Įvadas
Pagėgių kraštas, turtingas istorinio ir kultūrinio paveldo, yra daugelio iškilių mokslininkų gimtinė arba veiklos vieta. Šiame straipsnyje pateikiamas sąrašas mokslininkų, kurių darbai prisidėjo prie krašto istorijos, kultūros ir paveldo tyrinėjimo, saugojimo ir populiarinimo.
Žymūs Mokslininkai ir Jų Indėlis
Julija Adamkevičienė-Bertašiūtė
Gimusi Šiauliuose, televizijos režisierė, aktorė. Dirbo Lietuvos televizijoje, parengė per 2000 laidų, propagavo operos meną.
Regimantas Adomaitis
Gimė Šiauliuose, teatro ir kino aktorius. Sukūrė per 50 vaidmenų teatre ir per 70 vaidmenų kine. Dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikloje.
Leonardas Andriuškevičius
Gimė Rinkūnų kaime (Kauno r.), teatro aktorius, poetas. Dirbo Šiaulių dramos teatre, sukūrė per 60 vaidmenų. Išleido poezijos knygą „Šviesi akimirka“.
Regina Arbačiauskaitė-Flick
Gimė Šiauliuose, teatro, kino ir televizijos aktorė. Vaidino Lietuvos akademiniame dramos teatre ir Klaipėdos dramos teatre. Sukūrė apie 40 pagrindinių vaidmenų.
Taip pat skaitykite: Lietuvos mokslininkai ir menininkai, gimę rugsėjį
Rolandas Atkočiūnas
Gimė Kaune, teatro režisierius. Įkūrė Kauno mažąjį teatrą. Dirbo Šiaulių dramos teatre meno vadovu ir režisieriumi.
Vladas Auga
Gimė Skamaičių kaime (Radviliškio r.), teatro aktorius. Dirbo Šiaulių dramos teatre aktoriumi ir direktoriumi. Sukūrė per 50 vaidmenų.
Audronė Bagatyrytė
Gimė Obeliuose (Rokiškio r.), TV ir teatro režisierė. Dirbo Šiaulių dramos teatre režisiere. Įkūrė netradicinio teatro studiją „edmundo studija 3“.
Vladas Baranauskas
Gimė Pandėlyje (Rokiškio r.), teatro aktorius. Dirbo Šiaulių dramos teatre aktoriumi. Vaidino Lietuvos televizijos ir radijo spektakliuose, filmavosi Lietuvos ir Rusijos meniniuose kino filmuose.
Saulius Bareikis
Gimė Vilniuje, teatro ir kino aktorius, dainų atlikėjas. Dirbo Šiaulių dramos teatre. Subūrė muzikinę grupę „Aktorių trio“.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Šarūnas Bartas
Gimė Šiauliuose, kino režisierius. Įkūrė pirmąją Lietuvoje nepriklausomą kino studiją „Kinema“. Sukūrė vaidybinius filmus.
Vytautas Benokraitis
Gimė Šiauliuose, teatro aktorius. Dirbo Šiaulių dramos teatre, sukūrė per 150 vaidmenų. Subūrė vyresnės kartos Šiaulių miesto aktorius į senjorų klubą ir jam vadovavo.
Nomeda Bėčiūtė
Gimė Vilniuje, teatro aktorė. Dirba Šiaulių dramos teatre. Sukūrė per 40 vaidmenų.
Elena Bindokaitė-Kernauskienė
Gimė Vilkaviškyje, teatro aktorė. Vaidino Kauno, Valstybės teatruose. Buvo viena pirmųjų Šiaulių dramos teatro aktorių. Įsteigė ir vadovavo Šiaulių miesto vaikų teatrui. Sukūrė per 200 vaidmenų.
Juozas Bindokas
Gimė Lazdijuose, teatro aktorius, fotomenininkas. Dirba Šiaulių dramos teatre. Sukūrė per 70 vaidmenų. Rengia autorines fotografijos parodas, yra knygos „Šiaulių dramos teatras“ fotografas, sudarytojas.
Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija
Lina Bocytė
Gimė Dūkšte (Ignalinos r.), teatro aktorė. Dirba Šiaulių dramos teatre. Sukūrė per 60 vaidmenų.
Irena Bučienė
Gimė Šiauliuose, teatro ir televizijos režisierė. Režisavo spektaklius Nacionaliniame dramos teatre, Kauno dramos teatre, Vilniaus Žemutinėje pilyje.
Adolfina Budrikaitė-Zulonienė
Gimė Šiauliuose, teatro aktorė. Buvo Šiaulių dramos teatro, Lietuvos akademinio dramos teatro aktorė. Svarbesni vaidmenys: Aliutė, Cilė (P. Vaičiūno „Tėviškės pastogėj“, „Prisikėlimas“), Lakūnaitė (S. Kapnio „Kai širdis traukia“), Andreičik (B. Gorbatovo „Tėvų jaunystė“), Leona (K. Sajos „Silva studentauja“), Oligė (V. Krėvės „Skirgaila“), Kvin (J. M. Singo „Narsuolis iš Vakarų pakrantės“) ir kt.
Janina Budrikaitė
Gimė Šiauliuose, teatro aktorė. Dirbo Šiaulių dramos, Kauno jaunojo žiūrovo, Klaipėdos dramos teatruose. Sukurti vaidmenys: Paukštytė (B. Dauguviečio „Žaldokynė“), Anita (V. Lacio „Žvejo sūnus“), Aldona (K. Sajos „Lažybos“), Ranevskaja (A. Čechovo „Vyšnių sodas“), Bona (J. Grušo „Barbora Radvilaitė“), Marta Oven (E. O`Neillo „Ana Kristi“) ir kt.
Jūratė Budriūnaitė
Gimė Gulbinuose (Biržų r.) Teatro ir televizijos aktorė. Dirba Šiaulių dramos teatre. Sukūrė apie 40 vaidmenų, iš jų svarbesni: Juodoji stiuardesė (M. Michel „Varnų šokis“), Frida (L. Pirandello „Henrikas IV“), Snieguolė („Snieguolė ir septyni nykštukai“ pagal brolių Grimų pasaką), Verutė (S. Gedos „Inteligentiškas beprotnamis“), Agnė Skruzdėlienė (B. Sruogos „Dobilėlis penkialapis“), Izolda Auksaplaukė. Izolda Baltarankė (J. Bediero „Tristanas ir Izolda“), Keti („Juozapas Šveikas“, J. Hašeko romano motyvais), Maša (A. Čechovo „Trys seserys“), Mangaryta Elė („Daktaras ir Mangaryta“ J. Basanavičiaus surinktų pasakų motyvais), Dukra („…su meile - Marlene Dietrich“), Adelma (C. Gozzi „Princesė Turandot“), Nora (H. Ibseno „Nora“), Kristina (A. Strindbergo „Velykos“,…
Vydūnas (Vilhelmas Storostas)
Filosofas, rašytojas, kultūros veikėjas, kurio idėjos turėjo didelės įtakos Pagėgių krašto visuomenei. Vydūno draugija, įkurta jo atminimui įamžinti, skleidžia jo idėjas ir rūpinasi jo kūrybos prieinamumu.
Silva Pocytė
Mokslininkė, prisidėjusi prie reprezentacinio leidinio „Pagėgiai. Šis kraštas kaip muzika…“ kūrimo. Jos straipsniai pristato krašto istoriją, raštijos, knygos ir spaudos verslą Pagėgių krašte. Parengė studiją, kuri buvo užsakyta Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbo kūrimo grupės.
Domas Kaunas
Profesorius, taip pat prisidėjęs prie leidinio „Pagėgiai. Šis kraštas kaip muzika…“ kūrimo. Jo straipsniai padeda atskleisti krašto istoriją ir kultūrą.
Regina Meškauskienė, Kęstutis Demereckas, Jūratė Pancerova, Ona Norkutė, Darius Barasa, Jolanta Mačiulienė
Šeši autoriai, parengę leidinį „Šilutės ir Pagėgių krašto dvarai“. Knygoje surinkta medžiaga apie Šilutės ir Pagėgių krašto dvarus, identifikuojama jų vieta, užfiksuota šiandieninė situacija.
Benjaminas Kondrotas
Autorius knygos „Kūrėjų pėdsakais: Pagėgių kraštas“, kurioje pristato per 150 Pagėgių krašto kūrėjų, įnešusių indėlį į krašto raštijos aruodą.
Vaclovas Bagdonavičius
Doc. dr., Vydūno draugijos steigėjas, Garbės pirmininkas. Akcentavo Vydūno propaguotos žmoniškumo, tautos vienybės ideologijos svarbą.
Tomas Stanikas
Vydūno draugijos pirmininkas, pristatęs naujausius draugijos išleistus leidinius.
Vytautas Juodkazis
Profesorius, įsitikinęs, kad kiekvienas žmogus, prisidedantis prie bendros gerovės kūrimo, laikytinas asmenybe.
Mindaugas Stakvilevičius
Fizinių mokslų daktaras, teigiantis, kad asmenybės prievolė - gyvenk taip, kad nuolat veiktum savo ir kitų malonumui, ugdytum kitų dvasingumą.
Liudvika Burzdžiuvienė
Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus direktorė, rinkusi istorinę ir vaizdinę medžiagą apie Pagėgių krašto objektus.
Kraštotyros Leidinių Svarba
Leidiniai, tokie kaip „Pagėgiai. Šis kraštas kaip muzika…“, „Kūrėjų pėdsakais: Pagėgių kraštas“ ir „Šilutės ir Pagėgių krašto dvarai“, atlieka svarbų vaidmenį saugant ir populiarinant Pagėgių krašto istoriją ir kultūrą. Šie leidiniai ne tik pristato krašto praeitį, bet ir skatina domėjimąsi ja bei perduoda ateities kartoms.
tags: #mokslininkai #gime #pagegiu #kraste