Paauglystė - iššūkių metas tiek vaikams, tiek tėvams. Šiuo laikotarpiu jaunuoliai siekia autonomijos, pripažinimo tarp bendraamžių ir ieško savęs. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Jūratė Marcinkevičienė teigia, kad emocinis atsiskyrimas nuo tėvų ir tapatinimasis su bendraamžiais yra normalus asmenybės formavimosi etapas. Tačiau tėvams svarbu suprasti kylančius pavojus ir mokėti tinkamai elgtis su vaiku.
Paauglių poreikis pritapti prie grupės
Paauglystės laikotarpiu jaunuoliai suvokia, kad daugelį dalykų gali padaryti patys. Atsiranda veiklų, kuriose tėvų dalyvavimas nebėra toks svarbus. Paauglys pradeda kritiškai vertinti namuose esamas taisykles ir susitarimus. Šiuo metu jam ypač svarbūs tampa identitetas, autonomiškumas ir intymumas. Paauglys išgyvena psichosocialinės raidos krizę, ieškodamas atsakymų į klausimus: „Kas aš esu?“, „Ko noriu ir ką sugebu?“, „Kuo būsiu?“. Būdamas grupėje, paauglys jaučiasi labiau suprastas, savimi pasitikintis, pripažintas ir įvertintas.
Teigiami aspektai priklausant draugų grupei
Priklausymas grupei paaugliui suteikia galimybę lavinti socialinius įgūdžius, kurti lygiavertiškus santykius ir įvertinti savo sprendimus. Paaugliui svarbus grupės narių įvertinimas ir pripažinimas. Jaunam žmogui svarbu susitapatinti su savo kartos atstovais, nes jiems kartu teks kurti šalies ateitį. Skirtingų kartų asmenų požiūris į daugelį dalykų skiriasi, o tos pačios kartos - sutampa. Paauglystėje jaunuoliai labiau linksta prie tų asmenų, kurių pasaulio matymas bei požiūris yra jiems artimesnis. Kiekviena karta pasižymi tam tikrais bendrais ypatumais, kurie yra nulemti to laikmečio.
Tėvų vaidmuo paauglių gyvenime
Paauglystė - ypatingas amžiaus raidos tarpsnis, kai asmuo iš vaiko palaipsniui pereina į suaugusiojo gyvenimą. Jaunuoliai tampa savarankiškesni bei brandesni, yra drąsūs ir ryžtingi, stengiasi patys siekti savo tikslų, spręsti problemas, įveikti sunkumus. Tėvai dažnai stengiasi duoti geriausius patarimus, tačiau tokie patarimai paaugliams gali skambėti kaip nurodinėjimas, savo nuomonės kišimas ir tai dažnai sukelia pasipriešinimą bei norą elgtis atvirkščiai. Po tėvų patarimais dažnai slypi jų noras, kad vaikas būtų kitų mėgstamas bei pripažintas, kad įgytų tinkamą išsilavinimą, kad įvykdytų pačių tėvų nepasiektas svajones.
Kaip tėvams elgtis emocinio atsiskyrimo laikotarpiu?
Paaugliui labai svarbu būti suprastam. Kad tėvai labiau suprastų savo paauglį, būtina išsiaiškinti, ko jis siekia savo gyvenime, kokių norų bei svajonių turi. Svarbu ne nurodinėti, bet skatinti savo vaiką mąstyti. Efektyviausiai gyvenimo pamokos yra įsisavinamos per patyrimą. Tėvams būtina išlaikyti pagarbų santykį su savo paaugliu, pasitikėti, vertinti bei priimti jo nuomonę, diskutuoti, o ne nurodinėti. Kontrolė namuose reikalinga, tačiau jos neturi būti per daug. Paaugliams turi būti aišku, kokios yra jų atsakomybių ribos.
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų teisės Telšių vaikų globos namuose
Keista išvaizda - paauglystės eksperimentai
Paauglystėje ypatingai svarbus socializacijos procesas. Paaugliai siekia išbandyti daug naujų dalykų, ieško sau tinkamiausių sąlygų, kaip save realizuotų, kad jaustųsi pripažinti bei įvertinti. Paaugliai yra drąsūs bei atviresni naujovėms. Tai neišvengiamai susiję su eksperimentais, kurie tėvams gali nepatikti. Paauglystėje tėvams ypatingai svarbu neprarasti ryšio su savo vaikais, būtina domėtis paauglio interesais. Kategoriškas bendravimas neišklausius paauglio nuomonės bei neįsiklausius į jo norus, gali sukelti maištą. Tokiu atveju tam tikri vaiko sprendimai gali būti kaip protesto forma.
Pavojai, slypintys bandyme pritapti prie grupės
Daugumos tėvų noras, kad jų vaikas bendrautų su draugais, pasižyminčiais prosocialiu, o ne asocialiu elgesiu, kad vaikas savo elgesiu bei sprendimais prisidėtų prie pozityvios kultūros formavimo grupėje. Kuo labiau paauglys nori priklausyti tam tikrai grupei, tuo lengviau jis pasiduos tos grupės įtakai. Tėvų ir paauglio tarpusavio santykiai turi reikšmingos įtakos jo bendravimui su draugais: kuo santykiai su tėvais prastesni, tuo didesnę įtaką paaugliui turi jo draugai. Kiekvienoje grupėje vyrauja tam tikros taisyklės bei elgesio normos, kurios ne visada sutampa su socialinėmis normomis. Paauglys, kuris geriausiai save identifikuoja asocialioje bendraamžių grupėje, viduje gali išgyventi daug skausmingų patyrimų, kurie didele dalimi gali būti „atsinešti“ iš vaikystės. Dar vaikystėje patirtas smurtas, pažeminimai, patyčios vaikui formuoja žinutę, kad pasaulis yra nesaugus ir būtina gintis.
Ką daryti, jei draugai veda iš kelio?
Apie kiekvieną nerimą keliantį paauglio elgesį tėvams būtina pasikalbėti su savo vaiku. Kalbantis reikia vengti priekaištų ir pradėti nuo to, kad tėvai patys nerimauja dėl konkretaus savo vaiko elgesio. Tėvams taip pat būtina suprasti, kodėl jų vaikas pasirinko būtent šiuos draugus. Galbūt paauglio netinkamas elgesys buvo vienkartinis - tokiu būdu paaugliai eksperimentuoja, bando atsirinkti, kas jiems yra tinkama, o kas ne. Tėvams būtina žinoti, su kuo bendrauja jų vaikai. Verta pasidomėti, kaip sekasi vaiko draugams, tokiu būdu tėvai sužinos, kaip sekasi ir jų vaikui. Taip pat svarbu aptarti, kokio elgesio tėvai tikisi iš savo paauglio, kokios taisyklės yra namuose. Patį pirmą kartą tėvams naudinga įspėti savo vaikus dėl jų netinkamo elgesio ir konkrečiai įvardinti, kokios bus pasekmės kitą kartą. Jos turi būti aiškios, adekvačios bei sąžiningos. Paaugliai turi suprasti, kad jų saviraiškos laisvė bei identiteto paieškos nėra apribotos, tačiau turi aiškiai žinoti namuose galiojančius susitarimus bei taisykles, kurias kol kas nustato tėvai.
Tatuiruotės - noras ar protestas?
Pagrindinis dalykas tėvams - ramiai ir rimtai sureaguoti į savo paauglio norus. Tėvams reikalinga žinoti, kuo vaikui tai yra svarbu. Diskutuojant su paaugliu, jis supras, kad jo nuomonė tėvams yra svarbi. Kalbant apie tatuiruotę, svarbus yra ir finansinis aspektas: ar paauglys domėjosi, kokia jos kaina? Iš kur planuoja gauti pinigų?
Bendravimo svarba
Bendravimas - tai tarpusavio sąveika, sudėtingi, įvairialypiai žmonių kontaktai, atsirandantys iš bendros veiklos poreikių. Bendravimas apima keitimąsi informacija, bendros sąveikų strategijos parengimą, kito žmogaus suvokimą ir supratimą. Bendraujant vyksta žmonių sąveika: pasikeičiama mintimis, emocijomis, susipažįstama. Bendravimas - tai procesas, kuriame reiškiasi skirtingos patirties partneriai, jie kuria santykius, tuo pačiu metu siųsdami ir gaudami pranešimus, kuriuos veikia fizinės ir psichologinės kliūtys. Bendravime dalyvauja dvi pusės: kalbantysis ir suprantantis kalbėjimą. Kad bendraujantys žmonės galėtų kalbėtis, jie turi mokėti tą pačią kalbą, jų atmintyje turėtų būti „įrašytas” tam tikras kiekis tos sistemos ženklų. Kiekvieno bendravimo metu mes dažnai keičiamės vaidmenimis, tapdami tai klausytojais, tai kalbėtojais. Reikėtų vengti sakyti, ką klausytojas „turėtų” daryti. Kiekvienas mūsų, kaip unikalus individas, elgiasi ir reaguoja į gyvenimiškas situacijas skirtingai. Negalime perkelti ant svetimų pečių atsakomybės už savo pasirinkimus, bet turime teisę ir galimybę išsipasakoti.
Taip pat skaitykite: Taisyklės vaikams: kada jos veikia?
Bendravimo elementai
- Žodis. Tai pirmas ir svarbiausias iš bendravimo elementų. Žodžiu išreiškiame mintis, jausmus. Tačiau labai svarbu sugebėti mintis reikšti tiksliai; lygiai taip pat reikšminga adekvačiai suvokti, kas buvo pasakyta. Kalba privalo atspindėti mūsų norimas perteikti mintis. Kalba yra dinaminis procesas, nes galite būti nusiteikę kalbėti vienaip, tačiau besikalbant jūsų psichologinė būsena kinta. Todėl, rengiantis rimtam pokalbiui, tenka įvertinti nuotaika bei sveikatos stovį, nes nuo jų taip pat priklausys bendravimo efektyvumas.
- Bendravimo turinys. Tai, ką vienas kitam pasakysite, kokį turinį į savo kalba įdėsite, bus lyg socialinis veidrodis, kurį kiekvienas asmuo laiko prieš save, išreikšdamas savo jausmus ir suvokimą. Su jumis bendraujančiojo atsakas yra stimulas elgtis vienaip ar kitaip.
- Bendravimo forma. Tai turinio ir žodžių išraiškos būdas. Šiuo požiūriu yra svarbu, kaip jūs bendraujate. Bendravimas gali būti verbalinis - žodinis ir neverbalinis, kai tas pats turinys perduodamas veido išraiška, žvilgsniu, gestais, lytėjimais, poza, kūno orientacija ar apranga. Bendraujant svarbu ir proksemika - atstumas tarp žmonių. Iš to, kokiu atstumu vienas nuo kito žmonės stovi ar sėdi bendraudami, mes galime spręsti apie tai, kiek jie yra pažįstami, kokie jų tarpusavio santykiai. Kuo artimesni santykiai, tuo mažesnis atstumas tarp žmonių.
Bendravimo zonos
- Intymioji zona (0-50cm). Į ją įsileidžia tik artimi gerai pažįstami žmonės. Šioje zonoje bendraujant būdingas pasitikėjimas, kalbama tyliai, prisiliečiama.
- Asmeninė zona (50-120cm) Tokiu atstumu patogu bendrauti su draugais kolegomis.
- Socialinė zona (120-400cm). Tai patogiausias atstumas formaliems kontaktams visuomenėje, įstaigose, mokykloje. Tokiu atstumu bendraujama su nepakankamai pažįstamais žmonėmis.
- Visuomeninė zona (daugiau kaip 400cm). Tokiu atstumu paprastai skaitomos paskaitos, kalbama mitinguose ir pan.
Bendravimo įgūdžių formavimasis
Bendrauti pradedama jau nuo pat kūdikystės. Augant kūdikiui vystosi jo bendravimo įgūdžiai. Svarbiausi bendravimo įgūdžiai pradeda formuotis viduriniojoj vaikystėj. Kalbos tobulėjimas priklauso tiek nuo šeimos ir mokyklos įtakos, tiek nuo pažintinių sugebėjimų, kurie leidžia vaikui įsisąmoninti sudėtingas gramatikos taisykles. Vaikas supranta, kad kalba yra bendravimo priemonė, gali geriau naudoti skirtingas kalbos formas, pritaikyti jas įvairiomis aplinkybėmis.
Šeima - pirmoji bendravimo mokykla
Šeima yra pirmoji ir svarbiausioji auklėjimo ir bendravimo grandis. Bendraudamas su tėvais, vaikas užmezga kontaktą, sukurdamas ryšį. Yra tiesioginis labai stiprus emocinis ryšys tarp tėvų ir vaikų. Kiekvienas vaikas trokšta meilės, glamonių. Jis nori būti aplinkinių mylimas., suprastas, pripažintas. Nors sąlygos ir pasikeitusios, šeima ir toliau sudaro optimalias bendravimo su suaugusiais galimybes. Nė viena vaikų auklėjimo įstaiga negali laiduoti tokio bendravimo ir nepajėgia atstoti šeimos aplinkos. Tik tėvų bendravimo praturtintas vaikas iš šeimos židinio pasisemia dvasinės stiprybės visam gyvenimui. Abipusis supratimas ir pagarba, geri tarpusavio santykiai skiepija vaikams orumą, dvasios kilnumą, saugo nuo blogo elgesio ir nepadorumo. Vaikams didžiausią įtaką turi tėvų ir vaikų tarpusavio bendravimas. Abejotinas yra teiginys, kad tėvai pasidaro svetimi savo vaikams. Todėl labai svarbu, kad šeimoje įsigalėtų bendri tėvo ir motinos interesai, kurie juos vienytų. Kai tėvai rūpinasi vienas kitu, jų vaikai palankiau reaguoja į motinos ar tėvo poveikį.
Mokyklos įtaka vaiko bendravimui
Mokykliniais metais vaikai išeina iš uždaros šeimos aplinkos ir pereina į mokyklos priežiūrą. Greta tėvų atsiranda kitų autoritetų - mokytojų ar auklėtojų. Prasideda bendravimas su bendraamžiais. Mokymasis - sudėtinga veikla, kuriai vaikai turi būti tinkamai pasirengę. Mokykla turi skatinti bendravimą, pagrįstą bendradarbiavimu. Mokytojas turi žiūrėti į mokyklą kaip į bendruomenę, kurios nariai mokosi bendrauti vieni su kitais. Bendravimas tarp mokinių ir mokytojų turi remtis principu “Čia ir dabar”. Vaikams nereikia priminti praeities nesėkmių. Bendravimas yra bendradarbiavimo pagrindas, tačiau vien tik bendravimas neužtikrina bendradarbiavimo. Klasėje didelę įtaką turi mokytojo elgesys, nes paparastai tik mokytojas sprendžia, kaip kurti klasėje aplinką, skatinančią bendrauti ir bendradarbiauti. Mokytojo ir mokinių bendravimas turi įtakos teigiamam klasės klimatui sudaryti.
Vaikų visuomenė
Bendraudami kartu, mokyklinio amžiaus vaikai sukuria savitą subkultūrai, kuri yra vadinama vaikų visuomene. Mokyklinio amžiaus vaikai darosi vis mažiau priklausomi nuo kasdieninės tėvų priežiūros, vis daugiau už savo elgesį turi atsakyti patys. Daugeliui vaikų priklausomybė nuo tėvų perauga į priklausomybę nuo bendraamžių, jie reikliau renkasi draugus ir yra labai nelaimingi jei jų neturi.
Vaikų elgesio taisyklės
Jas vaikai sukuria patys,spontaniškai ir jų sutartinai laikosi. Daugelis tų taisyklių reiškia nepriklausomybę nuo suaugusiųjų. Pajuoka, erzinimas veikia labai stipriai, vaikas keičia savo elgesį, kad tik nepažeistų vaikų visuomenėje priimtinų taisyklių. Vaikui yra labai svarbi jo draugų nuomonė apie jį. Atstūmimas lemia socialinius įgūdžius. Vaikai mokosi socialinių įgūdžių vieni iš kitų, net tarpusavyje konfliktuodami. Nuo socialinio prisitaikymo vaikystėje ir pradinėje mokykloje priklauso, kaip vaikas prisitaikys paauglystėje. Vaikui nesėkmė mokykloje ir bendraamžių atstūmimas atrodo kaip visiška katasrofa. Kitiems vaikams susidoroti su problemomis padeda šeima.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Ribų svarba vaiko gyvenime
Ribos padeda suvokti vaikams savo galimybių ribas. Per susitarimus ir taisykles vaikas mokosi, ko reikia konstruktyviam, pagarba sau ir kitam grįstam tarpusavio bendravimui. Ribos taip pat drąsina vaikus savarankiškai spręsti ir įveikti kylančius sunkumus. Vis dėlto, ribos turi atitikti vaiko amžių ir gebėjimus. Jos neturi būti per griežtos, kad nenudrąsintų vaiko.
Kaip užtikrinti, kad vaikai laikytųsi ribų?
- Pozityvi šeimos atmosfera.
- Pozityvus tėvų tarpusavio bendravimo ir elgesio modelis.
- Tvirto emocinio ryšio su vaikais kūrimas, partneryste ir bendradarbiavimu paremtas vaikų auklėjimas.
- Aiškumas ir konkretumas formuojant ribas.
- Taikomos pasekmės turi būti logiškos, iš anksto sutartos ir susijusios su netinkamu poelgiu.
- Kvietimas vaikus diskutuoti dėl susitarimų ir taisyklių šeimoje priėmimo, reikalingumo, pasekmių, jų nesilaikant, numatymo.
- Atskiriame netinkamą vaiko elgesį nuo jo asmenybės.
11 patarimų, kaip užauginti sėkmingus vaikus
- Rūpinkitės savimi.
- Rodykite vaikams tinkamą pavyzdį.
- Bendraukite su vaikais.
- Girkite vaikus.
- Atsakinėkite į vaiko klausimus.
- Drausminkite vaikus.
- Mokykite vaikus tinkamai išreikšti savo jausmus.
- Mokykite vaikus tinkamai valdyti pyktį.
- Nepasiduokite vaikų manipuliacijai.
- Venkite materialinio skatinimo.
- Skatinkite vaikų savarankiškumą.
Pavojai internete
Šiuolaikiniai vaikai ir paaugliai, daug laiko praleidžiantys internete, auga stebėdami gana naujos profesijos - nuomonės lyderių - vystymąsi. Jaunas žmogus turi suprasti, kad internete savo įvaizdžiu ar informacija gali būti manipuliuojama, suvokti, kad siekiant žinomumo gali kilti įvairių sunkumų ir iššūkių, ne vien tik džiaugsmų. Stiprėjant vaiko ar net ir suaugusio žmogaus norui būti pripažintam internete, kyla ir rizika, kad jis elgsis vis labiau pagal kitų norus ir įsivaizdavimus, o ne vadovaudamasis savo vidinėmis vertybėmis, o tai jaunam, savo identitetą kuriančiam žmogui gali turėti sunkesnių ilgalaikių padarinių. Be to, dėl didesnio matomumo didėja ir kibernetinių patyčių rizika. Svarbu aptarti variantus, ką daryti susidūrus su patyčiomis. Tėvams patartina stebėti vaiko veiklą programėlėse - periodiškai patikrinti, su kuo vaikas bendrauja, pakalbėti apie tai, kaip atpažinti nepagarbų bendravimą ar apsimetėlius, kaip nusistatyti asmeniškumo ribas.
tags: #12 #taisykliu #bendravimui #su #vaiku