Šis straipsnis skirtas apžvelgti įvairias Lietuvos asmenybes, jų gimimo datas ir svarbiausius biografinius faktus. Nors straipsnis pavadintas Ingridos Šulčienės vardu, jis iš esmės yra skirtas įvairių Lietuvos žmonių, gimusių skirtingais mėnesiais ir dienomis, pristatymui. Be to, straipsnyje paliečiamos įvairios temos, pradedant kultūra ir menu, baigiant politika ir visuomeniniais įvykiais.
Sausis
Sausis Lietuvoje žymi ne tik metų pradžią, bet ir daugelio iškilių asmenybių gimtadienius. Štai keletas jų:
- Sausio 1 d. gimė Donatas Lukoševičius, Lietuvos dailininkas skulptorius. Nuo 1961 m. dalyvavo per 70 respublikinių ir tarptautinių parodų, kuriose demonstravo monumentaliosios dekoratyvinės dailės darbus, skulptūrinius portretus iš marmuro, granito, bronzos, keramikos, medžio. Tarp kitų darbų yra sukūręs ir M.
- Sausio 4 d. gimė Stasys Štikelis, Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistas, redaktorius. Mirė 1999 m.
- Sausio 5 d. gimė Kazimieras Gailevičius, mokytojas, šachmatininkas, sporto organizatorius.
- Sausio 5 d. gimė Algirdas Žebrauskas, architektas, politikas, visuomenės, kultūros veikėjas, Lietuvos nacionalinės kultūros premijos (1994 m.) laureatas.
- Sausio 7 d. gimė Feliksas Ereminas, kunigas. Mirė 1962 m. Kunigas F. Ereminas 2013 m.
- Sausio 9 d. gimė Alfridas Bulkauskas, choro dirigentas. Telšių mišraus choro „Žemaičiai“ vadovas, Telšių aukštesniosios pedagoginės mokyklos dėstytojas. Mirė 2009 m.
- Sausio 10 d. gimė Zenta Irena Tenisonaitė-Hellemans, poetė, vertėja. 1942 baigusi Telšių gimnaziją, įstojo į VDU studijuoti medicinos. 1944 pasitraukė į Vakarus. Gyveno Belgijoje. Mirė 2000 m.
- Sausio 11 d. gimė Antanas Jonušas.
- Sausio 17 d. gimė Antanas Baranauskas, vyskupas, poetas, romantinės lyrinės poezijos pradininkas, kalbininkas. „Anykščių šilelio" autorius. 1855 m. dirbo raštininku Sedoje. Tuo metu susipažino su Žemaičių poete Karolina Praniauskaite, jos broliu Otonu Praniausku. Mirė 1902 m.
- Sausio 18 d. gimė Daiva Vaitkevičiūtė, žurnalistė, rašytoja, prozininkė, lietuviškų serialų scenarijų kūrėja.
- Sausio 25 d. gimė Aleksandras Vasiliauskas, Lietuvos matematikas, ekonomistas, LMA narys korespondentas.
- Sausio 25 d. gimė Salomėja Pranaitienė, Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistė, redaktorė.
- Sausio 30 d. gimė Aušra Garnienė, žurnalistė. Dirbusi žurnalo „Trimitas“, vaikams žurnalo „Bitutė“ redaktore, dienraščio „Kauno diena“ žurnaliste.
- Sausio 30 d. gimė Vincas Steponavičius, „Žemaitijos keliai“ generalinis direktorius. Nuo 1994 m. dirbo „Žemaitijos keliai“ generaliniu direktoriumi.
Vasaris
Vasaris - meilės ir Lietuvos valstybės atkūrimo mėnuo, taip pat svarbus datomis, susijusiomis su žymiomis asmenybėmis:
- Vasario 5 d. gimė Julius Gravrogkas (Graurogkas), mechanikas-inžinierius, profesorius, spaudos bendradarbis.
- Vasario 9 d. gimė Antanas Kakanauskas, rašytojas, žurnalistas.
- Vasario 11 d. gimė Ona Galdikienė, mokslininkė chemikė, prof., habil. gamtos m. dr. Sukūrė blizgiųjų dangų gavimo technologijas. 1975 paskirta valstybinė premija.
- Vasario 13 d. gimė Kęstutis Rapalavičius, menininkas, tapytojas.
- Vasario 15 d. gimė Bronislovas Grombčevskis, žinomas lenkų keliautojas ir Centrinės Azijos tyrinėtojas. Paskutinius gyvenimo metus pašventė savo kelionių aprašymams, kurie buvo išleisti 1924-1925 m. 3 tomais.
- Vasario 20 d. gimė Alfonsas Paukštys, smuikininkas.
- Vasario 21 d. gimė Rima Balanaškienė-Viliutė. Pelnė apdovanojimą „Versli moteris“, pripažinta geriausia moterimi verslininke (2016).
- Vasario 24 d. gimė Adolfas Eidimtas-Žybartas, Vygantas, LLA vadas. Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas. Majoras (1998 m. po mirties). Mirė 1946 m.
- Vasario 24 d. gimė Vilma Magylienė, savanorė Afrikoje, vadinama „Baltąja mokytoja“.
- Vasario 25 d. gimė Mindaugas Stasiulis, laidų ir renginių vedėjas.
Kovas
Kovas Lietuvoje asocijuojasi su pavasario pradžia ir svarbių datų minėjimu:
- Kovo 1 d. gimė Jadvyga Bulauskienė, tautodailininkė (margučių marginimas, mezgimas, paveikslų siuvinėjimas, atvirukai).
- Kovo 2 d. gimė Zenonas Jaška, inžinierius hidrotechnikas, tremtinys, visuomenės veikėjas, Laisvės kovų dalyvis. Lietuvos Politinių Kalinių ir Tremtinių Bendrijos (LPKTB) Telšių filialo energingasis Atminties grupės pirmininkas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos apdovanotas „Vilties žvaigžde".
- Kovo 3 d. gimė Zofija Tautkevičiūtė, gydytoja.
- Kovo 6 d. gimė Adolfas Gedvilas, tautodailininkas, suprojektavo Žemaičių karaliaus Ringaudo dvarą.
- Kovo 8 d. gimė Vygantas Paulauskas, stiklo dailininkas, skulptorius.
- Kovo 10 d. gimė Jonas Pleškys (Jonas Plaskus), žemaitis jūrininkas. 1961 m. sovietų karinį laivą nuvairavęs į Gotlando salą Švedijoje. Manoma, kad jis - rašytojo Tomo Klensio (Tom Clancy) bestselerio "Raudonojo Spalio medžioklė" (The Hunt for Red October) herojaus prototipas.
- Kovo 17 d. gimė Gabrielius Narutavičius (Gabriel Narutowicz), pirmasis Lenkijos prezidentas.
- Kovo 27 d. gimė Petras Mitkus, kunigas.
- Kovo 29 d. gimė Alfredas Maželis, gydytojas. Dirbo Varnių pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiuoju gydytoju. Mirė 2021 m.
Balandis
Balandis - gamtos atgimimo ir Velykų šventės mėnuo, taip pat žymus gimtadieniais:
Taip pat skaitykite: Ingridos Sabonienės biografija
- Balandžio 3 d. gimė Jonas Mikulskis, gydytojas, visuomenės veikėjas, filatelistas. Grįžęs į Lietuvą, dirbo Kuliuose, Šateikiuose, Plungėje, Varniuose ir Telšiuose. Dalyvavo Tautų Sąjungos gydytojų veikloje. Mirė 1959 m.
- Balandžio 12 d. gimė Julius Čepėnas, scenografas.
- Balandžio 16 d. gimė Vladas Žulkus, akademikas, prof. habil. dr., Lietuvos archeologas, nuo 2002 iki 2011 m. Klaipėdos universiteto rektorius.
- Balandžio 16 d. gimė Adomas Butrimas, meno istorikas, archeologas. 2014 m. apdovanotas LR ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ (Riterio kryžius), 2021 m.
- Balandžio 17 d. gimė Vytautas Tamoliūnas, dailininkas, fotografas. Mirė 2009 m.
- Balandžio 17 d. gimė Daina Butkienė-Pruckutė, sportinių šokių šokėja, trenerė.
- Balandžio 23 d. gimė Arvydas Stasiulis, profesorius, dr. (biomedicinos mokslas), ilgametis Lietuvos sporto universiteto mokslo reikalų prorektorius, sporto mokslininkas.
- Balandžio 23 d. gimė Petras Gintalas, Lietuvos skulptorius, medalininkas. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, Žemaičių muziejus Alka, K. Donelaičio memorialinis muziejus, Britų muziejus.
Gegužė
Gegužė - žiedų ir Motinos dienos mėnuo, svarbus datomis:
- Gegužės 7 d. gimė Stanislovas Žilevičius, lietuvių kariljonininkas, pedagogas.
- Gegužės 9 d. gimė Kęstutis Švėgždavičius, istorikas, muziejininkas, lektorius. 1986-1993 m. vadovavo Žemaičių „Alkos“ muziejui. Mirė 2013 m.
- Gegužės 10 d. gimė Antanas Krausas, pedagogas, vegetarizmo propaguotojas. Emigravo į užsienį. Mirė 1970 m. Australijoje. Buvo Lietuvių enciklopedijos generalinis atstovas Australijoje. Bendradarbiavo išeivių spaudoje.
- Gegužės 14 d. gimė Odilija Rudzevičienė, vaikų ligų gydytoja, gydytoja alergologė.
- Gegužės 17 d. gimė Ineta Stasiulytė, teatro bei kino aktorė, laidų vedėja, šokėja.
- Gegužės 23 d. gimė Dalia Brenciūtė, lietuvių aktorė.
- Gegužės 23 d. gimė Daiva Jakavickienė, VĮ „Oro Navigacija" vyresnioji skrydžių vadovė.
Birželis
Birželis - vasaros pradžia ir Joninių šventės metas, taip pat svarbus šiomis datomis:
- Birželio 4 d. gimė Žemaitė (Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė), rašytoja.
- Birželio 7 d. gimė Vytautas Paulauskas, Lietuvos matematikas. Mirė 1991 m.
- Birželio 8 d. gimė Jonas Juška, kalbininkas. Veikale „Kalbos lietuviško liežuvio ir lietuviškas statrašimas, arba ortograpija" (1861) pateikė pirmą išsamesnę lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją. Parašė lietuvių kalbos gramatiką.
- Birželio 9 d. gimė Liuda Lėverienė, pedagogė, Žemaitės dramos teatro aktorė.
- Birželio 10 d. gimė Danielius Praspaliauskis, muzikantas, kompozitorius, kvinteto „Contra Jazz“, Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendo, Šiaulių miesto koncertinės įstaigos „Saulė“ bigbendo saksofonistas.
- Birželio 10 d. gimė Adolfas Daugėla, kunigas. 1863 m. sausį prasidėjus sukilimui, kunigas Adolfas Daugėla Tryškių bažnyčioje paskelbė manifestą ir už tai buvo metams įkalintas Telšių kalėjime. Mirė 1893 m.
- Birželio 11 d. gimė Jadvyga Šilinaitė-Medžiaušienė, ilgametė bibliotekininkė. Mirė 2016 m.
- Birželio 11 d. gimė Irena Peleckienė, Telšių rajono Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos direktorė.
- Birželio 14 d. gimė Emilija Žarytė-Milevičienė, poetė. Mirė 2004 m.
- Birželio 22 d. gimė Stasė Semenavičienė (Bružaitė), pedagogė, publicistė, fotografė, dalyvavusi Tėvynės pažinimo draugijos veikloje.
- Birželio 23 d. gimė Alfredas Algirdas Jonušas, juvelyras. 2005 m. išrinktas Telšių miesto Garbės piliečiu. Yra įkūręs žemaitišką-japonišką sodybą-muziejų.
- Birželio 27 d. gimė Remigijus Baltramėjūnas, mokslininkas fizikas.
- Birželio 30 d. gimė Erika Zulanienė, žurnalistė.
Liepa
Liepa - vasaros įkarštis ir atostogų metas, svarbus datomis:
- Liepos 11 d. gimė Stanislava Kochanauskaitė, mokytoja, poliglotė.
- Liepos 13 d. gimė Pranciškus Zigmas Jukna, irkluotojas, nusipelnęs sporto meistras, olimpinių žaidynių Romoje antrosios ir Meksikos trečiosios vietos laimėtojas, dukart Pasaulio pirmenybių vicečempionas.
- Liepos 14 d. gimė Tadas Juzumas, kunigas, religinis rašytojas, švietėjas.
- Liepos 15 d. gimė Algirdas Tarvainis, agrarinių mokslų daktaras, Lietuvos ūkininkų sąjungos tarybos narys.
- Liepos 17 d. gimė Leonida Prialgauskaitė-Novickienė, biomedicinos m. ir botanikos habil. dr. botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos vyr. mokslinė bendradarbė.
- Liepos 30 d. gimė Justina Kirnienė (Girdvainytė), LR Seimo nario patarėja.
- Liepos 31 d. gimė Aldona Grigaliūnienė (Satkauskaitė), neįgaliųjų sportininkė, lengvaatletė ir tinklininkė.
Rugpjūtis
Rugpjūtis - derliaus metas ir Žolinės šventė, svarbus datomis:
- Rugpjūčio 3 d. gimė Saulius Urbonas, politikas ir visuomenės veikėjas.
- Rugpjūčio 4 d. gimė Alfonsas Gedgaudas-Prialgauskas, dirigentas, saksofonistas.
- Rugpjūčio 4 d. gimė Kazys Mockus, vytautininkas, pedagogas. 1941 m. Telšiuose įsteigė savaitraštį "Žemaičių žemė" ir iki 1944 m. redagavo.
- Rugpjūčio 6 d. gimė Violeta Sivilevičienė, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SADM Veiklos planavimo ir pokyčių valdymo skyriaus vedėja.
- Rugpjūčio 13 d. gimė Vida Kniūraitė, VPU Istorijos fakulteto dekanė, istorijos mokytoja ekspertė, Visuotinės istorijos katedros docentė.
- Rugpjūčio 15 d. gimė Laurynas Ivinskis, pirmųjų lietuviškų kalendorių leidėjas, liaudies švietėjas, literatas. Mirė 1881 m.
Aistis Mickevičius: Vaigausko personažas
Aistis Mickevičius, aktorius ir parfumeris, neseniai atšventė gimtadienį. Aktorius atviravo, kad Vaigauskų duetas gimė spontaniškai. Anot Aisčio, tai, kad Vaigauskai tapo tokie populiarūs, nulėmė 3 kertiniai dalykai.
Taip pat skaitykite: Ingridos Šimonytės vertybės
Anot aktoriaus, geros komedijos teatre ar filme paslaptis yra tada, kai žmonės gali su kuriamas personažais tapatintis, atpažinti situacijas. Vis dėlto anot Aisčio, net ir jam pačiam kartais būna neramu, jog būdamas tokiu ryškiu personažu, Orestas Vaigauskas gali užgožti ir jį patį: „Kartais bijau - tada Orestą Vaigauską pristabdau. Kitavertus, mes su juo esame didelis kontrastas. Tiesa, vis dėlto Vaigauskas jau yra pakišęs Aisčiui koją kvepalų srityje.
Anot jo, jis - charakterinis aktorius, todėl labiausiai jam patiko kurti charakterį iš realaus gyvenimo detalių. „Galiu būti visoks - nėra jokios taisyklės, kad negaliu to, ar kito. Galbūt jau negalėčiau suvaidinti labai jaunesnio už save, bet vyresnį - visada“, - sakė jis.
Juozas Palionis: Kūrybinis Kelias
Juozas Palionis yra išleidęs keletą knygų, tarp kurių:
- Gyvenimo taku : [vaizdeliai, eilėraščiai, aforizmai] (2002)
- Lūkesčių lietus : [kūrybos rinktinė] (2004)
- Pasidalinkime mintimis : [aforizmai, eilėraščiai, epigramos] (2011)
- Pėdos tėviškės žemėje : [Lietuvos Respublikos Seimo nario 2000-2008 metų veiklos ataskaita] (2008)
- Trečiąjį milijoną sausinant (1980)
- Čia Nemunas vingiuoja (2012)
- Artimi toliai : Birštono ir Prienų krašto poetų kūryba (2008)
- Gili žodžių versmė : Birštono ir Prienų krašto poetų kūryba (2007)
- Gyvenimo mokykla : Prienų kraštas: istorija, žmonės, kūryba (2004)
- Kur tekėjo Šlavanta : prisiminimai apie XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus Pašlavančio kaimą (2009)
- Užaugau ąžuolu Nemuno vingiuos : Birštono gimnazijos mokinių kūryba (2009)
- Žmonės ir darbai : Prienų krašto šviesuoliai (2007)
- Žmonės ir darbai. Ad maiorem Dei gloriam
Sigitas Tamkevičius: Priespaudos, Kovos Ir Nelaisvės Metai (1968-1988)
Ši knyga yra fotografinė kopija, išleista ATEITIES LEIDYBOS CENTRO 2022 metais. Redaktorė Regina Pupalaigytė, dailininkė ir maketuotoja Jūratė Juozėnienė, fotografas Tomas Petreikis. ISBN 978-609-96272-1-2.
Turinys:
- Pratarmė 7
- 1968 Prienuose ir Vilkaviškyje 9
- 1969 Prienų melioracijoje 25
- 1970 Simne (I). Pirmieji žingsniai Draugijoje 32
- 1971 Simne (II). Laisvės Memorandumas 37
- 1972 Simne (III). „Kronikos" gimimas 44
- 1973 Simne (IV). Persekiojimai stiprėja 64
- 1974 Simne (V). Represijos tęsiasi 74
- 1975 Simne (VI). Kratos, tardymai ir protestai 85
- 1976 Kybartuose (I). Saugumiečių uolumas 99
- 1977 Kybartuose (II). Spaudimas nemažėja 111
- 1978 Kybartuose (III). Įkurtas Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas 128
- 1979 Kybartuose (IV). Tikinčiųjų dvasia nepalaužta 147
- 1980 Kybartuose (V). Barbariški išpuoliai 168
- 1981 Kybartuose (VI). „Kiaulių maras" 206
- 1982 Kybartuose (VII). „Kronikos" dešimtmetis 223
- 1983 Nuo Kybartų iki Uralo 244
- 1984 Urale, Polovinkoje 307
- 1985 Polovinkoje (I) 316
- 1986 Polovinkoje (II) 321
- 1987 Mordovijoje 326
- 1988 Urale, Sibire ir vėl Lietuvoje 335
- Asmenvardžių rodyklė 386
Pratarmė:
Penkiasdešimt mano gyvenimo metų prabėgo sovietinės okupacijos laikotarpiu, kai Lietuvos žmonės buvo ne tik išoriškai pavergti, bet stengtasi pavergti ir jų dvasią. Okupantas siekė mus pakeisti, kad taptume klusniais Kremliaus sraigteliais. Sunaikinus partizaninį pasipriešinimą okupantui liko tik vienas priešas - Bažnyčia ir jos žmonės, ypač dvasiškiai. Okupantas suprato: kol Bažnyčia gyva, jam nepasiseks pavergti žmonių dvasios, todėl visokiais būdais - grasinimais, baudomis, teismais, lageriais, verbavimu tapti KGB kolaborantais - bandydavo iki minimumo suvaržyti kunigų veiklą.
Taip pat skaitykite: Ingridos Kazlauskaitės karjera
Visa tai mačiau. Nutolus Stalino vykdytam terorui, 1968 metais prasidėjo atbudimas - suvokimas, kad prievartai reikia priešintis. Anuomet vienintelė reali pasipriešinimo priemonė buvo okupanto nusikaltimų viešinimas Lietuvoje, ypač laisvajame pasaulyje. Dėl to 1972-aisiais gimė „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika". Ji septyniolika metų fiksavo sovietinės valdžios bei jos talkininkų daromus nusikaltimus ir juos viešino Vakaruose. Per mano rankas perėjo daugybė į „Kronikos" redakciją atsiųstų faktų, kuriuos reikėdavo tik tvarkingai suguldyti į eilinį leidinio numerį.
1968-1988 metai buvo ne tik priespaudos, bet ir kovos metai, kai pamažu budo Lietuvos kunigai, tikintieji žmonės ir visa Lietuva. Šiuose užrašuose pabandžiau kuo tiksliausiai parodyti tuos priespaudos ir kovos metus. Buvo laikotarpių, kai rašiau dienoraštį, tik dėl savaime suprantamų priežasčių ne viską konkretizuodamas, buvo laikotarpių, kai dienoraščio rašyti negalėjau. Tačiau visa tai, ką skaitytojas šiuose užrašuose-dienoraštyje ras, yra tiksliausi faktai.
Čia sutiksite daug vardų ir pavardžių ne tik tų žmonių, kurie per sovietmetį kovojo ir kentėjo, bet ir tų, kurie vykdė priespaudą arba talkino priespaudos nešėjams. Tikiu, kad išaušus Lietuvos laisvės rytui ne vienas iš paminėtų žmonių pasikeitė, kai kurie gal net padarė atgailą. Viešpats mano šviesa.
Arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus SJ Atsiminimai
Kaunas. Knyga PDF fotografinė kopija: Internete: UDK 23/28(474.5)(093.3) Ta76Redaktoriai Darius Chmieliauskas ir Dalė Gudžinskienė Dailininkė Silvija Knezekytė
- Viršelyje arkivysk. Jurgio Matulaičio užtarimo metai | 317
- Tikėjimo ir didelių permainų metai | 331
- Žmonės ir darbai - Dievo garbei ir Bažnyčios gėriui | 343
- Vietoj epilogo | 357
- Asmenvardžių rodyklė | 358
- Vietoj įžangos
1962 m. balandžio 18 d. Kauno arkikatedroje vysk. Petro Maželio rankų uždėjimu gavau kunigystės šventimus ir pradėjau tarnystę Bažnyčioje. Savo primicijų paveikslėlyje įrašiau vieną savo maldavimą: „Viešpatie, leisk Tau paaukoti savo širdį ir visą gyvenimą už tuos, už kuriuos aukojosi Tavo mylimas Sūnus.“ Viešpats su kaupu išpildė aną prašymą, leisdamas per penkiasdešimt metų tarnauti Dievo tautai. Kai ką iš tarnystės užfiksavau šiuose prisiminimuose. Juose nerasite sensacijų, bet rasite tik pasakojimą apie vieno į Dievą tikėjusio ir juo pasitikėjusio kunigo, vienuolio ir vyskupo tikėjimo kelionę, kurioje švietė saulė, bet, kaip sakė popiežius Benediktas XVI, netrūko ir stiprių bangų bei priešingo vėjo. Bet visuomet visose aplinkybėse Viešpats buvo mano gyvenimo šviesa.
- Su tėveliais ir broliais - Albinu ir Vladu.
- Tėviškės sodyba.
- Keturi broliai.
- Kleb. kun. Jonas Reitelaitis.
- Ministrantas
Pirmieji žingsniai -tyliai brandinama svajonė 1938-1955 m.## TĖVŲ NAMAI
Mano šaknys įaugusios į Dzūkijos žemę. Seneliai ir tėvai buvo paprasti lietuviško kaimo žmonės, visas jų gyvenimas sukosi apie žemę, šeimą ir Bažnyčią. Abu tėvai - Motiejus ir Anelė Tumosaitė buvo kilę iš Krikštonių kaimo, Lazdijų rajono; susituokę kurį laiką gyveno Krikštonyse ir tik prieš Antrąjį pasaulinį karą nusipirko 8 ha žemės Gudonyse. Gyveno ganėtinai vargingai: kukli kaimo pirkia su moline asla, tame pačiame kambaryje tilpo virtuvė, valgomasis, miegamasis ir vaikų darbo kambarys. Per šalčius vietos atsirasdavo dar kelioms avelėms su ėriukais. Vaikams gyvulėliai nemaišė, greičiau buvo pramoga. Po moline krosnimi viešpatavo vištos, kasdien padovanodavusios vaikams po kiaušinį. Augome keturi broliai: Jonas, Vladas, Albinas ir aš - pagrandukas.
Šis labai kuklus tėvų gyvenimas buvo Dievo dovana, nes nebuvo galimybės išlepti. Anuomet kaime niekas neturėjo net radijo imtuvo, todėl vaikų gyvenimą paįvairindavo mokykla, bažnyčia ir knygos. Pirmą kartą radijo imtuvą pamačiau pas savo kleboną, ir ši kalbanti dėžė anuomet atrodė tarsi stebuklas.
KNYGOS
Tėvelis, kaip ir dauguma ano meto vyrų, kiekvieną sekmadienį lankė bažnyčią, bet pamaldumu nepasižymėjo. Vaiko atmintis užfiksavo tik tėvelio darbštumą. Vyresnieji broliai anksti buvo mokomi darbo ir turėdavo padėti visuose žemės ūkio darbuose. Žiemą tėvelis keldavosi labai anksti ir eidavo į kluoną spragilais kulti javų. Man, mažiausiam, nei arti, nei spragilais kulti javų neteko. Pats nuobodžiausias darbas, nuo kurio vasarą neišsisukdavau, buvo ganyti karves ir avis. Mielai jį būčiau iškeitęs į bet kokį kitą. Bet greitai pamėgęs skaityti knygas, būdavau laimingas, kai karvutės ir avys ramiai skabydavo žolę, o aš galėdavau ryte ryti pasaulietinio ir religinio turinio knygas.