Įvadas
Vaikų auklėjimas - tai nuolatinis balansas tarp laisvės ir ribų. Vienas iš svarbiausių aspektų šiame procese yra taisyklių nustatymas. Ar taisyklės iš tiesų reikalingos vaikams? Kokią naudą jos teikia ir kaip jas nustatyti, kad vaikas jaustųsi saugus, suprastas ir gerbiamas? Šiame straipsnyje gilinamės į taisyklių svarbą vaiko gyvenime, jų naudą, nustatymo būdus ir dažniausiai pasitaikančias klaidas.
Ribų Reikšmė Vaiko Gyvenime
Žinoti ir jausti savo ribas yra vaiko poreikis. Labai svarbu apibrėžti elgesio taisykles ir tarpusavio susitarimus, kaip priimtina ir leistina elgtis, o koks elgesys yra nepageidaujamas. Jei ribos neapibrėžiamos, vaikas įvairiais ir kartais netinkamais būdais atkreipia į save dėmesį.
Ribos Padeda Suvokti Savo Galimybes
Ribos padeda suvokti vaikams savo galimybių ribas. Vaikas žino, ką jau gali daryti šiuo metu, ką galės daryti tik ateityje. Jis supranta, kokio elgesio iš jo tikimasi, koks elgesys yra netinkamas. Per susitarimus ir taisykles vaikas mokosi, ko reikia konstruktyviam, pagarba sau ir kitam grįstam tarpusavio bendravimui. Jos sukuria aiškumą, kuris padeda vaikams reguliuoti savo elgesį, ugdyti savikontrolę, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
Saugumo ir Pažinimo Erdvė
Kasdienėse ir sudėtingose situacijose aiškios ribos padeda vaikams orientuotis, sukuria pažįstamą ir saugią erdvę, kurioje jie gali aktyviai veikti, tyrinėti. Ribos taip pat drąsina vaikus savarankiškai spręsti ir įveikti kylančius sunkumus. Vis dėlto, ribos turi atitikti vaiko amžių ir gebėjimus. Jos neturi būti per griežtos, kad nenudrąsintų vaiko.
Kaip Formuoti Ribas Namuose: Svarbūs Aspektai
Norint, kad namuose vaikai laikytųsi ribų, būtina atsižvelgti į kelis esminius aspektus:
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės atostogas
Pozityvi Šeimos Atmosfera
Vyrauja palankumas ir rūpestis, tolerancija, pagarbus požiūris į nuomonių skirtumus, dėmesingas ir empatiškas reagavimas į kito patiriamas emocijas. Kai šių vertybių laikomasi šeimoje, vaikai linkę jas perimti.
Pozityvus Tėvų Bendravimo Modelis
Kai tėvai šilti ir bendradarbiaujantys, paremiantys ir supratingi, savo elgesiu demonstruoja tai, ko tikisi iš vaiko - to paties mokosi ir vaikas.
Tvirto Emocinio Ryšio Kūrimas
Tik sukūrus tvirtą emocinį pagrindą santykyje, vaikai gali priimti bei gerbti nustatytas ribas. Partneryste ir bendradarbiavimu paremtas vaikų auklėjimas yra raktas į sėkmę.
Aiškumas ir Konkretumas
Aiškiai įvardinti, kokio elgesio iš vaiko tikimasi, ir nuolat jį stiprinti, aptarti, koks vaiko elgesys netinkamas ir kodėl, kokius jausmus jis kelia. Iš anksto įvardinti, kokios pasekmės bus taikomos, jei nustatytų ribų nebus laikomasi. Taikomos pasekmės turi būti logiškos, iš anksto sutartos ir susijusios su netinkamu poelgiu, kad vaikas jas suvoktų teisingai.
Įtraukimas į Diskusijas
Kvietimas vaikus diskutuoti dėl susitarimų ir taisyklių šeimoje priėmimo, reikalingumo, pasekmių, jų nesilaikant, numatymo. Jausdamas, kad jo nuomonė yra reikšminga ir svarbi, jis dalyvauja sprendimų priėmimo procese, vaikas labiau įsitrauks ir jausis atsakingas už susitarimų laikymąsi.
Taip pat skaitykite: Kas reikalinga gimdymui?
Atskirti Elgesį Nuo Asmenybės
Svarbu atskirti netinkamą vaiko elgesį nuo jo asmenybės. Kai vaikai ima netinkamai elgtis, bandyti ribas, stengiamasi išsiaiškinti to priežastis, pakeisti netinkamus elgesio tikslus į naudingus. Siekiama vaikus drąsinti pastebint ir išryškinant jų stiprybes, išreiškiant tikėjimą, kad mokiniai geba prisiimti atsakomybę už save ir savo poelgius.
Taisyklės - Ribojimas ar Laisvė?
Geros taisyklės padeda mums gyventi kartu ir užtikrinti laisvę. Tačiau ne visos taisyklės padeda sukurti laisvę ir erdvės asmeninėms iniciatyvoms. Taisyklės gali būti kuriamos gauti valdžiai ir riboti asmeninę laisvę. Išlaikyti tą valdžią ir priversti laikytis taisyklių bandoma bausmėmis. Bausmė yra būdas kitus priversti laikytis taisyklių, kurios yra priimtos „didesnės valdžios“. Su tokiomis taisyklėmis lietuviai jau turėjo patirties, jeigu pažvelgsime į istoriją. Tokios taisyklės nekviečia ir nemotyvuoja asmeninės iniciatyvos. Tai tampa per daug rizikinga. Taigi gali pasirodyti, kad geriau yra patylėti, neišsiskirti iš daugumos.
Laisvė ir Taisyklės: Du Aspektai
Turint tai omenyje, gali pasirodyti keista, jog laisvei reikalingos taisyklės. Tačiau į taisykles ar susitarimus galima pažvelgti iš kitos pusės. Nustatytas laikas, arba taisyklė, jog pamokos mokykloje prasideda 8 val., o baigiasi 15 val. užtikrina, kada prasideda laisvas laikas. Laisvės gavimas ir jos suteikimas, taisyklių kūrimas ir paklusimas joms yra kasdieninio gyvenimo dalis. Aiškus susitarimas, kada prasideda ir baigiasi darbo diena, susitikimas, organizacijos priėmimo laikas yra sąlyga, prielaida leidžianti planuoti, kada po jų grįšime namo, netrukdo tartis dėl kitų susitikimų. Aiškiai sutartos visų dalyvių ir priimtos taisyklės padeda naudotis laisve. Tačiau laisvė ne vien tik privilegija, ji kelia ir iššūkių. Galime svarstyti, ar mums patinka laisvė? Ar mes vertiname tokią laisvę, ar ji reikalinga ir naudinga? Kai kuriems ji gali patikti, kai kuriems ne! Šis požiūris reiškia, kad kiekvienas turi išsakyti savo nuomonę ir pasirinkti. Tai ne visuomet paprasta padaryti. Gali iškilti abejonių „kokia yra mano nuomonė? Ar nėra rizikinga išreikšti asmeninę nuomonę".
Praktinis Laisvės Pavyzdys
Kiekvienais metais dienos centras organizuoja vaikų vasaros stovyklą dienos centrą lankantiems vaikams. Vaikų dažniausiai būna 15-20, o stovyklaujama apie dvi savaites. Stovyklos vyksta prie Kauno marių, gyvenama palapinėse, maistas gaminamas patiems, kiekvieną vakarą vakarojama prie laužo. O dienos metu vyksta įvairios edukacinės, sportinės, meninės, kūrybinės užduotys, kuriose dažniausiai būna dalyvaujama komandomis (vienas iš stovyklos tikslų - ugdyti vaikų sugebėjimus dirbti komandoje). Per tas dvi stovyklavimo savaites dažniausiai pasitaiko tokių dienų, kai vaikai nieko nenori daryti, yra irzlūs, pikti, pykstasi vieni su kitais… Tada imamasi geriausios atrastos priemonės: pusei dienos (arba trumpiau, čia jau pagal situaciją) suteikiama vaikams visišką laisvę veikti ką jie nori. Jie gali miegoti, gulėti, žaisti tinklinį, krepšinį, spalvinti, kurti dainas, kurti meninius darbelius ir t.t. Bet… jie taip pat turi ir patys pasiruošti pietus (ar vakarienę; čia priklauso nuo kada „laisvės laikas“ būna suteiktas). Ir dažniausiai tai niekada neužtrunka ilgiau negu valandą ar dvi, nes jiems nusibosta ta „laisvė“, jie nesugalvoja ką jiems veikti, jiems darosi nuobodu, o apie maistą net nėra ką galvoti - žinoma, pietų (ar vakarienės) niekada nebūna laiku.
Pamokos iš Praktikos
Į šį pavyzdį galima žiūrėti iš kelių pusių. Tai puikus pavyzdys apie mokymąsi iš praktikos, patirties. Tiesiog pasakyti vaikams, kaip sudėtinga yra viską organizuoti tikrai nepakaks. Jie gali išklausyti, bet nepatikėti „kai suaugsiu, darysiu kitaip“. Bet patirdami, kad daryti viską pačiam nėra vien tik džiugi patirtis. Maisto gaminimas, žaidimų sugalvojimas ir panašūs dalykai patys nevyksta. Tai yra sunkus darbas, kuris reikalauja energijos. Šito jie išmoko, taip pat išmoko vertinti tai, kas yra jiems siūloma. Taigi, galima daryti išvadą, jog priklausymas nuo to, ką norime išmokyti vaikus, gali padėti pažvelgti į šią situaciją kitaip. Būnant mokytoju, pedagogu, suaugusiuoju - mūsų tikslas turi būti padėti vaikui, žingsnelis po žingsnelio, susitvarkyti su laisve pasiūlant realius - mažus - žingsnelius.
Taip pat skaitykite: Naudinga informacija apie Koperniko centrą
Visiška Laisvė: Ar Tai Per Daug?
Ar berniukas yra patenkintas jam suteikta laisve, būtu galima abejoti. Jis rado būdą susitvarkyti su esama situacija, bet greičiausiai mes linkime jam gauti daugiau rūpesčio, daugiau palaikymo ir nebūti paliktam taip dažnai. Jam trūksta rūpesčio ir dėmesio, kurį kartais mes patiriame kaip per didelį ar per stiprų, artimą. Šeimoje auga vienas vaikas. Šeima nėra įtraukta į rizikos šeimų sąrašą. Tėvai dirba namuose (augina veislinius šunis). Vaikas auga be tėvų priežiūros, tėvai visą dėmesį skiria šunims. Berniukas pradinę mokyklą baigė gerais pažymiais, tačiau į mokyklą ateidavo nevalgęs, apsirengęs ką rasdavo po ranka, basomis įsispyręs į batus. Tėvai kviečiami į mokyklą niekada nesilankydavo joje. Vaikas ruošdavo pamokas pertraukų metu, valgydavo mokyklos valgykloje pietus, už kuriuos sumokėdavo tėvai. Šiuo metu vaikinas mokosi 11 klasėje, dažnai yra ujamas draugų, už savo netvarkingą išvaizdą. Jis nemoka apsiginti, todėl dažnai tampa patyčių objektu. Vaikas rūpinasi savo reikmėmis pats, tėvai jam skiria minimaliai lėšų drabužiams, avalynei, maistui. Vaikinas parduotuvėje nusiperka batoną, paprašo kaimynų parduoti uogienės, pieno ir vietoje viską suvalgo.
Laisvės Suvokimas Skirtingose Situacijose
Kad suprastume vieni kitus, turime suvokti, jog žodis „laisvė“ gali būti naudojamas skirtingose situacijose ir turėti skirtingas reikšmes. Laisvė gali būti suvokiama kaip gyvenimas be apribojimų, ribų: niekas man nenurodinės, ką daryti, taigi aš pats nuspręsiu ar miegosiu, valgysiu, ar baigsiu mokslus, ar važiuosiu į užsienį. Bet pačiam nuspręsti esamame kontekste, taip pat reiškia būti laisvu. Filosofas Erikas Fromas vis akcentuodavo, jog laisvė yra daugiau negu priespaudos ar suvaržymų nebuvimas, tai labiau susiję su asmens kūrybingumu.
Taisyklės ir Elgesio Mokymas
Kitame pavyzdyje „laisvė“ yra naudojama trečiu galimu būdu. Tai susiję su vaikais ir darbuotojais, esančiais institucijose. Vaikui trylika metų. Berniukas yra spec. poreikių vaikas. Mokosi šeštoje klasėje. Mokosi vidutiniškai. Jis gali savarankiškai nueiti į biblioteką, kuri yra netoli globos namų. Ten buvo išleistas vienai valandai prie kompiuterio. Pareiti vėlavo puse valandos. Berniukas parėjęs paaiškino, kad pamiršo, nes užsižaidė. Pasikalbėta su vaiku, paaiškinta, kad taip elgtis negalima, kad reikia grįžti laiku, nes ,,sekantį kartą negalėsiu tavęs leisti, nežinosiu, ar galiu pasitikėti,,. Manyčiau, kad visų pirma vaikas turi suprasti, kaip jis gali pasinaudoti savo ,,laisve,,. Labai dažnai yra ryšys tarp taisyklių ir tam tikro elgesio mokymo. Kaip pateikiama pavyzdžiuose, kur vaikai turi grįžti nustatytu laiku. Tačiau susiduriama ir su rūpesčiu „kas nutiko? Aš jaučiuosi atsakingas už tavo elgesį. Gal kažkas nutiko ir aš to nežinau.
Dialogas Vietoj Vienpusio Mąstymo
Paskutinio pavyzdžio autorė, kalbėjosi su vaiku. Tai darydama, darbuotoja turėjo galimybę išsiaiškinti, kodėl vaikas grįžo namo taip vėlai. Pokalbis taip pat padėjo darbuotojai išreikšti savo nuomonę vaikui „…kad reikia grįžti laiku, nes ,sekantį kartą negalėsi leisti, nežinos, ar gali pasitikėti…“. Ar tai buvo dialogas ar daugiau „jis turi klausyti ir suprasti“? Toks mąstymas yra vienpusis. Kitoks būdas sureaguoti šioje situacijoje yra dialogas, kuris įtraukia abi puses ir aiškinimasis, kokios buvo vėlavimo priežastys „taip, kompiuteris „užkabina“ ir yra prarandama laiko nuovoką. Tačiau ką daryt? Kaip išspręsti šią problemą? Mes turime taisyklę, jog reikia grįžti sutartą valandą. Ką mes galime padaryti, jog kitą kartą tu grįžtum sutartu laiku?“ Toks būdas ne tik reiškia, kad vaikas gauna antrą šansą, bet berniukas yra skatinamas galvoti apie problemą ir sprendimą. Čia tikslas nėra paklusimas taisyklei, tačiau tai tarsi kvietimas išspręsti problemą. Laikytis taisyklės nėra galutinis tikslas, kadangi tai nepadeda tvarkytis su laisve. Įgūdis galvoti apie alternatyvas, apie pasekmes ir sprendimus tampa tikslu.
Laisvė Kaip Apdovanojimas
Berniukui (15 metų) buvo leista savarankiškai išvykti į miestą nusipirkti batų. Sutarta laiką, kuriuo turėjo grįžti. Berniukas vėlavo (1,5 val.), net neparašė žinutės, kad vėluoja. Kadangi abipusiu susitarimu buvo paskirta 1 mėnesio nuobauda už sugrįžimą ne laiku . Dviejuose paskutiniuose pavyzdžiuose „laisvė“ buvo suteikta kaip apdovanojimas. Daugelyje situacijų apdovanojimas „kažką daryti pačiam“ gali būti puiki proga įrodyti, kad turima įgūdžių priimti sprendimus, pasirinkti.
Elgtis Laisvai Situacijoje
Prasidėjo paauglystė, man mama davė laisvę, bet visada pabrėždavo, jog tikisi, kad aš protingai naudosiuos laisve ir labai tikėjosi, kad elgsiuos atsakingai. Aš stengiausi nenuvilti mamos už suteiktą laisvę ir atsidėkoti už pasitikėjimą, kad beveik niekada jo nesulaužiau. Skyrelio pavadinime yra frazė „tinkamai elgtis su laisve“, tačiau gal tiksliau būtų sakyti „elgtis laisvai situacijoje“? Tačiau kad ir kaip pavadinsim, svarbiausia, kad tai yra mokymosi procesas. Tai daro prielaidą tyrinėjančiam ir svarstančiam požiūriui. Tam reikia saugios aplinkos, kurioje būtų galima abejoti, tyrinėti ir rizikuoti. Be tokios aplinkos, mokymasis tampa ribotas, t.y. pradedama galvoti, ko kiti tikisi iš manęs, vietoj to, kad būtų randama pusiausvyra tarp to, ko tikimasi ir asmeninio galimybių ir kūrybiškumo plėtojimo, vystymo. Mes turime atrasti ir išugdyti asmeninį indėlį visą tai patirdami patys.
Teisingi Draudimai ir Savarankiškumo Skatinimas
Neskubėkite išsigąsti - niekas nesako, kad neturi būti jokių ribų. Vaikui ribos yra būtinos, o štai nuolat kartojamas „negalima“ (tik todėl, kad mums taip patogiau, nes nuolat esame pavargę, susierzinę ar užimti) - ne. Juk būtent tokie draudimai galiausiai tampa kompleksų, baimių, kaltės jausmo ir kitų problemų, kurios lydės vaiką visą gyvenimą, priežastimi. Draudimai turi būti teisingi!
Savarankiškumas Vietoj Nuolatinės Priežiūros
Žinoma, sumaitinti košę trunka daug greičiau, nei sulaukti, kol vaikas pavalgys pats - o ir skalbti ar tvarkytis po to tenka mažiau… Tačiau taip iš atžalos atimama galimybė tapti savarankiška asmenybe - juk neįgudusiomis rankutėmis šaukštą iš dubenėlio nepametus turinio į burną pernešti nėra taip jau paprasta. Užduotis atsakinga, o pats procesas reikalauja susitelkimo. Jei leisite vaikui valgyti pačiam, jums neteks stebėti, kaip „blogai“ pikta auklėtoja maitina jūsų atžalą.
Leisti Padėti ir Tobulėti
„Neimk, pamesi iš rankų!“, arba „Nekelk, išpilsi!“ - frazės, kurias pyktelėjusi kartais rikteli turbūt beveik kiekviena mama. O po to stebisi, kad mažylis nieko nemoka… Neatimkite iš atžalos galimybės jums padėti - taip ji jaučiasi suaugusi ir reikalinga. Nieko baisaus, jeigu po vaiko „pagalbos“ teks ilgiau plauti virtuvę - tai greitai praeis, ir namuose turėsite nepakeičiamą pagalbininką. Aprūpinkite atžalą priemonėmis ir leiskite augti, tobulėti. Vaikas nori jums padėti nešti rankinę? Duokite maišelį su bandelėmis. Atžala pirmą kartą plauna indus? Duokite tokius, kurie nedūžta arba kuriuos sudaužyti negaila.
Saviraiškos Svarba
Saviraiškos galimybė yra labai svarbi. Piešimas dažais lavina smulkiąją motoriką, fantaziją, mažina stresą, ramina nervų sistemą, padeda pajusti savo vertę ir turi daugybę kitų privalumų. Nupirkite vaikui netoksiškų dažų, apvilkite senus marškinėlius, kuriuos nebūtų gaila sutepti, arba paieškokite prijuostės, patieskite ant stalo (ar grindų) klijuotę ir leiskite mažyliui pasireikšti.
Natūralus Elgesys ir Judėjimo Laisvė
Mažyliams būdinga nusitraukti nuo savęs nereikalingus drabužius, bėgioti basomis ar net išsirengus nuogai. Toks noras yra visiškai natūralus. Neskubėkite pykti ir versti apsirengti (žinoma, jeigu basomis bėgiojama ne pliku betonu). Kitaip tariant - šokinėti ir bėgioti, šūkauti, linksmintis ir pan. - tiesiog būti vaiku. Suprantama, kad poliklinikoje ar svečiuose reikia laikytis taisyklių ir toks elgesys jau nebus priimtinas, tačiau namuose vaikas tegul bus savimi.
Saugumo Taisyklės Vietoj Draudimų
Nereikia traukti vaiko už rankos ir šaukti: „Nelipk, pavojinga!“, tempti atžalos į smėlio dėžę. Taip, tai gali būti pavojinga - tačiau tam ir reikalingi tėvai, kad paaiškintų saugumo taisykles, parodytų, kaip užlipti ar nulipti, pasaugotų iš apačios, kad mažylis nenukristų ir nesusižeistų. Suprantama, kad mažylis greičiausiai žais potvynį ir sušlaps nuo galvos iki kojų. Bet kiek džiaugsmo bus jo akyse! Kiek pozityvių emocijų jis patirs! Balos visiems be išimties vaikams - džiaugsmo šaltinis. Ir netgi kai kuriems suaugusiesiems! Nupirkite atžalai ryškius guminius batus ir leiskite bėgioti per balas.
Smalsumas ir Asmeninė Nuomonė
Kiekvienam mažyliui būdingas smalsumas. Jiems būtina viską pačiupinėti, apžiūrėti, paragauti. Neskubėkite atiminėti lentynoje dulkančios statulėlės ar puodelio. Paaiškinkite, kad daiktas jums labai brangus ir žaidimams netinka, o štai palaikyti ir jį apžiūrėti - galima. Jeigu gi daiktas vis dėlto sudužo - nešaukite ir negąsdinkite vaiko. Mama, žinoma, geriau žino, kokie marškinėliai geriau derės prie šortukų, arba kaip turi stovėti žaisliukai, kokia tvarka valgyti patiekalus ir dar daugelį kitų dalykų. Tačiau jūsų atžala jau visavertė asmenybė - ji turi savo troškimų, savo nuomonę. Atsižvelkite į tai. Vaikui „Todėl, kad aš taip pasakiau“ - ne argumentas. Viską, kas pavojinga ir brangu, slėpkite kur nors toliau, o plastikiniai indai, šaukštai, mentelės ir puodai tikrai nenukentės. Tegul vaikas žaidžia!
Baimės ir Komfortas
Mažyliai, ypač 3-4 metų amžiaus, bijo miegoti tamsoje. Tai normalu - psichologinį „atitrūkimą“ nuo mamos dažnai lydi naktiniai košmarai. Neperlenkite lazdos, pratindami vaiką miegoti atskirai ir tamsoje. Nereikia versti vaiko suvalgyti visą košę arba sriubą, jeigu jis to nenori. Pietūs turi būti ne kankyne, o malonumu. Savo vaiką jūs pažįstate geriau nei bet kas kitas. Mokykitės atskirti „meninius pramanus“ (fantazijas) nuo akivaizdaus ir tikslingo melo. Pramanai - tai žaidimas ir asmeninė vaiko visata.
Nestruktūruotas Žaidimas: Erdvė Kūrybiškumui
Mažuosius gyvenime supa nemažai taisyklių - namuose, darželyje, svečiuose, viešoje vietoje. Ir nors nebūtina vaikams suteikti absoliučios laisvės, vieną vietą palikite, kur negaliotų jokios taisyklės - jų žaidimų ir veiklos erdvę. Japonijoje itin populiari nestruktūruoto žaidimo idėja - žaislai tampa vaiko kūrybiškumo, mąstymo, fantazijos įrankiu. Tokie žaislai lavina vaikų gebėjimą kurti, skatina protinį ir fizinį vystymąsi.
Nestruktūruoto Žaidimo Esmė
Nestruktūruotas žaidimas pasižymi tuo, kad tai spontaniškas, čia ir dabar vykstantis, taisyklių, komandų, teisėjų neturintis žaidimas. Japonijoje jau kelis dešimtmečius kuriami žaislai, kurių esmė - neribotos panaudojimo galimybės. Vienintelė galima riba - vaiko fantazija, bet žinome, kad ji beribė. Pvz., pastaruoju metu išpopuliarėjusios magnetinės „People Blocks“ kaladėlės leidžia vaikams nuo 18 mėn. kurti įvairiausias figūras, jas ardyti ir čia pat sukurti naujas. Ir taip be galo. Vyreniems vaikams skirti Japonijoje be galo populiarūs „LaQ“ konstruktoriai taip pat pasižymi panašia nestruktūruoto žaidimo idėja: jungti skirtingų spalvų ir formų detales, jas panaudojant vėl ir vėl vis kitokioms figūroms kurti.
Nauda Vaikui
Nestruktūruotus žaidimus vaikai gali žaisti valandų valandas. Iš šalies tai gali atrodyti kaip betikslis laiko leidimas, tačiau, priešingai, toks žaidimas mažyliams ypač naudingas. Jo naudą atskleidė ir skirtingi mokslininkų tyrimai. Letbridžo universiteto (Kanada) neurologijos mokslų profesorius Sergio Pellis viename interviu pažymėjo, kad žaidimas keičia besivystančių smegenų struktūrą. Vaikams žaidžiant, stiprėja neuronų jungtys prefrontalinėje žievėje. Nestruktūruotas žaidimas ypatingas tuo, kad vaikai žaisdami išbando įvairias strategijas, tačiau neturi jokio konkretaus tikslo - tiesiog žaidžia, konstruoja ir žiūri, kas iš to gaunasi. Taip ugdomas gebėjimas spręsti netikėtas problemas. Žaidimo taisyklės paprastai nustato, kaip turime bendrauti vieni su kitais žaidimo metu. Jeigu žaidžiama be taisyklių, natūralu, kad jų nėra ir bendravime. Todėl vaikai turi išmokti savo veiksmus žaidimo metu suderinti su kito vaiko veiksmais. Be to, nestruktūruotame žaidime greitai keičiasi situacijos, reikalaujančios vis kitokios vaikų tarpusavio interakcijos.
Socialiniai Gebėjimai ir Fizinis Aktyvumas
Anksčiau manyta, kad gyvūnai žaisdami mokosi būti geresniais medžiotojais. Vašingtono universiteto profesorius Jaak Panksepps, tyrinėdamas žaidžiančias žiurkes, nustatė, kad žaidimas atlieka visai kitą funkciją - moko jaunus gyvūnus, kaip pozityviu būdu bendrauti tarpusavyje. Norint padėti vaikams ugdyti komandinę dvasią, pasiūlykite kartu sukonstruoti namą. Bendras tikslas mokys pasiskirstyti atsakomybėmis, įdėti savo indėlį bendram rezultatui pasiekti. Tyrimai taip pat atskleidė, kad žaidimo metu ugdomi socialiniai gebėjimai pagerina vėlesnius vaiko mokymosi rezultatus. Nustatyta, kad geriausiai būsimus aštuntos klasės mokymosi rezultatus prognozuoja vaiko socialiniai įgūdžiai jam esant dar trečioje klasėje. Tėvams vis daugiau nerimo kelia tai, kad augdami vaikai per mažai juda. Vos išmokę vaikščioti, mažyliai dar kurį laiką mielai džiaugiasi naujuoju savo gebėjimu, tačiau akiratyje atsiradus įvairių vienoje vietoje žaisti skirtų žaislų, vėliau - į rankas paėmus išmaniuosius prietaisus, judėjimo ir fizinio aktyvumo labai sumažėja. Nestruktūruotas žaidimas suteikia visišką laisvę judėti, pvz., lakstant kieme su draugais ar karstantis tam skirtose žaidimų aikštelėse, priverčiamas judėti visas kūnas.
Investicija Į Ateitį
Nestruktūruoti žaislai, kaip japoniški konstruktoriai ar magnetinės kaladėlės, suteikiantys neribotas galimybes kurti vis naujas figūras, gali tapti ilgalaike investicija, renkant vaikams Kalėdines dovanas. Kadangi žaislai skatina vaikus kurti ir atrasti vis naujas jų panaudojimo galimybes, vaikams jie ilgai nenusibosta. Be to, tokių žaislų vaikai neišauga, nes, pvz., iš tų pačių dalių gali kurti vis sudėtingesnius modelius. Nestruktūruotas žaidimas, kai skatinamos dirbti ir vaiko smegenys, ir kūnas, visapusiškai lavina vaikus ir padeda išsiugdyti gebėjimus, praversiančius jiems greitai kintančiame pasaulyje. Todėl kartais labai pravartu suteikti vaikui daugiau laisvės žaisti taip, kaip jis nori, dovanoti jam tokius žaidimo įrankius, su kuriais jis galės kurti be ribų ir taisyklių, žaisti daug kartų ir augti kartu su žaislu, kurdamas vis sudėtingesnes situacijas ar modelius.
Psichologo Patarimai: Taisyklių Nauda ir Nustatymo Būdai
Psichologė Gintarė Jurkevičienė atsako į klausimus apie taisyklių naudą ir nustatymo būdus:
Kodėl Svarbu Nustatyti Taisykles?
Vaikai atėję į šį pasaulį nežino jame galiojančių taisyklių, kas yra saugu, kas nesaugu, ką galima daryti, o koks jo elgesys bus nepriimtinas ar net pavojingas, todėl tėvai privalo vaikams nubrėžti tinkamas ribas ir nustatyti taisykles. Visi kūdikiai tik atėję į šį pasaulį yra egoistai ir antisocialai, t.y. natūraliai pirmiausia galvoja apie savo poreikių patenkinimą, pvz.: noriu valgyti rėkių, šlapia rėkiu, skauda pilvą rėkiu ir man visai nerūpi ar mama pavargus, ar pati nori valgyti. Ir jei tėvai negeba ar nenori nubrėžti tam tikrų taisyklių ar ribų vaikai gali visą gyvenimą likti sutrikusio elgesio, negebėti prisitaikyti prie visuomenėje galiojančių normų. Ribos ir taisyklės vaikui padeda orientuotis šiame gyvenime, sukuria saugumą. Vaikams, kurie augo be taisyklių arba taisyklės buvo neaiškios, per dažnai kintančios dažniausiai yra sunku pritapti ugdymo įstaigose, susirasti draugų, mokytis. Tarkim, jei vaikui namuose buvo leidžiama eiti miegoti kada jis nori, valgyti ką nori ir kada nori, tokiam vaikui bus sunku adaptuotis prie darželyje galiojančių taisyklių.
#