Autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai raidos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiomis formomis, paveikiantis vaiko bendravimą, elgesį ir gebėjimą suvokti pasaulį. Autizmo spektras itin platus, o ir patys vaikai, susidūrę su šiuo sutrikimu, taip pat yra skirtingi. Siekiant užtikrinti tinkamą pagalbą ir sėkmingą vaiko vystymąsi, labai svarbu kuo anksčiau atpažinti pirmuosius autizmo požymius. Šiame straipsnyje aptarsime ankstyvuosius autizmo požymius, diagnostikos procesą, priežastis ir vyraujančius mitus, siekiant padidinti supratimą apie ASS.
Kas yra autizmas?
Autizmas arba autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai neurologinis raidos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiomis formomis. Autizmo spektro sutrikimą turi apie 1 % viso pasaulio gyventojų. Lietuvoje bent vienu autizmo spektro sutrikimu serga kas 70 vaikas. ASS turinčio vaiko smegenys kitaip vystytis pradeda dar būnant mamos įsčiose, o gimusiam sutrikimo požymiai labai greitai išryškėja. Tai nėra liga, todėl jis nėra išgydomas. Tačiau pritaikius specialią pagalbą, autistiškas vaikas sėkmingai gali integruotis bendruomenėje ir gyventi.
Doc. dr. Indrė Bakanienė teigia, kad „Autizmo spektras - labai platus, autizmo požymiai, jų sunkumas, raidos ir funkcionavimo sutrikimai gali būti labai įvairūs, todėl autistiški vaikai ir suaugusieji nėra vienodi, jie turi labai skirtingas gyvenimo patirtis ir pasiekimus“.
Ankstyvieji autizmo požymiai
Pirmieji autizmo požymiai dažniausiai pastebimi nuo 9 iki 18 mėnesių. Specialistai, aiškindamiesi, ar vaikas turi raidos sutrikimą, priskirtiną autizmo spektro sutrikimams, išskiria keturias pagrindines vertinamas grupes: A, B, C ir D. Autizmas diagnozuojamas tuomet, kai vaikas turi 6 ir daugiau požymių iš visų keturių šių grupių.
Svarbu paminėti, kad mažai tikėtina, kad kūdikiui pasireikš visi šie požymiai. Kiekvieno vaiko raida individuali ir nė vienas iš šių požymių savaime dar nereiškia sutrikimo. Tačiau jei kūdikiui ar vaikui būdingi kai kurie iš išvardytų požymių ir savybių arba raidos ypatumai skiriasi nuo kitų analogiško amžiaus kūdikių ir vaikų, svarbu pasikonsultuoti su vaiko raidos srityje dirbančiais specialistais.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Pagrindiniai ankstyvieji požymiai:
Socialinės sąveikos sutrikimas:
- Nepakankamas domėjimasis aplinkiniais žmonėmis. Autistiškus vaikus daugiau domina aplinkos objektai, o ne žmonės.
- Nesidomėjimas savo bendraamžiais, kitais vaikais arba nemokėjimas su jais žaisti, bendrauti, palaikyti ilgesnį kontaktą.
- Nereagavimas šaukiami vardu.
- Nevykdymas prašymų.
- Neįsitraukimas į bendrą žaidimą ar kitą veiklą su vaikais ar suaugusiais.
- Nemėgdžiojimas kitų veiklos ir kalbos.
- Nesuvokimas neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų (kūno kalbos, veido išraiškos).
Komunikacijos sutrikimas:
- Sunkumai mokantis kalbos ir socialinio bendravimo taisyklių.
- Nemokėjimas arba sunku mokytis reikšti poreikius (rodyti pirštu, prašyti žvilgsniu, garsažodžiu ar žodžiais).
- Neverbalinės komunikacijos sunkumai (gestai, mimikos).
- Echolalija (žodžių ar frazių kartojimas be konteksto).
Elgesio ypatumai:
- Stereotipiniai judesiai, vaikščiojimas pasistiebus.
- Neįprastas žaidimas (daiktų rikiavimas, pasikartojantys veiksmai, susidomėjimas žaislo detalėmis, o ne pačiu žaislu).
- Ypatingas veiklos bei interesų nelankstumas.
- Didelis išrankumas maistui, tam tikros spalvos ar tekstūros maisto netoleravimas.
- Pernelyg didelis jautrumas garsui ar šviesai.
- Dėmesio nesukaupimas, elgesio, miego sutrikimai.
- Itin prisirišimas prie tam tikrų daiktų ar ritualų.
Kiti požymiai:
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
- Vystymosi regresija (kai viską atrodo gerai mokantis vaikas nustoja kalbėti, žaisti, bendrauti).
- Sensorinės problemos (sustiprinti arba susilpninti pojūčiai).
Raudonos vėliavėlės: požymiai pagal amžių
Mokslininkai ir gydytojai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą, kuri padeda atpažinti autizmo požymius pagal amžių:
- 6 mėn. ir vyresni: nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos.
- 9 mėn. ir vyresni: neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška.
- 12 mėn. ir vyresni: nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba.
- 12 mėn. ir vyresni: nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.).
- 16 mėn. ir vyresni: nesako nė vieno žodžio.
- 24 mėn.: nesako dviejų žodžių frazių.
Autizmo diagnostika
Autizmo diagnozė nustatoma remiantis tam tikrų savybių rinkiniu, o ne atliekant biologinius tyrimus. Autizmas dažniausiai diagnozuojamas mažiems vaikams, dažniausiai iki 3 metų. Tuo metu dažniausiai tėvai, pedagogai ar sveikatos priežiūros specialistai pradeda pastebėti vaiko raidos sutrikimą, ypač kalbos ir socialinių gebėjimų.
Autizmo diagnostikos procesą galima suskirstyti į kelis etapus:
- Bendras vaiko raidos vertinimas: Lietuvoje atlieka šeimos arba vaikų ligų gydytojas. Jeigu jo metu nustatomi raidos nukrypimai nuo normos, vaikas nukreipiamas į Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybą.
- Išsamus raidos vertinimas: Atlieka daugiadalykė specialistų komanda. Ją įprastai sudaro gydytojas, psichologas, logopedas, ergoterapeutas, pagal poreikį - kiti specialistai.
- Klinikinis stebėjimas: Vertinamas vaiko socialinis dėmesys, bendravimas žodžiais gestais, žvilgsniu, kita neverbaline komunikacija, atliekami specialūs testai, padedantys nustatyti autizmo diagnozę, įvertinti sutrikimo sunkumą. Pagrindinė autizmo diagnostikos priemonė - įvairių sričių specialistų klinikinis vaiko stebėjimas, aptarimas specialistų komandoje, diskusijos, o testai - tik pagalbinė priemonė.
Autizmo priežastys
Autizmo priežastys iki pat šių dienų yra ne iki galo žinomos. Autizmą lemia genų ir aplinkos sąveika. Žinoma nemažai genų, susijusių su autizmu, tačiau konkrečiu atveju genetines priežastis pavyksta nustatyti ne visada ir dažniausiais tik tiems asmenims, kurie greta autizmo turi intelekto sutrikimą ar kitų nervų sistemos pažeidimo požymių. Aplinkos veiksniai, kurie paskatina autizmo atsiradimą, nėra pakankamai ištirti. Iš atliktų tyrimų rezultatų galima teigti, kad autizmo rizika susijusi su vyresniu tėvų, ypatingai tėčių, amžiumi, endokrininėmis motinos ligomis, nutukimu, nėštumo ir gimdymo komplikacijomis, nežymiai su aplinkos tarša, automobilių išmetamomis medžiagomis, kai kuriais žemės ūkyje naudojamais herbicidais. Pastaruoju metu padaugėjo mokslinių straipsnių, kuriuose aprašomos mažų vaikų prie ekranų praleidžiamo laiko sąsajos su autizmu, keliamos hipotezės, kad pasikeitusios vaikų auginimo praktikos (ypatingai ekranų naudojimas iki 2 metų, kai labai intensyviai vystosi smegenys) paskatina autistiškų smegenų formavimąsi vaikams, kurie turi genetinį polinkį.
Autizmo sutrikimo formavimuisi neabejotinai turi įtakos daugelis faktorių: genų ir biologinės aplinkos įtaka prieš, per ir po gimimo gali neigiamai daryti įtaką smegenų vystymuisi ir sukelti autizmo sutrikimus.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
Ankstyvos diagnostikos svarba
Pradėjus taikyti specifines intervencijas intensyvaus smegenų formavimosi laikotarpiu, galima tikėtis pakeisti autistiškų smegenų formavimosi eigą ir tikėtis lengvesnio autizmo požymių pasireiškimo. Žinodami diagnozę tėvai lengviau supranta ir priima vaiko kitoniškumą, gali greičiau gauti reikiamos paramos ir išteklių. Tai apima ne tik terapijas vaikui, bet ir psichologinę pagalbą šeimai, tėvų mokymą, padedant jiems suprasti vaiko poreikius ir rasti jam tinkamiausius pagalbos būdus. Ankstyva diagnostika leidžia gydytojams ir mokslininkams suprasti ASS, tobulinti būsimas terapijas ir intervencijų metodus.
Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims
Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.
Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės. Neretai intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas.
Suaugę, Aspergerio sindromą turintys asmenys, gali dalyvauti ir psichoterapiniame procese.
Kauno klinikų ikimokyklinio ugdymo skyriuje veiklą pradeda socialinių paslaugų dienos centro grupė - Lietučių miestelis. Socialinių paslaugų dienos centrą gali lankyti ikimokyklinio amžiaus vaikai nuo 2,5 metų, turintys medicininę gydytojo pažymą su nustatyta ASS diagnoze bei patvirtintą neįgalumo pažymėjimą.
Mitai apie autizmą
Nors visuomenės supratimas apie ASS pastaraisiais metais gerokai išaugo, vis dar egzistuoja daugybė mitų ir klaidingų įsitikinimų, kurie gali lemti neteisingą požiūrį autistiškus vaikus ir suaugusius, pavyzdžiui:
- Autizmas yra išgydomas vaikystėje.
- Autizmą sukelia vakcinos.
- Visi autizmu sergantys asmenys turi savotiškų talentų ar yra savantai.
- Autistiški žmonės yra emociškai šalti ir nesugeba mylėti.
Požiūrio į autizmą kaita
Pastaruoju metu į autizmą pradėta žiūrėti kaip į vieną iš neuroįvairovės variantų. Neuroįvairovė atspindi idėją, kad neurologiniai skirtumai, tokie kaip ASS, dėmesio ir veiklų sutrikimas, disleksija ir kiti, nėra ligos, o normalios žmogaus proto struktūros variacijos, kurios papildo bendrą žmonijos patirtį ir didina inovacijų galimybes. Pabrėžiama, kad visuomenė turėtų būti pritaikyta palaikyti visų žmonių, nepriklausomai nuo jų neurologinių ypatumų, dalyvavimą visuomenės gyvenime, vietoj to, kad bandytų „išgydyti“ ar „normalizuoti“ tuos, kurie nesutampa su dominuojančiais mąstymo ar elgesio modeliais.