) ir kt.
Net tada, kai po gimdymo gijimas nekomplikuotas ir savalaikis, nevargina jokie ryškūs funkcionavimą reikšmingai bloginantys klinikiniai simptomai, - būtų idealu, kad vis tiek maždaug po 3 - 6 mėn. po gimdymo, moterys, patyrusios bet kokias traumas nėštumo/gimdymo metu,- būtų tiriamos dėl dubens dugno raumenų liekamųjų disfunkcijų, lėtinių dubens disfunkcijų išsivystymo rizikos. Pradinį ištyrimą ir įvertinimą gali atlikti šeimos gydytojas (kartu su jo komandoje dirbančiu kineziterapeutu, jei toks yra). Akcentuotina, kad svarbų vaidmenį vaidina ir pačių moterų aktyvus pagalbos siekimas ir bendradarbiavimas su savo šeimos gydytoju.
Laiku besikreipiančioms moterims šeimos gydytojas, nustatęs, kad išlieka dubens dugno raumenų disfunkcijų požymių, net ir sistemingai taikant savipagalbos priemones bei kitas pirminėje grandyje prieinamas paslaugas, - vis tiek, pvz., išlieka seksualinių disfunkcijų reiškinių (skausmas lytinių santykių metu, sumažėjęs makšties jautrumas, orgazmo patyrimo sunkumai ir pan.) ar tebevargina šlapinimosi, tuštinimosi funkcijų daliniai sutrikimai, dubens srities skausmai, judėjimo, ilgalaikio sėdėjimo sunkumai ar tiesiog yra didelė rizika disfunkcijoms vystytis ateityje (pvz., yra nutukimas, lėtinės plaučių ligos, moteris dirba sunkų fizinį darbą ir pan.), tokiais atvejais šeimos gydytojas gali laiku moteris nusiųsti FMRG konsultacijai dėl pradinės reabilitacijos priemonių taikymo.
Ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu, jei tik yra galimybė moteriai lankytis į reabilitacijos procedūras ambulatoriškai, tuomet pradinės reabilitacijos metu gali būti taikoma: kintamo magnetinio lauko terapija, diatermija, nuskausminančios, patinimus mažinančios, raumenų tonusą, jėgą gerinančios elektrosrovės, ultragarso, lazerio terapija, kineziterapija ir kt., kurios paspartina audinių gijimą, lengvina simptomus ir mažina dubens dugno raumenų disfunkcijų sunkumą, skatina greitesnį dubens dugno raumenų funkcijų atsikūrimą. Pradinės reabilitacijos priemonės kompensuojamos iš privalomo sveikatos draudimo fondo, kurias paskiria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas (FMRG), todėl pacientei reikalingas šeimos gydytojo ar kito gydytojo specialisto siuntimas FMRG konsultacijai dėl indikuotinų reabilitacijos priemonių taikymo.
Kineziterapija po sunkių dubens dugno traumų yra ypač svarbi ne tik tiesiogiai greitesniam dubens dugno raumenų funkcijų atkūrimui, raumenų stiprinimui, bet ir judėjimo, kvėpavimo funkcijų gerinimui, siekiant išvengti galimų įvairių nepageidaujamų ankstyvojo laikotarpio komplikacijų tokių, kaip - hipodinamija (fizinio aktyvumo, judėjimo trūkumas), tromboembolija (kraujo krešulių sukeltas kraujagyslių užsikimšimas), fizinio krūvio tolerancijos praradimai, diastazės (pilvo sienos raumenų fascijos prasiskyrimo) progresavimas ir pan. Kuo anksčiau kineziterapija įterpiama kaip reabilitacijos intervencija į pacientės gydymo planą, tuo sėkmingesnės gijimo eigos ir greitesnio funkcionavimo atsikūrimo dažniausiai galima tikėtis bei sumažinti vėlyvųjų pasekmių išsivystymo riziką, tokių kaip prolapsai, lėtiniai šlapinimosi, tuštinimosi, seksualinių funkcijų sutrikimai.
Gimdymo priežiūra, kai gimdymo eiga normali
Gimdymas - fiziologinis procesas, kai išnešiotas vaisius (37-41 savaitės + 6 dienos), gimdos susitraukimų veikiamas, gimsta natūraliais gimdymo takais. Komplikacijų gali kilti bet kuriuo gimdymo laikotarpiu, todėl būtina iš anksto įvertinti riziką ir periodiškai stebėti (jei yra indikacijų - nuolat) motinos bei vaisiaus būklę.
Normalus fiziologinis gimdymas paprastai prasideda 280-ąją dieną (40-ąją nėštumo savaitę) (nėštumo pradžia laikoma pirmoji paskutinių mėnesinių diena) arba tęsiasi 10 mėnulio mėnesių, arba 9 kalendorinius mėnesius. Nėštumą palaiko ir gimdymą sukelia daug veiksnių: hormoniniai, biocheminiai, nerviniai, mechaniniai ir kt. Dabar aiškinama, kad gimdymą sukelia gimdos ir viso kūno biocheminiai, hormoniniai, nervų sistemos pokyčiai, sumažėjęs požievio ir galvos smegenų žievės jaudrumas.
tags: #kaip #palengvinti #gimdymo #skausmus